AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Afrim Zhitia vritet nga rrethimi qe ja bene

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14009
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Afrim Zhitia vritet nga rrethimi qe ja bene   Mer 27 Juil - 4:33

Publikon: Reshat AVDIU * Bushtran mars 2011.

Edhe nė aksionin gjakatar kundėr familjes sė Tahir dhe Nebih Mehės nė Prekaz, mė 13 maj tė vitit 1981, nė ballė tė forcave tė rrethimit kanė qenė milicėt shqiptarė. Tė tillėt, nė mars dhe prill tė vitit 1981, na i kanė vrarė me dhjetėra shokė tanė demonstrues si nė: Prishtinė, Ferizaj, Gjakovė, Vushtrri, Mitrovicė, Drenas e gjetke nėpėr trojet e okupuara Iliro-Dardane nėn kolonializmin titisto-rankoviqian. Mandej nga milicėt e tillė tė Mehmet Maliqit-Cikulit, tė Azem Vllasit e Rrahmon Morinės janė vrarė nė rrethim Nuhi Berisha, Rexhep Mala, Bedri Sokoli, Afrim Zhitia, Fahri Fazliu, Ismet Krasniqi e dhjetėra tė tjerė. Nė tė gjitha arrestimet e qindra grupeve tė rezistencės nė Kosovė gjatė viteve tė 80-ta, nė krye tė aksioneve kanė qenė SUP-ovcat shqipfolės dhe pjesėtarė tė milicisė vendore.
Sot ne qeverin e Kosoves i keni po keta njerez te ndyr duke e qeverisur pavaresin e kosoves .


KOMENT POLITIKĖ PĖR NGJARJET E MARSIT DHE PRILLIT TĖ VITIT 1981.



11 marsi i vitit 1981 shėnoi epokėn e rikthimit tė shqiptarėve nė identitet e tyre tė mirėfilltė kombėtar



Demonstratat gjithė popullore tė marsit dhe prillit tė vitit 1981, shėnuan kthesėn vendimtare tė ndarjes definitive tė shqiptarėve tė robėruar nga ish- RSFJ-a. Kėrkesa pėr krijimin e njė republike tė shqiptarėve nė Jugosllavi, shtrohej si nevojė strategjike e kohės pėr ta ruajtur identitetin kombėtar tė shqiptarėve dhe pėr tė krijuar parakushte pėr shkėputje nga Jugosllavia, qė ishte bėrė njė burg i madh i popujve tė Ballkanit. Zhvillimet qė pasuan mė 26 mars tė po atij viti, kur njėsitė speciale tė Jugosllavisė me lejen dhe aprovimin e regjentėve besnikė tė regjimit tė Beogradit si: Azem Vllasin, Mahmut Bakallit-Ēakallit, Ali Shukriut, Mehmet Cikulit-Maliqit e tė tjerė, na sulmuan brutalisht neve demonstruesit duke na vrarė dhe duke na pėrgjakur e qė ishim me qindra dhe me mijėra. Ne atėbotė ishim komunarėt e barrikadave tė luftės sė Parisit legjendar tė vitit 1789, po tė ishte nevoja edhe qiellin do ta sulmonim, vetėm e vetėm tė bėhej Shqipėri Shqipėri.

Intervenimi brutal, i policisė banditeske nga Beogradi dhe qendrave tjera tė vendosjes Jugosllave siē ishin nga: Zagrebi, Lubjana, Sarajeva, Shkupi, Titogradi etj. E nxorėn nė sipėrfaqe fytyrėn e vėrtetė tė fashizmit jugosllavė dhe atyre shqipfolėsve bastardė, tė cilėt i shėrbenin asaj politike shoviniste aty-shqiptare besnikėrisht.

Revoltat gjithė-popullore, qė pasuan me 2 dhe 3 prill, ia ējerri pėrfundimisht maskėn e politikės sė “barazisė sė kombeve dhe kombėsive tė Jugosllavisė”. Shtypi perėndimor dhe ai i Tiranės zyrtare atėbotė i Shqipėrisė sė Re tė Enver Hoxhės konstatonte se nė Kosovė kishte ndodhur njėra ndėr gjakderdhjet mė tė mėdha nė Evropė, qė nga Lufta e Dytė Botėrore.

Kryesia e Jugosllavisė okupatore e kishte shpallur gjendjen e shtetrrethimit. Qenė vendosur qindra postblloqe policore dhe ushtarake nė tėrė Kosovėn. U vranė dhe u plagosėm shumė vėllezėr dhe motra demonstrues, u arrestuam rreth 5000 shqiptarė liridashės. Klasa politike pro-jugosllave nė krye me komunistėt revizionist titistė filloi zbatimin e platformės pėr “ērrėnjosjen e kundėrrevolucionit”, tė cilėn me besnikėri skllavi po e zbatonin: Azem Vllasi, Ali Shukriu- dhėndėr i shkinės serbe, Mahmut Bakalli-Ēakalli i Gjakovės tash sė fundi mė 1999 tė viktimizuar nga vėllezėrit e tij karpatjan serb, ku sė fundi gjakovarėve tė tij tė pa fajshėm as namin dhe as nishanin s’po munden t’ua gjejė as KFORI, UNMIKU e sė fundi, EULEX nėpėr Serbinė sodomiste edhe Mehmet Maliqi-Qikllopi, Kolė Shiroka, Fadil Hoxha, Xhavit Nimani dhe e tėra njė klasė atėbotė politikanėsh, qė bėnin pėrpjekje tė panatyrshme tė pėrzierjes sė gjakut shqiptar me gjakun sllav, ashtu sikurse i kishin pėrzier shumica e tyre edhe martesat me serbe, malazeze, etj.

Kryengritja gjithė popullore e marsit dhe prillit e vitit 1981 shėnoi njė epokė vendimtare nė historinė mė tė re tė popullit shqiptar, pavarėsisht se kjo ngjarje nuk e ka gjetur vendin e merituar nė tekstet ende gjysmake tė historisė sonė. Nga ajo kohė kishte filluar ndarja e madhe dhe diferencimi historik i dy klasave shoqėrore, kundėrshtare. Klasa pro-jugosllave qė pranonte jugosllavizimin dhe asimilimin e qetė tė shqiptarėve duke i trajtuar ata si “kosovari” dhe lėvizja ilegale ēlirimtare, e cila ēoi mė nė fund edhe nė tria luftėrat e armatosura ēlirimtare si ajo e UĒK-sė, sė Kryelegjendarit Adem Jasharit, tė UĒPMB-sė nė Karadakun e Kosovės Lindore dhe ajo e UĒK-sė nė Iliridėn dhe e tėra kjo u bė pėr tė vetmin qėllim pėr t’u ēliruar njėherė e pėrgjithmonė nga robėria shekullore neokolonialiste serbo-jugosllave.

Nė kėtė aspekt marsi dhe prilli i vitit 1981, shėnojnė njėrėn ndėr ngjarjet mė tė rėndėsishme tė historisė sonė. Po tė mos ndodhte ajo qė ndodhi asokohe shqiptarėt sot do tė jetonin ashtu sikurse jetojnė hungarezėt nė Vojvodinė myslimanėt nė Sanxhak, apo vllehtė nė krahinėn e Timokut nė Serbi. Nė kushte dhe rrethana tė caktuara lėvizjet nacionaliste shqiptare, u pėrkrahėn fuqishėm atėbotė nga Tirana zyrtare, ku arriti ta konsolidojė idealin e lirisė dhe ta mbajė gjallė atė, nė rrugėn e gjatė e tė mundimshme tė historisė, arriti t’i realizojė me sukses tri luftėrat ēlirimtare, tė cilat u pėrkrahėn nga mbarė shqiptarėt atdhedashės dhe nga forcat pėrparimtare botėrore.



Titistėt, pro-jugosllavėt dhe oportunistėt edhe 30 vjet mė pas mundohen ta zbehin tė vėrtetėn pėr kryengritjen shqiptare tė vitit 1981



Duhet pranuar fakti se jeta e pėrbashkėt e shqiptarėve me serbėt dhe kombet e tjera tė Jugosllavisė deri nė vitin 1981, kishte dhėnė shumė rezultate nė afrimin e popujve por jo edhe nė afrimin mbi principe tė barazisė, por mbi shembullin e skllavit tė nėnshtruar ndaj padronit. Nė Jugosllavinė e atėhershme shqiptar tė ndershėm “poshteni shiptari” konsideroheshin vetėm ata qė e donin pa lajka Jugosllavinė, si atdheun e tyre ata qė martoheshin me serbe, ata qė rezervoheshin tė flisnin shqip sapo futej nė mesin e tyre njė serb dhe ata shqiptarė trutharė qė nuk kishin as edhe ndjenjėn mė elementare tė dashurisė pėr kombin e atdheun e tyre. Dhe, mjerisht, duhet pranuar faktin se tė tillė nė mesin e turmave tė pa arsimuara shqiptare kombėtarisht pati me shumicė ashtu sikurse pati me bollėk edhe nga ata qė u shkolluan nė Beograd, dhe prej andej sollėn nė Kosovė shumė nipa dhe mbesa tė Serbisė. Mbi kėtė shtresė tė turmave shqiptare ngrihej klasa politike jugosllave, e cila kishte pranuar rezignatėn tragjike tė asimilimit tė ngadalshėm, meqė arrinte tė mbijetonte ekonomikisht dhe arrinte tė vilte favore tė shumta dobiprurėse duke u bėrė pjesė e politikės jugosllave antishqiptare. Kjo tė dashur vėllezėr sot i ngjason Kėshillit Koordinues i deri djeshėm i partive politike pėr Jugun e Serbisė me qendėr nė Bujanoc, ku disa lider tė pa pėrgjegjshėm tė disa partive politike shqiptare ku pėr interesat e tyre egoiste i shkelin pa mėshirė interesat e kėsaj popullate tė robėruar edhe mė tutje e mbetur nėn diktatin serbo-ēetnik tė Beogradit. Dhe tash sė fundi ėshtė njoftuar se nga Gjykata e Qarkut tė Beogradit, janė ngritur aktakuza tė pa bazuara nė fakte relevante tė judikaturės serbe ndaj bijve tanė liridashės tė ushtrisė sonė tė lavdishme tė UĒPMB-sė, nga gjykatėsit dhe prokurorėt ultranacinalist sllave,dhe u dėnuar me vite tė gjata burgimi, ndoshta pėr asgjė tjetėr partiakėt tanė qė janė materie pėrbėrėse e klikės fashisoide tė Sodomės Serbi, duhet sadopak t’i vrasė pėr kėta tė fundit ndėrgjegjja kombėtare, nėse atė e kanė dhe e ndjejnė nė shpirtin e tyre prej bastardėve kombėtar tė kolltukofagėve.

Krijimi atėbotė me sukses i njė kombi hibrid, tė ēoroditur, ēonte pa kthyeshėm nė idenė e jugosllvizimit tė shqiptarėve dhe tė popujve tė tjerė tė federatės, e cila ishte pėrhapur sidomos nė vitet 70-ta dhe 80-ta tė shekullit tė kaluar.

Periudha e tillė e rrojtjes bashkė, periudha e vėllazėrimi-bashkimit tė shqiptarėve me serbė, periudha e fillimit tė ngjizjeje tė panatyrshme mes dy popujve qė kishin tė pėrbashkėt vetėm armiqėsinė 13 shekullore, jepte rezultate tė caktuara, ashtu sikurse kishte dhėnė edhe nė kohėn e Romės, kur qenė romanizuar shumė popuj tė Ballkanit, por edhe nė kohėn e Perandorisė Otomane kur u turqizuan po ashtu njė pjesė e madhe e popujve tė Ballkanit.

Mirėpo, nė kushte dhe rrethana tė zhvillimit shoqėror, arsimor, politik dhe ekonomik nė Evropėn e asaj kohe, nė kohėn e ndarjes sė botės nė dy blloqe tė mėdha politike kundėrshtare, proceset historike do tė zhvilloheshin nė akord me kohėn, dhe nuk mund tė ndodhte ndonjė asimilim i dhunshėm, apo ndonjė shfarosje kolektive e shqiptarėve sikurse mė vonė pretendoi ta zbatonte regjimi i Millosheviqit.

Viti 1981, grushtin mė tė fortė ia dha idesė sė jugosllavizimit tė shqiptarėve dhe kjo ėshtė merita mė e madhe historike qė ndodhi nė atė kohė, sepse filloi rruga e vetėdijesimit pėr liri, barazi dhe vetėvendosje tė shqiptarėve, tė cilėt padrejtėsisht dhe me bekimin e qarqeve politike evropiane kishin mbetur tė okupuar nga Jugosllavia. Kėtė ide e pėrforconte edhe procesi i diferencimit ideopolitik, proces tė cilin e zbatonte me pėrpikėri klasa titiste-rankoviqiste shqipfolėse e Kosovės. Ishin kėta partiakėt e tė gjitha niveleve nga: LKJ, LSPPJ, LRJ, LANĒ, pastaj prokurorėt, gjykatėsit, porotėt, milicėt, sigurimi i shtetit i identifikuar si UDB-ja si dhe njė klasė e tėrė denoncuesish, tė cilėt pėr shėrbimet e tyre kundėr nacionalistėve dhe irredentistėve shqiptarė shpėrbleheshin nė shumė aspekte. Tė rralla kanė qenė shtėpitė e shqiptarėve tė trojeve tė robėruara tė atdheut asokohe ku nuk kishte tė paktėn njė denoncues (shpijun) shqipfolės. Ky ėshtė njė fakt i palavdishėm por mjerisht ėshtė njė fakt historik, sepse tė gjitha grupet ilegale, e tėrė veprimtaria ati-jugosllave ėshtė zbuluar nga shqipfolėsit, nga ata qė ishin shumicė, sepse popullata serbe gjithnjė ka qenė police nė Kosovė dhe nuk ka mundur tė shėnojė ndonjė rezultat nė kėtė drejtim. Nuk kishte fshat nė Kosovė dhe nėpėr tė gjitha trojet tjera tė okupuara Iliro-Dardane, ku nuk njiheshin ata qė bashkėpunonin me UDB-nė, sepse ky bashkėpunim bėhej madje krejt hapur. Nė ēdo aksion pėr t’i shpartalluar shqiptarėt liridashės kanė marrė pjesė milicėt shqiptarė, ndėrsa aksionet janė drejtuar nga policėt serbė tė UDB-sė. Edhe tash sė fundi gjatė Luftės Ēlirimtare tė Kosovės mė 1999, njė avaz tė njėjtė do ta vazhdonte ta aplikonte edhe regjimi gjakatar i Millosheviqit, ku disa policė shqipfolėsish nga stacionet e policisė tė Preshevės e Bujanocit sė bashku me vėllezėrit e tyre karpatjan serb, do tė dėrgoheshin nė Kosovė pėr tė grabitur dhunuar, vrarė djegur dhe pjekur nė zjarr dhe hekur, ēdo gjė qė ishte shqiptare.

Edhe nė aksionin gjakatar kundėr familjes sė Tahir dhe Nebih Mehės nė Prekaz, mė 13 maj tė vitit 1981, nė ballė tė forcave tė rrethimit kanė qenė milicėt shqiptarė. Tė tillėt, nė mars dhe prill tė vitit 1981, na i kanė vrarė me dhjetėra shokė tanė demonstrues si nė: Prishtinė, Ferizaj, Gjakovė, Vushtrri, Mitrovicė, Drenas e gjetke nėpėr trojet e okupuara Iliro-Dardane nėn kolonializmin titisto-rankoviqian. Mandej nga milicėt e tillė tė Mehmet Maliqit-Cikulit, tė Azem Vllasit e Rrahmon Morinės janė vrarė nė rrethim Nuhi Berisha, Rexhep Mala, Bedri Sokoli, Afrim Zhitia, Fahri Fazliu, Ismet Krasniqi e dhjetėra tė tjerė. Nė tė gjitha arrestimet e qindra grupeve tė rezistencės nė Kosovė gjatė viteve tė 80-ta, nė krye tė aksioneve kanė qenė SUP-ovcat shqipfolės dhe pjesėtarė tė milicisė vendore. I tillė ishte rezultati i politikės 30-vjeēare tė bashkim-vėllazėrimit. Dhe sa mė shumė qė kėta lakej tė jugosllavizmit tregoheshin besnikė, aq mė tepėr kėrkohej nga ata, zbatimi sa mė i thellė i njė politike tė tillė, tė egėr, ati-kombėtare. Kėto shėrbime tė panatyrshme qė i kryen bastardėt e tė gjitha ngjyrave, me kohė ēuan nė degradimin fatal tė kėsaj klase, e cila, edhe pse kishte shėrbyer besnikėrisht, pse tė mos thuhej me kėtė rast se kishte shėrbye si qen, e mė nė fund u detyrua tė largohej kokulur nga shėrbimi, nė fillim tė viteve tė 90-ta, tė shekullit XX. Ishte kjo koha kur komunistėt shqiptaro jugosllavė, tė indinjuar nė politikėn e Beogradit bėri edhe atė “revolucionin e njohur” tė hedhjes sė triskave tė partisė. Dashur pa dashur ata u gjendėn tė braktisur nga padroni, tė cilit i kishin shėrbyer plot 40 vjet. Tė kota ishin edhe pėrpjekjet pėr tė krijuar organizata gjithė-jugosllave si UJDI i Veton Surroit, tė kota u treguan edhe pėrpjekjet pėr ta varrosur dhunėn, tė kota u treguan edhe fikja e dritave dhe trokitjet me lugė nėpėr kalanica, dhe teneqe tjera qė ndėrmorėn tė zhgėnjyerit dhe tė braktisurit titistė, tė kota ishin edhe shumė orvatje, qė bėnė skllevėrit shpirtshitur, tashmė tė braktisur nga padroni, tė cilit deri dje i kishin kryer shėrbime duke vrarė e duke denoncuar pabesisht vėllezėrit e tyre tė gjuhės dhe gjakut. Tė kota u treguan edhe brohoritjet pėr Stipe Shuvarin e Kaēusha Jasharin, tė kota ishin edhe apelet me nėnshkrime tė pseudo-intelektualėve, tė cilėt mendonin tė ruanin aq sa mund tė ruhej nė kohėn e erozionit tė madh, qė kishte nisur me fillimin e shpėrbėrjes sė Jugosllavisė qė nė fillim tė viteve tė 90-ta.

Klasa e komunistėve kosovarė, e braktisur nga Beogradi, nė kohėn e lirimit tė pluralizmit politik u rreshtua nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės kėtė subjekt politik e udhėhoqėn shumė ish-komisar titist tė Lidhjes Komuniste Jugosllave pastaj mbeturinat dhe fundėrrinat e UDB-sė, qė gjetėn strehė nė LDK.

Kjo klasė njerėzish, pėr tė gjitha ngjarjet qė kanė ndodhur, ende fajėsojnė kreatorėt e kryengritjes sė vitit 1981, sepse ata ua prishėn ėndrrat dhe aspiratat e tyre pėr bashkėsi dhe asimilim tė qetė. Dhe, ēuditėrisht, edhe tani 30 vjet mė pas, tė tillė ende kanė mbetur po nė ato pozicione, edhe pse Kosovėn e liruan dhe u pavarsua pikėrisht ata qė e pėrjetuan 11 marsin, 26 marsin dhe 1 e 2 prillin e vitit 1981, dhe qė i ēuan pėrpara proceset ēlirimtare duke i kurorėzuar me luftėn heroike ēlirimtare dhe fitimtare tė UĒK-sė. tė Kryelegjendarit Adem Jasharit nga Drenica e pėrflakur ndėr shekuj pėr lirinė dhe ribashkimin tonė shqiptarė. Ndodhi ajo sepse lufta jonė nuk u zhvillua deri nė fund dhe nuk i pastroi dot mbeturinat titiste, rankoviēiane e millosheviqiste, ose i pastroi fare pak.

Pikėrisht edhe sot tentohet qė neve demonstruesve pėr kryengritjen e vitit 1981, duke u bazuar nė deklaratat e ish-UDB-ashėve, e titistėve me damkė dhe tė disa oportunistėve, tė cilėt edhe pse kanė mbajtur vite tė tėra nėpėr burgje, kėta tė fundit sa e sa herė i kanė ndėrrua ngjyrat, duke u hedhur nga njė parti nė tjetrėn dhe duke mos qenė asnjėherė konsekuentė, as atėherė kur ishin marksist-leninist, as atėherė kur u bėnė LDK-istė tė pėrbetuar, as nė kohėn e UĒK-sė kur ia mbathėn pėr nė Stankovec dhe as tani kur janė postuar nėpėr poste tė ndryshme qeveritare, dhe parlamentare.

Tė flasėsh me pėrgjegjėsi intelektuale e atdhetare pėr kryengritjen shqiptare tė marsit dhe prillit tė vitit 1981, nuk do tė mjaftojė fakti sepse e paska hedhur gjellėn me gjithė kalanicėn nė mensėn e Studentėve nė Prishtinė, mė 11 mars tė vitit 1981, as sepse paska kėrkuar “vurmak” para mikrofonit nė krah tė dashnores, as sepse nė rrethana tė caktuara mund tė ketė qenė i dėnuar pėr njė veprimtari tė tillė, por i thyer dhe i pusuar mė vonė, as sepse pas burgut ishte rreshtuar nė LDK, sė bashku me ata qė tė kishin denoncuar dhe dėnuar sepse gjatė luftės tė tillėve iu ka rrėshqitur nėn kėmbė toka e pėrgjakur e Kosovės ku luftohej fyt pėr fyt kundėr regjimit kriminal tė Millosheviqit, nė pėrkrahje tė forcave ajrore tė NATO-s. Nuk mjafton tė krekosesh se e paske ndihmuar luftėn e UĒK-sė, tė UĒPMB-sė dhe as luftėn e UĒK-sė, nė Iliridėn. Sepse nga fondet e Emergjencės, apo nga fonde tė tjera nga tė cilat kėta “veprimtar” gjysmėn e parave mund t’i ketė zhvatur pėr vete. Nuk bėn nė asnjė rast tė tregohesh qyqarė dhe tė mos pranosh realitetin, i tillė ēfarė ishte nė vitet 80-ta, tė shekullit tė kaluar. Nuk ishte e panatyrshme asokohe tė ishe marksist leninist, as enverist, por ishte e panatyrshme tė ishe komunist jugosllav, titist e rankoviqist i tipit tė Azem Vllasit, Ali Shukriut, tė Sinan Hasanit, Rrahmon Morinės, etj. Ishte e panatyrshme ta denoncoje (shpiunoje) vėllanė apo shokun e klasės sepse paska shkruar tinėz Kosova Republikė, por ishte e moralshme dhe kombėtarisht e preferueshme tė ndodheshe nėpėr burgjet e pushtuesit, pėr ta kundėrshtuar robėrinė, qoftė edhe vetėm me bindje duke iu qėndruar konsekuent, deri nė fund, atyre bindjeve atdhetare. Ishte krejtėsisht e panatyrshme dhe e pamoralshme tė fitoje grada duke i denoncuar bashkė-kombasit apo duke i izoluar, sulmuar e pėrbuzur familjet e atyre qė ndodheshin nėpėr burgje. Ishte e natyrshme dhe e moralshme tė ndihmoje familjet e atyre qė i kishte sakatosur regjimi okupator.



Bėrthama e ideatorėve tė kryengritjes sė vitit 1981 u bė mė vonė edhe bėrthama e UĒK-sė



Kryengritja shqiptare kundėr robėrisė e vitit 1981, pas sulmit gjakatar, qė mori nė fillim ushtria dhe policia jugosllave, ajo sė shpejti filloi tė konsolidohet duke iu pėrshtatur rrethanave tė reja tė veprimit.

Dhuna, brutaliteti i forcave policore, arrestimet, vrasjet, plagosjet zgjeruan edhe mė shumė frontin e rezistencės. UDB-ja nė bashkėpunim me kolaboracionistėt nxori para gjyqit dhjetėra grupe studentėsh, punėtorėsh dhe intelektualėsh, ndėrkohė qė nė platformė tė kėrkesės Kosova Republikė angazhoheshin dhjetėra grupe tė tjera, krejtėsisht tė pavarura nga njėra tjetra, por me synime dhe qėllime tė njėjta.

Edhe pse nė luftė pėr ta thyer “nacionalizmin dhe irredentizmin” shqiptar ishte inkuadruar tėrė aparatura politike dhe aparatura e represionit fizik, edhe pse luftėn kundėr kėtij “nacionalizmi” e pėrkrahėn tė gjitha shtetet e Evropės me pėrjashtim tė Shqipėrisė enveriane, e cila kėrkesat e rinisė shqiptare i mbėshteti fuqishėm edhe pse nė kėtė mėnyrė mė tė paturpshme dhe mė tė panatyrshme po merrnin pjesė edhe shumė shqiptarė besnik tė jugosllavizimit, lufta pėr realizimin e idealeve kombėtare u tregua shumė mė e fortė dhe i pėrballoi me sukses tė gjitha sfidat dhe rrethanave tė caktuara shoqėrore dhe historike.

Ne ideatorėt dhe pėrkrahėsit e lėvizjes pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar, veprimtarinė tonė atdhetare nuk e pushuam as nėpėr burgjet jugosllave. Dhe po sa liroheshim nga burgjet, sėrish riorganizoheshim dhe e vazhdonim veprimtarinė atdhetare, duke kėrkuar liri dhe barazi.

Nė vitet 80-ta sipas informatave qė sjell shtypi i huaj, por edhe ai jugosllav pėr vepra tė cilėsuara si ati-jugosllave, jemi dėnuar prej 2 muaj e deri nė 20 vjet burg rreth 12.000 shqiptarė, tė moshave tė ndryshme, por mosha mesatare e moshės sonė ishte prej 20 deri nė 30 vjeē. UDB-ja kishte hapur rreth 400.000 dosje pėr shumicėn dėrmuese tė itelektualve shqiptarė, kryesisht tė familjeve qė ishin shquar pėr rezistencė kundėr forcave okupatore serbe qysh prej vitit 1912. Vetėm nė ushtrinė jugosllave qenė dėnuar 1.200 shqiptarė, nė mesin e tyre edhe ndonjė epror. Shtypi i kohės nuk i ka shėnuar kėto tė dhėna, meqė nuk lejonte censura e kohės sė totalitarizmit jugosllav.

Nė luftė pėr ta “thyer” nacionalizmin shqiptar kishte filluar edhe aksioni i diferencimit ideopolitik, tė cilit i printe ideologu famėkeq titist, Azem Vllasi dhe kompania e tij diferencuese. Nė kėtė luftė tė panatyrshme, ati-shqiptare, morėn pjesė nė mėnyra tė ndryshme tė gjitha republikat e Jugosllavisė e veēanėrisht ajo e Maqedonisė, ku po ashtu luftohej nacionalizmi dhe irredentizmi shqiptar. Kjo luftė nxiti fuqishėm nacional shovinizmin serb, i cili pasi supozonte se i kishte nėnshtruar shqiptarėt, e filloi luftėn pėr t’i nėnshtruar sllovenėt, kroatėt, e myslimanėt e Bosnjės.

Duke qenė se e ashtuquajtura Lėvizje paqėsore kishte degjeneruar nė njė qyqari tė neveritshme, duke qenė se po bėheshin pėrpjekje pėr ta bindur turmėn shqiptare se liria do tė vinte e nėnshkruar, po tė bėheshim tė durueshėm, ne tė burgosurit e vitit 1981, veprimtarinė tonė atdhetare e kishim orientuar drejt pėrgatitjes sė kryengritjes sė armatosur. Lufta ēlirimtare nė Kroaci dhe mė vonė nė Bosnje ku kėtyre luftėrave ēlirimtare iu kishin bashkuar shumė shqiptarė liridashės, qė paraprakisht qenė pėrndjekur nga regjimi i Millosheviqit.

Nė krijimin e celulave tė para tė UĒK-sė, pothuajse nė tė gjitha ato celula kishte ish tė burgosur dhe tė pėrndjekur qė veprimtarinė e tyre ati-jugosllave e kishin nisur nė mars-prill tė vitit 1981. njė pjesė nga kėta veprimtarė nė kushte dhe rrethana tė caktuara ishin inkuadruar nė Lėvizjen Popullore tė Kosovės, e cila pėrjetoi batica dhe zbatica tė shumta meqė nė kuadėr tė saj supozohej me tė drejtė se ishin futur edhe kuadro tė ish-UDB-sė. pavarėsisht nga dobėsitė, sektarizmi dhe bajraktarizmi, qė mbretėroi nė LPK, klasa e ish tė pėrndjekurve e kishte zgjeruar veprimtarinė nė tė gjitha vendet nė Evropė, por edhe brenda nė Kosovė, ku vepronin grupet e para guerile tė armatosura, tė cilat tashmė kishin kryer sa e sa aksione kundėr stacioneve tė policisė serbe kundėr milicėve dhe kolaboracionistėve.

Nė kohėn e krijimit tė strukturave tė para organizative tė UĒK-sė brenda nė Kosovė nė tė gjitha nivelet komanduese ishin inkuadruar ish tė pėrndjekurit dhe tė dėnuarit e vitit 1981. ata tashmė drejtonin Shtabin e Pėrgjithshėm, shumicėn e zonave Operative, sigurimin sekret, institucionet e para informative tė UĒK-sė“Kosovės sė Lirė” diku nė malet e Berishės nė Drenicėn e pėrflakur. Pėrderisa shumica e tė burgosurve tė vitit 1981 qenė hedhur nė ballin e luftės pėr liri, pati edhe mjaft oportunistė qė i mbetėn besnik politikės pacifiste tė Ibrahim Rugovės, apo tė tillė qė i pėrndoqi Rugova nga partia e tij dhe qė u organizuan nė LBD.

Vepra e tyre dhe e bashkėluftėtarėve tė tyre flet se kush e organizoi kryengritjen e marsit dhe prillit tė vitit 1981, kush e vazhdoi luftėn deri nė vdekje, kush i bėri bisht asaj dhe kush po i vjelė sot frytet e asaj lufte dhe atij gjaku tė derdhur pėr liri. Ata qė ende nuk e kanė kuptuar se cila ishte esenca ēlirimtare e nacionaliste e kryengritjes shqiptare e marsit dhe prillit e vitit 1981, me siguri se njė ditė kur Kosova do ta fitojė pavarėsinė e plotė, do ta kuptojnė, ose do tė detyrohen ta kuptojnė. Ata qė kanė marrė pjesė nė ato zhvillime dhe qė nė kushte dhe rrethana tė caktuara janė larguar nga lufta, (prej luftės veē ai largohet, qė ėshtė i lindur tradhtar) atyre mbase edhe iu ka hije “tė ngrehin e tė mos e kėputin dhe prore t’i ndėrrojnė qėndrimet. Ndėrsa kundėrshtarėt pro-jugosllavė, si: Azem Vllasi, Shkėlzen Maliqi Mahmut Bakalli, Migjen Kelmendi, Jusuf Buxhovi, Gani Mehmetaj, Baton Haxhiu-Batoja i Beogradit e shumė tė tjerė do tė mbeten fundėrrinat e historisė, ashtu sikurse Esat Toptani, Ceno Beg Kryeziu, Shefqet Vėrlaci, Ali Shukriu, Mehmet Maliqi-Cikuli, Rrahman Morina dhe kolaboracionistėt e neveritshėm qė ikėn nga Kosova sė bashku me forcat serbe nė qershor tė vitit 1999.

Kosova, Ilirida, dhe Kosove Lindore, ende ka shumė militantė tė marsit dhe prillit tė vitit 1981. Ata veprojnė sogjetojnė dhe tashmė kemi mbetur garda mė besnike e Kosovės nė veēanti e tė trojeve Iliro Dardane nė pėrgjithėsi.

Rroftė populli shqiptar!

Lavdi dėshmorėve tė kombit!



*) Autori ėshtė i burgosur politikė, njėherit edhe kryetar i “Shoqatės sė Muhaxhirėve tė Preshevės”.

P.S.

Ky koment pėr here tė parė ėshtė transmetua nė “Radio Kosovėn e Lirė” 2006. Pėr kėtė jubile tė 30 vjetorit tė “Pranverės sė 81”. Po e japim me plotėsime pėr rrethanat e krijura nė tokat e ndara shqiptare nė gjashtė llogore lufte dhe nė gjashtė llogore gjaku.

FDBK

Comments (0) Print Tell friend Top

Mė tepėr:
Sefer TAHIRI-Krejt mbrapshtė
Xhelal NEZIRI-Ai
Rritu, rritu nė mendje kryeministėr
Qeveria pa kompas
Partia Demokratike e Kosovės mundi vetėveten
Kantrimen pėrmirėson Dellin
Zgjedhjet si frymėmarje e sistemit
Ministria e Asimilimit
KRYETAR I KOSOVĖS VETĖM ADEM DEMAĒI!
KUSH BĖN KRIM TĖ ORGANIZUAR NĖ KOSOVĖ?



Derničre édition par Perparimi le Mer 27 Juil - 6:56, édité 2 fois
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14009
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Afrim Zhitia vritet nga rrethimi qe ja bene   Mer 27 Juil - 4:34

http://www.fdbk-online.org/index.php?mod=article&cat=OPINIONE&article=510
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Afrim Zhitia vritet nga rrethimi qe ja bene
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: