AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 William Walker e perkrah Pacollin rusin

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14412
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: William Walker e perkrah Pacollin rusin   Ven 18 Fév - 15:27





http://www.telegrafi.com/fo/opinione/f.0218142045952_m.jpg




Pacolli, njė burrė shteti


Shpėrndaje
Postuar: 14:20 / 18.02.2011
Komente: 34

William Walker
Bujar, mikpritės dhe optimist pėr tė ardhmen. Biznesmen i suksesshėm, njė humanist i madh, njė zgjidhės problemesh, njė burrė shteti i cili dėshiron tė kontribuojė me tė gjitha cilėsitė pėr njė jetė mė tė mirė pėr bashkatdhetarėt e tij kosovarė, dhe tė gjithė popujt e Ballkanit

Pėr herė tė parė e takova Behgjet Pacollin nė shtator 2004. Ishte koha kur udhėtova pėr nė Lugano tė Zvicrės si Kryetar i Bordit tė Besimit, tė tė posalindurit Universitet Amerikan nė Kosovė (AUK), institucion qė premtonte tė ishte sfidues. Duhet tė shikoja nėse ky biznesmen i suksesshėm ndėrkombėtar, i lindur nė Kosovė, kishte interes tė merrte pjesė nė pėrpjekjet tona pėr tė krijuar njė qendėr ekselence tė arsimit tė lartė pėr Kosovėn, dhe rajonin. Nuk kisha asnjė ide se ēfarė mė priste.

Qė nga momenti i paraqitjes, e kuptova se kisha tė bėja me njė njeri tė jashtėzakonshėm. Sė pari, ngrohtėsia e mirėseardhjes dhe mikpritja e tij e pakufishme gjatė tre ditėve nė vijim mund tė pėrshkruhet si e jashtėzakonshme, dhe ēka ėshtė mė e rėndėsishmja, si e sinqertė. Sė dyti, fill sapo unė kisha pėrshkruar ato ēka ishin ėndrrat tona pėr njė Universitet Amerikan nė Kosovė (AUK), dhe sapo i fola atij pėr nevojėn e ngutshme pėr njė kampus tė ri, z. Pacolli ndali prezantimin tim duke mė thėnė se ai ishte tėrėsisht nė mbėshtetje tė konceptit tonė, dhe do tė donte ta dėftente mbėshtetjen e vet me njė dhurim personal tė njė madhėsie tė mjaftueshme pėr tė ndėrtuar njė strukturė, tė cilėsisė mė tė lartė ku do tė strehohej universiteti i ri. Brenda disa javėsh, z. Pacolli mblodhi arkitektėt, inxhinierėt, krahun e punės, ekipin, i cili ndėrtoi njė kampus tė bukur, funksional, shtėpia e Universitetit Amerikan nė Kosovė dhe krenaria e Prishtinės sot. Vizioni i Behgjet Pacollit, bujaria dhe standardet e larta i dhanė vendlindjes sė tij, Kosovės njė strukturė mbėshtetėse reale pėr arsimim tė klasit botėror. Vitet qė pasuan nuk e kanė zvogėluar mbėshtetjen e tij pėr Universitetin Amerikan nė Kosovė.

Gjatė kėtij takimi tė parė si mysafir nė hotelin e tij, ne gjithashtu shkėmbyem mendime mbi gjendjen problematike tė asaj kohe nė Kosovė. Nė 2004, Kosova ishte nė vitin e saj tė katėrt tė administrimit nga UNMIK-u, misioni ndėrkombėtar i Kombeve tė Bashkuara, i krijuar nga Kėshilli i Sigurimit, menjėherė pas konfliktit tė NATO / UĒK-sė me Serbinė nė 1999. Kishte pasiguri tė madhe nga tė gjitha anėt, dhe mjaft ngurrim pėr tė jetėsuar plane afatgjatė - nė drejtim tė investimeve, tė biznesit, tė ndėrtimit tė kombit, nė privatizimin e njėsive joefikase tė ekonomisė publike tė periudhės komuniste, nė rinovimin e industrisė mė themelore dhe infrastrukturės, etj - duke marrė parasysh se statusi i ardhėm legal i Kosovės ishte shumė nė dyshim. Ishte pavarėsia nė horizont, si shpresonin shqiptarėt e Kosovės? Apo Kombet e Bashkuara do insistonin nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr qė Kosova tė mbetet pjesė integrale e Serbisė? Prej 2004-ės zhgėnjimi dhe pakėnaqėsia ishte ulur kėmbėkryq; pak ose askush prej kosovarėve ishin duke vendosur baste pėr tė investuar nė tė ardhmen.

Siē kam mėsuar nė bisedimet e para dhe tė mėvonshme, Behgjet Pacolli nuk ishte nė mesin e tyre. Nė tė kundėrtėn, gjatė diskutimeve tona tė kahershme, mėsova se ai ishte optimist ngaqė besonte se ditė mė tė mira paskėtaj vinin jo vetėm pėr Kosovėn, por edhe pėr Evropėn Qendrore dhe Jugore si njė e tėrė. Dhe ai kishte kushtuar kohėn e tij, vėmendje dhe burime nė investimet aq shumė tė nevojshme nė fushėn e bankave, sigurimeve, projektet e infrastrukturės, dhe shumė mė tepėr se kaq.

Nė ato bisedime tė para, Behgjet Pacolli e pėrshkruante vizionin e tij pėr njė Ballkan tė sė ardhmes, shumė tė ndryshėm nga qoshja aktuale kaotike, e varfėruar e Evropės, njė qoshe e shkatėrruar nga lufta, qė aq shpesh nė tė kaluarėn shpėrthente nė konflikte tė pėrgjakshme, ashtu siē ndodhi gjatė viteve 1990. Konfliktet nė bazė etnike, dallimet gjuhėsore, kulturore, fetare dhe armiqėsitė, sipas mendimit tė tij, nuk duhet tė kenė vend nė Evropėn e shekullit tė 21. Nėse Franca dhe Gjermania, Polonia dhe Gjermania, armiq tė hidhur gjatė shekujsh, ja mbėrrinė tė punojnė si partnerė nė ndėrtimin e njė Bashkimi Evropian modern, pse jo shtetet e Ballkanit?

Behgjet Pacolli ma tregoi germė pėr germė, ėndrrėn e tij tė integrimit tė Kosovės nė njė kuadėr gjithnjė e mė tė ndėrvarur tė lidhjeve ekonomike dhe tė tregtisė, tė transportit tė integruar dhe rrjeteve tė tjera infrastrukturore - njė proces gradual, pa zarar, i cili nė mėnyrė tė pashmangshme dhe nė mėnyrė paqėsore, do tė ēonte nė njė ndėrvarėsi mė tė madhe ekonomike midis bashkėsisė sė kėtyre ekonomive tė vogla dhe tė pambrojtura. Kėshtu Ballkani do tė bėhej njė tjetėr qoshe moderne e Evropės. Behgjet Pacolli qe i bindur se kjo do tė ndodhte, nėse udhėheqėsitė politike tė vendeve tė Ballkanit do tė linin mėnjanė interesat e tyre tė vockla, dhe do tė punonin pėr pėrfitime politike dhe ekonomike pėr tė gjithė nė rajon.

Nė vitet e mėpasme qė e njoha Behgjet Pacollin, unė kam pėrjetuar nė mėnyrė tė njėpasnjėshme shembuj tė tjerė tė shqetėsimit tė tij dhe pasionit pėr tė ndihmuar nė zgjidhjen e problemeve, qofshin ato tė njė individi, ose tė njė kombi tė tėrė. Kur ai merret me njė kauzė, me njė mision, ai ėshtė i gatshėm pėr tė investuar kohėn e tij, pasurinė e tij personale, mirėqenien e gjithēka duhet pėr tė sjellė njė zgjidhje tė drejtė dhe praktike. Dy shembuj:

Njė mbrėmje , ndėrsa unė isha sėrish nė Lugano, z. Pacolli u njoftua se disa ndėrkombėtarė, nė mesin e tyre njė shqiptare, ishin rrėmbyer nė Afganistan. Pa hezitim, Behgjeti vendosi tė udhėtojė nė rajon, nė pėrpjekje pėr tė gjetur rrėmbyesit e tyre dhe biseduar lirimin e tyre. Ai fluturoi jashtė vendit njė ditė mė pas. Perėndia e di atė qė ai bėri pėr tė pėrmbushur qėllimin e tij, se nė ēfarė rreziku e futi veten, dhe ēfarė burimesh shpenzoi - por misioni i tij ishte tėrėsisht i suksesshėm.

Me kalimin e kohės, nė shkurt 2008, Kosova shpalli pavarėsinė e saj pa pyetur Serbinė, Behgjeti u pėrfshi nė politikėn kombėtare, si kryetar i njė partie tė opozitės politike nė Parlament. Kur qeveria e re u duk e pazonja pėr tė avancuar kėrkesat e Kosovės pėr njohje diplomatike, Behgjet Pacolli u vu sėrish nė lėvizje. Unė u privilegjova tė jem pjesė e njė vizite tė tillė nė Salvador, ku kam qenė ambasadori amerikan gjatė katėr viteve tė fundit tė luftės civile tė viteve 1980 nė kėtė vend tė vogėl. Pagoi vetė tė gjitha shpenzimet, ju drejtua rrjetit tė tij tė kontakteve nė mbarė botėn, duke shfaqur njė talent tė natyrshėm pėr protokollin diplomatik kur qe e nevojshme, si edhe qasje mė tė drejtpėrdrejta kur duhej - Behgjet Pacolli ka qenė forca lėvizėse pėr njohjen e Kosovės nga njė numėr i caktuar vendesh. Kur tė tjerėt u pėrpoqėn tė merrnin merita pėr kėto arritje, z. Pacolli, i la ata tė mburreshin. Qėllimi i tij ishte pranimi i vendit tė ri nga ana e bashkėsisė botėrore, asgjė tjetėr pėrtej kėsaj.

Behgjet Pacolli ėshtė kėshtu njė biznesmen i suksesshėm, njė humanist i madh, njė zgjidhės problemesh, njė burrė shteti i cili dėshiron tė kontribuojė me tė gjitha cilėsitė pėr njė jetė mė tė mirė pėr bashkatdhetarėt e tij kosovarė, dhe tė gjithė popujt e Ballkanit.


William Walker

Pasi edhe ky po perzihet se kush na qenka burri i mire i shqiptareve,ky spaska tru fare ne ate koken e mjer.

Pikrisht me Habiben e paska nxite qe te shkon ne afganistan kinse ta liroi dhe ta nisi rrugen drejte permbytjeve te shqiptareve.

Po more Wallker mramta,a une spaskam kontribue ma shume se ky pacoll ?
Po a nuk te ftuan nga shtepia ime per rastin e raqakut qe te intervenon natoja yte ?

Po a nuk kerkova konvojet me ushqime per te ikurit neper malet e kosoves ?

Po nese pacolli e paska shpetue nje Habibe,une me qindra mij shqiptar kam shpetue,sepse destinacionin qe kishit qe refugjatet e depertuar jashte kosoves ti dergoni per ne qad ua shprisha dhe ua hoqa sagjin nga koka te gjitheve shqiptareve !

Une skam pranue te bashkpunoi as me rus as me serb por as me amerikan qe ti degjoi urdherat e tyre me pre shqiptar !

Por shqiptareve nderpreja ushqimin ,lenji pa pune ua ndryshon mendjen ka deshiron.Une mbeta une dhe shoket qe u besova tani me thone se paskna qen i lidhur me udben e serbise .Ndersa ata qe vertete ishin ne sherbim te serbise sot i keni neper ēdo komune te kosoves .

Shqiptari qe ka punue per te miren e shqiptareve nuk eshte i dashur per shqiptar,e nese ke qen tradhetar dhe ke marr ne qafe shqiptar je ne krye te qeverise se shqiptareve !
Ne kosove ne uēk ishin komandanta ata klysh te shkaut dhe sote gjerperinjet i trgoin kembet e tyre.Ne maqedoni e nisen luften dhe sot bashk ata komandanta ne qeverin e maqedoneve sllave.Pa dallim edhe ne luginen e presheves vetem i riroberuan shqiptaret e mjer dhe me u thene dikush qe na roberuat ja nxjerrin syt.

Tradhetaret me i thene tradhtar atij qe ka punue pa tradheti ndaj shqiptareve kjo eshte qudi qe pse edhe prendia e duron kete magarihane.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
William Walker e perkrah Pacollin rusin
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: