AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion
Partagez | 
 

 Kush qendron ne vrasjen e Isuf Gervalles

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11228
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Kush qendron ne vrasjen e Isuf Gervalles   Lun 4 Sep - 9:11

http://www.rugova.net/intervista/gervalla.htm


Pjesė nga intervista me vėllezėrit Gėrvalla, dhėnė javores “Gazeta Shqiptare” nė maj tė vitit 1997

Stane Dollanci, Franjo Herleviqi, Rrahman Morina, Mehmet Maliqi etj., kanė organizuar atentatin e 17 janarit 1982 nė Shtutgart

GSH: Nėse mė parė nuk ju ėshtė dhėnė rasti, mundėsia apo vetė keni heshtur rreth vrasjes sė Jusufit e Bardhoshit, a mendoni se ėshtė koha qė kjo "heshtje" tė prishet dhe a pranoni qė pėr lexuesit tanė ta thoni atė tė vėrtetė qė nuk e keni thėnė apo nuk keni dashur ta thoni mė parė?

VĖLLEZĖRIT GĖRVALLA: Kjo heshtje do tė vazhdojė edhe pėr njė kohė, sepse heshtja me vend hap horizonte tė reja. Kjo do tė thyhet patjetėr dhe pa fije dyshimi do tė thuhet njė ditė edhe fjala e fundit. Lexuesve tuaj duam qė kėsaj radhe t'ua shprehim mendimin tonė tė qartė: tė gjithė kanė folur pėr atentatin e 17 janarit tė vitit 1982, sepse shumica prej tyre nuk e kanė ditur se Jusufit iu kishte pėrgatitur atentati edhe nė vitin 1980 nga njė Komitet nė Shtutgart, tė cilin e drejtonte Riza Salihu, Ibrahim Kelmendi, Sadik Blakaj dhe tė tjerė e qė deshėn ta likuidojnė "agjentin e UDB-sė" Jusuf Gėrvallėn. Me kėtė rast, detyrėn e ekzekutimit ia kishin ngarkuar Hysen Gegės, i cili kėtė akt nuk e kreu, sepse qė nė ballafaqimin e parė me viktimėn e vet, pra me Jusuf Gėrvallėn, ishte bindur se Jusufi nuk ishte i dėrguar nga UDB-ja, por ishte njė luftėtar i vėrtetė pėr lirinė kombėtare dhe se dalja e tij jashtė ishte nė funksion tė vazhdimit tė kėsaj veprimtarie. Mė vonė Hysen Gega, dėrgohet me detyrė tė caktuar nė Kosovė, me gjithė "patriotin" Sadik Blakajn. Nė tė vėrtetė, ky ishte vetėm njė ndėshkim qė atij i bėnte Komiteti i vet pėr moszbatim vendimi. Hysen Gega zihet, kurse Sadik Blakaj, (mu si kreshniku i epikės sonė popullor) ik nga burgu dhe arratiset nė Perėndim, ndėrsa Hyseni i burgosur do ta paguajė shumė shtrenjtė nėpėr burgjet e Jugosllavisė veprimin e tij tė lartė dhe tė njerėzishėm. Prandaj, e themi hapur dhe konkretisht se, pa u sqaruar nė detaje tentativa e atentatit tė parė, vėshtirė dhe shumė vėshtirė do ta dimė tė vėrtetėn e atentatit tė kobshėm.

GSH:Nėse ju keni heshtur, tė tjerėt, megjithatė, kanė folur aty-kėtu pėr krismat e natės sė vonė tė 17 janarit. A mendoni se nė kėto "pėrfolje" tė tė tjerėve (se nė vasjen e Jusufit kanė dorė edhe disa shqiptarė, tė cilėt kanė punuar nė pėrfaqėsitė diplomatike tė Jugosllavisė sė asaj kohe, se pėr kėtė takim dhe pėr vendin e takimit tė Jusufit me Kadri Zekėn ka qenė i njoftuar vetėm njė "shok" i ngushtė i Jusufit e i Kadriut, i cili edhe sot ėshtė gjallė etj.) ka edhe manipulime e keqinterpretime tė natyrave tė ndryshme?

VĖLLEZĖRIT GĖRVALLA: Sa i pėrket shqiptarėve, tė cilėt atė kohė punonin nė ofiqet e ish-Jugosllavisė, ambasadave e konsulatave, dihet vetėm kjo se Bardhoshi dhe shumė mėrgimtarė tė tjerė kanė pasur njė konflikt fizik me rastin e festės sė atėhershme tė "29 Nėntori" me punėtorėt e ambasadės, ndėr tė cilėt kishte qenė edhe Bashkim Hisari, pėr tė cilin ka informata tė mjaftueshme se ka dorė nė rekrutimin e njerėzve tė kėqinj. Thuhet, po ashtu, edhe kjo se Rrahman Morina ka qenė nė konsulatėn jugosllave nė Shtutgart, gjatė kohės sė kryerjes sė atentatit. Pėrsa i pėrket thėnies time nė gazetėn e Lubjanės "Mlladina", edhe sot e kėsaj dite mbetem i pa luhatshėm nga ai mendim. Stane Dollanci, Franjo Herleviqi, Rrahman Morina, Mehmet Maliqi etj., kanė organizuar atentatin e 17 janarit 1982 nė Shtutgart.

Ndėrkaq, pėr "shokun" nė fjalė, i cili ėshtė i vetmi qė e ka ditur se Kadriu ka qenė te Jusufi, ai ėshtė Ibrahim Kelmendi, i cili Kadriun e ka sjellė nga Zvicra dhe e ka dėrguar te Jusufi nė Gjermani, natėn e 16 janarit 1982, njė natė para vrasjes. Kadriu e ka kaluar atė natė me Jusufin dhe Bardhoshin, ndėrkaq Ibrahim Kelmendi jo. Tė nesėrmen, mė 17 janar 1982, pra ditėn e vrasjes, qė nė mėngjes, nė banesė tė Jusufit kthehet pėrsėri Ibrahim Kelmendi, i shoqėruar nga njė shok tjetėr, i quajtur Sylė Nura dhe ka ndejtur me ta (nė banesėn e Jusufit) deri rreth orės 16.00. Pastaj, kėta dy tė fundit dalin nga banesa e Jusufit, ndėrsa Bardhoshi i ka shoqėruar deri nė stacionin e trenit dhe me atė rast kėtij farė SYLE (tė Nurajve tė Vitisė mė duket), ia ka dhėnė 100 DM pėr ta ndihmuar, ngase kishte qenė azilant. Tė gjitha kėto mund tė kenė qenė tė rastėsishme, ashtu siē thotė vetė Ibrahim Kelmendi gojarisht, por po ēuditemi pėrse ky "shok i ngushtė" i Jusufit, meqė ka kohė qė merret edhe me shkrime, pėrse atėherė nuk del botėrisht dhe t'i sqarojė tė gjitha pyetjet e shtruara dhe ato tė pashtruara nga tė tjerėt, e kėsaj radhe edhe nga ne dhe tė tregojė pa bishtėrime gjithė ēka di ai person rreth kėsaj vrasjeje.

Katėr pyetje qė kėrkojnė pėrgjigje publike nga Ibrahim Kelmendi!

Mė kėtė rast ne kėrkojmė publikisht nga Ibrahim Kelmendi qė tė sqarojė kėto ēėshtje:

a) Fjalėt rreth "njė revoljeje tė vjetėr" (sipas versionit tė tij) tė cilėn ia pa Hysen Gegės, e qė ky i fundit i paska thėnė se ajo ishte e destinuar pėr likuidimin e Jusuf Gėrvallės.

b) Vendimin e "Komitetit" pėr likuidimin e Jusuf Gėrvallės, tė marrė nė mungesė tė Ibrahim Kelmendit (pėrsėri sipas fjalėve tė tij gjatė takimit tonė tė parė).

c) Sqarimin rreth veturės "Citroėn", me targa tė Zvicrrės, pronė e shokut mė tė ngushtė tė Kadri Zekės, veturė kjo e cila ėshtė gjentur me rastin e vrasjes nė fshatin Untergruppenbach (vendi ku janė vrarė vėllezėrit Gėrvalla –nėn.ynė).

d) Insistimin e ish-shoqes sė Kadri Zekės, (Saime Jusufit) pėr t'iu paraqitur Kadriu asaj nė telefon me ēdo kusht, pikėrisht natėn
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11228
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Kush qendron ne vrasjen e Isuf Gervalles   Dim 2 Déc - 1:48

Hysen Gega( Vasili) dhe Riza Salihu (Rezili)

Nė Mėrgim, ne bėnim propagandė mė lirshėm, se nė vendlindje. Ndaj, shok pas shoku, interesim pas interesimi (nė pranverėn e vitit 1979) ramė nė kontakte dhe me shokė tė tjerė si, me Hysen Gegėn – (Vasil Shanto nė librin”Atentatet tė Ibrahim Kelmendit) . Ai punonte nė njė firmė tė televizorėve nė Eslingen. Po njė ditė vere 1979 nė Nagold do tė takoja edhe Ibrahim Kelmendin kreun e Frontit tė Kuq Popullor (FKP). Kėshtu pra zgjeroheshin rradhėt tona. ( Pėr kėtė mė gjerėsisht kam shkruar nė librin “Terror, Dhimbje, Qėndresė”).

Ardhja e Jusufit (vjesht 1979) do tė luante njė rol tė jashtėzakonshėm tek bashkėatdhetarėt tanė. Kontakti i Jusufit me ne, do tė kompletonte qendrėn dhe do t’i afronte tė gjithė aktivistėt rreth vetes! O Zot na erdhi njeriu qė ia kishim nevojėn, si i verbėri sytė, si toka diellin dhe shiun. Organizimi po merrte kahje tjetėr, tė mirėfilltė. Po, ah tradhti! O tradhti! E mallkuar qofsh, qė shumė shpejt do ti ndalėsh hapin gjigand Jusufit! Qentė zagarė ishin lėshuar nė gjurmė tė Bacalokut. Ata kishin gjetur njerėzit mė naivė tė rrethit, qė t’i afroheshin Jusufit e tė futeshin thellė nė shpirtin e ēiltėrt tė atij Njeriu tė Madh! Atė, do ta detyronin disa “shok” tė pėrballej me njerėz egėrsira, tė cilėt do ta ēojnė nė njė mėnyrė, apo nė njė tjetėr deri te dorėvrasėsi, qoftė ai Rizah Salihu, Nuhi Sylejmani, Sadik Blakaj a ndonjė tjetėr?!? Thonė nga anėt tona, se qeni i keq ta bjerė ujkun nė torishtė. Ndaj posa u pėrhap lajmi, se Jusufi ėshtė nė Gjermani pranė Shtutgardit, menjėherė UDB-eja do tė lėshonte spiunėt dhe bythėlėpirėsit e saj, qė tė vrisnin Jusufin e Madh!!! Po po, se i kishte dhėnė urdhėr shefi i tij Rizahu! Hyseni ngarente si i ēmendur, qė sa mė parė tė kryente urdhėrin. Shkoj disa herė pėr ta vrarė, por nuk u tregua “trim”. Ishte frikacak dhe i dridhej dora, kur duhej ti tėrhiqte kėmbėzėn revoles. Hyseni, njeri i padisiplinuar dhe i padėgjueshėm, bėnte dhe vepronte si i marrė. Ai, pas Rizah Salihut, do tė gjente shok tė dytė Ibrahim Kelmendin. Pėr ēdo gjė, apo ēdo veprim Hyseni do tė kėshillohej me tė. Dhe me Ibrahimin do tė vazhdojė miqėsinė deri sa vullnetarisht shkon nė burg, me njė kriminel tjetėr, siē ishte dhe ėshtė Sadik Blakaj! Sadik Blakaj, i njohur mirė nga Ibrahimi, pas daljes nga burgu pėrsėri do tė vazhdonte miqėsinė me Ibrahimin, edhe ky
i pa disiplinuar
Pra Hyseni solli dhe kriminelin Sadik Blakaj, i cili, nė njė natė tė ftohtė dimri, me borė dhe acar do tė shoqėronte shokun e tij Dem Demajn, pėr tė ēuar Jusufin, deri nė banesėn e tij. Kėshtu, ai do ta mėsonte se ku banonte Jusufi. Bacaloku nuk deshi dhe nuk e pranoj Sadik Blakajn nė banesė, se nuk donte qė ai tė mėsonte banesėn e tij. Ndaj, kur mua mė duhej ta ēoja atė kriminel ( nė besė tė Dem Demajt) tek Jusufi, ai nuk pranoi dhe mė tha qė tė takohemi te Tankshtela “WUNENSTEIN”. Por “shoku” Dem Demaj njė herė e ēoj deri te dera Sadik tradhėtarin e bythėlėpirėsin e shkijeve!
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11228
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Kush qendron ne vrasjen e Isuf Gervalles   Dim 2 Déc - 1:57

[color=white]Vėllezėrit e Kadri Zekės dhe Ibrahim Kelmendi, pranė kufomave tė Jusufit,Kadriut dhe tė Bardhoshit (Janar 1982 – Untergrupenbach)

Jusufi i Madh nuk ishte njeri i UDB-ės. Ai kishte marrė pėrsipėr detyrėn e vėshtirė por tė shenjtė pėr ta bėrė Kosovėn e tij, shumė tė dashur e tė shtrenjtė njė me viset shqiptare tė ndara, njė me shtetin amė Shqipėrinė. Pra, Jusufi ishte pėr ēlirimin e Kosovės, me trojet e saj tė ndara nė tri republikat sllave tė Sėrbisė, Maqedonisė dhe Malit tė Zi dhe bashkimin me shtetin amė Shqipėrinė! Por njerėzit e kėqinj, me qėllim, me djallėzi, do ta detyronin, qė ai tė pėrballej me njerėz tė Udbės, si Rizah Salihu, Sadik Blakajn e tė tjerė. Po kush e detyroi Jusufin tė pėrballej? Bacalokun e detyroi Ibrahim Kelmendi me Hysen Gegėn. Nuk ka asnjė koment. Jusufi i Madh thotė vetė. Ai i tėrheq vrejtjen Ibrahimit dhe Hysenit, duke ju thėnė se ju me veprimet tuaja, po i bėni vend tradhėtarėve dhe udbashėve, pėr t’i futur brenda rradhėve tona !!!

Shkuarja e Hysen Gegės me Sadik Blakajn nė Kosovė dhe pasojat e burgosjes sė Hysenit

Hysen Gega kishte vendosur, tė udhėtonte pėr nė Kosovė dhe kishte nevojė pėr lekė, qė do ti duheshin, pėr sa kohė sorollatej pėr tė “vrarė” ata , tė cilėt ai i shihte, si armiq tė popullit shqiptar.

Ishte fillimi i dhjetorit 1980 kur me Hysenin ishim ulur nė njė tavolinė, nė njė lokal ( kafe), nė Iselshausen-Nagold. Porositėm diēka, pėr tė pirė dhe posa kaluam pyetjet e zakonshme, Hyseni lėvizi kapelėn, qė mbante duke imituar artistėt, tė cilėt luanin rolin e militantėve revolucionarė nė filma dhe na tha mua dhe Demė Demajt,” kam vendosur tė shkoj nė Kosovė, me “shokun” Sadik Blakaj pėr tė kryer ca atentate.” Ky i fundit nuk ishte i pranishėm edhe pse kishte ardhur qė nė nėntor 1980 nė Nagold dhe rrinte te Demė Demaj. Gjatė bisedės Hyseni shpėrfaqi nevojėn pėr mjete materiale. Ai tha se:”Nuk e pashė tė arsyeshme, qė ti kėrkoj dikujt tjetėr, pėr tė mos u marrė vesht vajtja jonė nė Kosovė nga njerėz tė tjerė, por tė mbetet, nė rrethin tonė tė ngushtė. Andaj na duhen bukur njė shumė parash (marka). Ky aksion, qė do kryejmė ne ėshtė i domosdoshėm dhe duhet kryer patjetėr. Ju them, se po nuk u bė, ashtu si e mendoj unė dhe nėse dėshton, mos u mėrzitni fare pėr ne dhe mos na bėni hesap, po na harroni. Unė i gjallė nuk dorėzohem dhe as nė burg jo, o do tė kryhet atentati ose kam me vra veten!- E pyeta: -Po baca Jusuf ėshtė nė dijeni pėr shkuarjen tėnde nė Kosovė me Sadik Blakajn? U pėrgjigj rėndė, duke mbajtur sytė nė dysheme- Jo! Jo! – Po pse jo i thash? – Po ai me siguri nuk do tė mė lejojė, andaj nuk i kam treguar Jusufit.I thashė nuk po bėn mirė, qė nuk po i tregon bacės Jusuf. Ndėrsa Hyseni pėrgjigjet :- “Jo bre, se ai ishte
nuk i tregoj se
e pasi tė shkoj e nėse bėj diēka i tregoni
”. Nė pėrfundim tė bisedės Hyseni prej nesh kėrkojė edhe disa adresa tė shokėve tanė nė Kosovė, nė mėnyrė qė gjatė aktivitetit tė tyre atje, ata tė kanė mundėsi tė strehimit dhe ndihmave tjera tė nevojshme. Dhe ne Hysenit ia dhamė 4 mijė marka dhe disa adresa tė shokėve, (tė cilėt pas burgosjes sė tij do ta pėsonin rėnd.)

Dhe Hyseni sė bashku me Sadik Blakajnė me makinė tė Ramadan Ramadanit nė fund tė dhjetorit 1980 nisen pėr nė Kosovė. Pėr ēudi nė mėngjesin e 1 Janarit tė 1981, ende pa u gdhirė mirė, shtėpia e Hysenit i rrethua me forca tė shumta policore dhe agjentė tė UDB-sė. Kėshtu, premtimi i Hysenit, se nuk do tė dorzohem i gjallė i mori Drini. Ai u dorėzua dhe i zbuloi edhe shumė shokė tė tjerė, tė atyre qė na i mori adresat dhe kėto adresa i dinte edhe Sadik Blakaj - udbashi!

Kah mesi i janarit 1981 Sadik udbashi pa therr nė kėmbė kthehet sėrish nė Gjermani dhe gjatė disa takimeve me te na tha se”Unė me Hysen Gegėn kemi shkuar nė Kosovė pėr tė vrarė Dushan Ristiqin, Mahmut Bakallin, Azem Vllasin etj”, ndėrsa pėr burgosjen e Hysenit, ai thotė: “Hyseni u fut vet brenda nė burg se ishte i pa aftė dhe nuk dinte tė ruhej.” Ndonėse Sadiku ishte bashkėpunėtor i UDB-sė duket se kishte marrė edhe instrukcione tjera. Dhe kjo u vėrtetua gjatė bisedave nė vazhdim. Ai me “guxim” do tė thoshte se jam i gatshėm tė shkojė sėrish nė Kosovė me secilin prej jush por me Jusufin, mė me dėshirė!!! Ai u pėrpoq qė tė merrte e ta dorėzonte Jusufin tonė tė Madh. Sadiku donte njeriun e shumė kėrkuar nga armiku, ta fuste nė dorė dhe ah, nėnė, o nėnė ēfarė qeni u tregua Sadik Udbashi!!! Hysen Gega futi dhe bacėn Ramadan nė burg, tė cilėt i kapėn materiale ilegale tė ndaluara dhe shumė tė rrezikuara pėr shqiptarėt nė ish-Jugosllavi. Baca Ramadan, tani i ndjerė, nuk e dinte se e kishte futur nė burg bashkėatdhetari i tij, i cili nuk do ti paguante ndonjė mark pėr shpenzimet e rrugės, sepse Hyseni e quante veten “patriot” dhe shkonte pėr njė mision shumė tė “rėndėsishėn patriotik”. Nė atė rast u rrezikua edhe vėllai im Sefidini, dhe ai i ndjerė. Sefedinit i morrėn pasaportėn dhe e futėn nė burg, e rrahėn, e munduan sa deshėn udbashėt e Prizrenit. I bastisėn shtėpinė duke ia friksuar tėrė familjen, bile edhe lagjen ku banonte nga policė tė shumtė. Mė vonė i vunė kusht, tė bėhej bashkėpunėtor i tyre.“Ne ta japim pasaportėn
, nėse nuk pranon bashkėpunim, do tė mbetesh rrugėve pa bukė!” Por, Sefidini, vėllai im, i mirė e trim, tė gjitha vėshtirėsitė i pranoi e bashkėpunėtor i tyre nuk u bė kurrė! U kthye nė Prizren. Humbi punėn nė Gjermani, pas njė stazhi 10 vjeēar. Nė Prizren nuk i jepnin vend pune dhe ai, vet i shtati, pa tė ardhura, detyrohet tė punojė punėt mė tė rėnda, tė ndyra dhe mė tė pista e tė rrezikshme
Vdiq n





Faridin Tafallari (me plis) dhe Ibrahim Kelmendi (prapa tij) nė demonstratėn e Brukselit, mė 13 qershor 1981.

Te unė, nė Nagold, Ibrahimi vinte shpesh, nga viti tetėdhjetė - deri tetėdhjetė pesė. Isha kryetar i “Bashkėsisė sė klubeve perėndimore nė Evropė”. Mė 09.11.1984 ksha marrė njė ftesė, pėr tė shkuar nė njė pėrvjetor tė klubit “Asim Vokshi” nė Lozanė tė Zvicrės. Duhet tė shkoja aty pėr t’u takuar me shokėt e bashkėsisė nė Zvicėr. Pėr kėtė qėllim mė duhej tė pėrgatisja njė referat. Ibrahimi ishte tek unė dhe me thėnė tė drejtėn isha i gėzuar, se do tė mė ndihmonte pėr ta pėrgatitur mė mirė referatin. I them, hajde e mė ndihmo ta shkruajmė bashkė, se ti je i pėrgatitur duke menduar, qė ishte student!? Por ai, as qė lėvizi nga vendi. Rrinte shtrirė, ashtu kot! Pasi e pėrgatita referatin, i thashė pėrsėri ta shihte se si e kisha shkruar. Ai ktheu kokėn nga unė dhe as qė mori mundimin ta shikonte me dorėn e tij. I hodhi njė sy shkarazi e mė tha: Mirė e ke bėrė, se mos po kuptojnė ata mė shumė se ti
!

A ka ndikuar Ibrahim Kelmendi, nė vrasjen e Jusuf e Bardhosh Gėrvallės

dhe tė Kadri Zekės?!

Them se nė njė mėnyrė ai ka ndikuar, duke i hapur rrugėn Rizah Salihut, Sadikut, kujtdo qė ka marrė atė veprim, tė cilin nuk e kreu Hyseni! Sipas mendimit tim, moskryerja e vrasjes nga Hyseni u bė, sepse Ibrahim Kelemendi e bindi atė tė mos vepronte, ashtu sikurse del dhe nė librin “Atentatet”! Atėherė Rizahu u detyrua ta bėnte vetė!! Hyseni i bėri Jusufit tė Madh shumė kėrcėnime, sa i vuri nė tavolinė dhe revolen duke ju drejtuar dhe Rizahit, se njeri nga ju tė dy duhet tė jetė i UDB-sė?! Po, sipas tė gjitha veprimeve, njerėz tė UDB, kanė qenė Sadiku dhe Rizahi. Hyseni i la kėta tė dy, u fut nė burg, duke e ditur ēfarė po bėnte dhe ndoshta ka vepruar kėshtu me qėllim.

Ai e dinte, se cili ishte Sadiku, pasi Mirani (I.K.) ja sqaron dhe ēėshtjen e telefonatės duke i thėnė, se nė telefon nuk ka qenė Nezir Gashi, njė patriot i asaj ane, por ka qenė vetė Sadiku. E pra si ėshtė e mundur qė Hyseni merr njė rrugė me “syhapur” e me “mend nė kokė”, drejt njė sakrifice, ku e priste burgu! Ndaj njė veprim i tillė s’ka se si mos jetė i ēuditshėm!!! Si mundet qė Mirani tė vinte pak para mbrėmjes, pak para se tė nisesh Hyseni pėr nė Kosovė!?! Prandaj ėshtė e pa mundur, qė Hyseni mos tė jetė konsultuar fare, pa marrė pėlqimin dhe miratimin e Ibrahim Kelmendit! Ndėrsa Jusufin nuk e njoftoi, nuk e vuri fare nė dijeni. Ai shkoi me udbashin pėr tė vrarė udbash!!!

Nė banesėn time, ku ishin Jusufi, Ibrahimi e Dem Demaj, diskutonim se si Hyseni u nis me njė njeri shumė tė dyshuar. Jusufi i nervozuar ju drejtua Ibrahimit duke i thėnė:- Pse e lejove Hysenin tė shkonte, kur ti e dije se ai do tė tradhėtohej nga udbashi Sadik Blakaj?! Pse e bėre kėtė?! Pse!??? Apo mendove se do tė mburreshe, po tė dilte me sukses aksioni e tani qė ai dėshtoi, thua qė Hyseni nuk mė dėgjoi! Ti Ibrahim erdhe nga Bohumi, e pėrcolle, kurse unė jam kėtu dhe nuk mė njoftuat, as Hyseni e as ti !?! Nuk e di pse Mirani nuk e pranon qė nuk ishte nė dijeni pėr vajtjen nė Kosovė tė Hysenit me Sadikun! Po ashtu nuk tregon tė vėrtetėn pėr tė hollat e marra nga organizatat kroate, tė cilat i shkuan dajės sė tij nė Pejė. Ato para ishin marrė pėr armėt qė do tė bliheshin nė ish-Ēekosllovaki, nga ai sė bashku me Hysen Gegėn. Por plani dėshtoi dhe armėt nuk u blenė!.

Jusuf Gėrvalla nė letrėn e 13 majit 1981 shkruan: ” Rizah Salihu, nga Mushtishti, njė Vėllezėrit e Kadri Zekės dhe Ibrahim Kelmendi, pranė kufomave tė Jusufit,Kadriut dhe tė Bardhoshit (Janar 1982 – Untergrupenbach)

Jusufi i Madh nuk ishte njeri i UDB-ės. Ai kishte marrė pėrsipėr detyrėn e vėshtirė por tė shenjtė pėr ta bėrė Kosovėn e tij, shumė tė dashur e tė shtrenjtė njė me viset shqiptare tė ndara, njė me shtetin amė Shqipėrinė. Pra, Jusufi ishte pėr ēlirimin e Kosovės, me trojet e saj tė ndara nė tri republikat sllave tė Sėrbisė, Maqedonisė dhe Malit tė Zi dhe bashkimin me shtetin amė Shqipėrinė! Por njerėzit e kėqinj, me qėllim, me djallėzi, do ta detyronin, qė ai tė pėrballej me njerėz tė Udbės, si Rizah Salihu, Sadik Blakajn e tė tjerė. Po kush e detyroi Jusufin tė pėrballej? Bacalokun e detyroi Ibrahim Kelmendi me Hysen Gegėn. Nuk ka asnjė koment. Jusufi i Madh thotė vetė. Ai i tėrheq vrejtjen Ibrahimit dhe Hysenit, duke ju thėnė se ju me veprimet tuaja, po i bėni vend tradhėtarėve dhe udbashėve, pėr t’i futur brenda rradhėve tona !!!

Shkuarja e Hysen Gegės me Sadik Blakajn nė Kosovė dhe pasojat e burgosjes sė Hysenit

Hysen Gega kishte vendosur, tė udhėtonte pėr nė Kosovė dhe kishte nevojė pėr lekė, qė do ti duheshin, pėr sa kohė sorollatej pėr tė “vrarė” ata , tė cilėt ai i shihte, si armiq tė popullit shqiptar.

Ishte fillimi i dhjetorit 1980 kur me Hysenin ishim ulur nė njė tavolinė, nė njė lokal ( kafe), nė Iselshausen-Nagold. Porositėm diēka, pėr tė pirė dhe posa kaluam pyetjet e zakonshme, Hyseni lėvizi kapelėn, qė mbante duke imituar artistėt, tė cilėt luanin rolin e militantėve revolucionarė nė filma dhe na tha mua dhe Demė Demajt,” kam vendosur tė shkoj nė Kosovė, me “shokun” Sadik Blakaj pėr tė kryer ca atentate.” Ky i fundit nuk ishte i pranishėm edhe pse kishte ardhur qė nė nėntor 1980 nė Nagold dhe rrinte te Demė Demaj. Gjatė bisedės Hyseni shpėrfaqi nevojėn pėr mjete materiale. Ai tha se:”Nuk e pashė tė arsyeshme, qė ti kėrkoj dikujt tjetėr, pėr tė mos u marrė vesht vajtja jonė nė Kosovė nga njerėz tė tjerė, por tė mbetet, nė rrethin tonė tė ngushtė. Andaj na duhen bukur njė shumė parash (marka). Ky aksion, qė do kryejmė ne ėshtė i domosdoshėm dhe duhet kryer patjetėr. Ju them, se po nuk u bė, ashtu si e mendoj unė dhe nėse dėshton, mos u mėrzitni fare pėr ne dhe mos na bėni hesap, po na harroni. Unė i gjallė nuk dorėzohem dhe as nė burg jo, o do tė kryhet atentati ose kam me vra veten!- E pyeta: -Po baca Jusuf ėshtė nė dijeni pėr shkuarjen tėnde nė Kosovė me Sadik Blakajn? U pėrgjigj rėndė, duke mbajtur sytė nė dysheme- Jo! Jo! – Po pse jo i thash? – Po ai me siguri nuk do tė mė lejojė, andaj nuk i kam treguar Jusufit.I thashė nuk po bėn mirė, qė nuk po i tregon bacės Jusuf. Ndėrsa Hyseni pėrgjigjet :- “Jo bre, se ai ishte
nuk i tregoj se
e pasi tė shkoj e nėse bėj diēka i tregoni
”. Nė pėrfundim tė bisedės Hyseni prej nesh kėrkojė edhe disa adresa tė shokėve tanė nė Kosovė, nė mėnyrė qė gjatė aktivitetit tė tyre atje, ata tė kanė mundėsi tė strehimit dhe ndihmave tjera tė nevojshme. Dhe ne Hysenit ia dhamė 4 mijė marka dhe disa adresa tė shokėve, (tė cilėt pas burgosjes sė tij do ta pėsonin rėnd.)

Dhe Hyseni sė bashku me Sadik Blakajnė me makinė tė Ramadan Ramadanit nė fund tė dhjetorit 1980 nisen pėr nė Kosovė. Pėr ēudi nė mėngjesin e 1 Janarit tė 1981, ende pa u gdhirė mirė, shtėpia e Hysenit i rrethua me forca tė shumta policore dhe agjentė tė UDB-sė. Kėshtu, premtimi i Hysenit, se nuk do tė dorzohem i gjallė i mori Drini. Ai u dorėzua dhe i zbuloi edhe shumė shokė tė tjerė, tė atyre qė na i mori adresat dhe kėto adresa i dinte edhe Sadik Blakaj - udbashi!

Kah mesi i janarit 1981 Sadik udbashi pa therr nė kėmbė kthehet sėrish nė Gjermani dhe gjatė disa takimeve me te na tha se”Unė me Hysen Gegėn kemi shkuar nė Kosovė pėr tė vrarė Dushan Ristiqin, Mahmut Bakallin, Azem Vllasin etj”, ndėrsa pėr burgosjen e Hysenit, ai thotė: “Hyseni u fut vet brenda nė burg se ishte i pa aftė dhe nuk dinte tė ruhej.” Ndonėse Sadiku ishte bashkėpunėtor i UDB-sė duket se kishte marrė edhe instrukcione tjera. Dhe kjo u vėrtetua gjatė bisedave nė vazhdim. Ai me “guxim” do tė thoshte se jam i gatshėm tė shkojė sėrish nė Kosovė me secilin prej jush por me Jusufin, mė me dėshirė!!! Ai u pėrpoq qė tė merrte e ta dorėzonte Jusufin tonė tė Madh. Sadiku donte njeriun e shumė kėrkuar nga armiku, ta fuste nė dorė dhe ah, nėnė, o nėnė ēfarė qeni u tregua Sadik Udbashi!!! Hysen Gega futi dhe bacėn Ramadan nė burg, tė cilėt i kapėn materiale ilegale tė ndaluara dhe shumė tė rrezikuara pėr shqiptarėt nė ish-Jugosllavi. Baca Ramadan, tani i ndjerė, nuk e dinte se e kishte futur nė burg bashkėatdhetari i tij, i cili nuk do ti paguante ndonjė mark pėr shpenzimet e rrugės, sepse Hyseni e quante veten “patriot” dhe shkonte pėr njė mision shumė tė “rėndėsishėn patriotik”. Nė atė rast u rrezikua edhe vėllai im Sefidini, dhe ai i ndjerė. Sefedinit i morrėn pasaportėn dhe e futėn nė burg, e rrahėn, e munduan sa deshėn udbashėt e Prizrenit. I bastisėn shtėpinė duke ia friksuar tėrė familjen, bile edhe lagjen ku banonte nga policė tė shumtė. Mė vonė i vunė kusht, tė bėhej bashkėpunėtor i tyre.“Ne ta japim pasaportėn
, nėse nuk pranon bashkėpunim, do tė mbetesh rrugėve pa bukė!” Por, Sefidini, vėllai im, i mirė e trim, tė gjitha vėshtirėsitė i pranoi e bashkėpunėtor i tyre nuk u bė kurrė! U kthye nė Prizren. Humbi punėn nė Gjermani, pas njė stazhi 10 vjeēar. Nė Prizren nuk i jepnin vend pune dhe ai, vet i shtati, pa tė ardhura, detyrohet tė punojė punėt mė tė rėnda, tė ndyra dhe mė tė pista e tė rrezikshme
Vdiq nga infrakti, qė ju shkaktua nga vuajtjet e mėdha. Hyseni zbuloi dhe Ramadan (Ramė) Pirecin, mikun tim, tė cilin e munduan aq shumė nėpėr zyrat e supit tė Prizrenit, duke e mbajtur tėrė natėn tė lidhur pėr dore, tek korpat e nxemjeve me naftė! Edhe ky u maltretua nga kryeudbashi Vesel Krasniqi, vėlla i shkjaut me njė farė Zllatki shkja dhe me Asllan Skėnderin dhe ky vėlla e bythėlėpirėsa tė shkjaut. As Ramadan Pirecit, nuk ia dhanė kurrė pasaportėn, pėr tu kthyer nė Gjermani. Ramadani (Rama) mbeti pa punė, i pa dėshiruar, sa njerėzit kishin frikė tė kontaktonin, tė rrinin, tė shoqėroheshin me tė.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11228
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Kush qendron ne vrasjen e Isuf Gervalles   Dim 2 Déc - 1:59

[color=white] Sefidini, apo Rama, ishin mjaft fukara e nė skamje, por kurrė nuk pranuan ti nėnshtrohen armikut
Po tė njėjtin fat pati edhe Isah Demi, nga fshati Koretin afėr Dardanės. Atij i morrėn pasaportėn dhe nuk ja dhanė mė, dhe e munduan si vėllain tim. Dhe ai humbi punėn nė Gjermani. Vuajti mjaft, vetė i gjashtė, pa punė e pa para, nė kushte shumė, shumė tė mjeruara
Jahir Jahirit, (bacės Jahė) Sadik qeni i shkoj te shtėpia nė mes nate, nė fshatin Slivovė tė Ferizajt, e gėnjeu nė emėr tė Hysenit, duke i marrė 1000 marka dhe njė revole se na paska qen nė “rrezik”! Edhe Jahirit, Nami Ramadanit, iu ndėrpre shkuarja nė vendlindej pėr afėr 20 vite! Pra tė gjitha sa thamė mė lart ishin “dhuratė” tė Hysen Gegajt, me aventurat e tij shumė tė rrezikshme. Vetėm nė rrethin e Shtutgardit do tu ndėrpritej shkuarja pėr nė vendlindje edhe kėtyre veprimtarėve, si Remzi Ademajt (Komandant Petriti) i rėnė dėshmor nė luftėn e UĒK-sė, Murat Kryeziu, Mejdi Rexha, Shaban Bobaj, Selim Koca, Ismet Klaiqi, Sadik Zeneli (Uka) tani i ndjer, Qemal Haxhillari, Enver Ismajli, Iljaz Shatrolli, Abdyrrahman Sadiku, Shemė Bunjaku, Hafiz Gagica, Tefik Kallaba, Sylės e Fetahit nga Tetova e tė tjerė.

Ėshtė e vėrtetė, se ne nuk i kishim hyrė kėsaj rruge me detyrim e as tė imponuar nga dikush, por i kishim hyrė me vetvullnet dhe me dėshirė, pa e kuptuar mirė, se e kishim dhe obligim. Obligim e kishin edhe tė tjerė, por atyre as qė ju hante palla pėr kėtė punė. Ata shihnin punėn e tyre.

Dhe sot, pas luftės, qofshin qenė, udbashė e spiunė, i kanė vendet e punės dhe bile tė urrejnė sikur, ata tė ishin ēlirimtarėt! He! Nėnė e shtatėqind nėna ua bėfshin qentė! Udbashėt janė si jo mė mirė!?!
Ata, tani, me disa pisa, qė kanė bėrė diēka gjatė viteve 1998/99, janė bėrė hiē mė pak, se ish spiunėt e ishudbashėt. Kanė zėnė vendet e atyre, qė tėrė jetėn ia kushtuan ēlirimit mbarėkombėtar. Kurse ēlirimtarėt, tė larguar, tė pa punė, me njė jetė shumė tė vėshtirė, nė skamje e mjerim!!!! Pra pisat, qė tani janė bėrė shumė janė mėndjemėdhenj, me shumė para, e as qė mendojnė mė pėr shokėt e tyre me tė cilėt kanė qenė bashkė nė luftė, as pėr dėshmorėt e familjet e tyre.

Ēka pret Ibrahim Kelmendi, pse nuk bėn kallzim penal ndaj vrasėsit tė shokėve tanė ?!

Hysen Gega, mbasi doli nga burgu,kah gjysma e gushtit 1990 erdhi nė Gjermani pėr tė kėrkuar stazhin e punės, qė kishte kryer kėtu. Bisedonim njė ditė dhe nuk hynte fare nė bisedė se si e kush i vrau tre shokėt tanė. Prita pak dhe nė njė moment i them: - O shoku Hysen, si ta merr mendja pėr vrasjen e shokėve? Nuk ke ndonjė mendim, apo mos ke dėgjuar nė burg, pėr ndonjė tė dyshuar? Kėtė e ka bėrė UDB-a – tha ai. O ti shok, i them pėrsėri. Qė e ka bėrė UDB-a atė e dimė tė gjithė, por cilėt janė vrasėsit dhe kush i udhėzoi, e i drejtoi deri te vendbanimi i Jusufit? Ku e dinin ata, se atė natė do tė ishte aty edhe Kadri Zeka , qė do tė dilnin nė atė acar, pėr t’i telefonuar gruas sė Kadriut, pra Saime Isufit, alias Bules!?! Ore UDB-eja, kishte njeriun e saj qė i ēoi vrasėsit drejt vendit, ku do tė dilnin nė pritė! Ai heshti. Nuk fliste, rrinte si nė mendime. Mbasi prita pak i them:- mos ėshtė Rizah Salihi, se menjėherė pas vrasjes ėshtė arrestuar nga policia gjermane, e cila e ka burgosur disa muaj !? U kthye nga unė dhe mė tha:- Jo, bre, mos e mirrni nė qafė, se nuk ka faj i shkreti, jo jo aty janė tė tjerė njerėz
! Kurse shefi i tij Mirani (Ibrahim Kelmendi), nė librin “ATENTATET” deklaron, se pikėrisht Rizah Salihu (Rezil Mejtepi), ėshtė vrasėsi i shokėve !?

Ibrahim Kelmendi - intervistė, gazeta "Express" - Prishtinė

Meqė Ibrahim Kelmendi pas 25 vitesh ka identifikuar qartė vrasėsin e shokėve tanė, Jusuf e Bardhosh Gėrvallėn e Kadri Zekėn, tashmė ėshtė koha qė ai tė bėjė njė kallzim penal nė Gjykatėn e qarkut nė Prishtinė ndaj urdhėrdhėnėsve dhe dorasit nė fjalė. Ēka pret Ibrahimi, pse nuk e bėnė njė gjė tė tillė?!

Hyseni mė tregonte tmerret, qė kish pėrjetuar nė muajt e parė tė burgut, sa bėnte tė mendosh, se si ky njeri po rrinte nė kėmbė e lere mė tė tjera. Ankohej shumė pėr shqipfolėsit udbashė, se sa pėr udbashėt shkije! Gjatė tregimeve tė tij aq tė tmerrshme, fillova ta urreja. Mė vinte ti them ikė ore ikė, se nuk je askushi, ikė se ti me aventurat e tua u dorėzove vet, pa bėrė asgjė nga tė gjitha ato rrahje gjoksi e gjitha ato premtime, pėr tė cilat nuk tė shtyu askush. E more vet njė vendim tė tillė dhe vet u dorėzove. Kush ėshtė fajtor pėr kėto qė po mi tregon!!! Vetėm sa s’ulėrita: “Pusho mor naiv se pėr fajin tėnd, me aventurat e tua more nė qafė shumė shokė tė tjerė, pa arritur asgjė, pa bėrė as mė tė voglin hap
Nuk i kuptoj aventurat e tua, kėto sjellje prej tė ēmėnduri!!!! U nise me njė kriminel, me njė qen kurvash dhe tani na tregon se si edhe penisin ta kanė shtypur gardianėt e burgut duke i ra me pendrek, e tė tjera budallallėqe
”
Ibrahim Kelmendin e kam njohur qė nė verėn e ’ 79-tės

Mėrgimi sapo kishte filluar tė merrej me veprimtari patriotike dhe pa dyshim si ēdo fillim kishte vėshtirėsitė e veta. Ato grupe, qė e quanin veten organizata, nuk ishin tė pavarura. Ato, ose bashkėpunonin me organizatat kroate ose dhe me tė tjera. Pėr ne nuk ekzistonin ato pro ruse e pro bullgare, pra pėr ne ishin tė panjohura. Pėr ato ishte mė i lėvizshėm Ibrahim Kelmendi. Ai i gjurmonte dhe futej nė to pa pasur probleme
Nuk pėrtonte tė udhėtonte dhe ti zbulonte thuajse tė gjitha. Ibrahimi u ka marrė edhe shuma tė parave organizatave kroate pėr tė blerė armė. Dhe ato nuk ishin pak (ishin 50 mijė DM). Tani ai, ato i mbulon me pluhur dhe asnjėherė nuk skuqet pėr ta thėnė tė vėrtetėn! Unė, Ibrahim Kelmendin e kam njohur qė nė verėn e ’79-tės. Ruaj kujtime tė mira dhe respekt pėr tė, si shokė tė ditėve tė para, tė njė rrethi tė organizuar. Ibrahimi ka ecur mė shumė. Ai ishte i pa disiplinuar, me ca sjellje jo tė mira dhe aq mė shumė tė pa pranueshme tek ne shqiptarėt. Futej nė guzhinė, te gratė
Shtrihej nė dhomė gjėrė e gjatė dhe nuk e kishte pėr gjė, se ishe ti me familje. Ai shtihej sikur tė ishte nė shtėpinė e vet... Nuk tregoi asnjėherė mirėnjohje pėr gjitha ato pritje qė i bėheshin nga gratė e shokėve duke e nderuar si njė patriot! Prandaj ai nuk e dinte tė mirėn, nuk kishte turp. Kėto, mua, personalisht, nė fillim mė bėnin pėrshtypje jo tė mirė, por mė vonė nuk i vija re, se e kam dashur si patriot. Patriotizmi ishte ēėshtja kryesore pėr mua. Pra patriotizmi nuk i ka munguar, e as unė nuk kam patur dyshim pėr kėtė.
Faridin Tafallari (me plis) dhe Ibrahim Kelmendi (prapa tij) nė demonstratėn e Brukselit, mė 13 qershor 1981.

Te unė, nė Nagold, Ibrahimi vinte shpesh, nga viti tetėdhjetė - deri tetėdhjetė pesė. Isha kryetar i “Bashkėsisė sė klubeve perėndimore nė Evropė”. Mė 09.11.1984 ksha marrė njė ftesė, pėr tė shkuar nė njė pėrvjetor tė klubit “Asim Vokshi” nė Lozanė tė Zvicrės. Duhet tė shkoja aty pėr t’u takuar me shokėt e bashkėsisė nė Zvicėr. Pėr kėtė qėllim mė duhej tė pėrgatisja njė referat. Ibrahimi ishte tek unė dhe me thėnė tė drejtėn isha i gėzuar, se do tė mė ndihmonte pėr ta pėrgatitur mė mirė referatin. I them, hajde e mė ndihmo ta shkruajmė bashkė, se ti je i pėrgatitur duke menduar, qė ishte student!? Por ai, as qė lėvizi nga vendi. Rrinte shtrirė, ashtu kot! Pasi e pėrgatita referatin, i thashė pėrsėri ta shihte se si e kisha shkruar. Ai ktheu kokėn nga unė dhe as qė mori mundimin ta shikonte me dorėn e tij. I hodhi njė sy shkarazi e mė tha: Mirė e ke bėrė, se mos po kuptojnė ata mė shumė se ti
!
A ka ndikuar Ibrahim Kelmendi, nė vrasjen e Jusuf e Bardhosh Gėrvallės

dhe tė Kadri Zekės?!

Them se nė njė mėnyrė ai ka ndikuar, duke i hapur rrugėn Rizah Salihut, Sadikut, kujtdo qė ka marrė atė veprim, tė cilin nuk e kreu Hyseni! Sipas mendimit tim, moskryerja e vrasjes nga Hyseni u bė, sepse Ibrahim Kelemendi e bindi atė tė mos vepronte, ashtu sikurse del dhe nė librin “Atentatet”! Atėherė Rizahu u detyrua ta bėnte vetė!! Hyseni i bėri Jusufit tė Madh shumė kėrcėnime, sa i vuri nė tavolinė dhe revolen duke ju drejtuar dhe Rizahit, se njeri nga ju tė dy duhet tė jetė i UDB-sė?! Po, sipas tė gjitha veprimeve, njerėz tė UDB, kanė qenė Sadiku dhe Rizahi. Hyseni i la kėta tė dy, u fut nė burg, duke e ditur ēfarė po bėnte dhe ndoshta ka vepruar kėshtu me qėllim.

Ai e dinte, se cili ishte Sadiku, pasi Mirani (I.K.) ja sqaron dhe ēėshtjen e telefonatės duke i thėnė, se nė telefon nuk ka qenė Nezir Gashi, njė patriot i asaj ane, por ka qenė vetė Sadiku. E pra si ėshtė e mundur qė Hyseni merr njė rrugė me “syhapur” e me “mend nė kokė”, drejt njė sakrifice, ku e priste burgu! Ndaj njė veprim i tillė s’ka se si mos jetė i ēuditshėm!!! Si mundet qė Mirani tė vinte pak para mbrėmjes, pak para se tė nisesh Hyseni pėr nė Kosovė!?! Prandaj ėshtė e pa mundur, qė Hyseni mos tė jetė konsultuar fare, pa marrė pėlqimin dhe miratimin e Ibrahim Kelmendit! Ndėrsa Jusufin nuk e njoftoi, nuk e vuri fare nė dijeni. Ai shkoi me udbashin pėr tė vrarė udbash!!!

Nė banesėn time, ku ishin Jusufi, Ibrahimi e Dem Demaj, diskutonim se si Hyseni u nis me njė njeri shumė tė dyshuar. Jusufi i nervozuar ju drejtua Ibrahimit duke i thėnė:- Pse e lejove Hysenin tė shkonte, kur ti e dije se ai do tė tradhėtohej nga udbashi Sadik Blakaj?! Pse e bėre kėtė?! Pse!??? Apo mendove se do tė mburreshe, po tė dilte me sukses aksioni e tani qė ai dėshtoi, thua qė Hyseni nuk mė dėgjoi! Ti Ibrahim erdhe nga Bohumi, e pėrcolle, kurse unė jam kėtu dhe nuk mė njoftuat, as Hyseni e as ti !?! Nuk e di pse Mirani nuk e pranon qė nuk ishte nė dijeni pėr vajtjen nė Kosovė tė Hysenit me Sadikun! Po ashtu nuk tregon tė vėrtetėn pėr tė hollat e marra nga organizatat kroate, tė cilat i shkuan dajės sė tij nė Pejė. Ato para ishin marrė pėr armėt qė do tė bliheshin nė ish-Ēekosllovaki, nga ai sė bashku me Hysen Gegėn. Por plani dėshtoi dhe armėt nuk u blenė!.

Jusuf Gėrvalla nė letrėn e 13 majit 1981 shkruan: ” Rizah Salihu, nga Mushtishti, njė provokator ose njeri shumė naiv dhe i rrezikshėm provoi tė organizonte me shokė likuidimin tim dhe tė vėllaut tim, duke na quajtur “tė dėrguar specialė tė UDB-sė”...

Me sjelljet e tij Ibrahim Kelmendi nuk mund t’i shmanget pėrgjegjėsisė, qė ka pėr vrasjen e tre shokėve! Jusufi disa herė i ka bėrė vėrejtje Miranit, qė tė jetė mė i disiplinuar dhe mė serioz! Jusuf Gėrvalla nė njė letėr tė datės 13 maj 1981 fq.2 dėrguar Sabri Novosellės (Mėrgimit) pėr Rizah Salihun (Rezili) shkruan, po e citoj: “(...) Tash pėr tash po theksoj se udhėheqėsi i kėtij grupi (Rizah Salihu, nga Mushtishti, njė provokator ose njeri shumė naiv dhe i rrezikshėm), provoi tė organizonte me shokė likuidimin tim dhe tė vėllaut tim, duke na quajtur “tė dėrguar specialė tė UDB-sė”...”
Kopja e letrės sė Jusuf Gėrvallės, dėrguar S.Novosellės (Mėrgimit) mė 13 Maj 1981 (fq.2)

Njė ditė Bardhosh Gėrvalla, Nami Ramadani, Ibrahim Kelmendi te stacioni nė Shtutgart, po e pritnin Jusuf Gėrvallėn qė po kthehej nga njė vizitė nė Hamburg. Nė njė moment Ibrahimi largohet, duke ju thėn se e pash njė shok! Bardhoshi i tha Namiut mu duk se ai ishte Rizah Salihu!?, dhe e pyet: Ti Nami i beson Ibrahimit!? Po..! Pra tė kesh kujdes se ne nuk i besojm! Edhe nė njė rast tjetėr dyshohet se Ibrahim Kelmendi me Sadik Blakaj, kanė fjetur nė shtėpin e Namiut pa dijeninė dhe lejen e tij, nė Eslingen!? Kur Sadiku u kthye nga Kosova, pasi e la Hysenin nė burg. Vetėm Ibrahimi e dinte vendin ku i linte ēelsat Namiu, kur njerzit e shtėpis nuk ishin aty! Namiun, pėr kėtė e njoftuan fqinjėt, se i kanė parė dy burra duke dalur nga banesa!? Dyshohet se Ibrahim Kelmendi kurrė nuk i ka ndėrpre takimet me Sadik Blakajn!? Pėr kėtė mė gjėrsisht kam shkruar edhe nė librin “Terror, Dhimbje, Qėndresė”.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11228
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Kush qendron ne vrasjen e Isuf Gervalles   Dim 2 Déc - 2:06

Cerimonia e varrimit tė J.Gėrvallės, K.Zekės dhe B.Gėrvallės nė varrezat e Bad Canstadit nė Shtutgart (05.02.1982)

Por dyshimet e mia pėr Ibrahim Kelmendin, nė disa fakte konkrete, si ēėshtja e marrjes sė postės, bazuar nė fjalėt e Jusufit, qė postfachin e tij e dinte vetėm Ibrahim Kelmendi e jo edhe Riza Salihu. Dhe nga ky fakt del se Jusufi ka dyshuar tek Ibrahimi. Prandaj pėr kėtė edhe mė ka thėnė: “ Ti Din mos u largo nga Ibrahimi, por ke kujdes nga ai, se unė dyshoj, se kėshtu kemi informata nga Kosova, kėshtu na kanė kėshilluar edhe shokėt e ambasadės nė Vjenė!” Kėtė qė ma tha me gojė Jusufi, ka shkruar edhe nė letrėn e datės 13 maj 1981 dėrguar “Mėrgimit” nė Stamboll. Nė faqen 3 tė kėsaj letre shkruan, si vijon(po citoj) :”Sa pėr organizatėn e bashkuar rreth organit”Bashkimi”, mė duket se pak dobi mund tė ketė nga iniciativa pėr bashkim e bashkėpunim me ta. Sė pak pėr sa shihet te udhėheqėsi i kėsaj organizate nė botėn e jashtme, (I.Kelmendi-vėrejtja ime) nuk ekziston pėrshtypja pėr organizim tė mirėfilltė dhe as pėr ndonjė organizatė tė fuqishme numerikisht. Megjithatė, po ta shihni ju tė arsyeshme, ndoshta do tė mund tė realizohej mundėsia qė shokėve tė Lėvizjes nė Kosovė t`u jepet lidhja me pėrfaqsuesin e “Bashkimit” nė Kosovė. Megjithqė, pėr sa kam mundur tė marr vesh, atje, nė radhėt e kėsaj organizate, apo ndoshta nė qendėr tė saj, ndodhet njė njeri i dyshimtė, njėfarė Blakaj, qė punoka nė Entin e Sigurimit Social nė Prishtinė. Sa pėr mua unė njėherė pėr njėherė, pas numrit tė fundit tė “Bashkimit”, tė cilin ta kam dėrguar, tė gjitha marrėdhėniet me pėrfaqėsuesin e tij tė kėtushėm i kam ndėrprerė. Kėshilla pėr ndėrprerjen e marrėdhėnieve me tė kam pasur edhe nga ana e diplomatėve shqiptarė nė Vjenė..”-thuhet nė kėtė letėr.

Kopja e letrės sė Jusuf Gėrvallės, dėrguar S.Novosellės (Mėrgimit) mė 13 Maj 1981 (fq.3)

Gjithashtu pėr prezencėn e tij, tek makina e Bardhoshit nė Mynchen (kėtė e thotė edhe vetė Ibrahimi nė librin “Atentatet”), Jusufi mė pat thėnė, qė: ti Ibrahim mos m’u afro as 50 metra pranė banesės, marrja e tė hollave nga kroatėt dhe sidomos nata e fundit (17 janar 1982) ku po flitej pėr njė ēėshtje tė madhe pėr bashkimin e ish-organizatave, gjė pėr tė cilėn ka qenė mjaft i interesuar dhe Ibrahimi. Duke e njohur, se ai dėshironte tŽi dij tė gjitha, atėherė si ka mundėsi qė tė largohej bash atė natė (natėn e vrasjes sė Jusufit, Kadriut e Bardhoshit)?!! Ibrahimi u largua pėr nė Dyseldorf, pėr shfaqjen e disa filmave nė video, pėr antarėt e klubit “Emin Duraku”. Pra, atė natė Ibrahimi me Sylė Nuhėn u larguan dhe Jusufi, Bardhoshi dhe Kadriu mbetėn nė banesėn e Jusufit nė Untergrupenbach - Heilbronn. Ndaj kush mund tŽi dinte kėto lėvizje tė asaj nate tė zezė?!? Edhe pse ėshtė folur pėr disa dyshime se disa netė janė sjellur disa hije “njerėzish”! Ibrahimi nė librin e tij “Atentatet” thotė se nė banesėn e Gėrvallėve (kur kemi shkuar nga takimi i Bernachausenit) kemi gjetur njė njeri tė panjohur dhe tė padėshiruar pėr familjen gėrvallaj. Nėse ėshtė kėshtu pse Ibrahimi nuk e thotė emrin e tij, por e len kėtė gjė mister!?

Por ndodhi, ajo mė e keqja, njė tragjedi e tmerrshme, mė e zeza, o mjerė shqiptaria! Na e vranė Jusufin, u vra Bacaloku Ynė, u vra Ylli ndriēues i Mėrgatės e i mbarė popullit shqiptar! Ah! Sa tė pa besė, qė ka kjo botė! Tu lėshuan si lypsa, si bisha, si ujq tė pa ngopur, si qenė tė pa besė! Tė kėrkuan e tė ndoqėn kėmba kėmbės, deri sa tė zunė pritė! Tė vranė, tė morėn jetėn, o i Miri Ynė! E unė, e shokėt tanė ku ishim, qė nuk tė ruajtėm, qė nuk u treguam vigjilentė!? U vra dhe Kadri Zeka, drejtues i mėrgimtarėve nė Zvicėr e mė gjerė, i cili tėrė rininė, kohėn mė tė bukur tė jetės e shkriu pėr ēlirimin e Kosovės, qė populli i saj tė merrte frymė lirshėm, e mos ta shkelte ēizmja e shkjaut, qė kosovarėt tė bėheshin Zot tė kėsaj toke! O Bardhoshi ynė! O buzagazi i Mėrgatės, qė vetėm natyra jote tė bėnte, tė kėnaqesh, me atė dashamirėsi, me atė kulturė e me atė guxim qė kishe! Nuk kurseve as djersė, as mund, as rininė e bukur, por dhe jetėn, derdhe gjakun bashkė me vėllanė Jusuf e me shokun mė tė ngushtė e mė besnik, Kadri Zekėn! Ju u vratė nga Udbeja famėkeqe e ish Jugosllavisė, e serbėve, e shkinave, nga gjakprishurit shqipfolėsa, nga tradhėtarėt e vendit! Ju vranė, he, kurrė mos pafshin tė mira nė shtėpitė e nė jetėn e tyre! O ZOT! Ju vranė, pėr tė mos vdekur kurrė!

Biseda telefonike me Saime Isufin - Bulen pas leximit tė romanit”ATENTATET”

Posa e kisha lexuar romanin “Atentatet”, kah fundi i shkurtit 2007, mė merr nė telefon Saime Isufi (Bulja). Mė kėrkoj, njė kopje nga “TEZAT RRETH FRONTIT POPULLOR PĖR REPUBLIKĖN E KOSOVĖS”! Sė pari u habita, pse mė morri pas 10 vitesh?! Kish kaluar njė dekadė pa asnjė lloj komunikimi! Unė kisha botuar tre libra dhe pėr asnjėrin nuk mė kishte folur, as pėr mirė e as pėr keq! Dhe unė e kisha lėnė moslajmėrimin, se nuk dėshiroja tė futesha nė polemika, jo se nuk mė interesonte dhe mendimi i saj
Pas 10 vitesh mė thotė, pėrmes receptorit tė telefonit, se unė jam Bulja o Faridin!!! Eu i them, me njė dlirėsi tė pastėrt, pa mė vajtur mendja pėr keq. Mė tha, se mė duhet njė kopje e tezave
dhe tė lutem nėse i ke dhe nėse dėshiron ma dėrgo, se mė duhet!? Po, i thashė i kam dhe do ta dėrgojė nesėr. Bulja, mė pyeti, nėse e kisha lexuar librin e Ibrahimit “Atentatet” Po, i thash e kam lexuar, po si tu duk? I thashė mirė, po duhet analizuar. Tha se edhe unė e kam lexuar dhe ka gjėra interesante
Bulja vazhdoj duke thėnė se edhe librat e mi i kish lexuar!!! Po mirė i thashė si tė janė dukur dhe ēfarė mendimi ke dhe kam pritur ndonjė shkrim apo reagim nga ti! Po, po, ti nuk u konsultove me ne, se duhesh tė konsultoheshe! I thashė, unė nuk jam konsultuar, pėr njė arsye. Mendova , se po tė konsultohesha, ato libra nuk do tė arrinin tė botoheshin kurrė, se me siguri nė bazė tė arsyetimit tim, do tė mė sugjeronit qė tė hiqja pjesė nga shkrimet!!
Nėnė Ajshja, Tushja(nusja e Kadri Zekės) dhe Faridin Tafallari - te varrezat e dėshmorėve nė Shtutgart

Megjithatė ndjeva njė pėrmallim! U gėzova, qė fola me Bulen, se mė kishte marrė malli! Por duke menduar e duke i bėrė pyetje vetes, pėrpsehet e shumtė, mendova si ka mundėsi qė Bulja mos ti ketė Tezat, tė cilat qenė njė nga shkaqet e vrasjes tė 3 dėshmorėve?!? Dhe menjėherė mu kujtua se unė, Tezat i kisha botuar nė librin “Terror Dhimbje, Qėndresė”, ndaj kėrkesa e Bules dhe telefonata saj mė duken si provokim!? Duke menduar, e mora nė telefon dhe i thash. Oj Bule si ka mundėsi qė ti nuk i ke Tezat??? Po librin tim “Terror,Dhimbje,Qėndresė” a e ke lexuar?. Fjalėt e saj, si pėrgjigje qenė tė pakuptimta
. Meqenėse i premtova, tė nesėrmen i dėrgova njė kopje. Prita tė mė merrte nė telefon, se mė premtoi, por nuk mė mori kurrė!. Bule ti pėr tre librat e mi nuk mė ke thėnė as njė fjalė, as njė vėrejtje, por dhe as njė lėvdatė?! Megjithatė moj Bule, nuk je as e para e as e fundit, qė nuk ke treguar asnjė interes pėr tre librat e mi, pėr atė epokė, qė punuan e luftuan tė tre trimat, tė paharruarit Jusuf, Bardhosh Gėrvalla e Kadri Zeka! E sa tė tjerė shokėt tanė, ku janė tani, ata me tė cilėt ndamė tė mirėn dhe tė keqen, kaluam rreziqe, kur ndiqeshim kėmba kėmbės nga UDB? E si do tė merren “shokėt tanė” me librat e mi kur sot pijnė kafe me ata, qė deri dje na luftuan, janė bėrė miq vetėm pėr pėrfitime. Eu sa poshtė ka rėnė burrėria e disave!! E pėr Ibrahimin mė pyete apo mė provokove, qė mos tė tė them mė gėnjeve, a mė tradhėtove???

Pas vrasjes sė Jusufit erdhėn turli horri me bajrak nė krahė pėr ta marrė Mėrgatėn si bariu delet. Po po erdhėn plot bajraktarė, hileqarė, palaēo

Pra, me vrasjen e Jusufit tė Madh Mėrgata humbi drejtuesin mė tė pėrgatitur, se kurrė ndonjėherė tjetėr nė historinė e shqiptarėve, qoftė brenda vendit apo jashtė nė diasporė. Mėrgata humbi YLLIN e saj qė i ndriēoi mėrgimtarėt kudo e nga do qė ishin.

Tė vranė, he, i vraftė rrufeja tė gjithė ata qė ndihmuan vrasjen tėnde O Yll i pashuar! Tė vranė dhe pas vrasjes tėnde erdhėn turli horri me bajrak nė krahė pėr ta marrė Mėrgatėn si bariu delet. Po po erdhėn plot bajraktarė, hileqarė, palaēo, pėr ta “drejtuar” e pėr ta bėrė, si kope dhensh, Mėrgatėn, qė e vure Ti nė binarė, me shokun tėnd , luftėtarin e madh Kadri Zekėn! Eh, e cilėt erdhėn! Xhaferr Durmishi, qė me zėrin e tij tė sosur, nuk e dėgjonte kush, se kuptonte kush, apo qofshin edhe pretendimet e Ibrahim Kelmendit, pėr tė marrė timonin, pėr tė drejtuar Mėrgatėn, Sabri Novosella, ai turkoshak, qė kurrė nuk tu gjet pranė, kur ti prisje telefonatėn dhe ndihmėn e tij nė ditėt mė tė vėshtira, kur ti kishe nevojė pėr tė, dhe ai kurrė nuk tė telefonoi. Jo, jo, o Bacalok! Ti hiqje nga kafshata e gojės, lekun pėr aktivitete, pėr nxjerrjen e “Lajmėtarit tė Lirisė” e ai, Sabri Novosella rrinte me plot para nė xhep nė Adapazar tė Turqisė, i ruante lekėt pėr tė ndėrtuar pallate e vila nė periferi tė qytetit bregdetar tė Durrėsit, apo sot nė Kosovėn e shumėvuajtur! Ai kur erdhi nga Turqia, na bėri pikė e pesė edhe ne pak qė kishim mbetur, pėr tė vazhduar veprimtarinė, aty ku na e le Ti! Pastaj erdhėn do Avdullaha, do Osmana, do Xhaferra do Emrusha, e do Mustafa
Herė paraqiteshin si tė kuq e herė tė sarit, megjithfarė ngjyrash, vetėm ngjyrė njeriu nuk kishin. E si mund tė ketė ngjyrė njeriu Mustafė Xhemajli, tė cilin e njoh aq mirė, ja di karakterin e dobėt, ku nga fryn era kthen gunėn. Kjo shihet fare mirė nė fjalėn e tij promovuese, pėr librin “Atentatet” tė Ibrahim Kelmendit, ku ngre dhe lartėson figurėn e atyre, qė nuk e meritojnė dhe ul me paturpėsi figurėn e disa njerėzve tė vėrtetė, veprimtarėve, disa patriotėve, qė nuk kursyen asgjė pėr Kosovėn e shtrenjtė. O Bacaloku Ynė! Dhe vinin, e gjenin sofrėn shtruar! Hanin sa ngopeshin, e pėrmbysnin dhe shtronin tjetrėn nė vete. Ndaheshin dhe nuk ngurronin tė na shanin neve. Mė vonė erdhėn dhe plot udbashė, hajdutė, mashtruesė e ēfarė nuk pamė ne, punėtorėt e mėrguar. Dikur, ata qė na shitėn dhe pėrsėri ata donin tė na hanin dhe kėtu nė mėrgim. Po, po, o Bacaloku Ynė, nuk kishin tė ngopur, vetėm na lypnin lekė, Jo ore, mė fal, ēfarė lekė, na lypnin marka, franga, dollar
. Dhe ato me shumicė, se formuan kėtu qeverinė dhe rrinin kėtu qeveritarėt e republikės sė Kosovės, me nė krye Bujar Bukoshin, mashtruesin e Isa Mustafė, hajdutin!!!

Cerimonia e kthimit tė eshtrave tė Jusufit, Kadriut dhe Bardhoshit nė Kosovė ( Shtutgart – Bad Canstadt, Janar 2002)

U formuan disa parti, por ajo e Lidhjes “Demokratike” tė Kosovės i mblodhi tė gjithė, me patriotė, me tradhėtarė, me hajdutė, me horra, me udbashė. Por ēfarė tė bėsh, ajo fitoj dhe mėrgatėn!? Na gėnjeu pėr 10 vjet! U bė e fortė! Dhe kur u formua Ushtria Clirimtare e Kosovės, ajo krijoi Farkun dhe arriti ti pėrēaj ushtarėt tanė edhe nė frontin e luftės!!! Ndaj o Bacaloku Ynė! Ju vranė qė ti kenė duart e lira pėr tė bėrė ēfarė tė DUAN dhe ashtu u bė!!! Bėnė e po bėjnė ēfarė duan!!! Nė vendet kyēe, nė krye tė shtetit janė futur edhe ata, qė ty, Kadriun, Bardhin e shumė tė tjerė ju vranė dhe as kush nuk ju bėn asgjė!!! Vazhdojnė me gėnjeshtra dhe sot e kėsaj dite! Populli ėshtė lodhur, ėshtė dėshpėruar, ėshtė varfėruar deri nė skamje tė tmerrshme. Njė pjesė, e ajo pjesė janė parlamentarėt, qeveritarėt, ata qė po e drejtojnė “shtetin” e Kosovės, janė pasuruar me gjakun tuaj dhe tė dėshmorėve, qė luftuan pėr idealin e shenjtė, pėr lirinė e ēėshtjes kombėtare. E kėta horra qeveritarė o Bacaloku Ynė, duan, qė ju t’ju mbulojė pluhuri i harresės e koha t’ju largojė! Askush prej tyre nuk kujtohet, nuk ju pėrmend, a thua se s’keni ekzistuar kurrė! E prej tyre asnjė nuk mendon as pėr popullin! Kėta bukėshkalė mendojnė vetėm pėr vete, pėr njerėzit dhe familjarėt e tyre. Kėtyre, qė ju ke dhėnė “votat” o popull, jetojnė nė lluks pa menduar pėr ty, duke dalė nė kamera e televizor, duke u zgėrdhirė, duke gėnjyer ēdo ditė, ēdo orė, ēdo minute!!! Ruajnė xhepat e tyre tė fryrė me mundin dhe djersėn tėnde. Deri kur do tė durohet kėshtu o popull !? Mjerė populli i thjeshtė! Po mė e keqja ėshtė degjeneruar rinia, tė rinjtė, pak mendojnė pėr patriotizėm, se kanė mbetur rrugėve, tė pa punė dhe pa njė tė ardhme tė sigurtė. I mbajnė sytė matanė kufijve, tė ikin jashtė pėr tė punuar, se asnjė prej qeveritarėve nuk e vret mendjen pėr ta! Nuk duhet tė harrojmė qė rinia ėshtė burimi i energjisė e pėrtėritjes sė Kosovės sonė! Eu, dhe ata qė i bėnin deri dje thirrje rinisė, pėr t’ju bashkangjitur UĒK-sė, sot ju thonė, qė mos tė mendojnė mė pėr patriotizėm, se ka kaluar koha e patriotizmit!!!! A e merrni me mend se kush e thotė se?! Po ja qė e tha edhe Jakup Krasniqi, nė Bitigheim, nė Akademin pėrkujtimore me rastin e 25 vjetorit tė rėnies sė tre heronjve tė lirisė.

E sot Kosova, akoma nuk ka njė status, ėshtė nė udhėkryq
!
-------------- next part --------------
HTML attachment scrubbed and removed[/color]
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11228
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Kush qendron ne vrasjen e Isuf Gervalles   Dim 2 Déc - 2:13

Xhaviti paska pas ardhur nė shtėpinė tonė pėr t`i lidhur plagėt nga rrahja e demonstruesve nė Prishtinė, tė cilėt e kishin hetuar spiunin nė mesin e tyre!? Edhe mua m`i pati dhėnė 100 franga pėr revistėn “Arbėria”-1995, tė cilėn po kėta tipa ma bllokuna shitjen nė Disporė, pėr shkak se atje dyshohej Ibrahim Kelmendi pėr atentatin nė Shtutgard, nė vėllezėti Gėrvalla dhe nė Kadri Zekėn.

Mė vonė lexuam se Xhaviti paska qenė major i SHIK-ut, dhe nė Kosovė ka zhvilluar luftė ideologjike e pėrēarėse-vėllavrasėse.

Kėtė e vėrteton katercipėrisht ftesa dhe pritja e kriminelit Faton Nano nė Kosovė: tė gjithė ata qė e kanė ftuar dhe qė e kanė pritur me-Mirėseerdhe!!-janė kundėr ēdo lirie e ēdo pavarėsie, nė krahasim me liridashėsit e parullės: Nano ik.

Karkalecėt: shkėlzen maliqėt, veton surrojėt e baton haxhijėt me kompani, do tė biejnė kryengul nė - hi!

http://209.85.129.104/search?q=cache:pHBzMIN7jX4J:www.trepca.net/2004/03/040322_km_leter_hapur_xhavit_halitit_zeka.htm+leter+nga+ibrahim+kelmendi&hl=fr&ct=clnk&cd=3&gl=fr
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Anna



Numri i postimeve: 10
Registration date: 11/12/2007

MessageSujet: Re: Kush qendron ne vrasjen e Isuf Gervalles   Mar 11 Déc - 17:59

kush qendron dora e udb ,dhe ketu ska shum koment me duket qe shtiu ne me plumba trathetaresh mbi tre trima te kombit tone ,aj kush do te jet dheu i kosoves nuk do ta duroj mbrenda kurre .
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur
 

Kush qendron ne vrasjen e Isuf Gervalles

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: -