AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Esat Pasha dhe Ismail Qemaili,shok,njeri shpallet patriot e

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14009
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Esat Pasha dhe Ismail Qemaili,shok,njeri shpallet patriot e    Ven 14 Sep - 1:15

Organizimin e forcave kryengritėse nė verilindje tė Shqipėrisė e mori pėrsipėr Hasan Prishtina. Esat Toptani premtoi tė merrej me organizimin e kryengritjes nė Shqipėrinė e Mesme dhe nė Mirditė. Myfit Libohova, Aziz Vrioni e Syrja Vlora u zotuan tė ngrinin nė luftė ēetat e Jugut.
Ismail Qemali mori pėrsipėr tė siguronte, me ndihmėn materiale tė kolonive shqiptare tė mėrgimit, armė dhe tė holla (15 mijė pushkė tė tipit tė ri mauzer dhe 10 mijė napolona ar). Ai do tė vijonte njėkohėsisht pėrpjekjet pėr tė siguruar mbėshtetjen e diplomacisė evropiane dhe tė opinionit publik tė jashtėm.
Nga tė gjithė pjesėmarrėsit e mbledhjes sė Taksimit vetėm Ismail Qemali, Hasan Prishtina e ndonjė tjetėr u pėrpoqėn tė pėrmbushnin detyrimet e tyre.



http://dc370.4shared.com/img/uB9nMuea/s3/valmir_e_familia_2.gif
Para ēdo fuftes per ēlirim kinse kombetar,kur mbushte kotherja ,pushtuesi,shtone represionin e tij mbi popull,e sidomos duke shtuar taksat ne popull.Gje qe rezulton mosdurimi dhe armiku i pergadite servilet e tij qe ti krijoin aradhat kinse ēlirimtare dhe nese arrihet numri sa duhet vrare ketyre ua japin pushtetin.
Ata qe pa dredhira luftoin per qeshtjen madhore ndeshkohen ,duke ua humbur ēdo gjurme,dhe ta pa merituarit e marrin pushtetin qe sa ma shume ta shtypin popullin e tyre !
Ka shume vite qe hulumtoi,pse  me shekuj shqiptaret mbeten ne roberi ?Pse shqiptaret coptihen ndere shekuj ?Kush jan fajtoret ?A ne si qenje  servilore,apo armiqet e nderkombetaret ?
Dola ne konkludim se vete udheheqesit e lufterave kinse ēlirimtare po na lene nen roberi e skaj roberise edhe coptimi pakes nga pakes,dhe ja ku kemi ardhe.
Nga pervoja ime dhe veprimtaria e  pa lodhur e perjetova realitetin e kesaj luftes se fundit ne Kosove,ne Iliride,dhe ne Luginen e Presheves.
E nisen luften nen flamurin kuq e zi duke iu betue atij qe armet i kemi kapur per ti bashkue trojet shqiptare dhe ne vend te betimit te dhene per bashkim ,nenshkruan marveshe per nderprerjen e luftes duke shkembyer troje me troje te tyre ,sidomos pjesen e veriut te kosoves .

Edhe ne Luginen e Presheves luften qe e nisen per tja bashkue nenes shqiperi n,ne vend te bashkimit luftaret e nderpren bashkimin dhe ne vend te saj ēka beren e riroberuan Luginen e Presheve.
Ku e lam e ku na mbeti i mjeri mileti.

E njejta gje u ber edhe ne Iliriden e maqedonise,;Ku Ali Ahmeti ne vend qe ta vazhdoi luften  e ta bashkoi Iliriden me nenen shqiperi ai ne Oher bene marveshje dhe dorezon armet duke iu bashkangjitur qeveris kuislinge te Glogorovit.
Ku ish zevendesi i ambasades amerikane Hans nese nuk gaboi,sipas lajmeve te RDW  pate thene;Eshte hera e pare ne histori qe nje ushtri ēlirimtare dorezohet pa kurrefare presioni si nga brenda ashtu edhe nga jashte.
Dhe shoket e ketij Aliut  e ngrisin Aliun se ka luftue per shqiptar,ka bere ndryshime ne iliride ,ku shqiptaret tani jan ma te lire !

Ja argumente ku keni ti shihni udherheqesat e uēk dhe jepni ju lexues  gjykimin drejte pa  rrotulla

Une te gjitha fjalet e ketyre si te Jakup Krasniqit ,Fatmir Limes dhe Nahit  Hasanit,sinanit po ua pershkruaj  fjalet e ketyre dhe gjykoni drejte se ju ka hanger dreqi se me  tradheti nuk jetohet e sidomos nga taxat e popullit qe na kan mbete si veja nglluqke

http://www.youtube.com/watch?feature=endscreen&v=5vr6A9t0E0k&NR=1

Jakup Krasniqi;NUk ka pas mundesi aliu te me spionoi,pos zbehja e autoritetit,dhe humbja e indentiteti

Ajo eshte nje genjeshter e kulluar e pergaditur  per  qellime te caktuara dhe ndoshta  qellimi kryesor eshte denegrimi i personalitetit te Aliut.Nje veper te tille te lige munden ta bejen vetem njerezit qe kan humbure jo vetem ēdo vlere kombetare,por edhe ēdo vlere njerezore.
pergjigje;
Jakupoo;Aliu shoku yt a na u betue qe ka dal me luftue me bashkue iliriden me shqiperi,apo mos po genjeje ketu?JU zotri roberise i thuani ēlirim !I quditur ēenke bre burr i atdheut !Juve po tu thuhet e verteta ,ju i etiketoni njerezit njerez te humbur kombtarishte dhe njerezor pa kurrizor apo jo ?
...........................................................
Titulli: Re: Ali Ahmetit me fjale ja rruni leshin e bythes   Sun 9 Sep 2012 - 13:27  

http://www.youtube.com/watch?v=5vr6A9t0E0k&feature=related


Jakup Krasniqi
Nuk ka pasur kurrefare mundesie qe Ali Ahmeti te me spiunoi.,sepse ajo eshte nje genjeshter e kulluare pergaditur per qellime te caktuara.
Dhe ndoshta qellimi kryesor eshte




Fatmir Lima deklaron;Nje nga figurat qendrore,kontribit dhe aktiviteti e tij qe ka sjell per t'psue kete goditje perfundimtare dhe humbjen e udbes eshte vete Ali Ahmeti.
Dhe ne e dim qe kurr udba ska per tja fale Ali Ahmetit ate ēka u ka sjell.
Sepse liria dhe pavaresia e kosoves ,zhvillimet e pervetsive qe po ndodhin ne maqedoni,fuqizimi i kombit shqiptar ne tersi eshte nje humbje e madhe qe i ka ndodhe ndonihere sherbimit sekret serb.

Po ēfare humbje te udbes e ka fjalen zotri Lima, kur ajo vetem sa po zhvillohet e persoset ?Ku e sheh zotri  Lima ti  kete lirin e kesaj anes se ilirides  ?Ku eshte pavaresia e kosoves pa ushtri,pa flamur,pa veriun ?Zotri Lima a nuk u betuat  per bashkim te trojeve apo si e sheh veten ne keto momente ?
Per ēfare zhvillimesh sheh ne iliride Lima,kur Ali Ahmeti bene pjese ne qeverin maqedonase !!!!
Aliu juaj thote haptas ;Po te largohem nga ky parlamente ,kush do ua shoshiti problemet e juaja ?Aliun e juaj kur gazetaret shqiptar i kerkojn pergjigje,Aliu juaj ne vend te pergjigjet shqip,ai e humb veten dhe flet maqedonisht ,edhe argumenteve ju duhet tju kunderviheni me ēdo kushte duke e demantue realitetin e hidhure.


Nahit Hasani

Ali Ahmeti ka qen i shtabit qendror te uēk.
Ali Ahmeti ka furnizue per lufte me sjell material me arme per ēlirimin e kosoves.Dhe Ali Ahmeti nuk ka mundesi te jete ne as nje menyre ,ne as nje element te jete bashkpuntor i sigurimeve .
Kjo eshte nje shpifje qe e bene Menduh Thaqi per humbjen e vlerave te uēk dhe uē kombetares.

.....................................................................
Qemal beu ishte i pėrzgjedhur nė kėtė projekt nga dikush tjetėr qė e ideoi shpalljen e pavarėsisė sė Shqipėrisė?

Por kur dhe n’ēfarė pėrmase Ismail-Qemal bej Vlora u angazhua nė ēėshtjen shqiptare, kjo ėshtė ēėshtje qė duhet tė diskutohet.
Madje austro-hungarezėt kishin dilemė se kujt do t’ia besonin kėtė detyrė: Ismail-Qemal bej Vlorės tė njohur si njeri i anglezėve apo Esad Pashė Toptanit (1863-1920) tė njohur si njeri i francezėve?

Kėtė nė mėnyrė tė tėrthortė na e tregon edhe Eqrem bej Vlora kur pėrkujton pėrkthimin qė i ka bėrė takimit mes Esad Pashė Toptanit e austro-hungarezėve. Dhe pikėrisht Esad Pashė Toptani i hidhėruar qė nuk qe ky i pėrzgjedhuri pėr shpallje tė pavarėsisė sė Shqipėrisė, nxori telashe tė mėdha.

Pėrse austro-hungarezėt pėr shpalljen e pavarėsisė sė Shqipėrisė nuk favorizuan njeriun e tyre Syrja bej Vlorėn po Ismail-Qemal bej Vlorėn duket e logjikshme, njėsoj sikur qė amerikanėt favorizuan ardhjen e Nikoliqit e Daciqit nė pushtet, e jo tė Boris Tadiqit si njeri i tyre, vetėm e vetėm qė marrėveshja e pritshme Beograd - Prishtinė tė jetė mė e qėndrueshme. Po pėrse austro-hungarezėt favorizuan njeriun anglez (Ismail-Qemal bej Vlorėn) e jo atė francez (Esad Pashė Toptanin), kjo gjė duhet tė studiohet.

Nė kėtė kontekst Ismail-Qemal bej Vlora meriton respekt tė lartė, por jo edhe epitetin baba i kombit shqiptar. Kėtė epitet nuk e meriton as Ahmet Zogu (1895-1961) i cili i dha formėn aktuale kombit shqiptar.

Gjithsesi, me Ahmet Zogun mbyllet radha e atyre qė do tė mund tė konsiderohen hisedarė tė mėdhenj nė epitetin “baba i kombit shqiptar”. E kėtu mund tė konsiderohen: Ymer Prizreni, Abdyl Frashėri, Naim Frashėri, Sami Frashėri, Hasan Prishtina, Branko Merxhani, Gjergj Fishta...

Kete material e kam marre nga
Nexhmedin Spahiu
Haxhi Kuēi


Shkruan: Sheradin BERISHA
Kryengritja e pėrgjithshme shqiptare e vitit 1912

Dihet mirėfilli se sundimi pesė shekullor i Perandorisė Osmane nė Ballkan, pėrfundoi me kryengritjen e pėrgjithshme shqiptare tė vitit 1912. Nisma pėr organizimin e kėsaj kryengritjeje tė pėrgjithshme u morė pas kėshillimeve qė u zhvilluan ndėrmjet Ismail Qemalit dhe Hasan Prishtinės, tė cilėt  mė 12 janar 1912 thirrėn nė Pera Palace (Stamboll) njė takim me disa personalitete shqiptare si: Myfid  bej Libohovėn, Aziz pashė Vrionin, Sylejman bej Vlorėn dhe Esat pashė Toptanin.
http://www.enver-hoxha.net/content/content_shqip/navig-majtas/cont.rilindja_dhe_1912/95-vjetori.htm



Pėrvoja e luftės trivjeēare (1909-1911) e shqiptarėve kundėr regjimit xhonturk kishte provuar domosdoshmėrinė e krijimit tė njė qendre tė vetme drejtuese dhe udhėheqėse tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare. Pėrpjekja e parė pėr bashkėrendimin e luftės sė tė gjitha trevave shqiptare kundėr zgjedhės xhonturke u bė nė Stamboll.
Pas kėshillimeve, qė u zhvilluan ndėrmjet Ismail Qemalit dhe Hasan Prishtinės mė 12 janar 1912, u vendos tė mbahej njė takim i njė grupi personalitetesh tė jetės politike shqiptare. Takimi u bė nė mesin e muajit janar, nėn kryesinė e Ismail Qemalit, nė shtėpinė e Syrja Vlorės, nė lagjen Taksim tė Stambollit. Nė tė morėn pjesė, pėrveē Ismail Qemalit, Hasan Prishtinės e Syrja Vlorės, edhe Myfid Libohova, Esat Toptani, Aziz Vrioni, Bedri Pejani, Mustafa Kruja e tė tjerė.
Mbledhja e Taksimit ripohoi pėrfundimin se shqiptarėve, pėr tė siguruar tė drejtat kombėtare e politike, nuk u kishte mbetur rrugė tjetėr pėrveē organizimit tė njė kryengritjeje tė pėrgjithshme. Aty u diskutua gjithashtu pėr aspektet organizative tė lėvizjes sė armatosur nė Shqipėri. Rol i veēantė, sidomos nė fillim tė veprimeve luftarake qė do tė ndėrmerreshin nė pranverėn e ardhshme, iu caktua Kosovės. Kryengritja do tė shtrihej edhe nė viset e tjera tė vendit, megjithatė, do tė ishte Kosova ajo qė do tė mbante peshėn kryesore nė rrafsh ushtarak. Organizimin e forcave kryengritėse nė verilindje tė Shqipėrisė e mori pėrsipėr Hasan Prishtina. Esat Toptani premtoi tė merrej me organizimin e kryengritjes nė Shqipėrinė e Mesme dhe nė Mirditė. Myfit Libohova, Aziz Vrioni e Syrja Vlora u zotuan tė ngrinin nė luftė ēetat e Jugut.
Ismail Qemali mori pėrsipėr tė siguronte, me ndihmėn materiale tė kolonive shqiptare tė mėrgimit, armė dhe tė holla (15 mijė pushkė tė tipit tė ri mauzer dhe 10 mijė napolona ar). Ai do tė vijonte njėkohėsisht pėrpjekjet pėr tė siguruar mbėshtetjen e diplomacisė evropiane dhe tė opinionit publik tė jashtėm.
Nga tė gjithė pjesėmarrėsit e mbledhjes sė Taksimit vetėm Ismail Qemali, Hasan Prishtina e ndonjė tjetėr u pėrpoqėn tė pėrmbushnin detyrimet e tyre.

Pėrpjekjet pėr sigurimin e aleatėve
Njė nga detyrat parėsore tė kryengritjes sė armatosur qė po pėrgatitej mbetej sigurimi i aleatėve ose tė paktėn sigurimi i krahėve tė forcave kryengritėse gjatė ndeshjes me forcat ushtarake osmane
Hasan Prishtina, pas shpėrndarjes sė parlamentit, hyri nė bisedime me deputetė arabė e kurdė dhe u bėri thirrje atyre qė t’i kundėrviheshin me kryengritjen e armatosur politikės nacionaliste dhe asimiluese tė xhonturqve.
Ndėrkohė, Ismail Qemali vazhdoi pėrēapjet diplomatike pranė kancelarive tė Fuqive tė Mėdha nė disa prej kryeqyteteve evropiane. Duke njohur qėndrimin e shteteve fqinje ndaj ēėshtjes shqiptare, ai iu shmang vizitės nė kryeqytetet ballkanike.
Edhe Hasan Prishtina, me t’u kthyer nga Stambolli nė Kosovė, u pėrpoq tė siguronte bashkėpunimin me lėvizjen bullgaro-maqedone nė Shqipėrinė Lindore. Pėr kėtė qėllim pati njė takim me ish-deputetin e Shkupit nė parlamentin osman, Pavllov, tė cilit i kumtoi se pėr tė shpėtuar nga politika panturke e xhonturqve, qė po u sillte pasoja shumė tė rėnda si shqiptarėve, ashtu edhe maqedonėve, ishte e domosdoshme tė organizohej njė kryengritje e pėrbashkėt, pėr tė arritur krijimin e njė shteti autonom shqiptaro-maqedon. I sigurt nė fitoren e forcave kryengritėse shqiptare, Hasan Prishtina nuk kėrkoi angazhimin e menjėhershėm tė palės maqedone. Ajo mund tė bashkohej me kryengritjen pasi tė shihte frytet e para tė luftės sė shqiptarėve. Por Pavllovi, pasi u kėshillua me qendrėn e lėvizjes bullgaro-maqedone (me verhovistėt) nė Sofje, u pėrgjigj se “bullgarėt nuk mundeshin kurrsesi tė merrnin pjesė nė kryengritje”. Kjo pėrgjigje diktohej nga angazhimi i Sofjes nė aleancėn ballkanike qė po pėrgatitej, me tė cilėn Bullgaria shpresonte tė pėrmbushte planet e saj aneksioniste ndaj trojeve shqiptare.
Beogradi mbajti qėndrim tė ndryshėm nga ai i Sofjes. Duke parashikuar shpėrthimin e afėrt tė njė lufte ballkanike kundėr Perandorisė Osmane, kur edhe aleanca ballkanike ishte duke pėrfunduar, Serbia mendonte se ishte nė interesin e saj qė shqiptarėt tė hidheshin sėrish nė luftė kundėr sundimit osman. Beogradi parashikonte qė gjatė konfrontimit shqiptaro-turk do tė dobėsoheshin tė dyja palėt dhe kėshtu do t’i lehtėsohej atij realizimi i planeve aneksioniste ndaj trevave shqiptare. Por Beogradi donte qė kryengritja nė Shqipėri tė shpėrthente kur Serbia ta ndjente veten tė gatshme pėr t’u ndeshur me Turqinė. Serbia u lidh me krerė tė lėvizjes shqiptare nė Kosovė dhe u premtoi atyre t’i furnizonte me armė, por me kusht qė tė mos nguteshin pėr tė filluar kryengritjen dhe tė mos kėrkonin autonominė e Shqipėrisė.
Rėndėsi tė posaēme pėr fatin e kryengritjes do tė kishte qėndrimi qė do tė mbanin ndaj saj Fuqitė e Mėdha tė Evropės dhe nė radhė tė parė ato tė Adriatikut. Duke shpresuar tė gjente mbėshtetje nė Londėr, Hasan Prishtina iu drejtua sė pari konsullit britanik nė Shkup. Hasan Prishtina i deklaroi atij se shqiptarėt kishin zgjedhur tani si mjet pėr tė shpėtuar nga dhuna xhonturke dhe nga ndjekjet qė i bėheshin kulturės sė tyre kombėtare luftėn e armatosur, se kishin vendosur “me ba nji lėvizje t’armatosun kundra sundimit turk”. Pėr kėtė kėrkonin pėrkrahjen e Anglisė. Konsulli u shpreh i gatshėm t’ia pėrcillte menjėherė kėtė kėrkesė Londrės. Pas disa ditėsh ai i njoftoi Hasan Prishtinės se vendi i tij nuk kishte interesa nė Ballkan, prandaj as nuk do ta kundėrshtonte dhe as nuk do ta pėrkrahte kryengritjen kundėrosmane tė shqiptarėve.
Kujdes tė veēantė udhėheqėsit e kryengritjes i kushtuan qėndrimit tė Perandorisė Dualiste. Hasan Prishtina hyri nė lidhje edhe me kryekonsullin austro-hungarez nė Selanik, Kral. Edhe Vjena nuk premtoi ta ndihmonte kryengritjen shqiptare. Me kėtė rast, Krali kėrkoi qė Lėvizja Kombėtare Shqiptare tė mbetej nė kuadėr tė njė lėvizjeje paqėsore e kufizuar me kėrkesa kulturore, arsimore dhe ekonomike. Ai u mundua t’i mbushte mendjen Hasan Prishtinės se “mirėqenia e shqiptarėve nuk realizohej me revolucion, por me evolucion”. Edhe pėrfaqėsuesit konsullorė tė Vjenės nė Shkodėr, nė Manastir e nė Prizren u bėnė tė ditur krerėve shqiptarė dhe komiteteve tė fshehta se qeveria e tyre ishte e interesuar pėr ruajtjen e gjendjes ekzistuese nė Ballkan dhe tė tėrėsisė territoriale tė Perandorisė Osmane. Si rrjedhim, nė rast se do tė shpėrthente kryengritja nė Shqipėri, ata nuk do ta ndihmonin. Pėrveē kėsaj, kryengritėsit do tė quheshin nga Fuqitė e Mėdha fajtorė pėr prishjen e paqes.
Nė kėto rrethana atdhetarėt, deri nė prag tė kryengritjes, nuk arritėn tė siguronin nė Evropė armėt e nevojshme. Kjo i detyroi krerėt e lėvizjes nė Kosovė qė t’i drejtonin sytė nga vendet fqinje. Mali i Zi, ndryshe nga viti i kaluar, duke qenė edhe nėn trysninė e Austro-Hungarisė, mbajti njė qėndrim tė rezervuar ndaj pėrpjekjeve tė shqiptarėve pėr organizimin e kryengritjes. Cetina u deklaroi krerėve tė Gjakovės dhe tė Pejės, qė u orvatėn tė hynin nė lidhje me tė, se nuk do tė pranonte tė zhvillonte bisedime me ta.
Ndryshe nga Mali i Zi, Serbia u tregua e gatshme qė t’i furnizonte shqiptarėt me armė. Qysh nė vitin 1911 dhe sidomos nė fillim tė vitit 1912 autoritetet serbe hynė nė lidhje me krerė tė Kosovės, me Hasan Hysen Budakovėn, Iljaz Agushin, Mahmut Zajmin, Bajram Daklanin, Sadik Ramėn e Gjurgjevikut dhe me Ramadan Shabanin e mė pas edhe me Isa Boletinin. Disa shkuan deri nė Beograd, ku u takuan me funksionarė tė ministrisė sė Jashtme dhe me Nikolla Pashiqin. Beogradi vuri pėrsėri si kusht tė parė, pėr tė siguruar ndihmėn e Serbisė, dorėheqjen nga ēdo synim pėr tė fituar autonominė administrative tė Shqipėrisė. Edhe koha kur do tė fillonte kryengritja, sipas Serbisė duhej pėrcaktuar nė marrėveshje me autoritetet serbe. Prandaj edhe sasia e armėve tė siguruara nė Serbi ishte tejet e kufizuar. Megjithatė, Beogradi nuk nxori pengesa pėr kalimin e armėve nė Shqipėri pėrmes kontrabandės, e cila, nė pragun e shpėrthimit tė kryengritjes mori pėrmasa tė mėdha.
Pėrballė kėtyre rrethanave udhėheqėsit e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare bėnė tė gjitha pėrpjekjet qė kryengritja tė fillonte sa mė parė, duke pasur si kėrkesė kryesore formimin e njė shteti autonom shqiptar.

Shpėrdorimet e qeverisė xhonturke gjatė fushatės sė zgjedhjeve e acaruan edhe mė shumė situatėn nė vend. Ministri i Jashtėm turk, Asim Beu, pranoi para ambasadorit austro-hungarez nė Stamboll se “shkaku i kryengritjes nė Shqipėri janė gabimet e bėra nė zgjedhjet”. 2. SHPĖRTHIMI I KRYENGRITJES DHE VEPRIMET

Edhe forcat qė u dėrguan nė drejtim tė Prizrenit pėr t’i hapur rrugėn Komisionit u sulmuan nga kryengritėsit mė 11 mars midis fshatrave Racė e Moglicė. Pas tri ditė luftimesh ushtritė turke i sprapsėn kryengritėsit vetėm pasi pėrdorėn forcat e artilerisė. Njė sulm tjetėr po aq i fuqishėm u ndėrmor nga forcat kryengritėse, tė komanduara nga Ramadan Zaskoci, kundėr Komisionit dhe trupave qė e shoqėronin nė bregun e djathtė tė Drinit, gjatė udhėtimit tė tyre nga Prizreni nė Shkodėr.

Shpėrthimi i kryengritjes
Pas pėrgatitjeve tė para pėr kryengritjen e pėrgjithshme u shtuan veprimet e armatosura dhe u kalua nė krijimin e ēetave, tė cilat vepronin veēanėrisht nė Kosovė, ku u ndėrmorėn, siē u pa, edhe sulme kundėr Komisionit tė reformave. Moszbatimi i marrėveshjeve tė gushtit tė vitit 1911, vėnia e taksave tė reja dhe keqėsimi i gjendjes ekonomike nė vend e shtuan pakėnaqėsinė e popullit nė fillim tė vitit 1912. Gjendja u acarua mė tej pėr shkak tė pėrpjekjeve tė autoriteteve xhonturke pėr manipulimin e zgjedhjeve, pėr tė penguar ēeljen e shkollave shqipe, si dhe pėr tė imponuar alfabetin arab nė shkolla.Veprimtarėt mė tė pėrkushtuar tė komiteteve tė fshehta e tė shoqėrive atdhetare tė mėrgimit iu vunė organizimit tė kryengritjes dhe furnizimit tė luftėtarėve me armė e me municione
Pas sukseseve qė arritėn forcat kryengritėse kundėr ushtrisė osmane dhe pas ēlirimit tė njė pjese tė mirė tė qyteteve, nė Kosovė pėr njė kohė u ndėrprenė veprimet luftarake. Repartet ushtarake osmane u tėrhoqėn kudo nė kazerma. Organet administrative xhonturke po ua lėshonin vendin udhėheqėsve radikalė tė kryengritjes, tė cilėt formuan kėshillat lokalė. Kėta kėshilla nė shumė vende morėn nė dorė ruajtjen e rendit dhe detyra tė tjera. Nė tė vėrtetė ata duhej tė luanin rolin e organeve tė pushtetit tė ri shqiptar qė kishte dalė nga kryengritja e armatosur. Njė kujdes tė veēantė kėto organizma i kushtuan edhe mbrojtjes sė popullsisė serbe.
Ndėrkaq nė Kosovė, qė ishte vatra kryesore e lėvizjes, lindėn vėshtirėsi pėr furnizimin dhe pėr mbajtjen me ushqime tė kryengritėsve, numri i tė cilėve ishte tani shumė i madh. Ndihmat e siguruara nga jashtė ishin tė pamjaftueshme.


Pse Edad Pashen e shpallen tradhetar ?Loja e Iluminatit,sa ma shume viktima  !

Kete material
e kam marr nga
http://www.dardania-ma.com/histori/kryengritja-e-prgjithshme-e-vitit-1912/index.html


Haxhi Kuēi
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Esat Pasha dhe Ismail Qemaili,shok,njeri shpallet patriot e
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: