AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Ne emer te patriotizmit marksistat e serbise vrane patriotet

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14148
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Ne emer te patriotizmit marksistat e serbise vrane patriotet   Lun 8 Nov - 15:59

Brari
i/e regjistruar



Anėtarėsuar: 23-04-2002
Postime: 14,371

Ne emer te patriotizmit marksistat e serbise ,dhe Rugovaset ;vrane patriotet shqiptar? !

:::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::

!!!
trepca.net

-----------

Intervistė eksluzive me Xhemajl Berishės, ish bashkėveprimtar i Sali Ēekajt,
tė cilėn e botoi gazeta "Bota sot" (26.08.2003-05.09.203)

KAM PARĖ E KAM DĖGJAUR SHUMĖĒKA

Shikoni tė gjitha fotot qė shoqėrojnė intervistėn e zotit Xhemajl Berisha

Thotė Xhemajl Berisha, njėri nga bashkėveprimtarėt e Sali Ēekajt, i cili i formoi celulat e para ushtarake nė Rrafshin e Dukagjinit.
Pėr kombėtaren "Bota sot", z. Berisha, pėr herė tė parė, ka shpalosur shmėēka nga ajo qė di pėr luftėn. Veē kėsaj, ka shprehur edhe brengat e tij pėr tė kėqijat qė ia kanė sjellė lėpėkėstėt kėsaj lufte, dhe popullit. Po ashtu, ka shprehur edhe reagimet e tij ndaj disa pjesėve tė intervistės sė Xhavit Halitit dhėnė ditores "Zėri". Xhemajl Berisha ka hedhur poshtė edhe disa deklarata tė Bajram Kosumit, tė cilat i ka cilėsuar tepėr cinike. Po ashtu ka vėrtetuar, me kėtė intervistė, tė gjitha fjalėt qė i ka thėnė kohė mė parė, po nė kėtė gazetė, bashkėveprimtari i tij, Saim Tahiraj nga Belegu i Deēanit.
Pėrmes z. Berisha, lexuesit do ta kenė edhe mė tė qartė figurėn e madhe kombėtare tė Sali Ēekut, dhe tė grupit tė tij prej 33 pjestarėve.
Lexuesit do tė dinė disa detaje tė panjohura deri mė tani, pėr legjendarėt Adem Jasharin e Sali Ēekajn. Dhe shumė e shumė gjėra tė tjera, gjatė rrėfimit tė tė cilave, Xhemajl Berisha shkėput rrjedhėn e tyre, pėr ta shfryrė mllefin dhe mallkimin e vet nė ata qė sot Adem Jasharin e quajnė njeri tė LPK-sė, qė Sali Ēekajt nuk duan t'ia pranojnė rolin e vet tė madh nė historinė kombėtare, qė vrasin natėn e vajtojnė ditėn, qė kanė vrarė njerėz edhe gjatė luftės dhe pas saj, nė emėr tė atdhetarizmit tė rrejshėm etj…

Biseduan : Sefedin KRASNIQI dhe Nazmi LUKAJ

PYETJE : Kur keni dėgjuar pėr herė tė parė pėr organizmet e para ushtarake, dhe nga kush?

Xhemajl Berisha: Ishte fillimi i vitit 1991. Saim Tahirin e takova nė Beleg nė shtėpinė e tij. Tė dytė bashkė dolėm nė Deēan. Hymė nė njė ēajtore. Ai, nė bisedė e sipėr, mė tha se janė duke u bėrė biseda rreth mundėsisė sė organizimit pėr njė rezistencė tė armatosur kundėr Serbisė. Bisedat, mė tha, zhvilloheshin mes autoriteteve tė Kosovės dhe tė Qeverisė sė Shqipėrisė. Kush krejt ka marrė pjesė atėherė nė ato biseda, nuk ėshtė punė imja ta them. Ky lajm i Saimit, mė emocionoi. Thashė se kėto duhet tė jenė bėrthamat e para tė njė ushtrie tė armatosur tė Kosovės. Edhe Saimi u pajtua me kėtė konstatim timin. "Kėshtu fillohet formimi i ushtrisė, se asnjė ushtri nuk formohet me 100.000 a 200.000 ushtarė pėrnjėherė", mė tha ai: "Mjaftojnė, sa pėr fillim, pėr secilėn komunė tė Kosovės nga 7-8 njerėz, deri sa ta zgjerojmė dhe ta rrisim numrin e pjesėtarėve tė kėsaj rezistence". Nė fund tė marsit tė vitit 1991, Saimi shkoi nė Zvicėr pėr tė punuar. U kthye para fillimit tė sezonit tė pushimeve, dikund kah fundi i majit a fillimi i qershorit. Duke biseduar me tė, mė tha se marrėveshja ėshtė arritur pėr fillimin e ushtrimeve ushtarake. "Tash ka mbetur vetėm ta dimė se kur fillojnė ushtrimet e para, pra, kur do t'ia nisė ushtrimet grupi i parė", mė tregoi Saimi. Ai ishte i bindur se nė shtator tė '91-s, do t'i niste ushtrimet grupi i parė. Saimi kėrkonte tė bisedonim me njerėz tė sigurtė kombėtarisht pėr zgjerimin e aktivitetit. Gjatė bisedės, pasi qė tash e dinim se filloi tė lėvizė diēka mė konkretisht, unė ia propozova njė person qė e njihja, dhe nė tė cilin kisha besim, duke u bazuar nė vetė personalitetin dhe karakterin e tij, si dhe nė gatishmėrinė qė kishte pėr ēėshtjen kombėtare. Atė e kisha tė anės sime. Quhet Osman Ferizaj, nga Kodralia.

PYETJE : Pastaj si rodhi kjo ēėshtje?

Xhemajl Berisha: Osman Ferizi e propozoi Shkėlzen Gjonajn dhe Hasan Ferizin, gjithashtu, nga Kodralia. Kėto ishin propozimet e para. Natyrisht kontaktonim edhe me persona tė tjerė si kėta. Madje merrnim edhe opinionet e tyre pėr kėtė nismė tė parė tė rezistencės sė armatosur. Nė grupin e dytė, nga Deēani, duheshin katėr veta. Grupi i parė tashmė kishte filluar ushtrimet nė Shqipėri. Pritej nisja e grupit tė dytė. 3-4 ditė, pa i pėrfunduar ushtrimet grupi i parė, Saimi mė thirri nė telefon. "Xhemajl, mė tha, po thotė shefi merri shokėt dhe ejani t'ju provojmė ēka dini tė punoni. I keni dhjetė ditė punė. Nėse tregoheni tė aftė, ua bėn garancionet". Pra, kjo ishte parolla pėr nisje nė Zvicėr, pastaj pėr Shqipėri nė ushtrime ushtarake. Unė u tregova shokėve. U pėrgatitėm. I morėm biletat e udhėtimit, dhe u nisėm me njė taksist, qė e kishim angazhuar tė na dėrgonte deri nė Aeroportin e Shkupit. Ai njeri ishte nga Carabregu. Taksisti na priti nė aeroport, derisa u sigurua se ne u futėm brenda, dhe se s'ishte mė rrezik tė na kthenin. Mbėrrimė nė Cyrih. Nė aeroport, kishin dalė tė na prisnin Saim Tahiraj dhe Ismet Abdullahu, qė na dėrguan nė shtėpi. Kemi ngrėnė darkė aty, e pastaj jemi shpėrndarė. Unė kam ndejur nja 10 ditė. I prisnim shokėt tė vinin pėr t'i marrė detyrat e reja. Nė ndėrkohė, nga Shqipėria erdhėn edhe pjesėmarrėsit e grupit tė parė. Dy nga ta i takova. Njėri ishte nga Drenica, tjetri nga Kaēaniku. Luma, mė duket, e kishte mbiemrin. Kėta tė grupit tė parė janė kthyer nė Kosovė secili nė mėnyrėn e vet. Kanė shkuar nėpėrmes Gjermanisė, Zvicrės etj. Kufirin Shqipėri-Kosovė e kanė kaluar vetėm Sali Ēekaj dhe Zymer Luli, kuptohet, tė armatosur deri nė dhėmbė. Salihu ka pasur kontakte me njerėzit tanė nė Kosovė. Po edhe Zymer Lulaj. Vlen tė ceket se nė kėtė grup ishte edhe Zahir Pajaziti. Mė vonė, e kam kuptuar se edhe Rrustem Bruēi ka qenė i kyēur drejtpėrdrejt. Kėshtu, pasi jemi bashkuar ne tė grupit tė dytė tė gjithė nė Zvicėr, jemi nisur me autobus pėr nė Shqipėri. Nė kėtė grup nga Deēani kanė shkuar: Osman Ferizi, Hasan Ferizi, Shkėlzen Gjonaj edhe Sami Tahiraj, i cili ka qenė duke punuar nė Zvicėr sezonalisht. Unė, tė nesėrmen, kisha pėr tė udhėtuar nė Shkup. Nė bisedėn e fundit qė e pata me Saimin, mė pati thėnė: " Xhamal, a ke mundėsi ta gjejsh njė koordinator pėr Gjakovė?"? Nga kjo pyetje, kuptova se duhej zgjeruar aktivitetin edhe nė komunėn e Gjakovės. Iu pėrgjigja se, sikur tė ishte puna pėr Pejė ose pėr rrethinėn e saj, si p.sh. nė Rugovė, do ta gjeja dikėnd, sepse andej njoh njerėz mė shumė, qė janė tė devotshėm pėr kėtė ēėshtje. Nė Gjakovė, nuk isha shumė i sigurtė, sepse njerėzit i njihja pak. Tė nesėrmen, nė mėngjes, ka ardhur Skėnder Tolaj me veturė dhe mė ka dėrguar nė Aeroportin e Cyrihut, prej nga ku kam fluturuar pėr nė Shkup.

PYETJE : Gjatė kohės qė keni qėndrur nė Zvicėr cili ka qenė aktiviteti juaj atje?

Xhemail Berisha : Gjatė atyre ditėve sa qėndrova nė Zvicėr, bisedonim me Saimin lidhur me mundesinė e angazhimit tė tė rinjve nga komuna e Deēanit. U pajtuam tė dytė qė, sapo tė mbėrrija nė Kosovė, tė bisedoja me Ismet Mehmetajn nga fshati Isniq dhe Sokol Gjocin nga Dubrava.

PREJ VESEL LEKĖS KAM KĖRKUAR T'I GJEJ NJA SHTATĖ-TETĖ
PERSONA, PĖR TĖ NISUR ORGANIZIMIN USHTRAK (2)

PYETJE : Kur u kthyet nė Kosovė, me kė u takuat sė pari?

Xhemajl Berisha: Me t'u kthyer nė Kosovė, pas tri ditėsh, jam takuar me Vesel Lekėn e Lumbardhit. Veselin e njihja prej vitesh. Duke pasur besim nė devotshmėrinė e tij kombėtare, e kam njoftuar tė parin pėr fillimin e kėsaj pėrgatitjeje tė lėvizjes ilegale tė armatosur. I thashė: "Vesel, s'ka qenė keq tė angazhohesh edhe ti nė kėtė punė. Ti e di situatėn prej Saimit qysh nė qershor, andaj, nėse ke mundėsi t'i gjesh nja 7-8 persona nė Prapaēan, Lumbardh, Broliē e Dubovikė etj., pėr t'ia bashkėngjitur kėtij organizimi".
I tregova, gjithashtu, se armėt qė do futen nė Kosovė duhet lėvizur nėpėr vende tė ndryshme, nė mėnyrė qė t'i fshehim gjurmėt nga shėrbimet sekrete tė Serbisė. Veseli shprehu gatishmėri pėr kėtė punė. M'u pėrgjigj shkurt: "Jam nė dispozicionin tuaj, dhe nuk do tė kursej asgjė". Mė vonė, pas shumė kohėsh, janė dėgjuar disa zėra se nga na doli ky njeri! Normalisht, kam thėnė se ky person ka qenė i angazhuar qysh nė qershor tė vitit 1991, dhe se i ka pranuar tė gjitha detyrat.
Njeriun e dytė qė e kam takuar ėshtė Ismet Tahiraj. Mė tregoi se i kishte tre djem nga Belegu, tė gatshėm pėr gjeneratėn e tretė, pėr t'i dėrguar nė ushtrimet ushtarake nė Shqipėri.
" Po ashtu, edhe unė i kam tre tė tjerė " - i thashė. Me njė fjalė, grupi i tretė nga Deēani u kompletua. Pas njė kohe e takova edhe Ismet Mehmetajn, me tė cilin bisedova gjėrė e gjatė sesi qėndronte puna, pra se na duhej gjetur njerėz tė besueshėm dhe tė ndershėm, tė cilėt janė tė gatshėm tė bėhen ushtarė tė Republikės sė Kosovės. Edhe kėtij i ofrova gatishmėrinė pėr tu kyēur. Pa hezitim, dhe shumė i vetėdijshėm, pranoi tė marrė ēfarėdo detyre nė shėrbim tė atdheut. Pas tri ditėve vendosa ta takoja Sokol Gjocin, pėr tė biseduar me tė gjerė e gjatė. Shkova nė Dubravė. Pėr fat, Sokoli ishte nė shtėpinė e vet. Hymė nė odė tė burrave. Muhabet pas muhabeti, e njoftova gjerėsisht pėr situatėn, dhe angazhimin qė ėshtė bėrė deri mė tash nė shėrbim tė kombit.
" Na duhen djem tė besueshėm pėr kėtė punė, dhe jo vetėm nga komuna e Deēanit, por edhe nga komuna e Gjakovės, nėse njeh ndokėnd", i thashė atij. Kuptohet, edhe ai menjėherė u tregua i gatshėm qė tė bashkėpunonte me ne nė kėtė drejtim. Kemi shkuar bashkė qė tė dy deri nė Irzniq. Ai u ndal aty pėr tė biseduar me dikė, qė e njihte pėr kėtė qė i thashė. Aty jemi ndarė. Tek pas njė jave jemi takuar prapė nė Deēan. Atė ditė, Sokoli mė tregoi se i ka disa djem tė gatshėm pėr ushtrime, jo vetėm pėr njė muaj, por pėr ēdo gjė qė duhet nė shėrbim tė atdheut. Prej meje kėrkoi qė t'i tregoj dy-tri ditė para nisjes pėr nė Shqipėri. Kėshtu me kohė ne filluam edhe ta dinim pėrafėrsisht kush ishin djemtė qė do tė angazhoheshin nė ushtrimet ushtarake. Osman Ferizi, njė ditė, ma sygjeroi Rrustem Shalėn nga Barani i Pejės, pėr ta angazhuar pėr Lugun e Baranit. Unė, personalisht, nuk e njihja, por e mora obligim tė bisedoja pėr kėtė punė me Shpend Shalėn, i cili ishte, po ashtu, nga Barani, qė ėshtė nip imi. U takova me Shpendin nė Deēan. E pyeta pėr Rrustemin. Mė tha se e njeh, dhe se e ka djalė tė axhės. I tregova se pse e pyeta pėr tė. Shpendi mė pyeti se kush e ka caktuar atė, mirėpo unė i thashė se kjo s'ėshtė e rėndėsishme pėr ta ditur. Me rėndėsi, i thashė, ėshtė qė t'i duhet tė bisedosh me tė. " Do tė jeni tė dytė a njėri, kjo mbetet punė juaja ", tha ai. Kryesorja, njerėzit duhet tė jenė tė pėrgatitur qė nė momementin kur t'ju lajmėrojmė, tė jenė tė gatshėm. Nė fshatin Pozhar, aty ku kam lindur dhe jam rritur, kėrkova ndihmė dhe angazhim. Pozitivisht m'u pėrgjigjėn dy njerėz - Hazir Idriz Berisha dhe Nexhat Bajram Musaj. Haziri mė ka ndihmuar me veturė kudo qė kam pasur tė shkoj pėr kėtė ēėshtje. Qoftė kur kam pasur tė shkoj nė Pozharan tė Vistisė te Xhevat Qerimi, bashkė me Saimin pėr t'i dėrguar detyrat e reja qė kėrkoheshin nga kompetentėt, qoftė gjetiu. Xhevati ka qenė koordinator pėr Pozharan e rrethinė. Hazirin kurrė s'kam pasur nevojė ta pyes a ėshtė i lirė a i zėnė pėr tė na shėrbyer. Ka mjaftuar qė t'i them se nesėr do tė shkojmė nė shėtitje, dhe u krye puna. Ai gjithmonė mė ka thėnė : "Jam i gatshėm pėr kudoqoftė dhe pėr ēkadoqoftė pėr juve". Nexhat Bajram Musajn njė ditė e kėrkova nė shtėpi, por nuk ishte aty. Pas dy a tri ditėsh, u takuam nė rrugė afėr shtėpisė sė tij. Mė tha menjėherė: " Baca Xhemė, mė kishe pasė kėrkuar nė shtėpi para 2-3 ditėsh ". " Po ", i thashė. " Tė kam kėrkuar te tregu, sepse dy grupe i kanė pėrfunduar ushtrimet nė Shqipėri, e janė kthyer me municion dhe armė me veti. Ato i kemi shpėrndarė. Mirėpo, do tė sjellim ende armė tė tjera, andaj ato duhet strehuar dikund, deri sa tė ėshtė e nevojshme. I thashė se jam menduar t'i fshehim nė xhami. Pėr kėtė na duhet ai, sepse e ka ēelėsin e xhamisė. Po ashtu, prapė ia ceka se ėshtė punė me rreziqe. Pra, i thashė kėtė e di edhe ti vetė. Nexhati, pasi qė mė dėgjoi, mė tha: " Baca Xhemail, rreziku ėshtė edhe pėr ty, e ti i ke hy kėsaj pune". " Pra, edhe unė, pėr ēdo punė qė mund ta kryej, nuk ėshtė problem fare ", mė tha ai. Rugovėn e shumė fshatra pėrreth Pejės, ku banojnė njė numėr i konsiderueshėm i tyre, ka qenė e planifikuar ta aktivizojmė me grupin e IV. Koordinator pėr kėtė rajon ka qenė Sokol Muriqi, tė cilin e njoh qysh nga viti 1972.

PYETJE : Pasi i mbaroi ushtrimet gjenerata e parė e ushatrėve nė Shqipėri dhe e dyta ishe nė fazėn pėrfundimtare, ēka prisnit nė Kosovė, si ishte atmosfera?

Xhemajl Berisha: Nė Kosovė ishim shumė entuziastė. Prisnim t'i mbaronte ushtrimet edhe gjenerata e dytė, e cila ishte zotuar edhe pėr sjelljen e armatimeve nga Shqipėria, ndėrsa, ne qė ishim nė Kosovė ishim zotuar pėr shpėrndarjen e tyre. Ushtrimet e kėtij grupi mbaruan. Na lajmėruan se do hynin sė shpejti nė Kosovė. Mirėpo, shihej se ushtria jugosllave lėvizte jo si zakonisht. Hetohej edhe njė lėvizje mė e madhe e policisė serbe nėpėr territorin tonė, pra nė Deēan. Andaj edhe na duhej qė, me pėrpikėri, ta vlerėsonim kohėn dhe situatėn, qė organizimi i futjes sė armatimeve nga Shqipėria tė mos dėshtonte. Saim Tahiri dhe Sali Ēekaj, kuptohet, se ishin tė informuar me rrjedhat nė Kosovė dhe me situatėn nė Deēan, pėr lėvizjet e policisė dhe tė ushtrisė serbe. Kėshtu, njė a dy ditė pasi bisedova me Saimin, dėgjuam se Sali Ēekaj ishte nisur pėr tė hyrė nė Kosovė. Pėr shkaqe sigurie, kishte qenė i detyruar ta ndėrrojė edhe itinerarin e rrugėtimit. Nė vend se tė zbrisnin nė Pobėrxh, ashtu siē ishim dakorduar, Salih Ēekaj, sė bashku me 33 ushtarėt e tij, ishte ndalė nė Voksh. Kishin ndaluar nė shtėpinė e Avdyl Panxhajt, dhe nė shtėpinė e Ramė Panxhajt e tė disa tė tjerėve.

ADEM JASHARI I THA SAIM TAHIRAJT SE NUK
KTHEHEJ PA ARMĖ NĖ SKĖNDERAJ (3)

Nė kėtė kohė, kishte luajtur puna me Qeverinė e Ramiz Alisė nė Shqipėri. Mirėpo, papritur, kuptuam se u zbulua Grupi i Mentor Kaēit. Nuk vonoi shumė, nė Prishtinė u zbulua edhe Xhavit Gubetini. Mė 29 dhjetor '91, nė mėngjes, shtėpia e Saim Tahirajt, po ashtu, u rretua nga policia serbe.

PYETJE : Nėn komandėn e kujt kanė hyrė nė Kosovė njerėzit tuaj? Sa u vonuan tė tjerėt tė hynin, dhe ē'bėnit ju nė ndėrkohė?

Xhemajl Berisha: Pėr organizimin e ushtrimeve ushtarake nė Shqipėri ka qenė i caktuar nga institucionet atėhershme tė Republikės sė Kosovės Salih Ēekaj. Kėta njerėz i njihnin Salihu e Saimi. I ndjeri profesor Fehmi Agani ishte kryesori. Ndėrsa pėr tė komanduar gjatė hyrjes nga Shqipėria nė Kosovė, Sali Ēekaj ka qenė i caktuar nga bashkėluftėtarėt e tij, qė ndėr kėta ka qenė edhe vetė legjendari Adem Jashari, me disa tė tjerė nga Skėnderaj. Ka pasur edhe nga Shkupi, Tetova, Kumanova. Ne ishim organizuar pėr pritjen e tyre, kur tė mbėrrijnė nė Kosovė, andaj secili e kemi ditur se kush do tė shkojė ku. Me mua erdhėn ata tė Maqedonisė. I kam futur nė autobus, dhe iu tregova ku do tė shkonim. Ishin kushte tė jashtėzakonshme. Kėrkohej tė vepronim shpejt, e pa rėnė nė sy se kush janė dhe nga janė. Shoferin e autobusit e kisha tė njofshėm. Ishte djali i axhės sė gruas sime. E ndalova pėr tė biseduar me tė. Mė tha se do shkonte nė Gjakovė, por ia ktheva rrugėn. I thashė se kėta udhėtarė duhej t'i dėrgonte nė njė vend. I ka futur nė autobus, dhe i ka dėrguar atje ku duhej tė shkonin. Mendjen e kishim pėrqėndruar te armatimi, qė Salih Ēekaj me shokė e kishin futur nė Kosovė. I tėri mbeti nė Voksh, nė familjen e Tolajve. Tashmė dihen njerėzit me emra nė shtėpitė e tė cilėve ka qenė armatimi: nė shtėpinė e Fadil Tolajt nė Pobėrxhė, ka qėndruar armatimi dhjetė ditė. Pas Fadilit, armėt janė dėrguar nė shtėpinė e Salih Ēekajt nė Broliē. Prej shėpisė sė Salih Ēekajt, njė pjesė e kėtij armatimi ėshtė bartuar nė Beleg te vėllezėrit Tahiraj. Nga kėtu, ua kanė dhėnė grupit tė Drenicės dhe tė Llapit. Dėshminė deri tash mė tė sigurt e ka dhėnė Saim Tahiraj nė njė intervistė tė tij nė kombėtaren"Bota sot", nė tė cilėn i ka dhėnė emrat dhe mbiemrat e ushtarėve, komunat, numrin e armės si dhe sasinė e karikatorėve dhe fishekėve. Pėr armatim, kemi shkuar unė, Saimi dhe Samiu nė shtėpin e Salihut. Te dera dolėn vėllezėrit e tij, Smajli dhe Musaja. Kėtė tė dytin, nuk e kam njohur mė herėt. Saimi mė tregoi pastaj se ėshtė vėllai i Salihut. Tė dytė na i kanė dhėnė armatimet. I kemi marrė, dhe jemi nisur pėr nė Beleg. Ishte nje natė shumė e ftohtė. Binte borė pandalė. Saimi e ka ngarė traktorin tė mbushur me armė. Kemi mbėrritur te Blini i fshatit Llukė, qė shihet prej Strellcit, pra, prej njė largėsie tė madhe. Rrugės pėr nė Beleg, nga pesha e rėndė e armėve nė traktor e, po ashtu, edhe nga shpejtėsia e madhe, kemi parė se traktori ėshtė nxerė. Kishte rrezik tė prishej, dhe tė mbeteshim nė rrugė me tėrė atė armatim. Jemi afruar te shtėpia mė e afėrt, qė e kishim nė rrugė. Ishte shtėpia e Tafil dhe Murat Ukajt, dy vėllezėr qė i njihnim. Ishin shumė djem tė mirė. U kemi kėrsitur nė derė tė oborrit. Doli njėri nga vėllezėrit Ukaj, i cili na ftoi tė hynim brenda pėr t'u nxehur dhe pėr t'u ēlodhur pak. Ia shpjeguam problemin qė kishim me traktorin, dhe se na duhej vetėm pak ujė pėr tė. Na e solli ujin. Pasi e zgjidhėm problemin me traktorin, e kemi vazhduar rrugėn menjėherė pėr nė Beleg. Para se tė dilnim nė rrugėn kryesore, nėpėrmes sė cilės ishim tė detyruar tė kalonim, e kemi marrė nga traktori nga njė automat qė, nė rast se takoheshim me policinė serbe, tė luftonim me tė. Fati e deshi tė arrijmė nė shtėpinė e Saimit, pa telashe. Pasi i zhgarkuam nga traktori dhe i siguruam armėt, para se tė fillonim me shpėrndarjen, ato i pėrgatitėm.

PYETJE : Kush i ka mbushur dhe si u bė shpėrndarja e armėve?

Xhemajl Berisha: Saimi dhe unė i mbushnim, ndėrsa Samiu i regjistronte me numra kush dhe ēfarė armėsh merrte. Nė mbushje, na kanė ndihmuar Ismet dhe Bajram Tahiraj. Ka qenė e paraparė qė secilit t'i jepej nga njė automatik, me katėr karikatorė dhe 120 fishekė. Duhej t'i mbushnim shumė shpejt, qė tė mos humbnim nė kohė, sepse plani ishte qė tė shpėrndaheshin sa mė shpejt. Ademi Jashari ka ardhur i pari pėr t'i marrė pėr Skėnderaj. Me Ademin ka qenė Xhafer Zena, qė i pati marrė pėr Llap e Prishtinė. Mė kujtohet shumė mirė Adem Jashari. Rrinte i ulur kėmbėkryq, dhe shikonte si ia ndanim armėt e mbushura. Saimi i tha: "Adem, nuk shkohet kėshtu, me gjithė kėto armė. Duhet pasur kujdes, sepse, veē organizimit, mė sė shumti po e rrezikon veten. Si do t'i dėrgosh kėshtu deri nė Drenicė?". Edhe Xhaferi, qė, tė vetat, i kishte maskuar pak, i tha: "Adem, do vi nesėr nė mbrėmje tė tė ndihmoj, pėr t'i dėrguar bashkė nė Drenicė". Ai nuk pranoi : " Sonte,-tha,- kam vendosur t'i marrė. Nuk kthehem assesi pa to. Ju vetėm mbushni" . I pėrcollėm atė natė. Tė nesėrmen, na u lajmėruan se kishin mbėrritur shėndosh e mire.

PYETJE : Po nė komunėn e Deēanit si u bė shpėrndarja e armatimeve?

Xhemail: Berisha: Saimi, pas 3-4 ditėsh, prapė ma dėrgoi Samiun, qė ta lajmėroja Grupin e Kodralisė, qė tė shkonin t'i merrnin armėt edhe kėta. Shkėlzeni, Osmani dhe Hasani nuk donin t'i merrnin me qerre, sepse ishte rrezik. Ata mė thanė t'ua qitnim nė livadh, kah ora gjashtė e mbrėmjes. Caktuam takimin pėr tė nesėrmen nė mbrėmje. Tė nesėrmen, dolėm nė ēajtoren e Shkėlzenit, nė Kodrali. U takova me tė. E pyeta se a i kishin marrė tė gjithė armėt. Ai mė tha se kishin ardhur Hasani dhe ai, por Osmani jo. I thashė se unė i marrė pėr Osmanin. Shkėlzeni mė tha se Osmani e kishte porositur t'ia marrė armėt edhe pėr Muharremin, tė cilit do t'ia dėrgonte ai. Kemi shkuar nė livadh, larg 600 m nga shtėpia e Saimit. Na kanė pritur Saimi dhe Samiu. Ne tė tretė - unė, Shkėlzeni dhe Hasani, i morėm armėt nga Saimi dhe Samiu, dhe i sollėm deri nė Kodrali. Unė pastaj u ktheva nė shtėpi. Salih Ēekaj kishte lajmėruar se, pėr njė kohė, nuk do vinte prej Shqipėrisė. Ndėrsa nė pėrgatiteshim ta kalonim kufirin kėmbė. Dhe, pritnim tė na jepej urdhri. Salihu na pati thėnė se do tė na tregonte kur duhej tė niseshim.
Nė kėtė kohė, kishte luajtur puna me Qeverinė e Ramiz Alisė nė Shqipėri. Tėrė kohėn ishim nė kontakt me njerėzit tanė. Mirėpo, pa pritur, kuptuam se u zbulua Grupi i Mentor Kaēit. Nuk vonoi shumė, nė Prishtinė u zbulua edhe Xhavit Gubetini.

SAMIUN E BURGOSI POLICIA (4)

Diku kah ora dy pasmesnate, kemi qenė nė Rrasė tė Zogut, Rrafsh ishte, por ftohtė nėn 18 gradė celsius. Tentuam tė depėrtonim kėrrshave, por ishte e pamundur pėr shkak tė borės. Zbritėm poshtė nė Erenik. Por as nga kėtu nuk mund tė depėrtonim.

Mė 29 dhjetor '91-s, nė mėngjes, shtėpia e Saim Tahirit, po ashtu, u rrethua nga policia serbe. Dhe tri shtėpi tė tjera nė Kodrali tė Deēanit. Samiu ėshtė zėnė nė shtėpi, Shkėlzen Gjonaj nė Kodrali, ndėrsa Hasan Ferizi kishte arritur tė ikte. Osmani s'ka qenė nė shtėpi, andaj edhe ky arriti tė ikte. Saimi kishte ikur nė mėngjes, me njė djalė tė axhės-Zymer Tahirajn. Bashkė me tė, kanė ardhur te unė nė Pozhar. Kur e pashė Zymer Tahirajn, u tremba mos kishte vdekur kush, ose mos kishte ndodhur diēka tjetėr. I shqetėsuar i thashė se ē'kishte ndodhur. " E ka burgosur policia Samiun ", mė tha ai. E pyeta pastaj pėr Saimin. Pėr tė, mė tha se ishte andej shtėpisė sime, por se nuk kishte ardhur deri kėtu, sepse kishte menduar mos ishim rrethuar edhe ne. U tregova se e kam dėgjuar njė tanks, por se nuk e kisha ditur ē'ishte duke ndodhur. Kisha menduar se, si zakonisht, ishte duke u sjellė policia. Pritėm, i thashė. U bėmė bashkė me Saimin. Ai kėrkoi nga unė tė shkoja nė Kodrali, ose ta dėrgoja dikė tjetėr pėr tė shikuar se ēka ishte duke ndodhur. Pranova, dhe e pyeta pastaj se ku duhej tė takoheshim. "Nė shtėpi tė Isuf Zymerit, te mixha im", mė tha Saimi.

PYETJE : Si arrite tė depėrtosh atje, dhe ēfarė ishte gjendja nė atė fshat? A ishte rrethuar ai a jo?

Xhemajl Berisha: Kur shkova atje, iu afrova afėr shitores sė kodralive. Duke ecur, i dėgjova disa hapa. Vazhdova prapė, edhe pse i dėgjoja kėpucėt qė afroheshin. E dita se ishin hapa policėsh. Kam ecur edhe nja 50-60 metra. Jam ndalur, gjoja se po e ndezja njė cigare. Dhe jam kthyer pėrballė, kinse po ma merrte era flakėn e shkrepsės. Me bisht tė syrit vėrejta se policėt ishin pas shitores sė kodralive. E kuptova tashmė se edhe Kodralia ishte rrethuar. Tė kthehesha menjėherė, nuk mundja, se do t'u bija nė sy si i dyshimtė. Fati im ishte se, afėr shtėpisė sė Hasan Ferizit, ishin edhe dy shtėpi tė tjera, andaj vazhdova. Te Hasani nuk guxoja tė shkoja, sepse Vula, Slloba e disa policė mė njihnin. Jam ndalur te Shtėpia e Muhamet Ferizit, i cili punonte si elektricist. E thirra disa herė nė emėr. Ka dalė babai i tij. " Hajde, djali i bacės Muzli, hajde ta pijmė njė kafe nė kėtė mengjes, se jam tue pi vetė. Shyqyr qe erdhe me m'ba shoqni ", mė ofroi kafe ai. " Zoti tė dhashtė bereēet,- i thashė-, se nuk kam kohė. Po mė duhet Muhameti, se njė orė e rrymės po mė kėrset, e erdha ta marrė tė ma shikoj atė ". Plaku mė tregoi se ishte nė gjumė ende, pasi kishte kujdestaruar gati tėrė natėn. " Po e zgjoj ", tha. " Jo, mos e zgjo, se ndoshta s'ka gjė ora ". Mė vete, thosha: " O ēfarė kafeje, se ika. N'pshtofsha prej kėtij rrethimi, vonė do tė m'i pashė sytė ". U pėrshėndeta me plakun. Pėr fat, nuk mė ndali asnjėri nga policėt, qė sillej andej. Shkova drejt e te Saimi nė Beleg, aty ku e kishim lėnė tė takoheshim. Tėrė ditėn Saimi mė telefon ka qenė nė lidhje me njerėzit tanė, qė ta dinim se ē'po ndodhte mė saktėsisht. E ka thirrė Xhafer Zenėn, dhe i ka treguar krejt ēka ishte duke ndodhur. Tė tjerėt nuk dinin si t'i merrnim, sepse s'i kishim numrat e tyre. Saimi e ka thirrė edhe nė Shtutgard Salihun, mirėpo s'di nėse ka folur me tė a jo. Nuk dinim se ēka tė bėnim: ta sulmonim policinė e t'i nxjerrnim njerėzit qė na i kishin marrė, tė arratiseshim nė Shqipėri pėr konsultime tjera.

PYETJE : Si e gjetėt formulėn e shpėtimit nė kėtė situatė tė rėndė pėr ju ?

Xhemajl Berisha : Thjesht, nuk dinim se ēka tė vepronim. Urdhri ka qenė qė tė mos binim nė duart e policisė, por tė iknim me ēdo kusht. Ata qė i kishin zėnė, kanė treguar atė ēka kanė ditur, por jo sa dinte Saimi. Saimi dinte shumėēka. Unė disa gjėra i kuptova prej tij.
Vendosėm tė iknim. Jemi pėrgatitur rreth orės 17 : 00. Dolėm nga Belegu, me dy automatikė, me bukur shumė fishekė. Shkuam nė Pobėrxh. Deri aty na ka pėrcjellė Imer Tahiraj. Ky nuk e di a ka fjetur nė Pobėrxh a jo, vetėm e di se ne kemi vazhduar rrugėn mė tutje. Prej Pobėrxhe na ka pėrcjellė tezakėt Tahir dhe Mujė Hadėrgjonaj, bashkė me njė kushėri tė vetin, deri nė bjeshkė. Njėrin automatik ia kemi dhėnė atyre, qė ta kenė mė vete pėr ēdo rast. Njėrin e kemi marrė ne, dhe kemi ecur tėrė natėn nė borė e nė tė ftohtė. Bukė kishim, por nuk kishim kohė pėr tė ngrėnė fare. Diku kah ora 2 pasmesnate, kemi qenė nė Rrasė tė Zogut. Rrafsh ishte, por ftohtė nėn 18 gradė celsius. Tentuam tė depėrtonim kėrshave, por ishte e pamundur pėr shkak tė borės. Zbritėm poshtė nė Erenik. Por as nga kėtu nuk mund tė depėrtonim. Na u desh tė kthehemi. Natėn e dytė jemi kthyer prapė nė mal. Rreth muzgut, pra mė 30 dhjetor, kemi mbėrritur prapė nė Pobėrxhė. Ishim mėrdhirė nga tė ftohtėt. Kemi fjetur atė natė aty. Tė nesėrmen e kemi marrė Mujė Hadergjonajn. Bashkė me tė, nė kėmbė kemi shkuar deri nė Junik. Atje e kemi marrė njė taxi, qė na ka dėrguar deri nė Shishmon. Prej Shishmonit, deri te shtėpia e fundit, kemi shkuar me njė djalė tė asaj shtėpie, nė tė cilėn na pati dėrguar Mujė tezaku. Para se tė ndaheshim me atė djalin, e pyetėm pėr rrugėn se nga dhe ku duhet tė shkonim. Na ka udhėzuar aq drejt si tė ishte me ne. Jemi ndarė me tė. Unė e Saimi e kemi vazhduar rrugėn. Diku kah ora 22 : 30 a 23 : 00 kemi mbėrritur nė fshatin Lugu i Zi (fshat i Tropojės). Filluam t'i shihnim dritat e ndezura tė oborreve tė shtėpive tė fshatit. U ndalėm pėr tė trokitur nė njė derė tė shtėpisė, qė e kishim mė tė afėrmen. Saimi ka thirrė nė oborrin e njė shtėpie: " O i Zoti i shtėpisė! A doni mysafirė?" Doli njė djalė. "Hajdeni, byrem!", na tha. Jemi futur brendė. Ia kishim pasė qėlluar shtėpisė, sepse ajo kishte qenė tamam njė familje bujare shqiptare. Atė natė kemi fjetur aty. Tė nesėrmen, rreth orės 10 : 00 tė mėngjesit, kemi dalė nga aty. Na ka pėrcjellė njė vajzė e asaj shtėpie. Mėsuese kishte qenė. Ajo na mėsoi se kah duhej shkuar deri nė Bajram Curr. Para se tė ndaheshim prej saj, na pati porositur se "nėse keni ndonjė shumė parash mė vete, askujt asnjė fjalė mos ja thoni, se ėshtė rrezik". Kemi udhėtuar atė natė. Kemi fjetur nė njė hotel, i cili ishte duke u renovuar, andaj s'kishte as nxemje, as asgjė. 8 batanije m'i ka qitur Saimi pėrmbi, por nuk mė nxeheshin kėmbėt nga tė ftoftėt. Tė nesėrmen, mė 1 janar, trageti nuk qarkullonte fare pėr shkak tė festės. Na u desht tė ktheheshim prapa. Nė mbrėmje, jemi ndalur nė fshatin Markgegaj, ku kemi fjetur nė shtėpinė e Ibish Camit. Me njė kamion, jemi nisur tė nesėrmen deri nė Fierz. Kemi hypur nė traget, dhe jemi nisur pėr Tiranė.

" DELEGATI " I PARĖ QĖ NA ERDHI NĖ TIRANĖ, ISHTE XHAVIT HALITI (5)

PYETJE : A ju priti dikush nė Tiranė?

Xhemail Berisha : Po, na ka pritur njė njeri shumė me autoritet nė hierarkinė ushtarake tė asaj kohe. Pėr momentin pa dijen e tij nuk mund t'ia permendi emrin. Veē ketij personi, te hotel "Tirana", na ka pritur njė familje gjakovare, tė cilėn e kam njohur qysh nė vitin 1981. Te ta edhe kemi fjetur atė natė. Ditėn tjetėr, e kemi marrė vajzėn e tė zotit tė shtėpisė, Zija Ejupit, sepse doja ta vizitoja Brahim Pozharin. Vajza, nė fakt, shtėpinė e Brahimit nuk e dinte, por me tha se punonte te Hajdin Sejdia (H. Sejdia nga fshati Grabanicė e Klinės v.j.). Pasi hėngrėm mėngjes, shkuam te shtėpia e Hajdinit. Por Brahimi nuk ishte aty. Mė thanė se do tė kthehej ka ora 16.00, se kishte shkuar me punė nė Fier. Nė familjen gjakovare hėngrėm drekė. Shkuam ta kėrkonim sėrish Brahimin. Tani ai ishte aty. Na mori nė objektin ku punonte, te vila e Simon Stefanit, tė cilėn e kishte marrė me qera Hajdin Sejdia. Na luti pėr drekė. Me Hajdinin, ka folur nja pesė minuta. Ka dalė pastaj bashkė me tė. Hajdin Sejdia, pas njė njoftimi tė shkurtėr me ne, na tha: "Sa tė jem unė kėtu, pėr tė ngrėnė e pėr tė fjetur mos u brengosni. E kam edhe njė vilė tjetėr, andaj, pa asnjė problem, rrini", na tha ai. Ju falėnderuam. Atij i treguam se kishim ardhur ta takonim Brahimin, e jo pėr tė ndejur tek ai. E kemi marrė Brahimin. Dhe shkuam nė shtėpinė e tij ku jetonte. Aty ai na ka dhėnė tesha dhe kėpucė. Ne s'kishim marrė asgjė mė vete. Nė vilė e takuam edhe Demė Berishėn, kushėririn e Sali Berishės. Kėshtu ditėt i kalonim duke shetitur, dhe duke u takuar me shokėt qė ishin nė Tiranė. Gjatė 15 ditėshit a 2 javėshit tė janarit, " delegati " i parė qė na erdhi ishte Xhavit Haliti. Nė vilė, ku ishim unė, Saimi, Demė Berisha, Bajram Pozhari e shumė tė tjerė, Xhavit Haliti m'u ka drejtuar me kėto fjalė: "Tungjatjeta, Xhemajl Berisha!". " Tungjatjeta", ia ktheva. Nuk mė bėri pėrshtypje. " Mė duket se s'po mė njeh ? ", vazhdoi Xhaviti. " Mė fal,- i thashė-, se s'po tė njoh. Ka kaluar kohė e gjatė e s'mė kujtohesh". Ai ma ktheu: " Tė kujtohet atėherė me Ramė Lulin nė Burgun e Pejės ? ". " Ahaaa,- i thashė-, po, po tash po e di ". Mua s'mė kujtohej aspak veē i thashė ashtu. Nejse e vazhduam bisedėn. "Pse ke ikur, ēka ka ndodhur? ", mė pyeti: " Apo pėr biznes diēka?". " Pse, tregtar tė dukem a, apo po tallesh me mua?", iu drejtova. "Vėrtet fola", m'u pėrgjigj. Nejse. I rashė shkurt. "M'i ka zėnė ca shokė policia, andaj ika, sepse kishte mundėsi tė mė montonin ndonjė gjė".

Pyetje: Patėt takime dhe telashe tė tjera me sitipat e Xhavitit?

Xhemajl Berisha: Gjatė janarit, mė kujtohet se ka ardhur edhe njė kushėri imi-Faton Mehmetaj, bashkė me njė Bajram Mehmetajn nga Gllogjani, por qė nuk ishin nė farė e nė fis, edhe pse mbiemrin e kishin tė njėjtė. Edhe e fejuara e Fatonit. Kemi qenė tė fshehur, por nuk e di si kishte mundur tė na gjente.
I pyeta ēka keni. Fatoni mė tha se kanė ardhur t'i marrin armėt nga ne, se donin ta vrisnin Vulėn, qė ishte njė polic me famė tė keqe nė Deēan. "A s'keni armė nė Deēan pėr ta vrarė atė? Apo kėtu doni ta vrisni ?", i thashė Fatonit. Dhe vazhdova: "Faton, armėt t'i kemi ofrur nė shtėpi, por nuk i ke pranuar, andaj s'kemi ēka flasim pėr to unė e ti!". Unė e Saimi i kemi pėrcjellė Fatonin e Bajramin prej shtėpisė ku banonim, nė rrugėn "Hajdar Hidi", afėr Lidhjes sė Shkrimtarėve, deri te hotel "Arbėria". Fjalėt e fundit qė ua kemi thėnė janė:" Shkoni nė shtėpi. Kur tė vijė koha, pra, kur tė fillojė lufta, qė ishte e pashmangshme, menjėherė do t'ua dėrgojmė ato. Vetėm lajmėrohuni te unė ose te Saimi. Nė dakik i merrni. Por duhet ditur se dikush duhet tė japė urdhėr pėr kėtė. Duhet tė jetė njė udhėheqės pėr kėtė, se lufta pa krye s'bėhet". Asnjėri prej tyre kurrė nuk janė paraqitur pėr tė kėrkuar armė. " Delegati " a personi i tretė, qė na ka "vizituar" atė kohė ka qenė Brahim Avdyli, nėse nuk gaboj, nga Reka e Keqe. (Saimi e di mė mirė kush ka qenė ai). Brahimi thirrej nė njėfar dokumenti, qė gjoja dokumentoka se Ibrahim Rugova e ka nėnshkruar autonominė e Kosovės. Aty na erdhi edhe Zymer Berisha, i cili ishte person zyrtar nė Pėrfaqėsinė e Kosovės, nė Tiranė. Pastaj njė oficer i lartė - quhej Kastrioti, i cili i ushtronte grupet nga Kosova. Ishin edhe shumė tė tjerė. Brahimi kėmbėngulte vazhdimisht nė atė dokumentin e tij. Njėri ndėr 18 shokėt qė ishim aty, i tha: "Tregona atė dokument ". "Jo,- tha ai- atė e posedon Rexhep Qosja". Oficeri qė ishte me ne, ia ktheu: "Po, mirė . Ti burrė, edhe pse s'po tė njoh, ēka mendon ti? Pse kanė ikur kėta djem? Pse janė duke ushtruar? Kush i ka dėrguar kėta kėtu? Rexhep Qosja a ti? A kush? A je ti pėr luftė?". Brahimi u shtang dhe filloi pakėz tė belbėzonte. "Mirė qė po ushtrojnė, por Ibrahim Rugova e ka nėnshkruar autonominė. Edhe unė jam pėr luftė, por….", belbėzonte Brahimi. Thjesht u diktua se nuk ishte i pėrgatitur pėr asgjė. Nejse, ai iku. Deri nė gusht, nuk e kam parė mė kurrė. Njė ditė, ishim duke ngrėnė bukė nė hotel "Arbėria". Rastėsisht e pashė. Iu afrova. E pėrshėndeta, e pastaj iu drejtova: "A mė njeh?". "Jo, s'tė kam parė kurrė!". " Unė po tė njoh. Ti je ai qė njė herė, nė Rrugėn "Hajdar Hidi", mua e disa tė tjerėve na ke pasė premtuar se do tė na e sjellėsh dokumentin e nėnshkruar nga Ibrahim Rugova pėr autonominė e Kosovės". Mbeti i habitur. "Jo, jo. Je gabim, se unė asfarė dokumenti s'i kam premtuar kurrė askujt". Atėherė i thashė: Ke gėnjyer njė herė, e sot po gėnjen prapė. Dy herė po gėnjen. Ishalla Rexhep Qosja nuk ėshtė me mendtė e tua".

Xhemajl Berisha shkėputet pak nga biseda jonė, pėr t'i kundėrshtuar disa pohime tė lėpėkėsitėve pėr Adem Jasharin, dhe pėr t'i demantuar disa pjesė tė intervistės sė Xhavit Halitit, dhėnė ditores "Zėri" si dhe ndonjė diskutim tė Bajram Kosumit nė Parlamentin e Kosovės.

Xhemajl Berisha nė veten e parė: Kam dėgjuar dhe lexuar se Adem Jashari paska qenė anėtar i LPK-sė! Kėtė e kam lexuar nė gazetėn "Zėri i Kosovės", shkruar nga Bedri Islami, mė 10.12.1998. Athua, askush s'e ka ditur ku dhe nė ēka ka qenė i kyēyr Adem Jashari, vetėm i paska mbetur Bedri Islamit tė na e mėsojė kėtė!? Por, nė kėtė kohė Adem Jashari veē kishte rėnė pėr lirinė e Kosovės. Pėr tė, e kishte flijuar gati edhe tėrė familjen. Kishte dhėnė tėrė atė ēka mund tė jepej. Tashti ky farė Bedri Islami fliste nė emėr tė Adem Jasharit! Poashtu ky, Bedri Islami, thoshte se Isuf e Bardhosh Gėrvalla dhe Kadri Zeka paskan qenė themeluesit e LPK-sė, dhe anėtarė tė kėsaj partie. Kėtė unė nuk e di. Ndrėrsa Adem Jashari kurrė s'ka qenė as drejtues, as anėtar i LPK-sė. Mund tė polimizoj edhe me njerėz qė e ndiejnė vetėn edhe mė afėr me Adem Jasharin, e lėre mė me Bedri Islamin, tė cilin mė sė miri na e kanė pasqyruar Abdi Baleta nė shkrimet e tij, si dhe Nazmi Berisha i Dyzit nė librin e tij "Njėzet vjet nėpėr burgjet e Enever Hoxhes". Njė sqarim pėr lexuesit pra: Ky, Bedri Islami, ka qenė njeri i Sigurimit tė Enver Hoxhės qė i ka marrė nė pyetje shqiptarėt e Kosovės derisa i ka ēmendur. Vėrejtjen tjetėr e kam pėr Musė Jasharin, ish-bashkėveprimtar i legjendarit Adem Jashari, siē edhe thirret ai, tash ėshtė pjestar i TMK-sė. Nė pyetjen e gazetės ditore "Zėri" tė 8 marsit 2002 se cila ėshtė historia e fotografisė sė Adem Jasharit me Ibrahim Rugovėn, Musa Jashari pėrgjigjet: " Unė mund tė them aq sa mund tė thuhet pėr atė fotografi. Adem Jashari ishte nė Shqipėri, dhe nė atė kohė bisedohej pėr ēėshtjen e Kosovės. Atėherė Ademi shkoi aty tė mėsonte se ēka nė fakt bisedohej. Ishte shumė i interesuar. Aty e zuri fotoaparati. Kjo ėshtė historia. Unė kaq mund tė them pėr fotografinė e tij me Ibrahim Rugovėn".
Ēka ka thėnė Musa Jashari nuk ėshtė fare e vėrtetė. Nuk e di se ku dhe pėr ēka ka qenė ai nė atė kohė, as ku e ka marrė kėtė informatė pėr ēėshtjen e fotos. Ndėrsa unė po e them tė vėrtetėn, sepse, njė ditė, pėrpara kam qenė me Adem Jasharin nė pėrfaqėsinė e Kosovės, nė Tiranė, nė atė kohė. Kemi ndejur me Zymer Berishėn. Ai na ka thėnė: "A po vini nė aeroport ta presim tė zotin e shtėpisė, se na vjen nesėr?". Unė i thashė se s'kam mundėsi, sepse mė duhej tė kėrkoja banesė pėr pesė fėmijėt dhe gruan time. "Por Ademi mund tė shkojė, dhe mund ta marrė mė vete edhe Jakup Nurėn", i thashė Zymerit. (Jakupi, nė atė moment, nuk ka qenė aty prezent). Dhe, kaq ka qenė biseda mes nesh, pėr ēėshtjen e ardhjes sė Ibrahim Rugovės. Tė nesėrmen, ka shkuar Ademi me Jakup Nurėn, qė shihet edhe nė foto. Pra, Adem Jashari nuk ka shkuar rastėsisht atje. Po ashtu, as aparati nuk e ka zėnė Adem Jasharin rastėsisht nė pritjen e Ibrahim Rugovės nė Tiranė. Po ka shkuar me vetėdije dhe dėshirė tė plotė. Kaq.

FEHMI AGANI E SALIH ĒEKAJ KANĖ QENĖ NĖ KONTAKT ME LEGJENDARĖT ADEM JASHARIN DHE ZAHIR PAJAZITIN (6)

Xhavit Haliti, i ka kontribuar mė sė shumri formimit tė ushtrisė me dy krahė. Krahu i tij ka pasur 150 ushtarė nė tėrė Kosovėn, dhe krahu ynė 99% tė ushtrisė, dhe ka qenė nėn komandėn e Ministrisė sė Mbrojtjes sė Kosovės, komanduar nga i ndjeri Ahmet Krasniqi, qė e vranė lėpėkėsitėt nė Tiranė.

Nė vitin 2002, lexova rastėsisht " Zėrin". Hasa nė njė intervistė tė Xhavit Halitit. Nuk kam pasur mundėsi t'i pėrcjellė tė gjitha pjesėt e saj. Nė ato qė i kam lexuar kam hasur nė shumė tė pavėrteta. Pyetja e "Zėrit" drejtuar Xhavit Halitit ishte:" Ku dhe si je takuar me Adem Jasharin?". Xhavit Haliti: " Me Adem Jasharin jam takuar nė Tiranė mė 1991 pėr herė tė parė. Ai ndejti njė kohė tė gjatė nė pritje, pasi qė tė gjithė ata qė ushtronin nė Shqipėri, ishin realisht tė dekonspiruar". Unė tash i drejtohem Xhavit Halitit: " Pasi e paske ditur qė kemi qenė tė dekonspiruar, pse nuk na tragon tash kush na ka dekonspiruar? Po ashtu, Adem Jashari, mė 1991, nuk ka qėndruar gjatė nė Shqipėri, por vetėm njė muaj (tetor-nėntor), gjatė ushtrimeve ushtarake, qė i ka pasur me shokėt e tjerė. Dy ditė para se tė kthehej nė Kosovė, kam pasur njė shėtitje me tė te Varrezat e Dėshmorėve, njė orė a mė pak. Xhavit Haliti s'ka pasur mundėsi ta takojė gjatė Ademin, sepse ai s'ka qėndruar kaq kohė nė Shqipėri. Pastaj, Xhaviti e thotė edhe kėtė: "Sė bashku me tė tjerėt, ishin vendosur nė Shtėpinė e Oficierėve, siē quhej nė atė kohė". As kjo s'ėshtė aspak e vėrtetė, sepse Ademi mė 1991 s'ka qėndruar nė atė shtėpi, si thotė Xhaviti, por ka bėrė ushtrime me shokėt e tij nė Malin e Dajtit, nė Surrel. Xh. Haliti thotė:" ...normalisht s'kishim asgjė tjetėr se ē'tė bėnim, pos qė rrinim sė bashku nė njė ēajtore, ku mblidheshim dhe bisedonim".

Fatkeqėsia ėshtė se tash, kur dikujt i duhen poena politikė, e hap
gojėn pėr ta bėrė tė afėrt komandantin legjendar Adem Jasharin

E pyes Xhavitin: A ka mundėsi tė na tregosh se ku ka qenė ajo ēajtore, sepse, me sa di unė, nė Shqipėri, mė 1991, s'ka ekzistuar asnjė sosh atėherė. Xh. Haliti thotė mė tutje: "...nė tė vėrtetė, s'kam biseduar shumė as intimisht me tė, por, sė bashku, kemi trajtuar problemet e qėndrimit nė Kosovė, ose tė mundėsisė sė arratisjes nga Kosova, si dhe pėr mundėsinė e organizimit nė Kosovė". Aspak s'ėshtė e vėrtetė. Fatkeqėsia ėshtė se tash, kur dikujt i duhen poenat politikė, e hap gojėn pėr ta bėrė tė afėrt komandantin legjendar Adem Jasharin. Nė fakt, s'kanė pasur kurrė biseda tė afėrta me tė. Sipas Xhavit Halitit "... pasi qė shumica e tė ardhurve qė hynin nė Shqipėri, rrinin duke pritur dokumentat pėr t'u arratisur nė perėndim, Ademi kishte vendosur dhe priste miratimin nė njė mėnyrė qė tė futej nė Kosovė. Nuk e di nėse qėndronte dikush prapa tij, siē po shkruhet nėpėr revista me plot patetizėm ". Ashtu siē ėshtė shkruar nėpėr gazeta, ashtu edhe ka qenė. Dihet kush ka qenė prapa tij, kurse patetike ėshtė intervista e Xhavit Halitit, pėr arsye se sharron edhe mė shumė, kur thotė se " rreth kėtyre ēėshtjeve, nuk kemi bėrė biseda intime me Ademin. Nuk kemi biseduar rreth planeve tė tij konkrete. E kam konsideruar si tė tepėrt perzierjen nė ēėshtjen e tij private, dhe as sot nuk pyes askėnd pėr gjėrat personale ". Hėėė ! Nė njė anė ai ka qenė komandant i UĒK-sė, thotė Xhaviti (nė fakt ai kurrė emblemė tė UĒK-sė nuk ka pasur) - e nė anėt tjetėr thotė se kurrė me tė nuk ka biseduar intimisht. I vetmi njeri qė e paska pyetur Xhaviti paskėshkam qenė unė (!), atėherė kur interesohej tė dinte pse kam ikur, ku dhe si. Thjesht, ty, Xh. Haliti, tė kemi pasur hap pas hapi pas shpine, duke na pėrcjellė se ē'po bėnim. Kudo qė kemi shkuar, qoftė 2 ditė nė Tirane, nė Durrės a kudo, na ke mbirė prapa. Kush dhe si tė ka dėrguar, ti e di. Veē ti e di se ē'plane ke pasur. Prapė po tė them: kemi qenė tė pėrcjellur nga ti kudo pas shpine, kryesisht unė dhe dy shokėt e Mentor Kaēit. Kėtė s'e luan topi, as pushka, ta kojti ty a jo. Edhe shokėve tė tu tė tjerė. Xh. Haliti: "Nėpėr gazeta shkruhet se ėshtė fshehur dikush pas gjithė kėsaj". Normalisht se po, sepse kėto punė ėshtė dashur ashtu tė bėhen. Kėto punė i ka udhėhequr Fehmi Agani e Sali Ēekaj, qė ka qenė i lidhur me Adem Jasharin dhe Zahir Pajazitin. Zahiri, fatkeqėsisht, u vra pas pak kohėsh, pasi u njoftua me ju antarėt e LPK-sė. Kush e ka vėnė nė lidhje me ju tė LPK-sė, e di ai qė e ka bėrė kėtė, dhe ia ka borxh Zahirit ta thotė tė vėrtetėn. Tė kthehemi tek patetikja. Patetizėm i Xhavitit ėshtė kur, pėr shembull, nė pyetjen e gazetarit tė "Zėri"-t: "Ti kthehemi bisedės qė e patėt nė Tiranė me Nait Hasanin dhe Rexhep Selimin. A u morėt vesh rreth organizimit tė njė shtabi tė pėrgjithshėm a tė njė koordinimi mė intensiv?", Xh.Haliti pėrgjigjet: "Shtabi duhej tė funksiononte normalisht. Dihej se nė njė shtet normal, shefi i njė shtabi duhej tė zgjedhej nga presidenti dhe qeverija e atij shteti". Sipas Xhavitit, presidenti i atėhershėm dhe parlamenti i asaj kohe, paskan qenė punė jonormale! Nėn okupim populli i ka mbajtur zgjedhjet, dhe ėshtė pėrcaktuar. I ka treguar botės dhe Serbisė se ne edhe nė kėso situatash, mund t'i mbajmė zgjedhjet, dhe t'i zgjedhim prijėsit tanė, si pėr ēėshtje politike, ashtu edhe ato ushtarake. Edhe ti, Xh. Haliti, e di kėtė gjė. Kjo ėshtė ajo patetikja jote, Xh. Haliti." Kjo nė rastin tonė nuk ka qenė e tillė, pasi qė nuk kemi pasur asnjė organizim tė tillė qė do t'i pranonte rreziqet", thotė ai. Unė po i pėrgjigjem Xhavitit, se rreziqet nuk kanė qenė pėr ty nė vitin 1991, '92, '93….e deri sa plasi lufta . E pye Xhavitin sa ushtarė i ka pasur ai? Njė, dy a tre nė secilin fshat? E diku, asnjė.

Nė komunėn e Deēanit, kanė qenė 99% e popullsisė pro instituioneve

Sipas tij, s'paska pasur organizim tjetėr, veē atij tė LPK-sė!!! Ky ka qenė qėllimi I Xhavitit - t'i vjelėsh frytet nė bashēen e huj. Formimi i ushtrisė a organizimi i armatosur ka qenė qysh nė vitin 1991 nė mėnyrėn institucionale, e jo siē thotė ai. Do t'a cekė disa "tė mira tė tij". E di shumė mirė Xhaviti bisedėn qė e kemi pasur nė vitin 1993, kur mė ka ardhur njėri nė banesė e mė ka thėnė se ka ardhur dikush nga Zvicra e po do tė shohė ty, Xhemajl. Mė ka shkuar mendja menjėhere, se Xhaviti mund tė ishte ai qė mė kėrkonte. Jam nisur bashkė me atė qė ma kishte pasė dėrgur. Jemi takuar nė njė restorant afėr Lanės (lumi Lana). Pasi u pėrshėndetėm, kemi porositur nga njė kafe. Kuriri i tij ėshtė larguar (s'po ia pėrmendi emrin, por deēanas ėshtė). Nėse atij i kruhet shpina, do t'ia cekė " tė mirat e tij ". Sa na kanė ardhur kafet, ėshtė larguar kamarieri, Xh. Halitit mė tha: "Xhemajl, nuk mė kishe pasė treguar drejt nė vitin 1992, nė vilėn e Hajdin Sejdisė, kur tė kam pyetur". "Sepse s'e kam pasur obligim ", t'u pėrgjigja. " Jo, jo,-tha-, ke tė drejtė". Nuk guxonte tė mė shikonte nė sy. Atėherė i kam thėnė: "Do tė flasim tash pak shkurt, se ju ka ardhur fundi disa gėnjeshtarve. Unė e di se ti, Xh. Haliti, nė momentin qė m'u ke drejtuar atėherė me emėr e mbimėr, e kam ditur se je i dėrguar me qėllim tek ne, qė t'i vjelėsh frytet tona, sepse kemi qenė tė organizuar tė gjithė djemtė e Dukagjinit, Llapit e Drenicės ". Tash po i them se, nėse do tė dijė diēka, le tė hapet vetė. I tregoj se ku jam unė e ku ėshtė ai. Sipas lėpėkėsė, del se ajo e ka organizuar ushtrinė (!), dhe se vetėm ajo ka luftuar e askush tjetėr mė. Mė irituar njė diskutimi I Xhavitit nė Parlamentin e Kosovės, nė janarin e kėtij viti (2003) " Unė jam njeriu mė i pėrfolur nė Kosovė. Flitet qė unė e kam armatosur edhe Alkaidėn, kam luftuar me ata, kam armatosur IRA-n, kam luftuar pėr IRA-n". E kjo ėshtė patetike, Xh. Haliti, sepse ti i ikėn sė vėrtetės. Nė fakt, Xh. Haliti, i ka kontribuar mė sė shumti formimit tė ushtrisė me dy krahė. Krahu i tij ka pasur 150 ushtarė nė tėrė Kosovėn, dhe krahu ynė me 99% tė ushtrisė, dhe ka qenė nėn komandėn e Minsitrisė sė Mbrojtjes sė Kosovės, komanduar nga i ndjeri Ahmet Krasniqi, qė e vranė lėpėkėsitėt nė Tiranė. Pra, lėpėkėistėt kanė "merita", sepse e vranė njeriun kryesor profesionist, qė, pėr ekspertėt si Ahmet Krasniqi, tė tjerėt investojnė, kurse kėta lėpėkėistat, i vrasn! Me gjak e kanė filluar e kam frikė se me gjak do tė merrni fund. Kenė filluar me vrasjen e Ali Ukajt nė qendėr tė Tiranės. Aliu ishte njė gazetar nga Lumbardhi dhe zėdhėnėsi i parė i UĒK-sė. Pse e bėnė kėtė? Sepse nuk u pajtua me ta. Ai pranoi UĒK-nė nėn komandėn e Qeverisė sė Kosovės, tė cilėn qeveri Xhaviti dhe shokėt e tij kurrė nuk e njohėn, por ia bėtė taminin qverisė kuislinge tė Fatos Nanos, etj. Si mendon Xh. Haliti, se Greqia, pėr hir tė shqiptarėve tė Shqipėrisė, e shet Serbinė?! Si keni mendon ai dhe shokėt e tij se, pėrmes Greqisė, mund ta nxjerrni Kosovėn prej kthetrave tė saj ?! A e ha Greqia kėtė? Jo, kurrė, sepse Nanosi ėshtė agjent i grekut. Tė gjithė e njohin Nanosin pėr tradhtitė e tij. Xhaviti dhe shokėt e tij e kanė filluar me gjėra tė kėqija. E tė gjithė ata qė e fillojnė me gjėa tė kėqija njė punė, fundin e kanė tė keq. Pak ju duket vrasja e Shaban Manajt? Djegia e tij? Vetėm shkiet e kanė bėrė njė gjė tė tillė. Kėtė e bėtė edhe ju. Pastaj, dy djemtė e Zeqirajve, qė e kishin pėrcjellė kryetarin e komunės nė Istog. Ismet Rracin, Enver Malokun, Xhemajl Mustafėn, komandant Drinin, Smajl Hajdarajn, kolonel Tahir Zemajn e mjaft tė tjerė. Sipas Xhavit Halitit dhe shokėve tė tij, " kolaboracianotė " (bashkėpunėtorė, se s'po ma qet gjuha, hahah !). Kėta i vranė se ua kanė zėnė rrugėn, qė tė vinė ku janė tash.

POLEMIKĖ ME BAJRAM KOSUMIN (7)

PYETJE : Pasi veē dole nė njė temė tjetėr, si i komenton fjalėt e Bajram Kosumit nė parlamentin e Kosovės se "…edhe nėse ėshtė marrė ndokush, janė marrė disa bashkėpunėtorė tė serbit, e nuk duhet tė bėhet e madhe?"

Xhemajl Berisha nė vetėn e parė: Bajram Kosumit do t'ia bėjė kėto pyetje, dhe vetė do t'u pėrgjigjem atyre, se nuk ėshtė vėshtirė: "Po si, bre Bajram Kosumi, u vra Tahir Zemaj vetė i treti nė Pejė, pastaj Ibish Hoti - avokat, Ilir Selimaj, pas vrasjes sė Tahirit … tė gjithė nė Pejė? Tė gjitha janė vrasje politike. Pse shqetėsoheni kur i quan dikush vrasje politike? Sepse ju djeg, keni vetė dorė nė ato gjėra. Jeni tė njėjtė me Xhavitin. E ju, as qė diskutoni asnjė fjalė tė vetme, por vetėm me kėtė shprehje dilni nė opinion: "Pse nuk zbulohen kėto vrasje"? Do tė zbulohen, do tė vijė koha. Ti, Bajram Kosumi, si mund t'i quash Xhemajl Mustafėn, Enver Malokun e komandant Drinin bashkėpunėtorė tė serbit, kur dihet sa kanė kontribuar ata pėr ēėshtjen e Kosovės. Komandant Drini u vra kinse qenka dėgjuar duke folur serbisht nė radiolidhje? Hėm ! Si tė flet dikush serbisht, medemek, qenka bashkėpunėtor i shkaut a? Edhe po tė kishte qenė ashtu, ekzistojnė ligjet, rregullat me tė cilat punon ēdo kush, andaj nuk vritet njeriu kėshtu si bėni ju, duke ekzekutuar njerėz. Jo, more zotni, jo, se ti brenda nė partinė tėnde, bile-bile, edhe programin e partisė tėnde, ta ka bėrė bashkėpunėtori i Titos, Mahmut Bakalli. Tash ke fytyrė t'i thuash dikujt diēka. Por, mos u bėni merak, se do t'u vijė fundi edhe kėtyre gjėrave. Do tė them edhe diēka. Kam dėgjuar se shumė kanė qenė bashkėpunėtorėtė Serbisė, sipas teje dhe shokėve tu. Keni thėnė pėr tė gjithė ata qė ua keni ndėrperė jetėn. Dhe gjithmonė vetėm pasi janė vrarė ata. Mua mė intereson njė gjė: Xheladin Muharrem Lekajn, qė ka jetuar nė Perėndim, tė cilin e kam njohur si shumė djalė tė mirė e tė zgjuar, qė 6 gjuhė i ka ditur. Ai i ėshtė pėrgjigjur atdheut, duke e lėnė luksin e tij tė madh, dhe asnjėherė nuk e ka lėshuar nė front pikėn e Lumbardhit e nė Pozhar. Njė ditė, ėshtė marrė nė pyetje nga shtabi i Gllogjanit, disa herė. Dhe ėshtė dėrguar nė Lumbardh, sipėr Maznikut, kah Maliet e Dashinocit. Kėtė e ka marrė njė person (tash s'do t'ia pėrmendi emrin asnjėrit nga kėta tre persona), dhe e ka dėrguar nė Gllogjan. Ky ia dorėzon personit tė dytė, i cili e merr nė pyetje, dhe e lė nėn mėshirėn e tė tretit. E ky i treti e likuidon. Pra, me qėllim s'po them, e pushkaton, por e likuidon, nė mėnyrėn mė barbare. Unė, them lirisht, se mė tradhtar ėshtė ai qė e ka dhėnė urdhėrin pėr likuidim, se sa ky qė akuzohej gjoja se ishte bashkėpunėtor i serbėve. Nė bazė tė cilit ligj ju e quani bashkėpunėtor njė shqiptar, dhe nė bazė tė ēfarė urdhėri ligjor ju e likuidoni? Besim Dajaku, Bekim Kastrati u vranė nga dora shqipfolėse. Bekimi ishte ushtar i UĒK-sė dhe njė gazetar, qė e kreu detyrėn e vet me nder. Tradhtarė janė kėta?! Tradhėtar ishte Gani Geci qė, me urdhėr tė Adem Jasharit, kreu aksionin e parė nė Skėnderaj kundėr policisė gjakpirėse tė serbit. Tradhtar ishte Ukė Bytyēi vetė i treti, qė e vranė ditėn e zgjedhjeve, duke e festuar fitoren?! S'keni turp. Sipas jush, ju me 15 veta nė Zvicėr e Shqipėri e keni fituar lirinė e jo tė tjerėt. Ne tė tjerėt kemi ngrėnė bari, apo jo?! Zotėri, ne kemi punuar me urdhra tė njerėzve tė pendės e tė pushkės, nė mėnyrė tė organizuar. Ne kemi qenė tė udhėhequr nga njeriu i pendės e i pushkės, qė nuk ka dhėnė vetėm urdhra, por ka ditur edhe t'i dėgjojė ata lart. Organizimin nė Rrafsh tė Dukagjinit e ka bėrė Sali Ēekaj. Nė Drenicė Adem Jashari. Zahir Pajaziti e vllezėrit Gurbetini nė Prishtinė. E shumė e shumė tė tjerė nga Llapi, tė cilėt ishin djem tė mirė e trima. Pastaj Xhafer Zena, vėllezėrit Sheholli nga Hertica, Ekrem Sheholli, Isuf Ismajli…Janė tė gjithė kėta emra qė i kontribuan me nder kombit shqiptar. Kėto janė gjėra reale e jo patetizėm, si i quan Xhaviti.

PYETJE : T'i kthehemi temės sėrish. Ishim tek viti 1993.

Xhemajl Berisha: Po, dakord. Atėherė isha nė Tiranė. Fola njė ditė me Saimin nė telefon. Ai mė tha ta prisja se do tė vinte nė gusht. Ata nuk erdhėn nė gusht, por kah gjysma e korrikut. I thashė: "Po ti mė ke thėnė nė gusht, e jo tash? Ēka u bė?". " E po,-tha- nganjėherė duhet me rrejt. Jo shumė, po ngapak, s'ka dert", tha. Plasi gazi. Kishin ardhur me bus tė Zenun Idrizit, bashkė me Ismet Avdullahun deri nė Vlorė. Salihu e Zymer Luli me aeroplan. Me ta, ishte edhe njė Nazmiu. Zenun Idrizin e pritnim atyre ditėve tė vinte. Dola unė me Ismet Avdullahun ta prisja nė aeroport. Ka ardhur edhe Zenuni. Janė pėrgatitur. Tė nesėrmen unė me Ismet Avdullahun dolėm nė qytet. Ka zbritur Sali Ēekaj. Ai kishte qenė nė pėrfaqėsinė e Kosovės. Aty jemi pėrshėndetur, dhe kemi biseduar pak. Unė s'kam ndejur me ta, po jam larguar. Salihu mė tha tė rrija. I thashė se ēėshtjet, dhe disa biseda qė vetėm ju i dini, s'kam qejf t'ju pėrzihem. Pasi e kanė kryer bisedėn me Salihun, unė e Ismeti jemi pėrshėndetur me Salihun. E kishin pasė lėnė qė tė nesėrmen tė nisemi me bus tė Zenunit. Dhe tė takohemi nė Bushat, tek nje restorant. Tė nesėrmen, u bashkuam. Gruan e tij e kemi dėrguar te daja nė Divjak. Aty ka qenė edhe Bajrami (vėllai i Saimit). Jemi kthyer unė, Saimi, Ismeti Avdullahu, Zenuni nė Tiranė. Aty ishte edhe Nazmiu (s'mė kujtohet mbiemri). E takojmė Salihun e Zymer Lulin nė Bushat. Atė natė kemi hypur nė traget tė gjithė, dhe kemi kaluar Komonin, Fierzėn dhe kemi shkuar nė Bajram Curr. Kėtė po e ceki, pėr shkak se kėta lėpėkėicat po flasin gjithēka. Salihu donte ta kemi njė bazė nė Tropojė, qė tė jemi nė lidhje tėrė kohėn. I thashė: " Unė i kam tri vende, nė tė cilat mund tė llogarisim pėr ndihmė nė kėtė aspekt. Njėri ėshtė nė Bajram Curr, pra te kushėriri i Salih Berishės, tjetri nė njė fshat tjetėr tė Bajram Currit, qė s'kishte tė bėnte mė familjen e tij, kurse vendin e tretė nė Lugun e Zi, qė ishte edhe pak mė larg. Ti, Salih, zgjidh nė cilėn familje tė duash ". Salihu mė tha se, pėr momentin, jemi kėtu, andaj s'mund tė zgjedhim ku e si, por po shkojmė tek kushėriri i Salih Berishės, pasi qė ishim veē nė Bajram Curr. Kemi shkuar nė shtėpinė e tij. Babai i tij quhet Ahmet Xhema. Ka tre djemė: Demėn, Abedinin dhe Rexhėn. Tė gjithė kishin qenė nė bjeshkė. Vetėm Abedini ishte nė shtėpi. Kam thirrė nė shtėpinė e tyre. Ka dalė gruaja e Abedinit. Mė lutėn me Abedinin tė hyja brenda. Nuk hyra, veē Abedinit i thashė t'i tregojė gruas se, deri kah ora 23. 00, nuk mund tė vijė, sepse jam me shokė, e ata duan tė shkojnė nė Kosovė. Jemi bėrė bashkė me Abedinin, dhe me shokėt. I kemi marrė armėt, dhe jemi nisė tė gjithė nėn komandėn e Sali Ēekajt. I kemi pėrcjellė deri nė fund, deri ku s'ka shku mė vetura. Pastaj nėn hijen e njė lajthie jemi ulur dhe kemi bisedonim. Salihi ka qenė i interesuar tė dalė deri nė Bjeshkėn e Gjeravicės. Abedini e ka udhėzuar krejt cilės rrugė tė shkojė. Bile Abedini ua tregoi edhe emrin e njė personi ku mund tė ndaleshin. Aty,u tha, ndaluni lirisht. Ishte vonė. Vlen tė ceki se shoqėrimi im me Sali Ēekajn nuk ishte se ai nuk e dinte rrugėn e kufirit, mirėpo qėllimi ynė ishte qė tė jemi nė lidhje tėrė kohėn, dhe ta kemi njė bazė aty. Pėr kėtė, mė ka marrė mė vete Sali Ēekaj. Kjo bazė, tėrė kohėn, ka qenė e jona. Pra, unė isha vetėm t'i njoftoj me atė familje aty, dhe tė mbetej si bazė jona ajo familje. Qėndruan sa qėndruan nė Kosovė. Atje i takuan njerėzit, tė cilėve ua dėrguan armėt qė i kishin. Mė vonė, u kthyen nė Shqipėri. Ismeti e Avdullahu mė pėrpara, 2-3 ditė. I kam vendosur nė njė banesė nė Tiranė, afėr times. Kanė ngrėnė darkė te unė, dhe i kam dėrguar tė flenė. Mė ftuan edhe mua tė bisedonim, por unė nuk shkova. Ju thashė se, nėse kanė vėrejtje deri nė bazėn ku unė i kam dėrgur, tė ma thonė lirisht. Salihut nė Kosovė iu kishte pas enjur kėmba nga ndrydhja. Kemi shkuar me Saimin, dhe e kemi thirrė nė orėn 23.00 njė mjek, qė unė e njihja, dhe ia kemi sjellė Salihut, quhej Zamir. Ai na pyeti se a kishe marrė ndonje medikamanet Salihu? Mė kujtohet se i pata thėnė:" Zamir, ne s'kemi ditur ēka t'i bėjmė pėr kėmbė, vetėm se 1 litėr raki llozė ia kemi qitur nė kėmbė. Mjeku ia shėroi tė enjturit. Pas 2-3 ditėve, iu shėrua kėmba. Shokėt shkuan, pėrveē Salihut, i cili mbeti nė Shqipėri. Nuk e pyeta pse ka mbetur ky nė Tiranė, por shokėt mė treguan pastaj se kishte pasur probleme nė kufirin Zvicėr-Gjermani, e kanė dashur ta kthejnė nė Beograd a ku ta di unė. Kryesorja, shyqyr qė kishte shpėtuar. Sa ka qėndrur nė Tiranė, ēdo ditė jam takuar me tė. Takoheshim, shkonim kah Qeveria e Kosovės, pinin ndonjė kafe nėpėr restorante, dhe bisedonim pėr organizimin dhe pėr luftėn. Zakonisht nėpėr lokalet, ku kishte shumė shqiptarė tė Kosovės, Salihu nuk shkonte, sepse kishte shumė pisa qė s'meritonin as t'i shohėsh, e lėre tė takoheshe me ta. Njė ditė me Salihun jemi ulur nė njė lokal afėr bankės shqiptare. Pas pak, ka ardhur Azem Hajdari, i cili u ul me ne.



http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=23514


Derničre édition par Perparimi le Mar 9 Nov - 1:00, édité 3 fois
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com En ligne
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14148
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Ne emer te patriotizmit marksistat e serbise vrane patriotet   Lun 8 Nov - 16:00

SALI ĒEKAJ BĖNTE AKSIONE, LPK-ja SHKRUNTE KOMUNIKATA

PYETJE : A folėt rreth Kosovės me Azemin dhe a ju kujtohet ndonjė detal nga pėrmbajtja e asaj bisede?

Xhemajl Berisha: Po, biseda ka zgjatur mė tepėr se dy orė. Pasi u thelluam nė bisedė, unė deshta tė ēohem, meqė nuk e dija a ishte takim i planifikuar nė mes tė Salihut dhe Azemit." I thashė, Salih, nėse unė ju pengoj, po largohem". "Jo, tha Salihu - nė asnjė mėnyrė". Gjatė diskutimit, mė kujtohet se Azem Hajdari na ka thėnė: " Po filloi lufta sa tė jem ne nė qeveri, po tė donė shqiptarėt e Kosovės, do tė kenė armė e municion ēfarė tė duan e sa tė duan. Janė tė gatshme dhe tė konzervuara, andaj vetėm jau hapi derėn, dhe merrni ēka tė doni pėr tė luftuar kundėr serbit. Dhe jo vetėm fishekė e municion, por edhe oficierė". Ka qenė nė marrėveshje me Sali Berishėn ky a jo, unė nuk e di. Por, ka qenė vėrtet fat i keq qė Azem Hajdarin e vranė, se ishte njė njeri tepėr i dhėnė pėr ēėshtjen shqiptare. Ishte njė kolos i atdhetarizmit. Pse e thashė kėtė? Sepse ka shumė gjėra qė unė e Saim Tahiraj i dimė dhe me kohė do t'i themi.

Salihu shkoi nė Gjermani, unė mbeta nė Tiranė

PYETJE : Salihu ka qėndruar edhe mė tutje nė Tiranė apo u kthye nė Gjermani?

Xhemajl Berisha: Pasi qenė kthyer nga Kosova, Salihu njė kohė qėnrdoi nė Tiranė pastaj shkoi nė Gjermani. Unė mbeta thuajse vetėm njė kohė nė Tiranė. Kuptohet, tėrė kohėn isha i rrethuar me lėpėkėica, tė cilėt mė bėnin pyetje tėrė kohėn, pastaj oferta, mė ofronin pasaporta kinse tė dalė jashtė, e kėso e aso gjėrash tė llojllojshme. Me thoshin se, po pate nevojė a dėshirė tė qėndrosh edhe nė Shqipėri, tė ndihmojmė tė punosh shtėpi, ma qitnin nė tavolinė pasaportėn e dikujt qė ta shfrytėzoja etj. I kam refuzuar nė vazhdimėsi, me arsyetimin se jam me gruan dhe 5 fėmijė, po edhe se s'kam dėshirė tė dilja jashtė vetė e ta lija familjen kėtu te Fatos Nano. Me thoshin se ne ju kemi ndihmuar shumėkujt, por po na thonė se kėtė ndihmė ua kemi ofrur vetėm e vetėm tė bėhen antarė tė partisė sonė, pra tė LPK-sė. Ju kam pasė thėnė se, po tė m'i ofronin miliardat, s'bėhem anėtar i partisė sė tyre. " Kėtė pasaportė falėmnderit qė ma keni sjellė, jepjani Bajram Mehmetit, i cili ėshtė i juaji, dhe kėtė pasaportė ėshtė duke e pritur tė dalė nė Zvicėr", u pata thėnė. Kėshtu njeriu i LPK-sė, qė ma kishte sjellė atė, mbeti si nė grackė me kėtė, andaj edhe ia dha pasaportėn Bajram Mehmetajt. E ka marr Bajrami pasaportėn, dhe me tė doli nė Zvicėr, ku jeton edhe sot e kėsaj dite. Personi qė ma ka sjellė atė, quhej Adem Grabovci. Kjo ka ngjarė nė kafe-lokalin e quajtur "Evropa", nė katin e parė pėrdhesė.

PYETJE : Po a tė shoqėronte dikush tjetėr gjatė kėsaj kohe?

Xhemajl Berisha: Unė e njihja pak Ismet Ēekun. Rrinim me tė. Nga Kosova ishte edhe Elez Elezi, kėshtu qė u bėmė bashkė dhe rrinim e shėtisnim. Unė bėra pėrpjekje nė ēdo mėnyrė tė dalė nė Zvicėr a nė Gjermani. Nė tetor, me ndihmėn e shokėve, ia arrita tė dalė. Nuk do t'jau pėrmendi emrat. Si refugjat nė Kampin Rojsvill, kam ndejur deri nė shtator - tetor tė vitit 1994. Tė parėt qė mė kanė vizituar kanė qenė 2 anėtarė tė LPK-sė, por tė cilėve nuk do t'ua pėrmendi emrin, pasi qė nuk janė tė egėr si kėta tė tjerėt, por janė tė pasherr. Por prapė se prapė, falėmnderit prej tyre. Salihu me shokė, mė 1994, u futėn prapė nė Kosovė. Bėnė disa aksione, pėr tė cilat diskutohej shumė nga njerėzit nė variante tė ndryshme. Kėto aksione apo veprime u pėrsėritėn edhe mė 1995, pasi qė u futėn prapė nė Kosovė Sali Ēeku me Saimin, Zenun Idrizin, Ismet Ēekun e tė tjerėt. Kur filluan shokėt tanė t'i bėjnė shpėrthimet fillojnė edhe komunikatat e famshme tė Xhavit Halitit, me kompani. Para se tė futėn nė Kosovė edhe nė vitin 1996, njė ditė mė thirri Saimi nė telefon e mė tha: "Xhemajl, e kam njė hall tė vogėl, por s'ėshtė qė nuk ka zgjidhje".
Mė tregoi se do tė futen brenda, por fėmijėt s'mund t'i linte vetėm me gruan nė banesė. I kam thėnė ta sillte tek unė familjen. Saimin e kam pėrcjellė deri nė aeroport. Gjatė ndarjes, e di qė i kam thėnė: "Amanet e ki kur tė kryhet puna, pra, kur tė mbėrrish nė Tiranė, lajmėrom se a keni mbėrritur tė gjithė mirė, apo ēka do qė tė ndodhte. Jemi pėrshėndetur. Kanė shkuar, por normalisht me vonesė, sepse dihej si ishin mundėsitė e hyrjes nė Kosovė. Gruaja e tij u bė merak, se nuk dinte se ē'po ndodhte, dhe pėr ku ishte nisur Saimi me shokėt. Por, nė lajme kur dėgjuam se nė shtėpitė e refugjatėve nė Junik edhe Irzniē e gjetiu janė bėrė kėto shpėrthime e sulme ndaj policisė serbe, atėherė ajo e diti se Saimi ishte nė Kosovė. Megjithatė, unė nuk ia pohova kėtė. Mė duhet tė cek se ėshtė shumė e ēuditshme se si sot ka ndodhur aksioni, e tė nesėrmen nė TVSH ka dalė se ndodhi kjo e kjo ngjarje. Tė pasnesėrmen, po i dėgjoja lajmet nė RTSH se Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė, me komunikatėn nr……(nuk e di cila ka qenė), kėshtu e kėshtu, e merr sulmin mbi vete. S'ishte interesant pėr mua se ēka thoshin, por kush doli me kėtė komunikatė? Ishte qesharake vėrtet. Erdhėn Saimi, Sali Ēekaj, Ismet Ēeku, Zenun Idrizi dhe plot tė tjerė nga Kosova, pas aksioneve dhe detyrave qė i kishin kryer. Kaluan 4-5 ditė, dhe bėri telefoni. Ishte Saimi. E pyeta se si kanė kaluar, dhe se ē'kishte tė re. "Tė gjithė shėndosh e mirė jemi", mė tha: "Si kemi shkuar, edhe jemi kthyer. A ka diēka tė re, - mė pyeti?". "Po", - i thashė. "Ka dalė njė komunikatė, nė tė cilėn pranohen aksionet e kryera nė emėr tė Shtabit tė Pėrgjithshėm". "Jo, bre", tha Saimi. "Kur ashtu?". Thashė para dy- tri netėsh, sa keni qenė ju ende nė Kosovė.
Ja kėto ishin punėt e fėlliqta tė lėpėkėicave qė kanė manipuluar me vlerat tona. Ata e quajnė Adem Jasharin komandant legjendar tė UĒK-sė, kur ai kurrė shenjė tė saj s'ka bartur, kurrė armė s'i kanė dėrguar e asgjė tjetėr. Si mund tė thirren nė emėr tė tij e tė Zahir Pajazitit, kur ata kurrė s'kanė qenė me lėpėkėica?! Pse e ndajnė Sali Ēekajn, kur dihet shumė mirė se ai ka qenė prijėsi i gjithė grupit prej 33 njerėzve, gjatė hyrjes me armatim nė Kosovė qysh nė vitin 1991?! Unė nuk e di se ēka janė ata. Ua ka mbyllur sytė paraja e popullit, qė e kanė mbledhur nė diasporė. Por, ka me ju pėlcitė marrja qė e kanė bėrė. Turp ju qoftė tė gjithė juve qė i ndatė dėshmorėt. Nuk ka pyetur askush se nga cila parti jeni. Njė ka qenė e ditur. Zotėri do tė bėsh ushtrime, tė ndihmosh? Po, ose jo. S'ka pasur tjetėr pyetje aty. Tė vetmit qė keni pyetur pėr parti, keni qenė ju lėpėkėistat e LPK-sė, qė e tradhėtuat duke formuar "parti tė luftės" . I njoh tė gjithė njerėzit tuaj me emėr e mbiemėr. Tash jeni bėrė tė gjithė komandantė, komesarė e gjithēka tjetėr. Emėroheni vetė ashtu si doni. Ju ushtarė s'keni pasur fare. Kur ju pyesnin gazetarėt kush je ti, thoshit unė jam komandanti. Unė komesari, etj. Po mirė, ushtrinė ku e keni? Aaaaa, ushtria janė nė mal! Sipas jush, pra, komandantėt po dilkan haptaz, kurse ushtarėt duhet tė rrinin nė mal!!! Ashtu e ka rregulli i ushtrisė, sipas lėpėkėistave.
Unė kam respekt pėr tė gjithė ata qė e kanė marrė pushkėn pėr lirinė e Kosovės, e respekt mė tė madh kam pėr ata qė kanė rėnė pėr lirinė e saj, pa marrė parasysh a ishte ushtar a civil, pa dallim partie a shoqate ku kanė qenė. E nderoj edhe atė qė ka ardhur tė luftoj pėr Kosovėn nga vendet e huaja. Qofshin tė nderuar tė gjithė ata qė ranė pėr lirinė e Kosovės, pa i ndarė nė baza partiake. Ju qoftė pėr faqe tė zezė tė gjithė juve qė bėtė kėsi ndasish partiake. Pra, ju lėpėkėicat qė ndatė e po ndani dėshmorėt dhe luftėtarėt e lirisė.

Xhemajl Berisha nė vetėn e parė: Do tė ndalem prapė te Xhavit Halitit. Isha akoma nė njė kamp si refugjatė nė Ladlizvil. Nja dy persona erdhėn ta vizitonin Gėzim Avdimetajn. S'ka qenė djalė i keq, por ishte mashė e Xhavit Halitit. Ndejtėm me tė. Mė tha tė dilnim nė Cyrih. "Jo,-i thashė,- kam pėr tė shkuar pas dy ditėsh. Mė ka ftuar Kryqi i Kuq". " Mirė-, tha,- mos shko se vi unė e tė marrė, pra ". Atė ditė prita pak nė mėngjes mos po vinte, por s'kisha shumė kohė ta prisja. Shkova. Rrugės " Bertastrasse ", numėr 8, e takova . Hypa lart nė ndėrtesė, dhe pritja kur tė mė thėrrasin nė bisedė autoritet qė mė kishin ftuar. Aty i takova rastėsisht Demė Tolajn dhe Fadil Tolajn. Edhe ata ishin pėr disa punė aty. Mbaruan punė ata, mbarova edhe unė. U takuam qė tė tre sė bashku nė rrugė, kur, papritmas, prapė na doli pėrpara Gėzim Avdimetaj. Na ftoi tė pinim kafe nė njė restorant aty afėr. Dema tha hajt tė shkojmė. Shkuam, dhe u ulėm e porositėm kafe. Nuk di a patėm filluar t'i pijmė ato. Kur po e shohim Xhavit Halitin, duke zbritur shkallėve. Thashė ka na doli ky kėtu tash se! Gėzimi tha: "Ky banon kėtu nė ndėrtesė". Folėm pak, por nuk hymė shumė nė bisedė. Duke u ngritur pėr t'u pėrshėndetur, Xhaviti po ma ofron numrin e telefonit. "Nėse ke nevojė, thirrėm", mė tha ai. Nejse, e mora numrin, edhe pse e dija se s'kisha arsye t'i telefonoja. Atij i ka interesuar tė dinte lidhjen e organizimin e vitit 1991. I ka interesuar qė tė thirrej vetė nė emėr tė atij grupi dhe tė atyre aksioneve. Mashtrohet shumė Xhavit Haliti, kur thirret nė emėr tė Zahir Pajazitit dhe tė familjes Jasharaj, sepse jo vetėm unė, por ka edhe mijėra tė tjerė, qė e dinė tė vėrtetėn e tij, dhe tė vėrtetėn e trimave tė vitit 1991. Pėr faksat qė i dėrgonin kėta nga Aeroporti i Cyrihit e nga vendet e tjera, e dinė ata qė vetė i bėnin kėto gjėra. E kam njė rast konkret. Mbasi ndodhi masakra nė familjen Jasharaj, erdhi tek unė nė Vintentur, te Sadik Berisha, Isa Krreku nga Juniku, i shpėrngulur shumė herėt nė Firajė. Sot jeton nė Shqipėri, si i ikur mė 1968. Unė Sadikun e kam kushėri, sepse i kemi baballarėt bijė tė axhės. Mė thirri Sadiku nė telefon, e mė pyeti nėse doja ta vizitoja Isėn se kishte ardhur te ai. Iu pėrgjigja pozitivisht. Hypa nė tren dhe shkova te ai. Kemi ndejur deri nė mbrėmje, dhe kemi shkuar te Riza Berisha. Edhe atė e kemi kushėri. Kemi fjetur aty tė gjithė. Isa mė tha se do tė shkonte nė punė nė Mediamarket nė Dierikom. Me ēka do shkosh?- e pyeta. Tha se me veturė me djalin e Rizasė, Bujarin. "Do vish edhe tek unė?". "Patjetėr", tha ai. Erdhėm nė banesėn time me Isėn e Bujarin, dhe filluam tė diskutojmė pėr Jasharajt, si dhe pėr atė se kush po i dėrgonte faksat etj. Dajės i thashė se unė i tregoj se kush po i dėrgon faksat. "Jasharajt u vranė. Atėherė as LPK-ja, as Xhavit Haliti nuk thoshin se u vra komandanti a prijėsi ynė, por vetėm Adem Jashari", nisa t'ia shpjegoj kėtė ēėshtje. Ia tregova edhe rastin e hyrjes sė Adem Jasharit me Sali Ēekajn e 33 tė tjerėt nė Kosovė. " Ai-vazhdova- s'ka qenė kurrė anėtar i LPK-sė.

KUSH E KA NJOHUR SALI ĒEKAJN, E KA NJOHUR RRUGĖN E URTISĖ (9)

Madje, e di njė rast me Ademin dhe njė djalė nga Deēani, kur i tha Ademi atij: "Ti je shumė djalė i mirė, po tė mos ishe aty ku je, nė LPK". Isa, pasi mė dėgjoi, mė pyeti se kush i dėrgon faksat. Shkurt i rashė se po i dėrgojnė kėta tė LPK-sė. Xhavit Haliti, Bardhyl Mahmuti, Adem Grabovci etj., etj. "Pse? - tha Isa, - mos ata po i dėrgojnė faksat, dhe njė ditė tė dalin se ata janė Shtabi i Pėrgjithshėm?". Ja kapi Isės menjėhėrė. Pra, daja ia qėlloi. Kam filluar t'i tregoj Isės rastin kur kemi shkuar ta shohim Rifat Jasharin unė, Saim Tahiraj, Ekrem Sheholli, Bajram Tolaj, Osman Ferizi. Kur kemi mbėrritur te dera, kanė qenė grumbull kėta tė LPK-sė, por kanė ikur menjėherė, si ta kishin parė gjeraqinėn. Ka mbetur i vetmi Jashar Salihu, duke u pėrshėndetur me Rifat Jasharin. Mė ka pėrshėndetur edhe mua, pasi qė isha veē tre hapa larg tij. Atėherė kanė filluar hilet. Kjo ka qenė nė fillim tė 1998-s, pas masakrave tė Prekazit, Likoshanit e Qirezit. E tek mė vonė kanė dalė se janė kėta njerėz me emra e mbiemra. Disa njerėz i kanė kthyer prej vetes me tė holla, disa pėr shkak tė sė kaluarės sė tyre tė ndytė pėr kombin shqiptar, e disa qė s'kanė pranuar tė jenė anėtarė tė tyre i kanė shpallur tradhtarė para luftės. E llogarite ti, kur tradhtari tė shpallė tradhtar! Spiuni, thotė, e vramė, spiunin, ndėrsa nė fakt spinunin e ka brenda nė parti. Jo njė spiun, por shumė sish, pėr fat tė keq tė njerėzve qė jau dhanė atyre votėn. Ata s'kanė faj, se njė ditė do ta shohin tė vėrtetėn vetė. Do tė shohin se ēfarė punėrash tė kėqija kombėtare kanė kryer ata. Vraje shqiptarin para lufte, gjatė luftės dhe pas saj ! Pėr ēfarė arsye? Thuase nuk kishim serbė, thuase kemi qenė tė okupuar prej shqiptarėve e jo nga shkau i zi !

Xhavit haliti bėn demagogji

Xhemajl Berisha i kthehet edhe njė herė shkėputet nga tema, duke iu kthyer sėrish asaj pėr Xhavit Halitin. Xhavit Haliti flet me foret e tij pėr Alkaiden e Binlladenin, vetėm e vetėm t'i ikė tė sė vėrtetės. Si po i armatoska Xhavit Haliti Alkaiden e Binladenin, kur, nė fakt, ai ishte njeriu qė e ka penguar tė armatosen tė gjithė ata njerėz qė nuk ishin nė krahun e tij a nė partinė e tij. E sot e hap gojėn se ata kanė luftuar, se tjetėr ushtar s'ka pasur. Por, ai e mashtron vetveten me ato pėrralla. Ai as krahun e vet nuk e ka armatosur. Pse e them kėtė? Sepse fort mirė e di si ka shkuar armatimi nė atė kohė. Nė 42 fshatrat e komunės sė Deēanit, 99% e popullsisė kanė qenė tė armatosur nga fondi i bashkatdhetarėve, pra me paratė e bashkėvendasve tė vet, qė jetojnė e punojnė nė Zvicėr. Ju jeni si kulēedrat, sepse ajo sė pari i ha kėlyshėt e vet, e mėpastaj tė tjerėt. Edhe juve, si tė tillė, ua zinin rrugėn shqiptarėt, e mė pastaj makineria serbe. Ju jeni fshehur si pleshtat nėpėr parti tė tjera. Kjo s'ju pengon juve, se jeni mėsuar me kėtė stil. Por, do tė vijė fundi e do tė dalė nė shesh kush ēka ka bėrė. Unė jam i gatshėm nė ēdo kohė e kudo qoftė, edhe nė parlament ta them kėtė ēka thashė. Qė ta kuptojė populli dhe parlamenti se ēfarė njerėzish ka nė parlament. Me vetėm njė qėllim: qė ta dijnė tė gjithė se kush ishte Sali Ēekaj, kush ishin luftėtarėt e vėrtetė tė lirisė. Sepse e di se mundohen t'ia humbin emrin kėtij trimi, qė e dha jetėn, duke luftuar ballė pėr ballė me bishat serbe. Salihu ishte ai qė kufirin shqiptaro-shqiptar e theu qysh nė vitin 1991 pėr herė tė parė, sė bashku me legjendėn e Kosovės -Adem Jasharin, dhe me trimat e tjerė tė grupit tė tij prej 33 anėtarėve. Ai e theu kufirin mė 1991, dhe e mbrojti mė 1992, 93 e deri mė 1999 nuk e la tė mbyllej, kur edhe u vra bashkė me Agim Ramadanin e dėshmorėt e tjerė. Kufi pėr tė, dhe tė gjithė tė tjerėt qė luftuan me tė prej vitit 1991, nuk kishte, pėrkundėr faktit se kishte njerėz nė Shqipėri dhe Kosovė qė ky realitet nuk u pėqente, e kam fjalėn pėr Nanoistėt nė Shqipėrisė dhe kėlyshėt e tij nė Kosovė.

PYETJE: Cila ėshtė figura e Salih Ēekajt sipas teje z. Xhemajl ?

Xhemail Berisha: Kush e ka njohur Sali Ēekajn, e ka njohur rrugėn e urtisė, ndershmėrisė, sinqeritetit, dashurisė pėr atdheun, patriotizmin e trimėrinė. Kush e ka njohur Salihun, ka mėsuar se si veprohet e punohet pėr ēėshtjen kombėtare. Kėtė e dėshmoi me laps e pushkė gjatė gjithė jetės sė tij. Ka qenė njeri qė ka ditur ēka flet. I matur e i urtė, por ka ditur qė edhe fjalėn e tė tjerėve ta dėgjojė, bile ajo qė ėshtė e vlefshme ka ditur edhe ta marrė. Ai, andaj, ka qenė edhe i suksesshėm. Dhe do tė mbetet nė histori gjithmonė. Edhe pse e dimė se lėpėkėistat kanė dėshirė ta humbin kėtė realitet, ashtu siē deshi ta humbte Rrustem Berisha, duke i shkrirė dy brigada nė njė tė vetme, vetėm e vetėm qė t'i humbte emri Sali Ēekajt, qė ishte gabim fatal pėr Rrustemin. Ky, nėse nuk ėshtė penduar deri tash, do tė pendohet patjetėr, sepse tek e fundit, nuk ėshtė vetėm Rrustemi qė e ka bėrė kėtė punė tė pandershme. Tė vėrtetėn e dinė me qindra mijėra njerėz, prandaj kot mundohen lėpėkėisitat ta shtrembėrojnė historinė. Sa mė parė qė ta pranojnė tė vėrtetėn, aq mė mirė ėshtė pėr ta. Nėse s'e bėjnė kėtė, do tė pėrfundojnė nė faqe tė pista tė historisė

Takimi i fundit me Xhavit Halitin nė Tiranė

PYETJE: z. Xhemail ke folur shumė dhe me pezėm pėr Xhavit Halitin, a tė kujtohet takimi i fundit me tė?

Xhemail Berisha: Po. Isha duke pirė kafe nė lokalin "Evropa". Me mua, ishte edhe Ismet Ēeku dhe djali im atėherė 6 vjeēar, Flamuri. Pas njė kohėsh, Ismeti shkoi, sepse kishte pak punė. Unė vazhdova ndejėn me Flamurin. Dhe, nuk vonoi shumė, u dėgjua njė zė afėr meje. "Ju bėftė mirė ! ". E ngrita kokėn. Para meje ishte Xhavit Haliti. " Falėmnderit, urdhero e ulu " - i thashė. U ul. E porositi kafen. Filluam tė flasim, po thuajse aty ku e kishim lėnė para disa ditėsh, nė restorantin afėr Lumit Lana. Fillimisht, m'i pėrkujtoi disa fjalė qė ia kisha thėnė, por pėr dallim nga atėherė Xhaviti nė bisedė ishte mė i hapur. Gjatė bisedės mė kujtohet kur nė njė moment mė tha: " Kishte qenė mirė qė tė gjitha grupet e organizuara tė shkriheshin nė njė tė vetmin grup, dhe tė fillonte njė organizim tė ri. Unė i thashė: "Xhavit, dėgjo mirė. Unė nuk e di sa je i njoftuar t'i me organizimin tonė, por atė qė do ta them tash, mbaje nė mend ti edhe shokėt e tu, tė cilėt mbajnė tubime nėpėr shtetet perėndimore, e nėpėr ato tubime tė bashkatdhetarėve e shesin njė " koca-kola" pėr 6 sfr. E ēka ėshtė mė e keqja, kėtė e bėjnė nė emėr tė patriotizmit, qė ju e keni pėr Kosovėn. Organizimin tonė as ti, as askush nuk mund ta quaj grup, sepse, nė gjeneratėn e parė, kane ushtruar 80 djem, e nė tė dytėn pak mė pak se aq, e mos tė pyesim pėr tė tjerėt, qė janė tė gatshėm ta bėjnė kėtė punė". Sa i pėrket shkrirjes, i thashė: " Neve mund tė na bashkohet ēdo shqiptar qė i rrah zemra shqip, dhe qė shkrihet pėr Kosovėn. Ky organizim e ka udhėheqėsin e vet, dhe nuk vjen nė shprehje asnjė lloj shkrirjeje a ngrirje. Nėse jeni tė gatshėm pėr tė dhėnė kontributin tuaj, atėherė urdhėroni e rreshtohuni aty ky janė shumica e popullit. Jemi dėshmitarė se mbi 90% e popullit shqiptar tė Kosovės, jane pro organeve tė zgjedhura me votėn e tyre tė lirė. Andaj, ne i treguam botės edhe Serbisė se ne jemi tė gatshėm me ēdo mjet ta mbrojmė Kosovėn, dhe dimė tė mbajmė shtet. Prandaj, populli doli nė zgjedhje, i zgjodhi njerėzit qė do ta udhėheqin deri nė pavarėsi, qoftė me paqe, qoftė me luftė. Sa i pėrket organizimit, plotėsisht tė ri, sipas teje, kjo bjen nė fund tė pusit, sepse ti e kėrkon qė ēdo gjė qė ėshtė bėrė deri mė tani, tė harrohet. Tjetėr. Si mendon ti se kush duhet ta bėjė kėtė organizim. Unė e ti? Jo, ore, se njė gjė tė tillė nuk guxon ta bėjė as presidenti, qeveria a parlamenti, sepse askush s' ka legjiminitet pėr njė gjė tė tillė. Kjo ēka po kėrkon ti, ėshtė grabitje e djersės sė tė tjerėve, ėshtė njė absurd. Deri sa ti e ke njė person me njė pushkė, ne kemi 99% tė masės tė armatosur, 99% tė pėrgatitur politikisht, ndėrsa ti po kėrkon qė ky 99 pėrqindėsh, tė vijė pas 1 pėrqindėshit tėnd. Kjo, sipas meje, ėshtė mė e rėndė se sa tradhtia ". Xhaviti vetėm mė dėgjonte nė heshtje. Pas pak, u ngrit dhe shkoi. Ia la nė tavolinė djalit tim Flamurit 10 sfr, tė cilat ende i kam tė shėnuara nė fletoren time, ku i mbaj shėnimet.

TAKIMI I FUNDIT NĖ TIRANĖ ME ADEM JASHARIN (10)

PYETJE : Po me legjendėn e luftės ēlirimtare tė Kosovės Adem Jasharin, kur jeni takuar pėr herė tė fundit?

Xhemail Berisha: Nga tė gjithė shokėt qė nė atė kohė u larguam nga Kosova nė Shqipėri, mbetėm vetėm unė, Vehbi Gubetini dhe Mustafė Haliti nga Hereēi. Nuk shkoi gjatė, dhe erdhi edhe Enver Selimaj nga Skivjani. Qė tė dy kėta ishin nė grupin e Mentor Kaēit. Nė afėrsi me ne, banonte edhe vėllai i Mentorit, Jetoni. Pas disa muajsh, Vehbiu shkoi nė Perėndim. Dhe, diku kah teori i vitit 1992, shkuan edhe Mustafa dhe Enveri. Pa u mbushur ende njė javė, e takova Elez Gecin nga Lluka e Ultė, me tė cilin banova rreth tre muaj, por edhe ai shkoi nė Tropojė, sepse atje i kishte dajat. Unė mbeta vetėm, i rrethuar nga tė gjitha anėt prej lėpėkėicave.

Bashk me Adem Jasahrin shkuam te Zymer Berisha nė pėrfaqėsinė e Kosovės nė Tiranė

Njė ditė dola tė shėtisja nėpėr Tiranė. Pasi u lodha mirė duke shėtitur rrugėve tė Tiranės, u ula te shkallėt e Muzeut Kombėtar. Pas pak, e vėrejta njė njeri qė afrohej drejt meje. Nuk e njoha nga larg. " A po mė njeh ti mua ? "- mė pyeti. Nuk priti t'i pėrgjigjem. " Kam qenė me Xhafer Zenajn, mė tha, nė Beleg te Saimi me i marrė armėt, e ti ke qenė aty. U ngita nė kėmbe dhe e pėrshėndeta: " Tungjatjeta, Adem Jashari! ". " Tungjatjeta, e me tė mira Berishė"- ma ktheu. "Emrin, a ma ke harruar a?"- e pyeta. "Jo nuk ta kam harruar, Xhemajl Berisha". Pas njė bisede tė shkurtėr i propozova tė shkonim diku tė pimė nga njė kafe. "Kafe do pijmė", me tha. " Po sė pari po shkojmė te Zymer Berisha nė pėfaqėsinė e Kosoves. Kam pėr ta pyetur diēka- tha. Shkuam nė pėrfaqėsi. Pasi mbaroi punė, shpejt dolėm, dhe shkuam te hotel "Arbėria". I porositėm kafet, dhe filluam tė bisedojmė. Interesohej sesi e kam kaluar kohėn e lirė, qė kur kam ardhur nga Kosova. Dhe se a ishte dikush nga shokėt tonė, a kam farė shoqėrie me gjeneratat e tjera, e kėshtu me radhė. I thashė Ademit se nė fillim ka qenė mė vėshtirė pėr organizim, e tash ėshtė mė lehtė diēka. "Nga shokėt e grupit, pėrpos meje, tė gjithė kanė dalė nė perėndim. E sa pėr shoqėri,i kam ata tė LPK-sė, me tė cilėt po e humbi kohėn kot, sepse shoqėri tė mirėfilltė me ta nuk ka. Dhe nuk mund tė kem kurrė, sepse ata kanė dėshirė vetėm tė komandojnė, dhe atė nga shtetet e jashtme. Nuk e kanė nga frika, por e kanė sėmundje komandimin. Thėnė shkurt, e kanė nė shpirt ta pėrvetėsojnė punėn e tė tjerėve", e njoftova. "A po do tė tė them trup, se e kanė marak luftėn me pushkė tė Bali i Agės", - mė tha Ademi. Ndejtėm e biseduam edhe pak, dhe u nisėm pėr nė banesat tona. "Ku banon ", e pyeta. " Banoj afėr ATSH-sė ". Ecėm nė atė drejtim, sepse edhe unė banoja pėrballė ATSH-sė, Rruga " Ali Demi ", pėrafėrsisht nja 500m mes njeri-tjetrit. Na nadante vetėm lumi Lana. Ademi ka qenė sė bashku me Jakup Nurėn disa herė te unė. (Jakupi tashti kam dėgjuar se ėshtė pjesėtar i TMK-sė me punė nė Mitrovicė). Gjatė asaj kohe, sa ishte Ademi me Jakupin nė Tiranė, s'ka shkuar ditė pa u takuar dhe ndejur sė bashku. Hėrė me tė dytė e hėrė vetėm me Ademin. Bisedonim gjerė e gjatė pėr organizimin, pėr atė se kush na tradhtoi, kush na dekonspiroi etj. Ademi shpesh thoshte se mos na tradhtuan kėta tė Shqipėrisė, " se ishin zoti boft rahmet ". Unė i thosha se edhe ky verzioni i tij ėshtė i mundur.
Mirėpo, Ademit ia pėrkujtova edhe disa fjalė tė poetit Agim Gjakova, tė cilin shpesh e kemi takuar si nė Pėrfaqėsinė e Kosovės, nė Lidhjen e Shkrimtarėve apo edhe nė rrugė, e qė na thoshte: "Djema dijeni qė kėtu nė Shqipėri edhe prapanicėn e keni tė zbuluar". Kjo u vėrtetua plotėsisht. Ademi mė tha: " Ne vetėm po bisedojmė, sepse, nė fakt, m'u marrė me kėtė, nuk ja vlen, por me ta them tė drejtėn, unė nė kėta socialistėt pikė bese nuk kam, sepse janė nė gjendje tė tė vrasin pėr lekė, me tė cilėt nuk mund ta blesh as njė pako cigare. Fatkeqėsisht, edhe kėta tė LPK-sė hiq mė tė mirė nuk janė, sepse janė nė gjendje gjithēka tė bėjnė pėr PSSH-nė dhe Fatosin e Nonės ",- mė tha Ademi, dhe vazhdoi :

Ademi mė porositi qė tė kėrkoj nga Sali Ēekaj
7 kallashė pėr 7 bashkėluftėtarėt e tij

" Mirėpo, edhe pse ne jemi zbuluar, nuk guxojmė tė ndihemi tė zhgėnjyer. Pėrkundrazi, duhet tė punojmė edhe mė tepėr se deri mė tani ". " Po - i thashė- sa ta kemi nėnėn Shqipėri, ne nuk na han maca psheshin". "Besa - tha Ademi- kėtė e kishim pas mė tė zezė se njerkėn, se nanė hiq se hiq. Krahas kėsaj qė ndodhi, unė s'jam i zhgėnjyer aq shumė, sa jam zhgėnjyer nė dy njerėz-nė Bujar Bukoshin dhe Hafiz Gagicėn, tė cilėt mė patėn premtuar se, nėse dalim deri nė Shqipėri, do tė na ndihmojnė pėr tė shkuar nė Gjermani. Por, deri mė sot, nuk ka asgjė pozitive nga ata nė kėtė aspekt, as nė telefon nuk paraqitėn, sė paku, tė thonė se nuk kanė mundėsi qė tė bėjnė diēka. Unė s'munde t'i pres deri nė pafundėsi "- thoshte Ademi. E dėgjoja me vėmendje. Ēka t'i thosha? Qė tė mos i thosha se po rrejnė, e zbuta fjalorin: "Ishalla nuk tė dalin shterp ato premtime tė tyre". Erdhi pranvera e vitit 1993. Nėse nuk gaboj, ishte fundi i muajit maj. Adem Jashari dhe Jakup Nura kishin vendosur qė tė ktheheshin prapė nė Kosovė. Me t'u takuar me ta, menjėherė Ademi mė tha: "A mund tė bisedosh me Salihun a Saimin, qė tė na i japin 7 kallashnikovė, sepse i kam 7 shokė pa asnjė armė, qoftė edhe thikė". "Kėtė punė e rregullojmė. Nesėr a pasnesėr ta japim pėrgjigjen". Fola me Saimin nė telefon, i tregova pėr kėrkesėn e Ademit. Pėrgjigja e Saimit ishte kjo: "Xhemajl, nuk e kthejmė duar thatė Ademin, por fol edhe me Salihun". E thirra edhe Salihun dhe i tregova njėjtė pėr kėrkesėn e Ademit. Edhe ai m'u pėrgjigj pozitivisht. Tha: " Mund t'ia japėsh, por ti duhet vetė tė shkosh te personi qė i ka armėt, sepse kėta nuk njihen mes vete, ose le tė presin deri nė fund tė korrikut a nė fillim tė gushtit. Nė kėtė kohė, Sali Ēekaj kishte qenė vetė duke u pėrgaditur qė me shokė tė futeshin nė Kosovė. Nė fakt, edhe hyri atė kohė me shokė dhe plot armatim deri nė dhėmbė. Tė nesėrmen pas kėtyre bisedave, u takova me Ademin, dhe ia tregova tė dyja mundėsitė. Ai u pėrcaktua pėr variantin e dytė. Pasi qė e kryem kėtė, Ademi filloi tė mė tregonte se si Fehmi Agani i kishte sygjeruar se, po doli Ademi nė Gjermani, policia serbe do ta kuptojė se ai e ka lėshuar Kosovėn, dhe pastaj do ta takojė Sali Ēekajn, e bashkė me shokėt e tjerė, kohė pas kohe, tė futeshin nė Kosovė, tė kryenin aksione nėpėr stacionet policore dhe prapė tė largohen nga Kosova. Meqenėse Bujari dhe Hafizi nuk e mbajtėn premtimin, qė ma kishin dhėnė, ne po kthehemi", mė tha Ademi. Unė nuk dija se nė ēka i kishin premtuar kėta tė dytė, por e di se pas njė kohe e kam kuptuar se Ademi ishte takuar me Buajarin nė Tiranė. Mbase nė kėtė takim, iu ka dhėnė premtimin qė kurrė nuk u realizua? Nuk shkoi gjatė, dhe erdhi dita qė Ademi dhe Jakupi kishin vendosur tė niseshin nė Kosovė. Njė ditė para nisjes, unė me djalin tim Flamurin u takova me Ademin para selisė sė PDSH-sė. Ndejtėm bukur gjatė duke biseduar. "Berishė,-mė tha Ademi- unė nesėr do tė udhėtoj pėr Bajram Curr me tragetin e parė, dhe nė qoftė kysmet, nesėr natėn e bėj nė Kėrrnaja". Jemi pėrshėndetur dhe u ndamė. Mė nuk e pashė.



KUSH JNĖ ATA QĖ RRAHIN GJOKS
SE JANĖ PARTI " TĖ DALA NGA LUFTA "? (11)

Ata qė jepnin urdhra nga hotel " Rogneri-i " nė Tiranė me njė legen mish tė pjekur, birra dhe raki pėrpara vetes, tė blera me paratė e mbledhura nga bashkatdhetarėt shkojnė aq larg, sa mudndohen ta anatemojnė kolosin e kombit Salih Ēekajn, thirren nė emėr tė Zahir Pajazitit dhe thonė se anėtar dhe ushtar i tyre ka qenė Adem Jasahri !

PYETJE : Pas pėrshkrimit qė i bėtė takimit tė fundit me legjendėn e luftės ēlirimatre tė Kosovės, Adem Jasharin nė Tiranė, normalisht kėtu do ta pėrfundonim kėtė intervistė. Por, ėshtė bėrė zakon qė bshkėbiseduesi tė pyetet se a ka ende diēka qė do tė deshironte tė shtojė pėr fund. Pastaj, pse Xhemajl Berisha nuk ka folur mė herėt?

Xhemajl Berisha: Tė flas kam ende edhe mė shumė. Por, po kufizohem me disa rreshta se e ēuam gjatė. Nuk i kam pasur mė shumė se 10 vjet, por bisedatė qė i kam dėgjuar nėpėr oda tė burrave edhe sot i kam tė freskėta. Nė bisedatė e tyrė tema kryesore ka qenė barbaria qė gjatė viteve tė parėt tonė i kishin pėrjetuar nga serbėt. Kjo bisedė ka dominuar me vite nė tė gjitha odatė e burrave tė Kosovės. Prej asaj kohe e kam fituar bindjen se me shkije herdokurdo do t'i kemi punėt shumė vėshtirė. Por qė do tė ketė shqiptarė shumė mė tė zi e tė poshtėr sesa shkijet, kėtė nuk e kisha besuar kurrė! E dija edhe ate se, po nuk u bashkuam si njė trup i vetem, dhe nėnė njė komand, do ta pėsojmė keq. Kjo gjė edhe na ndodhi, madje u vėrtetua ketėrcipshi. Pati rrahje, totura, dhunime, vrasje masive, prerje kokash, nxerrje sysh, djegje kufomash varrosje masive, nxerrje nga varrezat nga ana e serbėve. Por, qė do t'i mbushnin automjetet e tipit frigorifer me kufoma tė mė dashurėve tonė pėr t'i dėrguar nė Serbi, kėtė s'e ka besuar askush. Pastaj, hudhja e kufamave tė shqiptarėve tė pafajshėm nė lumin Danub, varrosja e tyre nėnė autostradė etj.
Nė kėtė tragjedi komėtare kėta sitipat e xhavitit, tė "partive tė dalura nga lufta", tė qaraveshin gojėn, e tė shkyejn gėrmazin pėr ta gėnyer ende popullin, kjo ėshtė mė shumė se skandaloze. Kėta qė iu kanė gėzuar ēdo vrasjeje tė shqiptarėve, kundėrshtarėve tė tyre politik, qė kanė ndodhur pas luftės, nuk durohen mė. Prandaj, ajo qė duhet bėrė duhet t'i denoncojmė para popullit.
Kėta e mashtrojnė edhe vehten, gjoja se janė ata tė cilėt e kanė formuar UĒK-nė. Fryhen sikur gjelat nė grumull tė plehit dhe e rrahin xhoks se janė parti " tė dalura nga lufta ".
Mė pyetėt pse fola vetėm tash. Fola, sepse nuk shkon mė, nuk munda tė heshtė mė kur po shoh se kush luajti e po luan me vlerat e luftės dhe kush u promovua dhe po vetpromovohet si themelues i UĒK-sė, pastaj si anėtar i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė saj. Ata qė jepnin urdhrėra nga hotel " Rogner-i " nė Tiranė me nga njė legen mish tė pjekur, birra e raki para vehtes tė blera me paratė e mbledhura nga bashkatėdhetarėt, tė cilėt i jepnin pėr ta ndihmuar luftėn. Kėta guxojnė tė shkojnė edhe mė larg, sa mundohen ta anatemojnė kolosin e kombit Salih Ēekajn, thirrėn nė emėr tė Zahir Pajazitit dhe thonė se anėtar dhe ushtar i tyre ka qenė Adem Jashari ! Sa herė kam thėnė vetmeveti: "Ēou Adem se kėto s'iu falen, ēou bre se i kanė lėnė mendėt" !.

FUND


Marre nga trepca.net
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com En ligne
 
Ne emer te patriotizmit marksistat e serbise vrane patriotet
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: