AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Amerika e ka dite ełbargon per serbin,por ka shukatur

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14504
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Amerika e ka dite ełbargon per serbin,por ka shukatur   Lun 31 Jan - 2:02

http://photos-e.ak.fbcdn.net/photos-ak-snc1/v2291/44/112/503877615/n503877615_1470468_5643.jpg

Berisha si enveri
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Prandaj Amerika, e cila sheh dhe di ēdo gjė qė ndodh nė botė, nuk tentoi kurrė ta pengonte nė mėnyrė serioze "naftėsjellėsin", i cili u nis me tė vėrtetė sė shpejti nėpėrmjet Liqenit tė Shkodrės.

Marrė nga libri me kujtime “Rregullat e heshtjes” i Momir Bullatoviē. ( Revista “Mapo”)


http://www.google.fr/imgres?imgurl=http://lajme.dervina.com/foto/f684e4c32e742e0684a5855544fcf09a/rasti.jpg&imgrefurl=http://pashtriku.beepworld.de/files/Kosova_09/shtator09/25-30.09/artan_hoxha_remziu_survejoi_takimin_miloshevic_berisha_27.9.09.htm&usg=__a9goLNt8fqe8pel8vDBRPCiqE0E=&h=504&w=483&sz=78&hl=fr&start=2&zoom=1&um=1&itbs=1&tbnid=V06r-VMDbEzC-M:&tbnh=130&tbnw=125&prev=/images%3Fq%3DFoto:%2BTakimi%2BSali%2BBerisha%2B-%2BMomir%2BBulatovic,%2Bm%25C3%25AB%2B15.%2B09.%2B1993%26um%3D1%26hl%3Dfr%26sa%3DX%26tbs%3Disch:1&ei=BHBGTbmBJcHoOYnM-LEB


Rama ēka ka ndodhe more
http://www.youtube.com/watch?v=5wTu-malxWQ&feature=player_embedded

Roli grek nė takimin Berisha - Bullatoviē

Si u zhvillua takimi Berisha - Bulatoviē mė
15 shtator 1993?!


Pėr herė tė parė nė Shqipėri, revista MAPO ka botuar kujtimet e Momir Bulatoviē, ish kryeministėr i Malit tė ZI nė vitin 1993. Gjithashtu, kėto kujtime pėrbėjnė rastin e parė tė publikimit tė njė dėshmie shumė tė rėndė ndaj kryeministrit aktual shqiptar Sali Berisha nga ish-kryeministri i Malit tė Zi nė vitin 1993.

Ajo qė nuk ishte pranuar asnjėherė zyrtarisht nga qeveritė e dy vendeve tė asaj kohe, tashmė bėhet publike. Sipas ish-kryeministit malazez, ish- Presidenti Sali Berisha ka rėnė dakord qė tė lejojė shkeljen e embargos sė karburanteve tė vendosur nga OKB, ndaj ish-Jugosllavisė nė kohėn kur Sllobodon Millosheviē vriste shqiptarė nė Kosovė dhe vazhdonte masakrat nė Bosnjė e Kroaci.

Bullatoviē ka arritur tė bjerė nė ujdi me Berishėn pikėrisht mė 15 shtator 1993 tė shkelė embargon dhe tu sigurojė fitime pėrrallore tė gjithė strukturės shtetėrore tė drejtuar nga Berisha. Shoqėria kryesore qė drejtoi kontrabandėn e naftės drejt Jugosllavisė ishte pikėrisht "Shqiponja", pronė e Partisė Demokratike. Pėr shkeljen e emargos nė atė kohė u denoncua qeveria shqiptare. Por asnjėherė nuk u pranua nga Berisha.

Tani ka ardhur koha qė tė zbulohen qelbėsia qė pėrcjell qeverisja e Sali Berishės ndaj shqiptarėve qė vriteshin. Komentet e mėtejshme janė tė tepėrta pėr ēdo shqiptar qė i lexon kujtimet e ish-kryeministrit malazez.

Foto: Takimi Sali Berisha - Momir Bullatoviē, mė 15. 09. 1993

Njė pistė greke nė kontrabandėn e naftės mes Shqipėrisė dhe ish-Jugosllavisė nė mesin e viteve ’90?! S’mund tė thuhet me siguri, por dokumenta origjinale qė revista MAPO boton flasin pėr njė mbėshtetje tė fortė politike tė Athinės zyrtare nė drejtim tė forcimit tė marrėdhėnieve mes Tiranės dhe Beogradit.

Njė material i hartuar nga Ministria e Punėve tė Jashtme i shtatorit 1993, pak ditė para se kryeministri jugosllav Momir Bullatoviē tė vizitonte Tiranėn, hedh dritė edhe rreth qėndrimit grek ndaj kėtij afrimit mes dy vendeve tradicionalisht nė konflikt. Duhet nėnvizuar se Ministria e Jashtme e asaj kohe e ka hartuar kėtė material, me qėllimin e vetėm, motivimin e nevojės sė njė vizite tė Bullatovic nė Shqipėri. "Takimi me Berishėn nė Shqipėri ėshtė miratuar nė nivel tė Federatės dhe pėr kėtė takim ka dhėnė mendim shumė pozitiv edhe kryeministri Micotaqis", shkruhet nė material. Pra, e thėnė mė fjalė tė tjera, si nga ana e Millosheviēit (federata), ashtu edhe nga ajo e palės greke ( Micotaqis ), takimi shihet si "shume pozitiv".

Fakti i mėsipėrm inkuadrohet nė fakt nė njė kontekst mė tė gjerė zhvillimesh rajonale. Nė librin e tij "Si ėshtė shkatėrruar Jugosllavia", botuar sė fundi nė shqip, presidenti aktual i Kroacisė Stipe Mesiē, numri njė i Federatės Jugosllave nė fillim tė viteve ’90, hedh dritė mbi furnizimet nė karburante qė kishte Jugosllavia e kohės. Nė faqen 293 tė kėtij libri Meēi shkruan se "...Serbia, me njė pėrdorim me kursim tė naftės, kishte rezerva edhe pėr 45 ditė". Pra sic shihet situata nė Jugosllavi nė fillim tė viteve ‘90, nė momentin kur Millosheviē po "ngrohte" motorrėt e luftės kundėr republikave rebele, ishte e dėshpėruar.

Nevoja pėr lėndė naftė dhe lėndė djegėse nė kushtet e embargos qė Kombet e Bashkuara vunė ndaj Jugosllavisė mė 1991, e shtyu Beogradin qė tė hidhte sytė pėrreth tek fqinjėt, pėr tė marrė nė formė kontrabande sasi karburantesh. Dėshmia e kryeministrit Bullatoviē e botuar muaj mė parė nė revistėn MAPO, zbulonte sesi presidenti shqiptar i kohės Sali Berisha pati rėnė dakort me tė pėr tė tranzituar nėpėrmes liqenit tė Shkodrės sasi tė konsiderueshme karburantesh. Vetė zoti Berisha, i pyetur pas botimit tė dėshimisė sė Bullatovic nė MAPO, e pranoi se kishte lejuar me ndėrgjegje njė aktivitet tė tillė pėrmes tokės shqiptare.

Pėr t’iu rikthyer tek roli grek nė pėrgatitjen e kėtij mekanizmi, duhet thėnė se dokumenti i MPJ rreth pėlqimit tė Micotaqis pėr vizitėn e Bullatovic, zbulon interesin e Athinės pėr njė afrim mes dy shteteve. Pa e lidhur kėtė ndėrmjetėsi direkt me ēėshtjen e kontrabandės sė naftės, duhet thėnė megjithatė se nė periudhėn nė fjalė, nga Greqia pėr nė Shqipėri importoheshin sasi tė konsiderueshme nafte, njė pjesė e tė cilave shkonte drejt veriut. Pikėrisht drejt kufirit me Malin e Zi, prej ku kalohej nė tokėn jugosllave. Nga ana tjetėr, roli grek nė kėtė afrim mes Shqipėrisė dhe Jugosllavisė sė Millosheviēit, nuk pėrbėn njė risi nė politikėn greke, tradicionalisht pozitive ndaj Beogradit dhe interesave tė tij.

Biseda, qė i hapi rrugė...karburantit - Dėshmia e Bullatoviēit

Express: Rrėfimi i Bullatoviēit pėr kontrabandėn e naftės mga Shqipėria

U krijuan kushtet tė kalonim nė punė. Unė kisha nevojė pėr naftėn, dhe jo vetėm pėr kujtime tė bukura tė pėrbashkėta. Zyrtarisht kjo ishte formuluar nė mėnyrėn si vijon: I parashtrova qė tė hiqet "perdja e hekurt", e cila gjatė gjithė kohės mbulon tėrė kufirin tonė. Duhej tė zhvillohet bashkėpunimi ndėrkufitar dhe t’i jepej mundėsia njerėzve, qė tė takohen dhe tė vizitojnė njėri - tjetrin. I kujtova qė ka farefise tė afėrta, qė nuk ishin parė pėr mbi gjysėm shekulli. Qė tė shkonte ēdo gjė mė thjeshtė, ishte e nevojshme qė si njėra anė, ashtu dhe ana tjetėr - tė mbyllnin sytė gjatė zbatimit tė rreptė tė rregullave dhe qė nė tregtinė ndėrkufitare tė pėrfshihen edhe ato gjėra, qė zakonisht nuk janė tė pėrfshira. Atėhere pėrmenda dhe naftėn, d.m.th. derivatet aq tė nevojshme pėr ne. "Zoti President, a kėrkoni Ju qė Shqipėria tė shkeli sanksionet e Kombeve tė Bashkuara ndaj vendit tuaj?" mė pyeti ai. Duke qenė se bisedat regjistrohen (dhe sigurisht dhe janė pėrgjuar), kjo nėnkuptohet, sepse hynte nė korrektėsinė diplomatike bazė.

"Zoti na ruajtė,- u pėrgjigja i gatshėm. Vetėm propozoj qė t’i respektoni nė mėnyrė tė ngjashme, siē vepron p.sh. ish Republika Jugosllave e Maqedonisė. Nėqoftėse do tė pranohet kjo qė kėrkoj unė, ēdo qytetar i pjesės veriore tė Shqipėrisė mund tė siguronte njė fitim tė mirė. Nuk ėshtė e vėshtirė qė ta llogarisėsh atė, nėqoftėse nisesh nga supozimi qė ėshtė minimumi njė pfening pėr litėr". E pėrsėris, kėtė do ta bėnin qytetarėt dhe jo shteti, kėshtu qė sanksionet formalisht do tė respektoheshin…. Nuk ishte nevoja tė vazhdoja. Ishte mė mirė qė disa argumenta tė mos pėrmendeshin. Gjendja e atėhershme ekonomike nė Shqipėri, nga pikėpamja jonė, ishte krejtėsisht shqiptare. Pjesa qendrore e shtetit, mbėshtetja e pushtetit tė presidentit Berisha, jetonte nė sajė tė ndihmės humanitare dhe donacioneve tė varfėra.

Pjesa jugore u mbėshtet tek Greqia, ku shumė persona punonin nė mėnyrė legale ose nė tė zezė. Rajoni verior shkodran, nuk kishte perspektivėn tjetėr, pėrveē, nė bazė tė propozimit tim, t’i kushtohej tregtisė sė naftės me Liqenin e Shkodrės. Sidoqoftė, unė e dija qė ai e di qė unė kėtė e di. Dhe, kjo ishte gjithēka! Thellė nė vete isha i sigurt, qė ai do ta pranonte ofertėn. E dija qė njė fuqi e huaj, para sė gjithash Amerika nuk do ta ndalonte tė vepronte kėshtu. Sepse, megjithėse dukej paradoksale, shkelja nė mėnyrė tė tillė e sanksioneve ishte pikėrisht nė frymėn e tyre. Qėllimi i kreatorėve tė tyre nuk ishte qė nė tė mbeteshim me ēdo kusht pa pikė nafte, por vetėm ta paguanim shtrenjtė dhe ta gjenim atė nė mėnyrė tė mundimshme.

Pėrveē kėsaj, sasia mė e madhe e parave do tė kalonte nga Jugosllavia nė Shqipėri. Kėtu gjente shprehjen e vet pragmatizmi i njohur amerikan. Pėrse tė harxhonin paratė e veta duke ndihmuar Shqipėrinė, kur mund tė krijonin kushtet qė nė vend tė tyre tė punonte dikush tjetėr? Prandaj Amerika, e cila sheh dhe di ēdo gjė qė ndodh nė botė, nuk tentoi kurrė ta pengonte nė mėnyrė serioze "naftėsjellėsin", i cili u nis me tė vėrtetė sė shpejti nėpėrmjet Liqenit tė Shkodrės.

Marrė nga libri me kujtime “Rregullat e heshtjes” i Momir Bullatoviē. ( Revista “Mapo”)
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14504
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Amerika e ka dite ełbargon per serbin,por ka shukatur   Lun 31 Jan - 2:03

Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Amerika e ka dite ełbargon per serbin,por ka shukatur
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: