AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Sanije Rexha dhe krijimi i uēk

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13905
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Sanije Rexha dhe krijimi i uēk   Dim 22 Aoū - 15:31


http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=118879&page=3Citim:
Postuar mė parė nga Drityll
Tash i ftoj te gjithe ata qe jane me Gani Gacin mos te shkruajne ne kete teme, sespe keta serbosslavet marksisto leninniste e kane hap kete teme veē me ballancue ate ku akuzohet me te drejteb SHIKU per vtasjet ne Kosove.

Poshte sllavo-marksisto-leninisto te SHIK-ut dhe te Edi Rames qe po mundihet edhe ai me rrzue Qeverine e Sales per me mujt me ik kriminelet nga Kosova.
Jam ne dakord me mendimin tend vetem nje duhet te shtoj..

Kjo meqka e Sandokarit kishte qene ne serbi tok me Bllacen por ajo kishte qendrim 10 vjeqar atje..

Tani pasi qe Shiku u mor vesh me Bia e serbise se eshte koha e duhur qe ju te shfaqni faktet rreth krimeve do te shperbleheni.. e sa interesant qe te dy keta antar jane edhe antar te PDK edhe te Shikut.

Kjo llapjanka qenka ne kajdin e kesaj vejushkes se Kadri Veseli..ani kur tha jam e 'arsimuar' thuase ne nuk njohin njerzia se sa e arsimuar eshte Sanija e Sheremet Gecit hahahh..

Kjo ne vitet 1984-5- ka qene ne gjimnaz e pastaj nje vit ka vijuar shkollen tregtare .. edhe aty ka qene e dobet ..sic e dini ju te gjithe qe ne ate kohe ne
drejtimin tregar qe ishte vetem nje vit vijonin mesimet nxensit me te dobet,asokohe.

Dhe sa poshter eshte meqka kur thot se edhe nese vellau im eshte kriminel une nuk kam cka i bej ..po ti meqko e din se Sabit Geci ka qene hajn kriminel ,kolaboracionist,i Iliejes shefit te policise ne Skenderaj..si kolaborocionist qe ishte
e leshuan nga burgu per ta vra Adem Jashari i cili ka pohuar vet qe serbet ia kishin dhene 200.000 .DM asokohe per ta vrare komanadant Ademin.

Me te kuptuar kete lajm Shaban Jashari ia kishte trehequr verjtjen Ademit me duke i the "biro ky mangupi i Sheremetit fjalen e kishte per Sabit Gecin i paska hanger nje thes pare eshte ma mire ta heqesh qafe se do ia shohim sherrin..

Ademi kishte then do ta hedh ne aksione dhe me ne fund do ia mbath kepucet..ky kishte degjuar kete nga Rexhep Selimi dhe shkon e lajmeron Ilien per tere planet e Adem Jasharit dhe e hedh Ademin ne gracke e edhe luftetaret e tjere me finokeri i largon qe te mos e mbeshtesin Adem Jasharin gjat operacionit te forcave qe do te ndremirrnin kunder Adem Jasharit.

Sanije Geci ne serbi bashk me Bllacen!!!!!!


dhe vellau i kesaj e vrete shokun se pari e kindapon dhe e vrete!!!Pasi ja merr markat !



Keshtu pra adem Jashari ka rene ne gracken e Sabit Gecit dhe sa qe eshte serbia fajtore per ate masaker aq eshte edhe Sabit Geci e Rexhep Selimi.Keshtu do ta regjistroj historia kete fakt te pakontestuar.Nese dikush do te kundershtonte kete fakt le te me thot ku ishin 'ushtaret dhe ushtaraket ' e UCK-se gjate ofenzives serbe kunder Jasharajve..pra e verteta eshte e hidhur por keto jane realitete te cilat nuk mund t'i mohoj nje vejushe/meqke ose nje hajdut,i pabese sic eshte Sabit Geci.

Kjo vejushka bie ne kundershtim me veten e saj kur pretendon ne dike tjeter se eshte kriminel e nuk e sheh e gjora se me kriminel se Sabit vellai i saj dhe Sandokani burri saj nuk ka pas..

Sandokani ne fshatin Runik ka fundi i shtatorit e ka vra nje berber te shkrete mu para 6 femijeve dhe gruas Muhamet Brica e quanin ..e ka vra vetem pse ai si barber dhe nje here aty ke ai kishin qeth floket nje serb.Per kete e etiketoj si spiun dhe e masakroj mu para familjes.

Edhe ne Kline rastin e njefar Ali Racit edhe ate disi ne kete menyre e ka ekzekutuar.. per kete rast jane denuar Tahir Desku dhe Dibran Fyelli si bashkepuntor ne kete krim..

Ndersa Krimet e vellaut te vejushkes jane nje numer trefish me te Ballaces..Ky Sabit ka vra njerz te pafajshem edhe para lufte ndersa gjate luftes edhe ka dhunue edhe ka vra..

Ja vetem nje detal :Nje 'shok ' i Sabit Gecit nga Dibra quhej Petrit ai ishte ftuar ne Kosove nga Sabiti i cili me ne fund edhe vritet nga Sabiti.Po e pershkruaj shkurtimisht kete rast:Sabit hajni operonte ne trenin Akropolis qe fillonte askohe ne Athine dhe stacionin e fundit e kishte ne Munich te Gjermanise ..njerzit qe udhetonin me ket tren zakonisht ishin puntor turq,serb,grek,shqiptar,maqedon slloven,kroat qe te gjithe ishin te punsuar perkohesisht ne Gjermani dhe ky Sabit qe prej Lublane deri ne Fushe Kosove vidhte puntoret e shkrete ne ate tren.

Ne Slooveni gjegjsisht ne Lulljane njihet me kete Petritin nga Dibra..ky Petriti ishte nje tregrar dhe si tregtar qe ishte kishte siguruar fitime te mira.. dhe kur erdhi lufta Sabiti e ftoj ne Kosove . Erdhi Petriti si ke miku,shoku dhe kur erdhi Zabiti i tha tani je i kidnapuar ose 1.000.000 DM ose do te shkoj koka,u befasua Petriti!!Beri nje telefonate ne Maqedoni i tha te vellait Flamurit me sjell 1000.000 se jam kidnapuar nga serbet dhe nuk me leshojne dot po nuk pagova kete shume parash..Flamuri i ben gati 600.000 dhe prap nuk e liron Sabit Geci..

Sabiti i kerkon edhe 200.000 mije ky Petriti i thot nuk kena me Sabit..dhe ky Sabiti ate nate dehet dhe ne nje kulle ne fshatin Baks ku ishte i kidnapuar Petriti aty edhe eshte dhunuar ne menyren me barbare.Ia kishte ven doren permbi stufe kur stufa ishte e skuqur nga zjarri i madh dhe nen ate presion duke ia ojekur doren i kerkonte dhe shumen tjeter te parave.. edhe argetohej me kete viktime edhe pinte alkohol edhe me tutje diku pamesnate pasi qe ia dogji doren dhe siguroj shumen tjeter te lekve qe vinin ditet e ardhme e nxori revolen nga brezi dhe qelloj mbi te i shkaktoj vdekjen e mnjehershme.

Pastaj e moren e varrosen ne nje vend te panjohur dhe kur familja e tij filluan ta kerkojne u thoshte se me duhen kaq e kaq lek per ta gjetur dhe akoma me shume u mori lek per Petritin te cilin e kishte maskruar ne bese duke i marre edhe haraqin deri ne maja.Me ne fund e akuzonte e vrava petritin se ishte spiun..

Keto krime kjo meqka e Azem Syles nuk i tregon por jemi deshmitar te ngjarjeve te tilla qe kane bere tandemi Sabiti-Sandokani.

Ka edhe shume femra qe jane dhunuar nga Sabi Geci dhe disa nga to jane vrare ma pastaj por ka nga ato qe i kane shpetuar vrasjes por jo dhunes njera nder to eshte nje vajze nga Mitrovica e cila tani jeton ne Gjermani.



!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!


Justiniani
i/e regjistruar

Anėtarėsuar: 23-08-2008
Postime: 83

Muhamet Kelmendi: Pse nuk u ndėrtua Fronti pėr Ēlirimin e Kosovės
Mr. Muhamet Kelmendi


E NUK U NDĖRTUA FRONTI PĖR ĒLIRIMIN E KOSOVĖS


Redaktore: Ada Hyso
Lektor: Skėnder Zogaj

Shtėpia Botiuese „ILIRIA“
Tiranė, 1999

Hyrje

Ēėshtjet qė do te shqyrtohen kėtu, kanė te bėjnė me organizimin politik e ushtarak te lufts nė Kosovė. Nė njėrėn anė, do tė flitet pėr vetė subjektin politik e ushtarak (LPK-nė dhe UĒK-nė), ndėrsa, nė anėn tjetėr, pėr subjektet politike legale, etj. Vetė ideja pėr ndėrtimin e sistemit ēlirimtar ėshtė e bazuar nė programin e LPK-sė. Kjo organizatė deri nė maj 1998, bėri ēka mundi pėr tė ndėrtuar Frontin Ēlirimtarnė Kosovė. Por, pėr tė kuptuar kėtė, do tė ndalemi ne anėn historike te UĒK-sė, te punės se saj dhe te lidhshmėrisė me LPK-nė, si subjekt krijues dhe udhėheqės i kėsaj force ushtarake.

Lidhur me kėto ēėshtje ėshtė shkruar, diskutuar e folur mjaft. Ka shkrime shumė pozitive, sikundėr qė ka edhe tė kundėrta me te, pėrkatėsisht negative. Ka tė tilla qė ende nuk e kanė kapur si duhet atė, ndonėse ēeshtja ka shkuar aq para, saqė tani me ka kaluar ne subjekt individual politik e ushtarak, mbi tė cilėn po e ndėrton jetėn shoqėrore.

Ēėshtjet qė do te shtrohen dhe shqyrtohen nė kėtė vepėr, nuk janė gjė tjetėr veēse pėrshkrim i punės se madhe shumėvjeēare pėr organizimin dhe ndėrtimin juridik e politik te luftės ēlirimtare ne Kosovė. Kuptohet se qėndrimet e vendimet e marra nga organet udhėheqėse, mbi organizimin tonė ushtarak e politik nuk i kam, sepse ato kanė mbetur ne sekretarinė e LPK-sė, si subjekti qė e ka organizuar atė punė, por unė do tė mbėshtetem nė tė dhėnat qė i kam shėnuar gjatė punės sonė. Kėndej, do tė fus edhe disa letra, kėrkesa e vendime origjinale, te cilat ne njė kopje kanė mbetur tek une, origjinale siē janė, ndėrsa disa tė tjera vetėm do tė
pėrmenden.

Ėshtė e kuptueshme se njė analizė e tillė e punės sonė nė fushėn ushtarake, shumėkujt nuk do t'i shkonte pėrshtati, sepse kėtu do te theksoj edhe emra te cilėt janė te lidhur me ēėshtjen tonė, me atė tė UĒK-sė dhe tė luftės nė Kosovė. Gjatė kėtij shqyrtimi del gjendja, prandaj edhe pėr atė, do te pėrpiqem te jap fakte konkrete te cilat nuk do tė priten mire nga disa, ndėrsa nga disa tė tjerė, ndoshta edhe do te kėrcėnohem, sepse do t'i theksoj bash ne realitetin ekzistues tė kohės.

Ne librin tim me kujtime nga UĒK-ja do te pėrpiqem te ndriēoj anėn politike, atė juridike dhe ushtarake-ēlirimtare tė veprimtarisė sonė deri ne maj te vitii 1998, duke u mbėshtetur ne punėn e Kryesisė dhe te KP te D.jv. qė ėshtė bėrė pėr te krijuar tabanin politik ejuridiko-ushtarak dhe atė shtetėror pėr krijimin, organizimin e ndėrtimin e UĒK-sė. Duke e kapur kėtė ēeshtje me kaq rėndėsi, do te dalė vetiu dhe koha e lindjes se saj, emėrtimi dhe zhvillimi e pengesat e shumta te krijuara ne terren dhe ne forumet tona politike. Ndėrsa, njė pjesė e veēantė i kushtohet gjendjes duke nxjerrė edhe pėrfundime mbi pasojat dhe perspektivėn e ēėshtjes.

Njė ēėshtje po aq e rėndėsishme sa edhe vetė krijimi i saj ėshtė padyshim edhe mbrojtja politike e juridike e UĒK-sė nga LPK-ja, sikundėr dhe ajo morale e diplomatike, qė iu bė aksioneve te saj kudo ne bote, pa dalė si krah ushiarak i LPK-sė, ndonėse ishte e tille dhe pėr vetė shkakun se LPK-ja ishte pėr ndėrtimin e sistemit politik shtetėror (Frontit Ēlirimtar te Kosovės) me te gjitha subjektet politike e organizative ne vend. Veē kėsaj, do tė pėrpiqem me fakte te tregoj shkakun e krijimit te fondit "Vendiindja Thėrret", si bazė e forte financiare pėr UĒK-nė, e cila u krijua nga Kryesia e Degės j.v. tė LPK-sė dhe KP i saj, si formė e financimit te luftės brenda ne Kosovė.

Kėtu do te flas edhe pėr raportet me subjektet politike e organizative nė Kosovė, Shqipėri si dhe me qeverinė e Bukoshit, lidhjet e kontaktet me te, sepse as kėto nuk mund te kalohen pa u
shqyrtuar, pasi jo vetėm qė nuk ka pasur bashkėpunim politik, por as financiar. Kjo gjė ka shpėnė tek forcimi i fondit tonė "Vendiindja Thėrret". Qeveria e pati kundėrshtuar edhe unifikimin, (bashkimin) nė sistem, tė fondit "Vendlindja Thėrret".

Po aq e rėndėsishme ėshtė te kapet pikerisht ēėshtja jonė edhe ne dritėn e pikėsynimit te LPK-sė pėr ndėrtimin e sistemit politik e juridiko - shtetėror nė Kosovė (Frontit Ēlirimtar ne Kosovė), si formė pėr te ecur ne luftėn tonė te madhe ēlirimtare. Nėpėnnjet tyre do tė ndalem tek puna, aktiviteti dhe pengesat pėr ndėrtimin e kėtij sistemi. Kėtė do ta pėrcjell edhe me disa letra qė Kryesia u ka dėrguar subjekteve dhe UĒK-sė, te cilat i kam nė pika te shkurtėra, pėrkatėsisht projektet e tyre te cilat ia pata paraqitur organeve udhėheqėse pėr t'i miratuar. Ato qenė dėrguar nė emėr te LPK-sė.

Natyrisht, ne kėtė liber do té bėhet fjalė edhe pėr grupin politik (klikėn) e krijuar ne kuadėr te LPK-sė e UĒK-sė, si dhe pėr faktorėt qė kanė ndihmuar ne ndėrtimin e klikės se tille, jashtė sistemit tonė te pėrcaktuar né programin e LPK-sė, qė mori nėn kontroll UĒK-nė. Nuk do tė lihet pa u vėnė ne shqyrtim odhe roli i subjekteve politike ne Kosovė,, sidomos i disa politikanéve, tė cilėt bėnė ēmos te mos lejonin ndėrtimin e saj, kuptohet, pėr shumė fakte, po mbi te gjitha nga pozitat e tyre karieriste, bajraktare, financičre e frikacake, sepse ai sistem kėrkonte kalimin tonė ne vendin e ēliruar duke qenė tė lidhur me popull'n. Po kėtu do te shqyrtohet edhe roli i Tiranės zyrtare qė ne periudhėn 1997-98, ishte mjaft negatw dhe pengues.

Njė punė jashtėzakonisht negative ka qenė lufta pėr tė mos e ndėrtuar Frontin. Ne kėtė anė, ka punuar vetė grupi politik i UĒK-sė,

Kryesia Teknike e Degės se LPKj.v. dhe klika e ndėrtuar nga ana e tre anėtarėve te Kryesisė se vjetėr pėr te mbizotėruar UĒK-nė jashtė sistemit. Pėr te arritur formėn e tashme te organizimit dhe kėtė klikė e tille, ata krijuan grupe akuzuese ndaj Kryesisė se vjetėr, duke e ngarkuar atė me akuza te pavėrteta dhe pa fakte mbi vrasjen e shokėve ne Kosovė. Ēdo gjė u vėrtetua, sepse botėrisht ishte treguar se ata kanė rėnė nė pėrleshje e sipėr me pushtues, si ne Vushtėri ne janar te vitit 1997, kur ranė tre heronjtė e kombit tonė. Veē kėsaj, bėnė bllokimin politik te UĒK-sė dhe me shpejtėsi, duke u ndihmuar nga Kryesia Teknike e Degės se LPK-sė jashtė vendit, e cita nuk ftoi pėr me se tre muaj asnjė mbledhje te KP e LPK-sė, u devijuan pėrcaktimet politike dhe u ndėrtua baza aktuale politike e UĒK-sė, jashtė sistemit polilik te pėrcaktuar ne Front Ēlirimtar, si dhe nuk lejuan lidhjet me te.

Nuk kam dėshirė qė ky punim te keqkuptohet, ne mėnyrė qė nga ai te kalohet ne hakmarrje fizike, ndonėse as asaj nuk i frikėsohem. Por, jam i mendimit se ata qė do te vihen ne spikamė, nėse kanė prova te paraqesin mendimet e veta dhe po ashtu tė vihen ne ballafaqim faktet, ne mėnyrė qė lexuesi t'i peshojė faktet pa qenė nėn presion.
Kjo ėshtė demokratike.

Sponsorizuesit e Forumit
Forumi Shqiptar
Reklama



23-12-2009, 23:18 #2
Justiniani
i/e regjistruar

Anėtarėsuar: 23-08-2008
Postime: 83

KAPITULLI I

ORGANIZIMI USHTARAK (UĒK) NĖ KOSOVĖ

Gjatė tėrė historisė, populli shqiptar ka luftuar pėr ēlirimin e vet kombėtar. Ai u kacafyt me armiqtė e shumtė, duke u pėrleshur e luftuar, nė mėnyrė qė tė ēlirohet nga pushtuesit, ata qė e kishin pushtuar me arme dhe me dhunė e terror e mbanin nėn okupimin barbar. Nga luftėrat e gjata te popullit tonė doli shteti shqiptar, por i pėrgjysmuar. Shqipėrisė iu shkėputėn vise te tėra, te pastra shqiptare. Nga trungu i atdheut ndanė Kosovėn dhe shumė vise te tjera, te pushtuara nga Maqedonia, Serbia e Mali i Zi, Greqia, te cilave edhe ua aneksuan.
Mirėpo, pėrkundėr ndarjes, populli ynė e vazhdoi luftėn e tij ēlirimtare. Pas LDB-sė ai luftoi pandėrprerė kundėr pushtuesve serbo-jugosllavė. Me arme ne dore dhe nėpėr rrugėt, sheshet e malet e Kosovės, u ndesh me armikun dhe luftoi pėr ēlirimin e vet. Nga dhuna e terrori i ashpėr serbomadh u mbytėn me mijėra e mijėra shqiptare. Ndėrsa, me qindra e mijėra te tjerė, fėmijė e gra, burra e pleq, u dėbuan nga trojet e veta shekullore. Kjo dhunė e ashpėr, terror e masakrim ēnjerėzor nuk e ndali kombin tonė nga rruga e lirisė, por pėrkundrazi, ai dhjetėvjeēar pas dhjetėvjeēari, pas ēdo goditjeje u riorganizua, duke dalė edhe me i forte se me pare. Natyrisht, edhe armiqtė e thelluan luftėn dhe ndjekjet kundėr kombit tonė, masat e dhunės dhe terrorin shtetėror.
Ky veprim i ashpėr i armikut, i kombinuar me masa dhunuese e terror fashist nga bazat shtetėrore, te papara ne histori, parashtroi detyrėn e organizimit te popullit tonė konform kushteve dhe rrethanave te krijuara te luftės pėr ekzistencė fizike e shoqėrore. Ky pushtim mund te luftohej vetėm me organizimin ne pėrputhje me normal e ligjshme politike pėr te luftuar pėr liri, pavarėsi e vetvendosje kombėtare, forma kėto te lejuara me akte ndėrkombėtare. Organizimin ushtarak te Kosovės e paraqiti koha si kusht te domosdoshėm, pa te cilin kombi ynė nuk do te mund te luftonte me te gjitha mjetet dhe format pėr ēlirimin e vendit, pėr pavarėsi e demokraci, pėr njė shtet te pavarur te Kosovės.
Por, pėr te ardhur deri tek ky organizim politik e ushtarak natyrisht qė kishte vėshtirėsi te mėdha juridike, poirtike e te karakterit kushtetutor. Kėto vėshtirėsi e pengesa u tejkaluan, sepse, vetė kompetentėt sipas dispozitave kushtetutore nuk e organizuan atė punė. Kėshtu, u fitua ligjshmėria dhe, me punė e angazhim te madh te LPK-sė, u organizua subjekti ushtarak ne Kosovė mbi bazat e dispozitave kushtetuese te shtetit.
Subjekti ushtarak (UĒK) u emėrtua nga organizatori i kėtij subjekti, pėrkatėsisht Kryesia e KP te LPK-sė, Dega j.v., e cila e pati edhe pėrgjegjėsinė politike, morale e diplomatike pėrballė kėtij subjekti, kombit e organizmave ne bote. Ky subjekt ushtarak kishte edhe normat e pėrcaktuara pėr ndėrtimin e Frontit Ēlirimtar te Kosovės dhe e financonte atė me vetkontributin e anėtarėve. Me ndihmėn e LPK-sė u ndėrtua, u dha kahja e aksioneve dhe u financuan njėsitė e para te Ushtrisė Ēlirimtare te Kosovės. Ne atė kohė (vitet 1990-1993) ende nuk ishte ky emėrtim, por njėsitė ushtarake sic ishin organizuar edhe vepronin. Atyre iu dha kahja politike e luftės ēlirimtare te kombit tonė, duke krijuar bazėn politike.

1. Bazat politike e juridike-organizative te UĒK-sė

Duke u mbėshtetur ne dokumentet e organizatės, ne programin edhe ne statutin e LPK-sė, nė rezolutat dhe ne vendimet qė dolėn nga mbledhja e Pare dhe e Dytė, si dhe e Tretė e pėrgjithshme e LPK-sė (vitet: 1987, 1989 dhe 1991), para organeve udhėheqėse te LPK-sė, sidomos Kryesisė se KP-sė, qoftė brenda qoftė jashtė vendit, u paraqit nevoja e organizimit te njė subjekti ushtarak qė do te fuste ne veprim te gjitha format dhe mjetet demokratike e ligjore te luftės, pėr te ēliruar vendin dhe pėr te realizuar bashkimin kombėtar te popullit shqiptar, aspiratė historike e kombit tonė (Dokumentet e LPK-sė deri neMP te Trete).

Shumė herėt u punua ne kėtė fushė. Pėr te ndėrtuar njė ushtri u mbėshtetėm ne vijėn politike te LPK-sė dhe ne dispozitat juridike te kėsaj organizate te popullit tonė. Ne organet udhėheqėse te kėsaj organizate (ne Kryesi) nxorrėm edhe sektorėt pėr te gjitha sferat e veprimarisė sonė ēlirimtare, nga ato politike e juridike, deri tek sektori ushtarak, etj. Mirėpo, pėr te arritur kėtė organizim ushtarak dolėn edhe shumė detyra te mėdha ne fusha te ndryshme, sidomos ne ato politike, juridike e luftarake te cilat duhej te rregulloheshin, ne mėnyrė qė te arrihej tek organizimi i njė subjekti ushtarak.

Kėto ēėshtje e preokupuan me vite te tėra Kryesinė e LPK-sė.

a) Ēfarė kishte sanksionuar LPK-ja

Sic dihet, LPK-ja ishte vete e pėrcaktuar si organizate ēlirimtare. Ne programin e saj thuhej:
"Populli shqiptar lufton pėr te arritur ēlirimin e Kosovės dhe formimin e shtetit te pavarur qė do te pėrfshijė te gjitha trojet e veta nėn pushtim, ku shqiptarėt janė shumicė" (...).

Ndėrsa pėr te arritur kėtė pikėsynim ishte sanksionuar: "Pėr te arritur pikėsynimet kornbėtare, ēlirimin e vendit, LPK-ja do te pėrdorė te gjitha format e luftės ēlirimtare: demokratike, paqėsore dhe te kryengritjes se armatosur ēlirimtare" (Programi i LPK-sė).

Kėto dy pėrkufizime juridike ishin bazė e veprimtarisė sonė politike e juridike ne kuadėr te luftės pėr ēlirimin e vendit. Megjithatė, me kalimin e kohės ne aspektin ushtarak, pėrveē ne atė politik e organizativ, LPK-ja u stėrkeq dhe nuk kishte mundėsi veprimi. Kėtu ndikoi jeta plurale ne vend, pėrkatėsisht krijimi i njė numri te madh te partive politike. Dalja ne skenė e kėtyre partive si dhe pėrpjekja qė te bėhej rezistencė pėr ekzistencėn juridike e organizative te LPK-sė, bėri qė ky pikėsynim programor te neglizhohej dhe graduaiisht LPK-ja te kalonte ne parti politike. Ajo nuk u legalizua tek organet si parti, por veprimtarinė e vet,
ne fakt e kishte te tille. Ndonėse e legalizuar ishte si organizatė, vetėm emėrim e kishte te tille.
Kėshtu jeta e organizatės u dyfishua. Pas mbajtjes se Mbledhjes se Pėrgjithshme te Tretė ne vend, ne vitin 1991, ajo pėrfundimisht e humbi karakterin e vźt ēlirimtar. Ne mbledhje brenda vendit u pėrcaktua vetėm karakteri politik i organistės, si subjekt gjoja "legal'". Pėr atė shkak mbetėn disa kėshilla jashtė ingranazheve te saj, sepse nuk e pranuan atė legalizim. Ndėrsa, ne botėn e jashtme, ende u mbajt ne jetė kombinimi i formave legale me ilegale te veprimtarisė, por ne fakt, pėrballė subjekteve politike shqiptare dilte si subjekt legal. Kjo ne njė anė dhe, ne anėn tjetėr neglizhimi i udhėheqjes se daiė brenda vendit pėr te vazhduar punėn, pėr ēka edhe Kryesia dha dorėheqje, bėnė qė tėrė aktiviteti i LPK-sė brenda dhe jashtė, pėrsėri te kalonte ne botėn e jashtme, tek Dega j.v. Ne fakt ky ishte edhe vendimi i LPK-sė. Nėse baza jonė atje mbetej pa organe udhėheqėse, detyrat e saj t'i kalonin Krvesisė jashtė vendit.
Pushimi faktik i veprimtarisė se saj brenda vendit, e nxorri Kryesinė e LPK-sė, Dega j.v. para njė akd te vėshtirė. Kėsaj i duhej te punonte ne dy fronte: se pari, ne drejtim te zgjerimit te radhėve te LPK-sė brenda vendit dhe, se dyti, ne drejtim te krijimit te bazės politike e juridike, pėr te organizuar njė force ushtarake pėr te luftuar pėr ēlirimin e Kosovės. Ne fakt, njėsitė e para vetėm sa ekzistonin. Ato lindėn nga ish-kėshillat popullore ne vitet '90-'91, atėherė kur, pas dorėheqjes se Krvesisė u stėrkeq organizata brenda vendit dhe shumė kėshilla kaluan vetvedu ne njėsi ushtarake ēlirimtare. Por, kjo forme nuk mjaftonte pėr njė luftė ēlirimtare. Duhej te punohej ne krijimin e bazės politike e shoqėrore, pėrkatėsisht te platformės se subjektit qė krijohej. Kjo ishte pėrcaktuar politikisht vetėm nėpėr mbledhjet e pėrgjithshme te organizatės.
Baza juridike e politike ishte ndėrdmi i njė Fronti Ēlirimtar te Kosovės, me bashkimin e te gjitha subjekteve shqiptare, pa dallim pikėpamjeje politike, ideje, krahine a vendi, por qė janė pėr ēlirim. Pėrjashtim bėnte vetėm baza tradhtare. Kjo ishte e sanksionuar ne dokumente te LPK-sė. Edhe ne mbledhjet e LPK-sė, kuptohet, ato te pėrgjithshme, sidomos ne Mbledhjen e Dytė dhe te Tretė te Pėrgjithshme, te organizuara ne botėn e jashtme, u nxorrėn edhe disa rezoluta ku tregohej baza politike e shoqėrore dhe bėhej detyrė parėsore e LPK-sė, pėrkatėsisht e udhėheqjes se saj, ndėrtimi i njė subjekd ushtarak, jashtė radhėve te LPK-sė. Kjo duhej te luante vetėm rolin e udhėheqjes, kuptohet ne anėn politike, juridike, diplomatike dhe ta financonte atė. Prej kėsaj, madje para shpėrthimit te luttes se armatosur, ishte pėrcaktuar ndėrtimi i Frondt Ēlirimtar te Kosovės, si forma e mjeti i vetėm pėr te ēliruar Kosovėn nga pushtuesit shekullor.
Mbi kėtė bazė u kalua ne krijimin e bazės juridike pėr organizimin e njėsive ushtarake. Qė ne vitet 1991-1992 u vendes ne Kryesi platforma politike pėr subjektin e ri. Me atė bazė parashiheshin format e mjetet e luftės te cilat, pėrveē atyre pasive e aktive, pėrfshinin edhe mjetet ēlirimtare pėr ēlirimin e Kosovės. Kryesia e pranonte jetėn plurale ne vend dhe ndėrtimin demokratik te shtetit te Kosovės. Kėtij pėrkufizimi politik te paraqitur nga Sektori politik e juridik i organizatės i mungonte vetėm ana juridike. Pėr kėtė shkak, si sektor u mbėshtetėm ne rezolutat e MP te LPK-sė dhe mbi atė bazė nxorrėm vendimin pėr organizimin dhe ndėrtimin e subjektit te ri. Ky ishte vetėm njė pėrforcim juridik i vendimit pėr subjektin e ri, i cili ishte duke u organizuar (Vendimet dhe Rezolutat e LPK-se Degaj.v. tė MP te Tretė).

23-12-2009, 23:19 #3
Justiniani
i/e regjistruar

Anėtarėsuar: 23-08-2008
Postime: 83

b) Baza organizative pėr ndėrtimin e UĒK-sė

Detyrė tjetėr qė doli para organit tonė ishte gjetja e formave pėr tė dalė nga gjendja qė u krijua brenda vendit. Degės jashtė vendit i duhej te merrte rolin udhėheqės, jo vetėm pėr ndėrtimin e radhėve tė saj brenda vendit, por edhe te subjektit ushtarak.
Mbledhjet e LPK-sė e pėrcaktuan kėtė lloj organizimi, sepse brenda vendit, pas MP te tretė te saj, vitin 1991, u larguan Hydajet Hyseni, Mehmet Hajrizi, Gani Syla, etj, nga udhėheqja, madje Gani Syla edhe si krvetar. Kėsisoj, mbetėn radhėt pa udhėheqje, gjė qė i kaluan kompetencat e saj tek udhėheqja e LPK-sė jashtė vendit. Kjo ndodhi pėr shkak se ky grup pati kėrkuar zyrtarisht te dilej me deldarimin pėr te shpallur LPK-nė inekzistente (Roporti informativ i Grupit te Organizimit te LPK). Ndėrsa, si arsyetim jepej se, kjo organizatė gjoja ishte e tepėrt ne jetėn plurale te Kosovės, LPK-ja si organizatė ilegale e kishte kryer detyrėn e vet politike e shoqėrore dhe se, tash ishin partitė légale qė vepronin ne vend.
Ne kohėn qė po diskutojmė, Kryesia e Degės j.v. pėrbėhej prej Kryetarit Fazii Veliu, Nėnkryetarit Muhamet Kelmcndi, Sekretarit Emrush Xhemaili, Pėrgjegjėsit Financiar Gafurr Elshani dhe anėtarėve: AU Ahmeti, Xhavit Haliti dhe Agush Buja, qė ne MP te katėrt u zėvendėsua me Adem Grabovcin. Si Kryesi e KP te LPK-sė Dega j.v. e zgjedhur pas MP te Tretė mori tėrė aktivitetin e LPK-sė. Nga ky moment iu futėm punės si Kryesi pėr njė organizėm tjetėr ne fushėn ushtarake, krahas vazhdimit te punės pėr ndėrtimin e LPK-sė e cila parashikohej si bazė politike (Shenimet nga ditari i MK).
Mirėpo, pėr te kryer detyrat qė shtronte koha, si organ i tėrėsishėm, vetėm me mbledhjet tona te organizatės, qė ishin sanksionuar edhe ne program, ishte e pamundur. U desh te grimcoheshin punėt dhe te zgjidheshin sektorėt pėr ēdo fushė e veē e veē. Ne fakt, sektorėt i kishim pėr veprimtarinė tonė te brendshme qė nga vitet 1987, por tash lypsej rregullimi i tyre juridik dhe profesionalizimi i kuadrit ne to.

Ne kėtė kohė nxorrėm disa sektorė:

1. Sektori politiko-juridik me udhėheqės Muhamet Kelmendin, anėtarė Fazli Veliun dhe Emrush Xhemailin, i cili ishte kompetent pėr anėn politike dhe juridike. Ky sektor nxirrte projektvendime, rezoluta, qėndrime e rregullore dhe i paraqiste para organeve pėr miratim.
2. Sektori pėr organizimin e radhėve te LPK-sė brenda vendit, qė kishte udhėheqės Emrush Xhemailin, ndėrsa anėtarė Gafurr Eishanin dhe Ali Ahmetin. Kėtij sektori i ndihmonte edhe Xhavit Haliti. Ky ishte sektor qė duhej te gjente radhėt brenda vendit dhe te strukturonte organizatėn tonė atje.
3. Sektori i rėndėsisė se veēantė, me udhėheqės Xhavit Halitin dhe anėtarė Ali Ahmetin dhe Emrush Xhemailin. Kėta ishin pėrcaktuar si ndėriidhės midis Kryesisė dhe radhėve te njėsive ēlirimtare. Ky sektor pėrcillte vendimet e qėndrimet tona atje dhe anasjelitas, te atyre tek ne. Merrej edhe me gjetjen e forcave te reja ēlirimtare ne Kosovė (Shenimet nga ditari i MK).

Kishim edhe sektorė te tjerė, si sektori diplomatik me udhėheqės Rexhė Ibėrdemaj dhe propagandistik me udhėheqės Fazli Veliun.
Edhe kėto i kishin te pėrcaktuara kompetencat e veta. Pastaj, ishte sektori financiar, pėr agjitacion, mėrgimtar, ctj. Te gjithė kėta sektorė vepronin ne kuadėr te Kryesisė se Degės jashtė vendit.
Vjen kėtu te pėrmendet edhe puna e madhe pėr gjetjen e formave te organizimit. Njė punė te madhe pėr kėtė ka kryer njė ekspert nga Tirana, i cili na pati ofruar materialin e organizimit te kėsaj veprimtarie, material qė e shqvrtuam dhe e vumė ne bazė te organizimit tonė. Ky u morr edhe me aftėsimin e kuadrit tonė pėr kėtė detyrė te madhe kombėtare. Mbi kėtė material i dha Kryesia edhe kahjet e organizimit, duke u mbėshtetur ne format e organizimit te njėsive ushtarake te vogla, pa numėr te madh, ne konspiracion dhe nxorri vendimet pėr mėnyrėn e veprimtarisė se tyre. Ne Kryesi u diskutuan edhe kahjet e veprimit ushtarak. Ndėrsa, u vendos qė brenda vendit te shkohej vetėm tek ish-anėtarėt e LPK-sė, tek te burgosurit dhe tek ata qė njiheshin pėr sakrifica, trimėri dhe me vetėdije kombėtare, te paimplikuar ne veprimtari destruktive dhe qė ishin treguar me vepra lufėtarė te zotė te ēėshtjes kombėtare.
Krahas kėsaj, ne Kryesi u diskutuan edhe format e veprimtarisė ushtarake te njėsive qė organizoheshin, forma kėto qė i jepnin karakter politik veprimtarisė ēlirimtare, duke dhėnė kahjet e saj, objektivat dhe forcėn juridike te veprimtarisė. Pėr kėtė nga sektori politik e juridik iu propozua Kryesisė se LPK-sė te nxirrej ky vendim: "Njėsitė ushtarake ēlirimtare duhet te organizohen ne njėsi te vogla ushtarake, me konspiracion dhe disiplinė te rreptė. Ato kanė te drejtė te yeprojnė vetėm kundėr forcave pushtuese te armikut, njėsive policore e ushtarake te pushtuesit dhe objekteve me rėndėsi ushtarake e shtetėrore. Ne punėn e sipėr duhet te zgjerohen dhe te riorganizohen.
Ne punėn e vet ēlirimtare, njėsitė nuk guxojnė te kryejnė aksione kundėr popullsisė civile, fėmijėve e grave, ne vendet publike dhe kundėr objekteve social-kulturore, etj. Kjo pėr shkak se, nėpėrmjet kėsaj kalohet dhe vierėsohemi ne ushtri "terroriste", akuzė te cilėn pushteti i Beogradit po e pėrdor kudo, ne bote dhe brenda vendit"(Projektvendimi i LPK-sė).

Ky vendim u aprovua njėzėri.
Megjithatė, ky vendim paraqiti pėr detyrė dhe po ne kėtė mbledhje u vendos, qė ne te ardhmen, te shkohej kah rregulli juridik i subjektit qė po organizohej, kuptohet nie akie normative e me dokumente tjera. Ne Kryesi u kėrkua qė te ushtroheshin anėtarėt qė do te futeshin ne kėtė subjekt ushtarak dhe, te gjendeshin e te punohej edhe me forēat ushtarake, oficerėt shqiptarė ne Shqipėri, qė ishin aktivė a te pushuar nga puna dhe me oficerėt shqiptarė nga Kosova, qė gjendeshin nėpėr vendet e ndryshme ne bote. Me vonė krijuam edhe grupe te veēanta te punės pėr ēėshtjet e tilla, pėrkatėsisht sektori pėr punė me oficerė si dhe pėr ēėshtje te tjera te rėndėsishme pėr luftėn tonė ēlirimtare.

23-12-2009, 23:20 #4
Justiniani
i/e regjistruar

Anėtarėsuar: 23-08-2008
Postime: 83

) Baza politiko-juridike pėrndėrtimin e UĒK-sė

Pas nxjerrjes se vendimeve politike ne Kryesi, u kalua ne realizimin e tyre juridiko-politik. Ky organ shkoi kah gjetja dhe dhėnia e bazave politike e juridike, si pėr organizimin, ashtu edhe pėr aktivitetet dhe veprimtaritė e tjera te saj, mbi te cilatduhej te ndėrtohej ushtria jonė.
Ēėshtje qė domosdoshmėrisht duhet te pėrmendet, ėshtė qėndrimi unanim i atėhershėm i Kryesisė se Degės j.v. pėr disa ēėshtje politike, juridike e ushtarake, mbi te cilat u punua. Veē kėsaj, u pėrcaktuan edhe disa parime, te cilat duhej gradualisht te zgjidheshin nga ana jonė, ne bashkėpunim me organet qė do te dilnin nga njėsitet ēlirimtare te Kosovės, pra bashkimi politik e ushtarak ne Front. Kryesia e Degės pati vendosur mbi disa ēėshtje, mbi te cilat u punua deri ne vket 1997-1998.
a) Ishte vendosur qė shtrirja territoriale e njėsive te ishte ne gjithė territorin shqiptar te pushtuar nga ish Republikat e Jugosllavisė, sepse ne atė kohė ato nuk ishin ende shtete te pavarura, ndonėse ishte marre vendimi qė aksionet ne Maqedoni dhe ne Mal te Zi te kryheshin vetėm me urdhėr te Kryesisė, pavarėsisht nėse ekzistonte bashkėsia shtetėrore apo jo (Jugosllavia). Kjo duhej te bėhej duke i analizuar rrethanat ne tėrėsi, qoftė te brendshme, qoftė te jashtme, prej nga duhej te vendoste edhe pėr subjektin qė do t'i merrte ne pėrgjegjėsi aksionet ēlirimtare ne kėtorepublika jugosllave.
b) Sanksionimi juridik i njėsive ushtarake me emėrtim te subjektit dhe me nxjerrjen e statutit te saj juridik, forme e cila ndalonte kalimin apo rrėshqitjen e njėsive ushtarake ne njėsi te pavarura jashtė kontrollit politik, duke e ndėrtuar atė juridikisht. Kjo, pėr faktin se, pa rregulla te tilla, ato mund te pavarėsoheshin shumė lehtė dhe nga ndonjė situatė edhe te shndėrroheshin ne subjekte te pavarura. Ato, kėshtu, mund te kryenin edhe aksione te paparamenduara te cilat mund te vierėsoheshin terroriste dhe kėshtu, te dėmtohej lufta jonė ēlirimtare, qė me program i luftonte kėto forma veprimtarie, pėrveē atyre ēlirimtare.
c) Ndėrdmi i Frontit Ēlirimtar te Kosovės si forme e mjet i vetėm pėr te bėrė te mundur bashkimin e tėrė forcave shqiptare, te subjekteve politike e shtetėrore, te njerėzve me influence, pa dallim pėrkatėsie fetare, bindjeje ideologjike e vendit ku shtrihej veprimtaria, ne luftė pėr liri, pavarėsi e shtet, si forme qė i jepte luftės sonė karakter kombėtar unik, prej nga edhe krijohej tabani politik e juridik, qė do te shpinte kah institucionalizimi i luftės dhe forēa jonė ēlirimtare (UĒK) shndėrrohej ne ushtri te shtetit.
d) U hap Fondi "Vendlindja Thėrret" si fond qė i dedikohej kryesisht njėsive ēlirimtare. Ky fond, fillimisht u fut ne kuadėr te sektorit financiar qė e udhėhiqte Gafurr Eishani. Kėshtu vazhdoi deri ne vitet e me vonshme (1994-1995), kur me propozimin e Kryesisė; KP i LPK-sė Dega jashtė vendit zgjodhi pėrgjegjės njė shok te KP-sė, Jashar Salihun dhe nėpėr shtete e nėndegė nėrejegjėsit e tjerė te fondit. Qė te gjithė i pėrgjigjeshin sektorit financiar te Kryesisė se KP te LPK-sė, pėrkatėsisht pėrgjegjėsit te tij. Ndėrsa, financimi bėhej nga baza detyruese e anėtarėve, duke dhėnė nga njė mijė e me shumė DM. Ka patur raste kur vetėm Kryesia (anėtarėt) kanė dhėnė mbi 30-40 mijė DM pėr njėsitė e UĒK-sė (Vendimet e Kryesisė se KP e LPK-sė D.J.V., maj 1993).
Pėr te gjitha kėto detyra ishin sektorėt e veēantė te punės. Ēdo sektor e kishte lėmin e vet dhe ato fllluan nga puna ne aspektin juridik. Shpejt u nxorrėn rregulloret nga Kryesia dhe u futėn ne fuqi. Udhėheqėse mbeti Kryesia e LPK-sė. U rizgjodhėn edhe pėrgjegjėsit pėr ēdo sferė te veprimtarisė. Prandaj, me krijimin e kėtyre bazave politike ne organizatė u kalua ne fushėn, ku, ne mėnyrė profesionale, kryheshin detyrat ne lėmitė e veēanta. Kjo shėnon edhe fillimin e punės profesionale.
Ky organizim krijoi tabanin juridik e politik pėr ndėrtimin e njėsive ēlirimtare, te cilat me vonė u lidhėn njėra me tjetrėn organizativisht, ne strukturė dhe ne komandė dhe u ndanė edhe zonat e veprimtarisė ushtarake ne vend. Ne vitet e ardhshme u emėrtua kjo force ēlirimtare dhe u ndėrtuan zonat dhe Shtabi Qendror i saj.

2.Njėsitė e para ēlirimtare ne Kosovė, financimi, emėrtimi dhe ndėrtimi jurdik i UĒK-sė

Krahas pėrcaktimit politik e juridik te platformės se njėsive ēlirimtare ne Kosovė, u punua me te madhe edhe ne ndėrtimin e strukturės se tyre. Themi njėsi, sepse kėtu fjala ėshtė pėr vitet 1990-1993, para se ky subjekt te emėrohej ne "Ushtri Ēlirimtare te Kosovės". Qė para kėsaj, ishin organizuar ne Kosovė njėsi te cilat vepronin mbi bazėn e pėrcaktimit politik te organizatės sonė e cila edhe i udhėhiqte. Kryesia e KP te LPK-sė Dega j.v. u mor shumė herė me kėto ēėshtje. Ajo shqyrtonte situatėn ne vend, jepte kėshilla polidke dhe bėnte financimin e njėsive luftarake. Me ndihmėn dhe punėn e kėtij organi ishin organizuar ne Kosovė disa njėsi ēlirimtare. Ato vepruan disa herė kundėr forcave pushtuese serbe, pėrkatėsisht policisė. Mbi njė bazė te tille u krijuan edhe njėsi tjera ēlirimtare, ne viset tjera.
Edhe pse kjo dihet, ka mendime te ndryshme pėr kohėn e lindjes se UĒK-sė. Ato janė kontradiktore. Kjo kontradiktė paraqet nevojėn e ndriēimit te ēėshtjeve te tilla. Dihet se ne varshmėri me zgjerimin e njėsive, pėrkatėsisht me ndėrtimin e njėsive ēlirimtare, ne vitin 1993 u paraqit nevoja edhe e emėrtimit te kėsaj force ushtarake, gjė qė ne kėtė vit u bė nga Kryesia e LPK-sė, Dega j.v. Natyrisht, veprimtaria donte edhe njė bazė financiare, nėpėrmjet se cilės u siguruan mjetet dhe u veprua kundėr pushtuesit. Ne vitin 1993 u sanksionua edhe baza politike udhėheqėse, pėrkatėsisht LPK-ja, pėrderisa te organizohej Fronti.
Por, ēėshtja e ndėrtimit te UĒK-sė pas vitit 1993, duhet domosdoshmėrisht te shtjellohet edhe me poshtė, sepse ato pasojnė ndryshim te madh ne jetėn e pėrgjithshme te organizatės dhe te UĒK-sė. Janė, pikėrisht, mjetet financiare dhe lufta karrieriste e pėrcjellė me bajraktarizėm, pėrveē konfliktit qė lindi i ashpėr midis radhėve tona, pėr mos ndėrtimin e Frontit Ēlirimtar te Kosovės, faktorėt me kryesorė qė kanė ēuar deri tek ndarja dhe krijimi i klikave ne organizimin politik dhe ushtarak, si dhe ndėrtimin i grupit politik ne te. T'i trajtojmė tard ēėshtjet deri ne vitin 1993.
__________________

23-12-2009, 23:21 #5
Justiniani
i/e regjistruar

Anėtarėsuar: 23-08-2008
Postime: 83

a) Njėsitė e para ēlirimtare

Bėrthamat e para te UĒK-sė janė krijuar nga bazat e LPK-sė qė mbetėn pas dorėheqjes se udhėheqėsisė se LPK-sė brenda vendit, kryetar i se cilės ishte Gani Syla. Ai pas njė periudhe prej disa muajsh jetė tėrėsisht pasive pėr LPK-nė, u largua edhe zyrtarisht. Me largimin e tij dhe te shokėve qė i pėrmendėm me lart, ne fakt, u paralizua jeta organizative e LPK-sė. Kjo bėri qė shamė kėshilla te kėrkonin te organizoheshin ne aspektin ushtarak. Pėr kėtė kėrkuan dhe ranė ne kontakt me shokėt tanė te Kryesisė j. v.
Nga ky moment, kompetencat e organizatės sonė i mori vete Kryesia e Degės j.v., jo vetėm pėr ndėrtimin e LPK-sė brenda vendit, por edhe te organizimit, ndėrtimit e udhėheqjes se njėsive ēlirimtare qė u organizuan pėr te futur ne veprim te tėra mjetet e lejueshme ne bote, edhe luftėn e armatosur. Disa kėshilla, ne viset e ndryshme te Kosovės, u shkėputėn nga jeta politike ne kuadėr te LPK-sė. Ato e shpallėn veten njėsi ushtarake, ndėrsa ne, si Kryesi, pas raportimit te sektorit, i pranuam (Vendimi iKryesisė se KP).
Natyrisht, ne si Kryesi bash kėtė lloj shkėputjeje nga radhėt tona dhe organizim vetėm mbi bazėn ushtarake nuk e donim. Ne, gjithashtu, nuk i njihnim kėta njerėz. Kryesia ishte pėr veprimtari te dyanshme, politike dhe ushtarake, duke u kombinuar njėra me tjetrėn. Por, sic u pa, kėto kėshilla nuk donin me te merreshim me punė politike, pėrveēse me veprimtari ēlirimtare. Puna politike, ajo e udhėheqjes, etj, iu la LPK-sė. Kėshillat kishin frikė nga dekonspirimet te cilat e kishin pėrcjellė mjaft gjatė organizatėn. Bazat e LPK-sė, brenda vendit, nuk donin qė vetėm pėr organizim, apo pėr program, agjitacion a pėr ndonjė ēėshtje normale, pėr ide e mendime, pa veprimtari konkrete ēlirimtare kundėr pushtuesit, te kapeshin e dėnoheshin me dėnim te rende.
Me dėshirėn e tyre dhe me miratim te organizatės disa kėshilla te LPK-sė kaluan ne njėsi luftarake. Ato vepruan ashtu me vulinetin e tyre, pa i detyruar kush. Natyrisht, kjo forme u pėrshėndet dhe menjėherė u riorganizuan. Ne kėtė kohė kishte edhe disa njėsi tjera te UĒK-sė, te krijuara ne vitin 1990, por ato nuk ishin te lidhura me njėsitė tona dhe vepronin te pavarura. Lidhja e tyre me ne u bė ne vitet 1994-1995. Por, e rėndėsishme ėshtė qė te dihet fakti se, njėsitė e para te armatosura datojnė nga viti 1990. Kėtu fillon organizimi ushtarak i UĒK ne viset tona te pushtuara.
Edhe pse kishte njėsi ēlirimtare, ende ne kėtė kohė nuk kishte ndarje ne zona, nėnzona operative, etj, mbi te cilat duhej te veprohej ushtarakisht. Ato {njėsitet ēlirimtare) ishin te pavarura nga njėra tjetra. Kjo ndarje nuk u bė edhe pėr faktin sepse kishte jashtėzakonisht pak njėsi ēlirimtare, sikundėr mund te shihet edhe nga vete aktiviteti ne terren. Pėrveē disa veprimtarive luftarake ne vitet 1990, 1991, 1992; ne vitin 1993 ende nuk ishim ne situatė pėr te kryer veprimtari te njėsishme dhe ne gjerėsi te territorit tonė te pushtuar, sepse ende nuk kishte as shtrirje dhe as njė komandė unike qendrore pėr te gjitha ato njėsi ushtarake. Njėsitet nuk kishin strukturė.
Njėsitet luftarake ishin kryesisht ne Drenicė, ne Dukagjin ne anėt e Lumthatit, komunat e Gllogovcit e Skėnderajt, Malishevės dhe Deēanit. Kishte njėsi te vogla ushtarake edhe ne Liap, e ne disa fshatra te Ferizait. Me vonė u zgjeruan dhe u organizuan njėsitet ēlirimtare edhe ne vendet tjera, deri ne viset e pushtuara shqiptare nėn Maqedoni. Viti 1993 shėnon pėr hčre te pare datėn kur, edhe pse pak, ne tėrėsi ne vend kishim njėsi ēlirimtare te cilat vepronin te pavarura dhe te lidhura me Kryesinė e Degės.
Prandaj, me organizimin e njėsive te para nga viti 1990 u kalua ne organizimin edhe te njėsive te tjera, te cilat ēojnė deri tek ndėrtimi i saj si ushtri. Kjo u arrit ne vitin 1993 kur u strukturua organi udhėheqės, Shtabi Qendror, si dhe kur u emėrtua UĒK-ja nga Kryesia e Degės se LPK-sė. Anėtarėt e pare te kėtij organi ishin nga S.ektori i rėndėsisė se veēantė te Degės jashtė vendit. Ndėrsa, si organ udhėheqės, me kompetenca politike, organizative, diplomatike, etj, mbeti Kryesia e Degės j.v. e cila e udhėhoqi atė deri me 01.05.1998. Ne kėtė kohė bėhet grushti politik ndaj kėtij organi dhe nga ky moment kalohet ne kooptimin e organit udhėheqės te UĒK-sė, si dhe te sektorėve tjerė.
Ne kėtė kohė, njėsitet kishin program te vetin pėrcaktimin politik te organizatės qė i udhėhiqte, pėrkatėsisht LPK-nė Dega j. v. Kryesia e saj ishte udhėheqėse politike, pėr te mos thėnė edhe Shtab i Pėrgjithshėm i njėsive te armatosura, UĒK-sė. Ky organ lėshonte informatat mbi punėn, aktivitetin dhe me vonė edhe komunikatat ne emėr te SHQ-sė te UĒK-sė. Sipas programit te LPK-sė dhe udhėheqjes se saj jashtė vendit, u pėrcaktuan edhe detyrat e saj pėr pavarėsinė e Kosovės dhe bashkimin me shtetin tonė te te gjitha viseve etnike e te pushtuara nga shtetet sllave.
Njėsitė ushtarake nuk kishin rregullore dhe as program te vetin te veēantė. Ato vepronin mbi dispozitat qė kishte LPK-ja. Dokumentet e kėsaj organizate, pėrkatėsisht programi, statuti, rezolutat dhe vendimet e kėsaj organizate kishin vierė politike e jundike edhe pėr njėsitet e UĒK-sė. Pas kėsaj, u dhanė bazat politike nga LPK-ja edhe pėr UĒK-nė e cila me vonė u shndėrrua ne subjekt dhe ajo mbi kėto dispozita veproi ushtarakisht.

23-12-2009, 23:23 #6
Justiniani
i/e regjistruar

Anėtarėsuar: 23-08-2008
Postime: 83

b) Financimi i UĒK-sė

Ndėrtimi i njėsive te para paraqiti para organizatės sonė dhe detyrėn e financimit te tyre. Ne si subjekt e kishim financimin e brendshėm i cili bėhej nėpėrmjet anėtarėsisė sonė. Por, ky financim ishte vetėm pėr organizatėn, aq me tepėr qė ishte shumė simbolik, sepse kuotimet mujore qė paguheshin ishin shumė te vogla.
Fillimisht u bė financimi i njėsiteve te tilla nga finanēat e LPK- sė. Ato jepeshin ne forme te parave te gatshme, te mjeteve te ndryshme dhe ne mjete luftarake te cilat siguroheshin ne mėnyrė ilegale, kudo ku i gjente grupi i punės, i ndihmuar nga Kryesia ne tėrėsi. Mjetet ndaheshin sipas territorit, njėsive e veprimtarisė qė e kryenin ato. Me vonė, pas vitit 1995, sic do te shohim, ato iu dėrguan Shtabit Qendror te UĒK-sė dhe ai kryente administrimin e mjeteve. Kjo ndodhi deri ne janar te vitit 1997, sepse pas dėmtimit te radhėve te UĒK-sė, ne vitin 1997, administrimi i mjeteve pėrsėri u bė nga Kryesia.
Mirėpo, deri ne vitin 1993, ky subjekt luftarak qė po krijohej ende nuk kishte strukturė. Ne nuk e kishim dhėnė ende informacionin ne organizatė se mjetet e LPK-sė po i dedikoheshin radhėve ēlirimtare. Zaten, organet e organizatės as qė i informuam pėr ekzistimin e njėsive luftarake ne anėtarėsinė e vet, prandaj edhe mjetet financiare qė i dedikonim nga anėtarėsia e jonė kėsaj veprimtarie i fusnim ne kuadėr te buxhetit qė i dedikohej radhėve te organizuara brenda vendit, ku pėrfshiheshin edhe njėsitet e tilla luftarake. Vetėm ne vitin 1995, para MP te Peste te LPK-sė Dega j. vendit, doli zyrtarisht para KP te organizatės dhe informoi pėr ekzistencėn e UĒK-sė si force ushtarake (MP e Peste e LPK-sė)
Financimi i njėsive ne kėtė kohė nuk e kalonte shumėn 4-6 mijė DM ne muaj. Kishte muaj ku as kėto nuk mund t'i siguronim, ndonėse nevoja ishte e madhe. Prandaj, ne vitet 1991-1993, disa herė u nxorr vendimi qė anėtarėt e Kryesisė se Degės te japin ndihma financiare pėr punėn e njėsive ēlirimtare. Kjo edhe u bė. Kishte raste, viti 1993, kur u dhanė nga njė mijė DM. Kjo u pėrsėrit disa herė nė punėn tonė. Ndėrsa, ne vitet e mėvonshme kėsaj iu shtuan edhe anėtarėt e KP-sė dhe ēdo anėtar i LPK-sė (Vendimet e Kryesisė dhe te KP e LPK-sė mbi ēeshtjen financiare). Te gjithė anėtarėt e LPK-sė ishin te detyruar, me vendim, te paguanin shuma te veēanta.
Ne vitet 1990-1993, pėr te cilat po diskutohej financimi, nuk kishte asnjė subjekt tjetėr, as partiak, as qeveritar, organizėm kulturor, shoqatė, etj, qė dha qoftė edhe njė ndihmė financiare pėr UĒK-nė. Financimi i vetėm ne vite ishte nga LPK-ja. E tėrė anėtarėsia e LPK- sė shkonte tek njėsitet ēlirimtare. Asnjė lek nuk kishte mundėsi te mbahej pėr nevojat e LPK-sė. Ēdo shpenzim tjetėr mbulohej individualisht, qoftė edhe pėr organizatėn. Kjo na dėmtoi pa masė. Por, kundruall financave te vogla, kjo ishte domosdoshmėri pėr kohėn.


Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13905
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Sanije Rexha dhe krijimi i uēk   Dim 22 Aoū - 15:32

c) Emėrtimi dhe ndėrtimi juridik i UĒK-sė

Ne vitin 1993 u ndėrtua subjekti ynė ushtarak. Atij iu krijua struktura e organizimit dhe u bė ndarja e njėsive nėpėr terren. Para emėrtimit, u nxorr njė rregullore e pėrkohshme pėr funksionim te brendshėm e cila e pėrcaktonte strukturėn e saj, ndarjen dhe komandimin nėpėr terren, por vetėm deri tek emėrtimi. Me pas u pėrcaktua nxjerrja e rregullores.
Ky subjekt nuk kishte ne kėtė kohė as emėr, as rregullore te pėrhershme dhe as dokumente normative. Prandaj, ky mosrregullim juridik me dispozita, ishte njė ndėr ēėshtjet me te rėnda dhe mbi te cilėn ne Kryesinė e Degės j.v. u diskutua shumė here. Ne kėtė kohė ishin tri ēėshtje, pėr te cilat kishim frikė se shumė lehtė mund te rrėshqisnim ne pozitė te palakmueshme, ku mund te na kapnin si force destruktive, ne mos terroriste. Pėr kėtė, ne emėr te sektorit politik e juridik u paraqit platforma mbi kėtė ēėshtje:
- Se pari, te gjendej njė emėrtim qė do t'i jepte kėsaj force karakter te pėrgjithshėm kombėtar, mbi te cilėn dhe rreth se cilės, mund dhe te duhej, te bashkoheshin te gjitha forēat e popullit tonė, duke ndėrtuar Frontin Ēlirimtar te Kosovės, subjektin shtetėror te pėrbashkėt ne Kosovė.
- Se dyti, te punohej pėr rregullimin juridik te kėtij subjekti ushtarak me dokumentet pėrkatėse, ku te pėrcaktohej karakteri i saj, pozita e saj dhe struktura, komandimi, pėrgjegjėsia ushtarake dhe udhėheqja qendrore ushtarake dhe politike.
- Se treti, te punohej pėr te gjetur bashkėpunėtorė, subjekte politike, organizative e shtetėrore, te cilat se bashku me ne, do te punonin pėr te ndėrtuar Frontin Ēlirimtar te Kosovės, si subjekt shtetėror dhe te cilit do t'i nėnshtroheshin te gjitha forēat politike ne Kosovė, pa dallim bindjeje politike, organizimi, feje e territori ku shtrihej ai (Ditari i MK).
Ēėshtjet e theksuara i futėm ne shqyrtim ne organin tonė, ne Kryesinė e KP te LPK-sė Dega j.vendit. Ne si Kryesi, analizuam kėto tri problčme qė po lindnin. Ne Kryesi pėrveē emrit aktual te UĒK-sė, u paraqitėn edhe dy propozime tjera: Forēat e Armatosura te Kosovės dhe Lėvizja Ēlirimtare e Kosovės. Mirėpo, pas analizės se tyre mbi bazat politike, ushtarake e juridike, si dhe pas diskutimit te gjerė me vota unanime, 7-tė pro dhe asnjė kundėr (tėrė anetaret e Kryesise), ne maj te vidt 1993, u pranua propozimi i sektorit, qė kjo force ushtarake, qė u organizua dhe po udhėhiqej nga LPK-ja, te emėrohej Ushtria Ēlirimitare e Kosovės (Vendimi i KryesisėseKP tė LPK-sė, maj 1993). Ky emėrdm u aprovua pėr shkak te tri ēėshtjeve qė i theksuam me lart, te cilat i jepnin asaj force karakterin e njė ushtrie te rregullt shtetėrore. Ky emėrdm kishte rėndėsi edhe pėr fakdn se kėshtu krijohej baza juridike e politike pėr ndėrrimin e Frondt Ēlirimtar te Kosovės, ndėrsa nėpėrmjet saj pėrcaktohej karakteri i luttes pėr liri pėrballė pushtuesit dhe qendrave polirike ndikuese ne bote.
Ndėrsa, pėr te marre karakterin shtetėror, pas emėrtimit u paraqit edhe ēėshtja e rregullimit juridik te pėrhershėm me dokumente dhe te shndėrrimit te UĒK-sė ne ushtri te shtetit. Me emėrtim dhe rregullim te tille juridik, si ushtri e shtetit, askush nuk kishte te drejtė dhe as mundėsi te akuzonte kėtė subjekt ushtarak pėr terrorizėm a me ndonjė akuzė tjetėr kriminale. Ky pėrkufizim i lidhur me aksionet qė duhej te kishin karakter thjesht ēlirimtar, te liruar nga veprimtaria qė futej ne terrorizėm. Me urdhėrat qė kishte lėshuar LPK-ja Dega j.v. e shndėrroi kėtė ne ushtri te rregullt.
Lidhur me kėtė rregullim u diskutua mjaft gjerė ne organin udhėheqės te LPK-sė. Ne Kryesinė e Degės u paraqit propozimi ne emėr te sektorit politiko-juridik me anė te njė projektrregulloreje ku ishin pėrpiluar dispozitat dhe propozohej te miratoheshm disa qėndrime mbi karakterin politik e juridik te UĒK-sė. Pas diskutimit te gjerė doli kjo rregullore e saj: "UĒK-ja duhet te kryejė aksione ēlirimtare me karakter te drejtė, ku nuk goditen objektet social-kulturore, popullsia civile e objektet me rėndėsi pėr jetėn e popullit".

UĒK-ja duhej te godiste:

1. Objektet ushtarake dhe policore, vetėm makinerinė pushtuese, si dhe te gjitha mjetet e komunikacionit dhe te telekomunikacionit te atyre objekteve qė pushtuesi i fut ne shėrbim te luftės kundėr popullit tonė.
2. Te goditen njėsitet spéciale policore dhe forēat ne shėrbim te armikut, si vulinetarėt serbe, paramilitarėt e ushtarakėt e sjellė nga Kroacia e Bosnia e Hercegovina ne Kosovė te cilėt kryejnė vepnmtari te rėnda kriminale pėrballė kombit tonė.
3. Edhe elementėt shqiptarė, pėrkatėsisht tradhtarėt, mund te ekzekutohen, por vetėm pasi te ishte bėrė analiza dhe te ishte paralajmėruar mbi veprimtarinė tradhtare, duke ia lėnė edhe afadn e tėrheqjes, ne mėnyrė qė te pėrmirėsoheshin. Pas kėsaj, lejohej te merrej vendimi pėr ekzekudmin, kuptohet, ne organe me te larta dhe duke lajmėruar popullin, si dhe kėrkohej te tregoheshin edhe shkaqet e njė mase te dllė.
4. Aksionet nuk lejohen te kryhen ne vende publike, aty ku mund te rrezikohej jeta e qytetarėve, pavarėsisht nga rėndėsia qė paraqet objekti ne aspektin ushtarak. (Platforma e LPK-sė pėr luftėne armatosur ne Kosovė).
Mbi njė bazė te tille politike u paraqit njė projektrregullore nga udhėheqėsi i grupit te punės, Xhavit Haliti i cili deklaroi ne Kryesi se vjen nga SHQ i UĒK-sė, pėr te diskutuar. Kėtė miratoi edhe Ali Ahmeti. Ne projekt pranoheshin vendimet tona, por nuk tregohej struktura e brendshme e UĒK-sė. Ne fakt, ne kėtė nuk e lypnim, sikundėr as kuadrin e saj, as organet, kompetencat e aq me pak udhėheqėsit. Ne projekt vetėm tregohej se UĒK-ja e pranon LPK-nė si organizatė udhėheqėse te cilės i kaloheshin kompetencat ne fushėn politike, juridike, diplomatike e financiare (Rregllorja e UĒK-sė). Mbi kėtė u autorizuam ne te Kryesisė edhe pėr nxjerrjen e komunikatave ne emėr te SHQ te UĒK-sė.
Ky projekt hyri ne fuqi. Ne MP te katėrt te LPK-sė Dega j.v, ne vitin 1993, u diskutua gjendja brenda vendit. Aty u bė fjalė pėr luftėn dhe pėrpjekjet tona ne kėtė anė, por nuk u tregua ekzistenca e UĒK-sė. Para mbledhjes sonė jashtė vendit ishte mbajtur MP e Katėrt brenda vendit, por ajo nuk pāti jetė, pėrveē disa ditėve, sepse shumė anėtarė te saj u kapėn. Kėndej, kaluan pėrsėri kompetencat tek Dega jashtė vendit. Kjo, me heshtje u pranua edhe nga delegatėt, ndonėse nuk u diskutua, sepse ishte vendim. Me kėtė u pėrforcua edhe me shumė pikėmbėshtetja jonė ne punėn tonė te ardhshme.

23-12-2009, 23:24 #7
Justiniani
i/e regjistruar

Anėtarėsuar: 23-08-2008
Postime: 83

KAPITULLI II

VEPRIMTARIA DHE NDĖRTIMI I UĒK-SĖ

Vitet qė pasuan pėr UĒK-nė ishin te njė rėndėsie te madhe. Veprimtaria e saj, ndonėse ende jo e gjerė, shtroi ēėshtje te ndryshme pėr te zgjidhur. Forcave qė merreshin me ēėshtjen e ndėrtimit te kėtij subjekti u duhej njė punė e madhe pėr te ndėrtuar UĒK-nė, qė te ishte ne gjendje pėr te kryer aksione ēlirimtare. Ajo pėrcaktohej nga qėndrimet politike te LPK-sė si subjekt qė do te mblidhte rreth vźtes tėrė spektrin politik, juridik e shoqėror, tėrė kombin tonė, i cili ishte duke kaluar ditėt me te errėta ne histori. Atij i duhej njė subjekt ushtarak i aftė, qė e thyente monotoninė e krijuar ne kuadėr te popullit tonė se, gjoja ne s'kemi rrugė tjetėr te veprimit, veē asaj pasive.
Dalja ne skenė e kėsaj force paraqiste para nesh si Kryesi edhe detyra tjera te mėdha dhe ne shumė sfera. UĒK-ja duhej te organizohej ne ushtri dhe te mbrohej e pėrkrahej ne aspektin politik, juridik e shoqėror, ne atė moral dhe diplomatik. Ajo kėrkonte edhe mjete financiare. Pikėrisht pėr kėto shkaqe u pėrcaktuan disa qėndrime ne vitet 1993-1996, te cilat pėr disa vite me radhė qenė udhėheqėse te UĒK-sė, si ne sferėn politike e juridike, ashtu edhe ne atė ushtarake. Ne kėtė kohė rame ne kontakt edhe me qeverinė e Bukoshit pėr te diskutuar situatėn ne pėrgjithėsi, sidomos ne fushėn politike e financiare.

Ēėshtja filloi te marre edhe kahjen e vźt. Tani punohej nė ndėrtimin e sistemit ēlirimtar ne Kosovė. Ne kėtė kohė askush nga ne nuk ishte kundėr kėtij sistemi. Dukej se zotėronte njė unitet i plotė politik e juridik, shoqėror e ēlirimtar. Ēdo kush e dinte ne Kryesi te Degės se pa bashkimin e tėrė forcave kombėtare mbi bazėn e sistemit politik ēlirimtar, ēčshtja jonė nuk mund te ecte pėrpara ne rrugėn e lirisė.

1. Veprimtaria organizative dhe ushtarake e UĒK-sė

Uniteti ne Kuadėr te Kryesisė se Degės pėr ndėrtimin e UĒK-sė ishte, nga emėrtimi e deri ne janar te vitit 1997, i mbėshtetur ne vulinetin pėr te ndėrtuar kėtė subjekt ushtarak. Ne kuadėr te radhėve tona dhe te UĒK-sė'nuk kishte konflikte, fėrkimc a grupe te ndara. Te gjithė punonin sipas vendimeve te nxjerra ne Kryesi. Ēdo kush i kjshte detyrat e veta dhe ato se bashku pėrbėnin te pėrgjithshmen e ushtrisė sonė.

Kjo vazhdoi deri né janar te vitit 1997, kur UĒK-ja nga burgosjet dhe vrasjet pėsoi dėme te mėdha, kur praktikisht mbeti ky subjekt pa udhėheqje ushtarake te vetėn. Tash nuk kishte me Shtab Qendror. Ai nuk funksiononte, sepse anėtarėt e tij ishin shpėrndarė; ēa u vranė madje edhe u burgosėn, ēa ikėn jashtė vendit. Tėrė udhėheqja kaloi ne kuadėr te Kryesisė se KP te Degės j.v. Me kėtė filluan te duken edhe fėrkimet e para, sepse dy anėtarėt e sektorit (Xhavit Haliti dhe Azem Syla) kishin krijuar lidhje me disa forēa brenda vendit, te cilat pretendonin te dilnin ne udhėheqje, edhe pse ne asnjė sferė nuk kishin aftėsi profesionale, njohuri e nuk zotėronin as artin e luftės dhe te ushtrisė. Kėta te dy se bashku me disa brenda vendit, krijuan klaninqė bėri grusht politik.

Mirėpo, edhe pėrkundėr kėtyre vėshtirėsive dhe faktit se Kryesia nuk i njihte radhėt e UĒK-sė, me njoftimin e dhėnė nga sektori, bėmė njė punė te madhe ne ndėrtimin e saj. Kryesia ishte, ne fakt, ai organ qė i dha radhėt e veta dhe ndihmoi UĒK-nė ne shtrirjen e radhėve te saj, duke i dhėnė ne gjirin e saj shumė baza (keshilla popullore) te cilat u shndėrruan ne baza (njėsi) ushtarake te ushtrisė sonė ne ndėrtim.

a) Organizimi dhe shtrirja e UĒK-sė

Kryesia e dinte se UĒK-ja kishte mungesa te mėdha ne te gjithė fushat e veta. Ajo ishte njė subjekt qė u krijua nga radhėt e LPK-sė dhe si e tille, ishte shumė jo profesionale. Ne radhėt e saj zotėronte urrejtja dhe dėshk'a pėr ēlirim, por nuk kishim njė organizim e shtrirje ne tėrė vendin tonė. Ajo ishte me shumė e karakterit popullor, pa njė subjekt drejtues.

Duke e pare kėtė ne Kryesi, dhamė shumė kėshilla ne ushtri dhe pas organizimit te Mbledhjes se Katėrt te Pėrgjithshme (viti 1993) te LPK-sė brenda dhe jashtė vendit, (ndonese brenda vendit u zhduk brenda disa ditėve, pasi u burgosėn njė numėr i madh i shokėve dhe te tjerėt u arratisen nė botėn ejashtmč), kaluam ne organizimin e shtrirjen e radhėve te UĒK-sė. Tėrė puna e jonė, ne pėrbėrjen e re te KP dhe te Kryesisė se Degės qė e udhėhiqte edhe LPK-nė brenda vendit, si me UĒK-nė ne sferėn politike, juridike, shoqėrore e diplomatike e cila mori edhe detyrėn e Shtabit Qendror te UĒK-sė, kaloi ne fushėn e organizimit ushtarak te radhėve tona, duke dhėnė edhe bazat politike, ato juridike e shoqėrore, si dhe diplomatike pėr ndėrtimin e njė ushtrie te rregullt pėr luftė ēlirimtare.

Edhe pas MP te Katėrt (ne vitet 1993-1995) Kryesia e Degės pėrbėhej nga te njėjtėt anėtarė, me pėrjashtim te Agush Bujės qė u zėvendėsua ne vitin 1993, ne mbledhjen e Degės me Adem Grabovcin. Sektorėt e Kryesisė se Degės mbetėn te njėjtė, pėrveē sektorit te veēantė dhe atij pėr lidhmbajtje brenda vendit. Ne sektorin e veēantė ishin vetėm dy shokė, Xhavit Haliti e Ali Ahmeti, qė mbetėn nga pėrbėrja e vjetėr. Si Kryesi ishim ne gjetje te anėtarėve tjerė pėr kėtė sektor. E kishim hequr Emrush Xhemailin tė cilit i dhamė sektorin pėr lidhmbajtje brenda vendit nė kuadėr tė LPK-sė. Ky sektor pėrbėhej edhe nga Gafurr Elshani dhe Ali Ahmeti. I ndihmonte nė kėtė kohė edhe Adem Grabovci dhe me vonė edhe Rexhep Ibėrdemaj tė cilėt ne vitin 1995 u bėnė anėtarė te rregullt tė atij sektori (Ditari i MK).

Te gjithė sektorėt e tjerė, ai politik me Muhamet Kelmendin udhėheqės, financiar, me Gafurr Eishanin udhėheqės, et), mbetėn te njėjtė, sepse mbledhja zgjodhi pėrsėri te njėjtėt anėtarė nė organet udhėheqėse te LPK-sė, pėrkatėsisht ne Kryesi.

23-12-2009, 23:25 #8
Justiniani
i/e regjistruar

Anėtarėsuar: 23-08-2008
Postime: 83

Si u organizua UĒK-ja?

Pas zgjedhjeve nė Kryesi tė Degės, tė gjitha kėto forca, si sektor e organ, u pėrqendruan nė organizimin e radhėve tė UĒK- sė dhe nė shtrirjen e saj nė tė gjitha territoret e pushtuara shqiptare. Pėr ne, si organizatė, nuk kishte dallim midis viseve dhe popullit tonė qė ishte i pushtuar, qoftė nga serbėt, qoftė nga maqedonėt, qoftė nga malazezėt, sepse nė programin tonė, qė ishte baza edhe e saj, ishte sanksionuar tėrėsia territoriale, pa dallim pushtimi e ndarjeje qė i ishte bėrė Kosovės nga armiqtė.

Edhe pėr UĒK-nė mbretėronte ideja e bashkimit popullor tė tė gjitha viseve shqiptare nė njė shtet kombėtar.

Nga radhėt e LPK-sė u dhanė shumė kėshilla pėr strukturėn luftarake tė UĒK-sė. Kėshtu i kaluam nga viti 1992-93 deri nė vitin 1995 disa kėshilla popullorė tė Pejės, Deēanit e Gjakovės, pastaj te Lumthanit e Prizrenit, tė Malishevės e Rahovecit, te Drenicės dhe Llapit, tė Gollakut e tė Tetovės dhe Kumanovės, tė Gostivarit e Kėrēovės ne njėsi tė UĒK-sė Raporti i sektorit tė veēantė nė mbledhje, Ditari i MK-se). Nė fakt, ne zgjodhėm rrugėn e forcimit te subjektit ushtarak pėrballė atij politik e organizativ, por duke punuar edhe nė ndėrtimin e LPK-sė. Megjithatė, pėr ne nuk kishte asnjė dallim midis kėtyre dy subjekteve. Kryesia e njihte strukturėn, organet dhe aktiviteun qė e kryente UĒK-ja.

Nė organizimin e UĒK-sė mė tej u mor sektori i rėndėsisė se veēantė. Por, kėsaj pune i ndihmuan edhe sektorėt e tjerė, sidomos ai i lidhmbajtjes dhe politik e juridik. Mund tė themi se nė Kryesi u pėrcaktuan format dhe mėnyrat e organizimit tė njėsive ushtarake. Aty u dha shtrirja territoriale e subjektit dhe u pėrcaktua lloji i aktivitetit, mėnyra e veprimit dhe format e tjera te punės. Me njė fjalė, edhe pas emėrtimit (viti 1993), sikundėr pėrpara, e tėrė puna e UĒK-sė u pėrcaktua nė Kryesinė e Degės j.v. Ndėrsa, sektori i veēantė kishte pėr detyrė vetėm lidhjen brenda vendit. Ai pėrgjigjej edhe pėr zbatimin e vendimeve tė LPK-sė nga UĒK- ja dhe anasjelltas.

Kėtij sektori, nė vitin 1995, nga Mbledhja e Pėrgjithshme e Pestė e LPK-sė jashtė vendit, iu bashkėngjitėn me zgjedhje me vote nė Kryesinė e Degės edhe disa anėtarė te tjerė. Ai pėsoi ndryshime. Nga mbledhja doli njė Kryesi e rindėrtuar. Tash, anėtarė te Kryesisė ishin edhe Azem Syla, Bashkim Mazreku dhe Rexhė Ibėrdemaj. Nga Kryesia kaloi nė Kėshillin e Pėrgjithshėm tė Degės vetėm Gafurr Elashni. Tė tjerėt u rizgjodhėn. As udhėheqja nė Kryesi tė Degės nuk pėsoi ndryshime, me pėrjashtim tė sektorit financiar, ku pėrgjegjės u zgjodh Bashkim Mazreku i cili pas disa muajve dha dorėheqje pėr shkak te mos centralizimit te mjeteve financiare, sidomos te atyre qė vinin nga fondi "Vendiindja Thėrret". Ndėrsa, nė sektorin e veēantė futėm edhe Azem Sylen dhe Jashar Salihun, ndėrsa ne sektorin e lidhmbajtjes zgjodhėm Rexhė Ibėrdemen dhe Adem Grabovcin, veē Emrush Xhemailit e Gafurr Elshanit qė ishin anėtarė tė kėtij sektori qė nga pėrbėrja e vjetėr e Kryesisė se Degės. Me kėtė pėrbėrje u vazhdua me punė pėr ndėrtimin organizativ e juridik tė UĒK- sė (MP e Pestė e LPK-sė, viti 1995).

Ne kėtė kohė nė fushėn politike, diplomatike, financiare, etj, Kryesia e Degės, ende ishte Shtabi Qendror i UĒK-sė, pėrveē fushės aktive ushtarake. Prandaj u vendos qė UĒK-ja tė kishte njė organizim tė vetin politiko-juridik, ne mėnyrė qė tė shndėrrohej dhe ndėrtohej nė ushtri tė shtetit. Pėr kėtė u veprua nė organizimin e radhėve tė cilat, nė vitin 1995, u shtrinė nė tė tėra viset e pushtuara shqiptare dhe u ndėrtua struktura e brendshme organizative e UĒK-sė. Ajo kishte si subjekt edhe dispozitat juridike tė veēanta dhe vepronte ushtarakisht si ushtri e shtetit. Nga Shtabi Qendror i UĒK-sė u bė edhe rindarja, riorganizimi ushtarak i veprimit dhe komandimit nė zona dhe nėnzona tė veprimit operativo- luftarak, zona qė edhe aktualisht janė tė njėjta dhe veprohet mbi to. (Raport i Sektorit te veēante.)

Dihet se kėtij organizimi i mungonin vetėm forcat profesionale tė cilat nuk ishin pėrfshirė nė te. Kuptohet se nė atė kohė (vitet 1993-1997) UĒK-ja ishte njė subjekt ilegal, i ndjekur me tė madhe dhe i nėnēmuar nga subjektet politike shqiptare. Askush nuk besonte nga subjektet politike e politikanėt shqiptarė se do tė ndėrtohej njė ushtri e tillė ēlirimtare, ku pas sė cilės do te lidhej e ardhmja e kombit tonė. Shumė forca mendonin, madje edhe nga radhėt tona, se ky ishte vetėm emėr, pa njė strukturė te vetėn. Kishte tė tillė qė nuk besonin se kishte mundėsi faktike, pėrballė forces ushtarake e policore serbe, diktaturės se egėr qė mbretėronte nė viset tona tė pushtuara, se kishte mundėsi tė ndėrtohej njė ushtri ēlirimtare, para hundės sė armikut dhe ta luftonte atė.

Pas njė pune kėmbėngulėse, nė vitin 1995 u arrit qė tė kemi njė strukturė unike tė organizimit juridik, politik e shoqėror. UĒK-ja u ndėrtua organizativisht nė ushtri tė Kosovės. Tash u krijua njė strukturė e ngjeshur, me njė komandė luftarake qendrore. UĒK-ja vepronte edhe me mjete ēlirimtare kundėr forcave pushtuese e tradhtare tė vendit. Vetė ky fakt tregonte forcėn si subjekt ushtarak.

Ndėrtimi juridik

UĒK-ja kishte rregulloren e vet. Por, ajo nuk pėrcaktonte ende fushėn e veprimtarisė dhe as kompentencat e organeve te saj. Ne rregullore ishte pėrcaktuar struktura, por nuk zbatohej me rigorozitet. Rregullorja e brendshme ishte dokument formal.

Nė anėn tjetėr, mungonte njė dokument komplet dhe qė tė rregullonte nė tėrėsi ēėshtjet juridike, raportet dhe pozicionet midis UĒK-sė dhe LPK-sė. Ndonėse ishte njė rregullore, po jo komplete, nga ana e sektorit tė veēantė u paraqit projektrregullorja e raporteve tė UĒK-sė ne fushėn politike e juridiko-shoqėrore, si dhe ne atė shtetėrore. Me te u rregulluan edhe raportet me LPK-nė. Kėtė projektrregullore e pranoi Kryesia e Degės dhe e shndėrroi nė rregullore tė saj. Rregullorja e UĒK-sė). Me anėn e kėtij dokumenti kalonin tė gjitha kompetencat, nė fushėn politike, juridike e diplomatike nė Kryesinė e Degės jashtė vendit. LPK-ja mbante edhe anėn financiare me Fondin "Vendlindja Thėret". Ky ishte organ politik dhe LPK-ja organizata politike e saj.

Kryesia me rregullore u ngarkua qė tė lėshonte komunikata, si dhe tė bėnte analizėn e gjendjes dhe tė jepte ide e mendime, si dhe te pėrcaktojė vijėn pėr veprimtari ēlirimtare te UĒK-sė. Ky organ kishte tė drejtė te nxirrte qėndrime e vendime, madje edhe te lėshonte urdhėresa dhe tė kėrkonte zbatimin e tyre. Gjithashtu, nėpėrmjet Kryesisė se Degės j.v, kalonte informacioni, puna diplomatike nė drejtime tė informimit tė komuniteti ndėrkombėtar mbi ēėshtjen luftarake nė vend, luftėn dhe aksionet ēlirimtare, qė kryheshin nėpėr vendet e ndrvshme tė Kosovės. Ajo duhej qė ato t'i mbulonte me veprimtari politike e kėrkesa ndėrkombėtare. Me njė fjalė, ne Krvesinė e Degės kaloi e tėrė puna e UĒK-sė e cila pėrgjigjej edhe politikisht para kombit tonė dhe botės.

Duhet informuar gjithashtu se Rregullorja e ngarkonte Kryesinė edhe me marrjen e vendimit kundėr nxjerrjes se vendimit pėr pranimin e saj si subjekt politiko-organizariv tė veēantė. LPK-ja pranonte edhe aksionet luftarake, duke i treguar ato dhe duke i komunikuar, kuptohet nė bazė tė rregullores dhe aksioneve. Ndėrsa, UĒK-ja e konsideronte LPK-nė me rregulloren e vet tė brendshme krah te vetin polirik, si udhėheqėse e saj politike e shoqėrore. Mirėpo, ky pėrkufizim juridik nuk u pranua nga organizata, sepse Kryesia e Degės ishte pėr organizimin e sistemit ēlirimtar nė Kosovė nėn Fronrin Ēlirimtar te Kosovės. Pėr kėtė shkak, Kryesia e la tė hapur kėtė ēėshtje dhe vendosi tė vazhdohej puna duke kombinuar karakterin ushtarak qė i mbetej UĒK-sė, me atė politik, juridik e diplomatik si dhe financiar tė LPK-sė. Kjo tregoi sukses tė madh, dhe ky funksionim u sanksionua.

23-12-2009, 23:26 #9
Justiniani
i/e regjistruar

Anėtarėsuar: 23-08-2008
Postime: 83

Zgjerimi i radhėve te UĒK-sė

Me dhėnien e bazės politike - juridike si ushtri e shtetit tė Kosovės, nė radhėt e UĒK-sė filluan tė futen edhe njerėz tjerė tė viseve tė ndryshme dhe te partive tė ndryshme, persona qė nuk ishin nė LPK-ė dhe qė ishin tė gatshėm pėr tė luftuar pėr ēlirimin e vendit. Ata ishin anėtarė tė partive tė ndryshme qė u futėn ne radhėt e UĒK-sė pėr te luftuar kundėr pushtuesve tanė. Ky ishte hapi i pare i karakterit shtetėror tė ushtrisė.

Mirėpo, ne kishim pėrsėri pengesa te mėdha. Deri nė shpėrthimin e konfliktit tė hapur ushtarak (pas kėsaj do te flitej nė vend tjeter) radhėt ushtarake tė UĒK-sė ishin jashtėzakonisht tė mbyllura dhe shumė konspirative. Kėtė e diktonte edhe gjendja e rendė nė vend, por edhe vetė dispozitat juridike dhe mėnyra e organizimit. Me rritjen e veprimtarisė se saj u diktua puna nė gjetjen e formave pėr ndėrtimin e ushtrisė mbi bazat e shtetit, qė tė institucionalizohej si ushtri e Kosovės. Pėr kėtė shkak u paraqit nevoja e marrjes sė masave konkrete juridike, duke e hapur subjektin, nė mėnyrė qė tė zgjeroheshin radhėt e UĒK-sė me anėtarė.

23-12-2009, 23:27 #10
Justiniani
i/e regjistruar

Anėtarėsuar: 23-08-2008
Postime: 83

Po, si u zhvillua procedura?

Detyrėn pėr ndėrtimin juridik e politik tė sistemit ēlirimtar e kishim filluar shumė mė herėt. Kishte kohė qė Kryesia kishte tė dhėna se radhėt e UĒK-sė nuk ishin forca tė mjaftueshme politike, juridike e ushtarake pėr tė organizuar popullin dhe pėr ta udhėhequr atė nė luftėn ēlirimtare. Nė anėn tjeter, populli ynė ishte i ndarė nėpėr parti e organizata, gjė qė e paraqiste detyrėn e bashkimit vetėm nė sistem.

Prandaj, gjatė viteve 1993-1997, ēėshtja e ndėrtimit te UĒK- sė u bė temė kryesore e radhėve tona tė organizuara. Shumė punė u kryen, ndėrsa ne fillim te virit 1997, menjėherė pas vrasjes se disa shokėve dhe burgosjeve tė disa tė tjerėve, Kryesia e Degės mori vendim pėr tė ndihmuar UĒK-nė nė tė gjitha fushat e jetės sė saj, jo vetėm nė anėn politike e juridike, por edhe me kuadro tė ndryshėm. Pas vrasjes nė pritė afėr Vushtrrisė te Zair Pajazitit, Haki Zejnullahut dhe Edmund Hoxhės, si dhe te burgosjes sė mė shumė se 20 vetave, nė janar tė kėtij viti, u paraqit si domosdoshmėri dėrgimi i kuadrove nė Kosovė, zgjedhja e njė grupi pune pėr t'u marrė me kuadrin ushtarak, nė mėnyrė qė kėta tė futeshin ne radhėt e UĒK-sė dhe ta ndėrtonin atė ushtarakisht.
Ne kėtė kohė u kap edhe ēėshtja e ndėrtimit te sistemit, u pėrpilua projekti dhe filluan kontaktet me subjektet e ndryshme ne vend dhe jashtė.

Nga janari i virit 1997, UĒK-ja ishte prakrikisht pa Shtabin Qendror ne Kosovė (Raporf i sektorit te veēantė). Atė e udhėhiqte vetėm Kryesia e KP te LPK-sė dega j.v. Kjo i lėshonte tėrė komunikatat dhe tregonte fushėn e veprimit.

Duke e ditur kėtė gjendje, ne vitin 1997, u ndėrmor njė fushatė e gjerė e dėrgimit te shokėve ne Kosovė. Pėrveē kalimit me te madh te radhėve te LPK-sė ne njėsi ushtarake, dėrguam edhe shokė brenda vendit. Ne kėtė vit u kontaktua edhe me kuadrin ushtarak ne botėn e jashtme. Nga ata u kėrkua te futeshin ne radhėt e UĒK-sė. Por, ne kuadėr te kushteve te krijuara, fėrkimeve dhe organizimit te oficerėve ne kuadėr te qeverisė, ishte e pamundur shkėputja dhe dėrgimi i tyre. Ndėrsa, vetė qeveria nuk pranonte kontakte dhe as qė donte te dėgjonte pėr luftėn ēlirimtare.

UĒK-ja kishte nevojė pėr ēdo shqiptar. Prandaj, ne kėtė vit rame ne kontakt me shumė subjekte dhe lėshuam thifrje te brendshrne, ku bėnim thirrje pėr vulinetarė qė do te shkonin ne radhėt e UĒK-sė. Kuptohet se nga sektori, sidomos nga Xhavit Haliti dhe Azem Syla, u kėrkua qė te lidhemi me shokėt e Shtabit qė vepromn ende ne Kosovė, para se te dėrgoheshin vulinetarė brenda vendit. Kėtė e pranuam, edhe pse ata kishin mbetur jashtė, pa shtab. Por, pas njė kohe (maj 1997) erdhi pėrgjigjia se gjoja (anėtarėt e Shtabit} nuk kishte nevojė pėr vulinetarė, pėrveē pėr mjete financiarc dhe arme (Raporti i sektorit te veēant'č). Kjo nuk u mor parasysh nga Kryesia. Pėrkundrazi, duke ditur dėmtimin qė kishte pėsuar UĒK-ja dhe mos ekzistimin faktik te Shtabit Qendror, iu futėm punės pėr dėrgimin e vulinetarėve dhe kėrkuam qė te bėhej organizimi i organit udhėheqės. Pėr ne ishte e qartė se pa atė organ nuk kishte ushtri.

Gjendje e njėjtė ishte edhe tek mjetet financiare. Mjete dėrgoheshin, por ato, gjatė vitit 1997, u bllokuan diku ne Kosovė, apo humbisnin nga sektori gjatė rrugės. Shumė radhė te organizuara a njėsi te shumė rretheve te organizuara te UĒK- sė mbetėn pa mjete. Vlen pėr kėtė te pėrmendet pjesa e Prekazit e forcave te UĒK-sė, Liapi e Rrafshi i Dukagjinit (Informacion nga terrent ne mbledhje te KrJesise). Ne kėtė gjendje ishin edhe njėsitet luftarake ne Tetovė, Kumanovė e viset tjera shqiptare. Kėto rrethe e forēa ishin lėnė fare pa mjete financiare, pėr ēka u detvrua Kryesia e Degės (viti 1997-1998) te bėnte vźte ndarjen e mjeteve financiare.

Ne gjendje me te mire nuk ishte as vetė jeta e brendshme e UĒK-sė. Nuk kishte me asnjė organ udhėheqės. Komanda ishte shpartalluar. Ēdo njėsi, rreth e organ i UĒK-sė vepronte sipas vendit dhe rrethanave qė ishte. Nuk kishte asnjė lidhje ne kuadėr te UĒK-sė. Ne kėtė kohė, nėntor 1997, disa ēeta te Drenicės dalin publikisht para popullit. Kjo theu tėrė dyshimin e "ekzistencės" apo jo te UĒK-sė si force ushtarake (Koha Ditore, tetor-nėntor 1997).
Pse u refuzuan kėrkesat pėr dėrgimin e kuadrove?

Ne kuadėr te dėrgimit te kuadrit brenda vendit, ne vitin 1996 kishim ēuar shumė shokė ne radhėt e UĒK-sė. Ndonėse kishte luhatje dhe rezerva tek dy anėtarėt e sektorit, ne asnjėherė nuk patėm mosmarrėveshje te thella ne Kryesinė e Degės pėr dėrgimin e anėtarėve te LPK-sė, simpatizantėve apo te veprimtarėve tjerė ne UĒK. U vendes me vota. Ēdo kush kishte te drejtė te paraqiste kėrkesėn dhe mbi te merrej vendimi. Pas kėsaj shokėt dėrgoheshin nga sektori brenda vendit.

Ne vitin 1996 shqyrtuam kėrkesėn e Fehmi Ladrovcit te cilėn e paraqiti Ali Ahmeti (Ditari i MK). Ai kishte kėrkuar lejen nga Kryesia pėr te shkuar brenda vendit pėr vetė, pėr bashkėshorten e vet dhe mėse 10 shokė. Ne si Kryesi e kishim shqyrtuar kėtė kėrkesė disa here, por kundėr shkuarjes se grupit te Fehmi Ladrovcit brenda vendit ishte kryesisht Xhavit Haliti dhe Azem Syla, me arsyetimin se, ky njeri dhe shokėt e tij janė kanenstė, njerėz qė shkojnė atje pėr te udhėhequr luftėn e jo pėr te luftuar (Deklarata ne Kryesi e anėtarėve te sektorit te vecante). Ky bllokim kuptohet se bėhej ne emėr te Shtabit Qendror te UĒK-sė, duke kėrcėnuar e lėshuar mbledhjen. Den ne maj te vitit 1997 e bllokuan vendimin e dėrgimit te Fehmi Ladrovcit me shokė.

Arsyetimi i kėtyre dy vetave, ne emėr te SHQ te UĒK-sė, sepse, Ali Ahmeti ishte pėr t'i lejuar, ndėrsa Jashar Salihu nuk ishte anėtar i Kryesisė, ndaj as qė merrte pjesė ne mbledhje, e bllokoi Kryesinė dhe ishte shumė negativ. Ata, pėrveē qė akuzonin pėr karrierizėm e mosdėgjueshmėri, me thėnien: "shokėt brenda vendit nuk kanė nevojė pėr shokė nga jashtė, por vetėm pėr para" (Deklarata ne Kryesi e Xhavit Halitit dhe Azem Sylės), krijuan njė fėrkim dhe mosbesim te madh. Ne emėr te kėsaj kjo thėnie ne Kryesi gjeti pėrkrahje, u shty pėr njė kohė te pacaktuar marrja e vendimit pėr dėrgimin e Fehmi Ladrovcit me shokė ne Kosovė.

Duke u mbėshtetur ne kėtė gjendje, ne vitin 1997, shkruam njė letėr drejtuar Shtabit Qendror, ne te cilin bazoheshin dy anėtarėt, pėr te shqyrtuar situatėn e krijuar. Kėtu po tregoj vetėm pėrmbajtjen ne mėnyrė te pėrmbledhur.

Ne letėr shpjegohej situata jonė politike, juridike e diplomatike ne bote; shkruhej pėr akuzat ndaj luftės dhe kėrkohej qė te dy organet, ai i UĒK-sė dhe Kryesia te takoheshin se bashku, ne nivel te tyre, apo te dy a me shumė delegatėve, diku ne Shqipėri a ne Kosovė. Ne te lypsej te diskutohej situata aktuale, gjendja e brendshme e dėrgimi i forcave, detvrat dhe, sidomos, kėrkohej qė te bisedohej mbi Frontin Ēlirimtar te Kosovės te cilin ne donim te ndėrtonim (Projekti i letrės). Letra iu dha Azem Sylės dhe ai na premtoi se do ta dėrgonte ne vend, tek Shtabi Qendror. Por, si duket, kjo letėr kurrė nuk iu ėshtė dėrguar shokėve atje. Ajo ka mbetur ne sirtarėt e tij, nėse i ka, ne xhepa apo veē ėshtė zhdukur. Ne vend te kėsaj, ai i kishte lajmėruar shokėt brenda vendit, se ne po shkonim pėr te udhėhequr luftėn nga jashtė. Prandaj, filluan edhe fėrkimet e para midis Azem Syles dhe Xhavit Halitit ne njė anė, dhe pjesės tjetėr te Kryesisė se Degės jashtė vendit, duke u mbėshtetur ne gjoja faktin se "nga bregu do te udhėhiqnim luftėn".

Mirėpo, dobėsimi i radhėve brenda vendit, megjithė kundėrshtimin e tyre, pas janar-shkurtit 1997, kur UĒK-ja mbeti pa organ te vetin udhėheqės, pėrveē Kryesisė qė e udhėhiqte atė, pėrsėn morėm ne shqyrtim kėrkesėn e Fehmi Ladrovcit. Ne maj te vitit 1997, edhe pse pėrsėri dy ishin kundėr Azuem Syla dhe Xhavit Haliti), u vendos dėrgimi i tyre ne Kosovė. Pėr realizimin e kėtij vendimi u caktua Ali Ahmeti, Xhavit Haliti dhe Azem Syla. E bėmė kėtė me qėllim qė kėta te mos i nxirrnin vėshtirėsi grupit te Fehmi Ladrovcit gjatė rrugės dhe ne vendiindje, sepse nėse nuk veprohej kėshtu kishte rrezik qė te precipitonte deri te konfliktet e brendshme, ne kuadėr te UĒK-sė. Pėrkundėr tėrė kėsaj ngjarjeje, vendimi nuk u realizua, pėr shkak te vrasjes nga forēat serbe te Luan Harajdinajt duke kaluar kufirin me shokė. Por, e pėrbashkėt ėshtė se, pėrkundėr dobėsimit te radhėve te ushtrisė, me bllokimin e vulinetarėve e kuadrove, u veprua edhe kundėr kėrkesave te shokėve te tjerė te Kryesisė a te KP te Degės j.v. te cilėt e shprehėn gatishmėrinė pėr te shkuar brenda vendit. Ēdo kėrkesė qė bėhej ne Kryesi nga dy anėtarė te sektorit (Xhavit Haliti dhe Azem Syles), u refłzua kategorisht, ne emėr te UĒK-sė, e, gjoja se nuk kishin nevojė, ndėrsa dėrgonin persona te tjerė, anėtarė qė i kishin nėn kontrollin e tyre. Kėtė e refuzonte Ali Ahmeti, duke treguar se ato nuk ishin vendime te UĒK-sė (Ditari i MK).

Ne kėtė kohė nga kėta dy anėtarė te sektorit, paraqitet kėrkesa pėr gjetjen e ndėriidhėsve midis Kryesisė se Degės dhe UĒK-sė. Nga Xhavit Haliti dhe Azem Syla u paraqitėn Hashim Thaēi dhe Kadri Veseli, si kuadro te vyeshėm e te sakrificės pėr detyrėn e tille. Ne nuk i njihnim, por me propozim te sektorit Kryesia i pranoi dhe ata nga sektori u dėrguan si ndėrlidhės nga Cyrihu i Zvicrės, ku ishin vendosur brenda vendit. Kjo, natyrisht, ishte e drejtė, por e keqja ėshtė se kėshtu nga kėta paraqiteshin dy kute krejtėsisht te kundėrta: ai i refuzimit te shokėve qė nuk i kishin nėn kontroll Xhavit Haliti e Azem Syla, si dhe te pranimit nga ata te dy pėr te dėrguar te tjerė brenda vendit, kuptohet sipas raporteve qė kishin ata.


vazhdon

http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=119668
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Sanije Rexha dhe krijimi i uēk
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: