AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Ali Ahmetit nga Botusha, mėsues nė Maqitevė,

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14819
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Ali Ahmetit nga Botusha, mėsues nė Maqitevė,    Dim 30 Sep - 12:07

Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14819
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Ali Ahmetit nga Botusha, mėsues nė Maqitevė,    Dim 30 Sep - 12:49

tung. une mund te te ndihmoj dhe ta gjej kete liber, por me trego si mund t,ua dergoj deri ne shqiperi. Nese je nga Tirana do te jete me e lehte... me shkruaj ne e-mail: dragomani2005@hotmail.com

eshte shume e vertete qe autori qe e ka shkruar kete liber ka qene anetar i UDB-se Jugosllave. Eshte nga fshati Cegran, rrethina e Gostivarit.
Sa jane te verteta ato qe thote ai ne ate liber nuk e di, por qe Nafi Cegrani ka qene Udbash k
jo nuk mohohet.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14819
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Ali Ahmetit nga Botusha, mėsues nė Maqitevė,    Dim 30 Sep - 12:57

A ka tru ky popull kokekungull apo ēfare qenje njerezore eshte nuk mundem me paramendue.
Si eshte e mundur qe nje njeriut qe ka qen i lidhur me udben e serbise dhe ky neve te na maroi petulla me shurre.
Po secili nga ne i dim se kush na ka derrmue me dajak e burg dhe pluma .Se ēfare operacioni ka ky Nafi ēegrani une e kam stjudjue punen e ketij qe disa vite.
Por edhe Reshat Badallaj bazohet ne shkrimet e ketij Nafiut,ndoshta edhe Reshat Badallaj ka qen udbash serb ?


Sipas Nafi ēegranit edhe Sabri Hamiti,Agim Zatriqi,Ibrahim Rugova paskan qen udbash qe paskan ndikue ne zhdukjen e Ukshin Hotit.


Zotri Reshat Badallaj,pse nuk shkruan per keta udbash ?Pse nuk shkruan por heshtni ,ndoshta kur te vdesin do u shkruani se kush kan qen keta udbasha.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14819
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Ali Ahmetit nga Botusha, mėsues nė Maqitevė,    Mar 31 Déc - 7:15

Revolucioni i vitit 1981 krijoi bazėn e ushtrisė ēlirimtare
Diskutime tek 'Historia Shqiptare' filluar nga ValmirM, 26 Jun 2011.

ValmirM
Webmaster
Kumtesė e lexuar me 26 Maj 2011, nė pėrvjetorin e tridhjetė tė demonstratave tė vitit 1981 nė Therandė. (1 / 2)
Duhet ta dinė tė gjithė, se historia ėshtė ajo qė ka ndodhur dhe jo ajo qė kemi dėshirė tė ketė ndodhur.
Demonstratat e vitit 1981 nuk do tė merrnin pėrmasa kaq tė mėdha dhe tė trajtohen si revolucion, sikur tė mos kishin vepruar gjeneratat para shpėrthimit tė tyre. Si nė gjithė hapėsirėn kombėtare nėn okupimin e ish-Federatės Jugosllave, po ashtu edhe nė Komunėn e Therandės ishte grumbulluar mllefi i shqiptarėve dhe kjo u pa me vazhdimėsinė e saj deri nė themelimin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.


Rrethanat politike qė i paraprinė demonstratave tė vitit 1981
Nga fundi i Luftės sė Dytė Botėrore, Komuna e Therandės do tė pėrballet me pushtetin e instaluar kundėrkombėtar, sepse nė rrethinėn e saj nuk kishte pasur kurrė pushtet tė mirėfilltė, qė do tė mbėshtetej nga masa, sepse fshatarėsia e saj e siguronte bukėn e gojės me punėn e vet dhe nuk kishte nevojė tė mbėshtetej nė pushtet. Kjo u ndie edhe gjatė e pas lufte.
Goditjen e parė therandasit do ta marrin me mobilizimin e qytetarėve pėr nė frontet e Sremit e Dubrovnikut, ku nė plojėn e Tivarit do tė pėsojnė mė sė shumti, sepse pjesa dėrmuese e pėrbėrjes sė Eshalonit tė Dytė, i cili u masakrua, ishin nga kjo komunė.
Goditja e dytė i bėhet nė aksionin e grumbullimit tė tė gjitha tė mirave materiale, qė pushteti i atėhershėm e arsyetonte me pjellshmėrinė e tokės dhe kushtet e pėrshtatshme pėr majmėrinė kafshėve e shpezėve.
Goditja e tretė do tė bėhet nė torturat qė do tė pėsojnė therandasit nė “aksionin grumbullimit tė armėve”, ku gjeti vdekjen edhe Jetė Kuēi – Mushtishti.
Duke u pėrballur me pushtetin e ri tė krijuar, fshatarėt pranuan qė tė gjenin mbėshtetje te nacionalistėt, tė cilėt haptas ishin ngritur dhe do tė krijohej terren i pėrshtatshėm pėr veprimtari atdhetare. Aktivitetin e vet do ta zhvillojnė dy personalitete tė mėdha tė kohės, siē ishin Kapedan Shefqeti dhe Ibrahim Lutfiu, madje i dyti do tė veprojė gjer nė flijim, nė vitin 1950.
Bėrthamėn e parė tė veprimtarisė ilegale do ta pėrbėnin Shaban Mazreku dhe Zenun Kepa, si dėshmor i pari, i cili para familjes e bashkėfshatarėve do tė torturohet mizorisht deri nė vdekje dhe me qėndresėn e tyre yshtėn edhe tė tjerėt tė bėheshin parzmore e ēėshtjes kombėtare. Shumė shpejtė do tė themelohet Lėvizja Nacional Demokratike Shqiptare, qė nė radhėt e saj, pėrveē Shabanit me vėllezėr, do tė hyjnė Zekė Bajraktari gjithashtu me vėllezėr e kushėrinj dhe qytetarė tjerė nga fshatrat tjera tė kėsaj Komune. Kjo lėvizje veprimtarinė e vet do ta ndėrpres me burgosjen e Destan dhe Jashar Bajraktarit nė vitin 1957 dhe do tė pasojė periudha tjetėr.
Informbyroja, si gjithkund nė Shqipėrinė e robėruar, edhe nė Therandė do tė ndikojė dhe do tė burgosen Zenun Gashi, Xhemajli Gashi dhe Nez(ir) Grejqevcin.
Nė rrethana ende tė pa sqaruar mirė do tė vritet edhe Jakup Shaban Jakupi nga Mushtishti nė vitin 1952. Po nė kėtė vit do tė burgoset Nezir Gashi, Rifat Kuēi.
Veprimtaria e kėtyre tė apostrofuarve gjeti mbėshtetje nė masė dhe ata qė ishin gjallė, kudo qė shkonin kishin respektin e merituar, sepse pushteti vepronte haptas kundėr tyre edhe pas kryerjes sė dėnimeve. Me njė fjalė, ishte krijuar mentaliteti i kundėrshtimit tė guximshėm dhe kudo nėpėr ēarqe fshatarėsh merreshin si shembull i veprimit, guximit dhe qėndrueshmėrisė.
Po nė kėto anė do tė gjejė mbėshtetje pėr veprimtari ilegale edhe Kadri Halimi e Ali Aliu – Preshevė nė vitin 1962, e cila do tė ndikojė edhe mė tepėr nė syēelėti dhe forcimin e qėndresės pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar.
Kjo veprimtari ilegale nga intelektualėt e kohės do tė mbėshtetet mė vonė edhe nga rinia shkollore dhe nė vitin 1964 kemi burgosjen e nxėnėsve tė Shkollės Normale nė Prizren, qė bartės tė kėsaj veprimtarie kombėtare nga kjo Komunė do tė jenė: Haxhi Zyba, Hysen Bukoshi dhe Shefki Muqaj.
Tė gjithė kėta veprimtar qė kishin zhvilluar aktivitet ilegal pėr ēėshtje kombėtare, do tė lindin vitin 1968, si vit i kushtrimit mobilizues pėr kauzėn kombėtare. Me 8 Nėntor 1968 do tė shpėrthejė demonstrata e fuqishme, ku pėr herė tė parė do tė valėvitet flamuri kombėtar kuqezi, krahas parullave tė brohoritura: “Universitet dhe Republikė”. Organizator i kėsaj demonstrate do tė jetė Haxhi Bajraktari, ndėrsa nė mesin e nxėnėsve tė shkollave tė mesme do tė jenė Muharrem Elshani, Nexhat Kuēi dhe Afrim Morina dhe kėta tė dy tė fundit, do tė pėrjashtohen nga lidhja e rinisė (lexo: nga procesi mėsimor), por pas bojkotit tė mėsimit pėr tre ditė, nga nxėnėsit e gjimnazit dhe normales- paralele tė ndara, do tė rikthehen nė bankat shkollore. Kjo demonstratė, e bėrė publike, pėr herė tė parė do nxjerrė nė shesh edhe aktivistėt e UDB-sė: Ramadan Fondėn, Remzi Kolgecin dhe Gani Bllacėn. I pari e heq flamurin nga shtylla ku ishte vendosur dhe dy tė tjerėt do tė merren me diferencimin dhe pėrjashtimin e nxėnėsve nga shkolla, njėri nė cilėsinė e Kryetarit tė Rinisė dhe tjetri nė cilėsinė e pėrgjegjėsit tė paraleleve tė ndara tė gjimnazit. Ndėrsa pėr demonstratėn e zhvilluar nė Prishtinė do tė pėrndiqen Izet Baraliun, Mazllum Baraliun, Haxhi Papajn – Shala dhe Osman Zajmin.
Nė vitin 1970 do tė dėnohen pėr kundėrvajtje njė grup studentėsh therandasė: Gafur Kabashi, Musli Kuēi, Ali Kuēi etj., sepse kishin festuar 28 Nėntorin, ditėn e mėvetėsisė sė Shqipėrisė.
Nė kėtė vėllim tė aktivitetit gjysmė ilegal do tė arrestohet Afrim Morina, nė vitin 1974, por nė mungesė faktesh do tė lirohet nga ndjekja penale.
Nė vitin 1975 do tė burgoset pėr herė tė dytė Nezir Gashi me Nuhi Kuēin, Gafur Kabashin dhe Muharrem Elshanin dhe nė mungesė tė fakteve kėta tre tė fundit nuk do tė ndiqen penalisht.
Rinia studenteske e therandasve do tė lidhen me Nezir Gashin e Destan Bajraktarin nė Prishtinė, nga tė cilėt do tė marrin edhe orientime pėr tė shtrirė rrethin e vet tė organizimit.

Qarkullimi i literaturės ilegale
Viti 1968 do tė jetė vit i kthesave tė mėdha, qoftė nė orientimin e rinisė nė rrugėn vetėmohuese pėr ēėshtjen kombėtare, nė pasurimin e saj me letėrsi ilegale kombėtare dhe organizimin e formave tė ndryshme tė aktiviteteve kulturore kombėtare. Do tė shkėmbehet letėrsi ilegale nga Afrim Morina e Nexhat Kuēi nė mes profesorėve: Avdullah Thaēit, Hysni Shehut, Bajram Kurtit, Habib Ahmetit e Xhevat Krasniqit, si dhe me Beqir Elshanin e Haxhi Papaj – Shala, e ndonjė tjetėr. Nė shkollėn fillore “Vėllazėrim-bashkim” do tė funksionojė grupi letrar “Naim Frashri” nėn udhėheqjen e Profesor Ramadan Shalės. Tė gjitha kėto veprimtari qė zhvilloheshin, zgjeronin rrethin e ndikimit tė artikulimit tė ēėshtjes kombėtare.
Manifestimi i 500 vjetorit tė lindjes sė Skėnderbeut dhe liberalizimi pak a shumė i revistave shqiptare, ku brenda ballinave mund tė lexohej pėr histori kombėtare, do tė ngjallė kureshtjen pėr tė hulumtuar edhe mė tepėr pėr dėshmorėt e kombit dhe bėmat e tyre.
Qė nga viti 1970 letėrsia dhe revistat letrare do tė vinin nga njė ushtarak i Tiranės (3) , qė pėrcillte kontingjentet e pemėve, perimeve, rrushit etj. dhe kjo literaturė, tash mė me sasi, jo vetėm lexohej e shpėrndahej, sipas motos, por kishte mundėsi edhe tė jetė pronė e atyre qė merreshin me analiza. Bujė tė madhe do tė bėjė edhe romani i Adem Demaēit, qė ishte dėnuar politikisht pėr herė tė dytė, “Gjarpijt gjakut” dhe disa revista letrare, tė cilat lexuesit ilegal mund t’i kėmbenin ndėr vete pėrmes bibliotekarit tė Bibliotekės sė Shkollės sė Lartė Pedagogjike nė Prishtinė, Beqir Elshani. Letėrsi ilegale vinte edhe nga Hysen Gega, punėtor nė Gjermani dhe pėrmes Ali Ahmetit nga Botusha, mėsues nė Maqitevė, do tė pėrhapej te nxėnėsit nga Halil Krasniqi e Mejdi Gega. Ramadan Shala tregon se Gjimnazi i Tharandės ėshtė institucion i parė shkollor qė bibliotekėn e ka furnizuar me revista letrare nga Tirana, falė ndihmės sė Beqir Elshanit. Ishte njė fitore e madhe qė nxėnėsit shqiptarė pėr herė tė parė nė vitin 1973 mund tė lexonin revistat shqiptare: “Nėntori”, “Shkenca dhe jeta”, Studime filologjike” dhe “Studime historike”.
Ndikim tė madh do tė bėjė edhe Radio Kukėsi me kėngė folklorike dhe me ngjarje tė historisė kombėtare, Televizioni Shqiptar me: Fjala artistike nė ekran, drama, etj., qė pėr fat mbulonte kėtė regjion.
Me 1978 do tė vihen kontaktet me sekretarin e ambasadės sė Shqipėrisė nė Beograd- Tomėn, pėrmes tė cilit, jo vetėm se sigurohet literaturė, por do tė informohen edhe pėr rrjedhat politike nė Shqipėri nė Jugosllavi e Kosovė, por edhe pėr aktivitetin politikė tė mėrgatės. Po kėtė vit do tė bėjė bujė edhe manifestimi i njėqind vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.
Po nė vitin 1970 do tė themelohet shoqėria kulturore artistike “Sythi i ri” me nismėn e Gafur Kabashit, qė mė vonė do tė njihet me emrin “Jehona”
Viti 1975 do tė bėjė edhe njė hap pėrpara nė kalitjen e rinisė, jo vetėm shkollore, por edhe studenteske. Me nismėn e Afrimit dhe mbėshtetjen e Sherif Gashit e Ramadan Shalės do tė themelohet shoqata letrare “Elena Gjika”, e cila do tė ketė sektorin letrar dhe dramatik, e, ku do tė angazhohen: Bislim Elshani, Ibrahim Shala, Fadil Vata, Halil Krasniqi, Ymer Bala, Rexhep Morina, Halil Morina, Ferat Morina, Ramadan Ramadanaj, Drita Lumi, Milajete Bektashi, Fadilete Shala, Islam Spahiu, Ragip Syla, Beqir Bekteshi e shumė tė tjerė, qė bashkė me “Afėrditėn” e Mushtishtit dhe “Pėrparimin” e Studnēanit do tė zgjerojnė ndikimin e vet atdhetar edhe jashtė Komune. Do tė kėndohen kėngė, do tė pėrgatitėn shfaqje dramatike, do tė pėrgatiten recitale e lexohen punime letrare shumė tė fuqishme e tė frytshme kombėtare. Ramadan Reshitaj, gazetar, me rastin e vdekjes sė Titos, nė njė analizė pėr “Rilindjen” shkruante, po e parafrazojė, se gjatė jetės sė vetė kjo shoqatė ka shfaqur shumė drama dhe nė orėn e fundit letrare nga dyzetė poezi nuk ėshtė lexuar asnjė pėr Titon, madje nuk ėshtė mbajtur as njė minutė heshtje, por tė gjitha kanė qenė me karakter nacionalist, pėrveē njė poezie pėr dashurinė.
Nė viti 1979, do tė Burgoset Ibrahim Shala, Besim Baraliu, Rrahman Llugaxhiu, Sadik Halitjaha, e do tė merren nė biseda informative Sadik Halitjaha, punėtor nė “Ballkan”, Fadil Vata, Halil Krasniqi, Fadilete Shala, Drita Lumi e ndonjė tjetėr nxėnės tė shkollės sė mesme – Gjimnazit. Nė vitin 1980 burgoset Ali Ahmeti, ndėrsa nga organet e UDB-sė do tė merren nė bisedė informative edhe Fadil Ndreca e Medi Gega. Po nė kėtė vit burgosen Hysen Gega, njė veprimtar i ngushtė i Jusuf Gėrvallės dhe Riza Vataj, kryetar i shoqatės “Vatra” tė studentėve shqiptar nė Zagreb. Kėto tri ngjarje bėnė jehonė tė madhe te shqiptarėt e kėsaj treve.
Viti 1981 kishin tė pėrgatitur tabanin kombėtar te therandasit (4)
Tė gjitha kėto sa u thanė mė lart, kanė krijuar tabanin kombėtar dhe demonstratat e vitit 1981 morėn karakterin e revolucionit nė gjithė hapėsirėn kombėtare nė ish-Jugosllavi.
Demonstratat e 11 Marsit 1981 edhe pse kishin karakter social, e alarmuan kreun e shtetit Jugosllav, sepse kishte informacione pėr pakėnaqėsinė e shqiptarėve, tė cilat ishin tė theksuara me vizitėn e Titos nė vitin 1979, sidomos nė Prizren, e cila pa vullnetin e Tij, u ndėrpre nė Kosovė.
Ishin tė angazhuar nė ilegale edhe Ruzhdi Gashi si student nė Prishtinė, Basri Zuka, punėtor kontabiliteti nė Ferizaj dhe Alush Shala, bujk nga Hoqa e Rahovecit, e ndonjė tjetėr.
Ndėrhyrja brutale me 25 e 26 Mars nė Prizren dhe Prishtinė shtoi revoltėn, sepse nė kėto demonstrime u kėrkua edhe Republika, qė tashmė ishte artikuluar bukur mirė nė masė. Nė Prishtinė do tė marrin pjesė Ruzhdi Gashi e ndonjė tjetėr, ndėrsa nė Prizren do tė janė tė angazhuar Mejdi Gega, Ymer Balaj, Nexhmije Demiri dhe Fatmir Zekolli. Tė gjitha kėto ngjarje pėrcilleshin nga aktivistėt e ilegales, duke analizuar se si tė veprohet nė kėtė situatė tė krijuar, sepse bartnin dy pėrgjegjėsiedhe tė
1. heshtjes edhe tė
2. orientimit tė gabuar tė politikės.
Tre prilli do tė gdhij me qytet-rrethime nė gjithė Kosovėn, por edhe me izolantėt e parė, e, nė mesin e tyre do tė jenė Nezir Gashi e Haxhi Zyba. Po me atė datė do tė vendoset njė lajmėrim nga ana e drejtorit tė gjimnazit – Rahman Zeqirajt, me tė cilin i ndalohej Afrimit tė hynte nė kėtė objekt shkollor. Po nė kėtė datė do tė bisedojnė Afrimi dhe Hazir Morina pėr tė ndėrmarrė veprime konformė situatės sė krijuar dhe pas dy apo tri ditėsh mendimit tė tyre do t’i bashkėngjitet edhe Halil Morina. Nė njė bisedė qė zhvillon Afrimi me Sajdi Gegėn, ky i dyti paraqet gatishmėrinė pėr tė vepruar. Do tė angazhohen edhe nxėnėsit si Mejdi Gega, Zyrafete Morina, Emerllah Krasniqi, Ismail Morina, (ky do tė torturohet fizikisht, nė polici, nga pasditja deri nė orėt e vona tė natės, duke i bėrė presion tė tregojė pėr veprimtarinė e Afrimit). Me bashkėngjitjen e Bislim Elshanit kėtij grupi, do tė vihen kontakte edhe me motrėn e Tij – Shemsijen, e cila ishte aktive nė tė gjitha demonstratat qė ishin zhvilluar nė atė kohė dhe rrethi i studentėve therandas do tė zgjerohet. Hazirit propozon pėr aktivizimin e Hazir Balajt dhe Asllan Beqirajt nė kryesi, me pak dilema do tė pranohen. Afrimi propozon Halit Demiri t’iu bashkėngjitet dhe kjo pranohet nga tė tjerėt.
ValmirM, 26 Jun 2011 #1

ValmirM
Webmaster
Vazhdon

Pėrmes Hazirit ky grup do tė mundohen tė lidhet me Izet Baraliun, pėr tė marrė edhe mendimin e Tij pėr aktivizim. Ky ato ditė ishte ilegal dhe nuk do tė jep mendim tė prerė, por do tė lė dilema pėr tė biseduar edhe njė herė. Mbahet takimi i parė nė shtėpinė e Fazli Morinės, i cili bėnė edhe sigurimin e takimit. Islam Morina merr pėrsipėr pėr ta sjellė nė takim Halitin, por nuk e gjen nė shtėpi, ndėrsa nė takim nuk marrin pjesė edhe dy tė fundit. Nė kėtė takim vendoset tė organizohet bojkotimi i mėsimit, mirėpo organet e arsimit komunal i mbyllėn shkollat pėrkohėsisht dhe ky aksion dėshton. Pas kėtij akti do tė pasojnė edhe izolimet tjera, duke pėrfshirė: Ramadan Shalėn, Shaip Kryeziun, Xhevat Kabashin, Haxhi Eminin, Gafurr Kabashin, Hysen Kryeziun etj.
Afrimi pėrmes Zenun Gashit lidhet me Met Krasniqin nga Arbana e Prizrenit, i cili ishte nė lidhje me grupin e tė rinjve: Hamėz Kryeziun, Afrim Hotin dhe Feti Hasanin. Lidhjet me Hamzėn do t’i mbajė Ramadan Gashi. Janė bėrė dy pėrpjekje pėr organizim tė demonstratave nė Prizren, por nuk kanė pasur sukses.
Takimi me Izetin nuk jep rezultate, madje Ai ėshtė edhe kundėr organizimit tė demonstrimit, tė paktėn kėshtu ka qenė i informuar grupi.
Nė njė mbledhje tė Komitetit Krahinor tė LKJ pėr Kosovė, kryetarėt e komiteteve komunale referojnė pėr situatėn politike nėpėr komunat e tyre. Kryetari i LKJ pėr Therandė – Jusuf Shabani, do tė deklarojė: “Nė Suharekė ende nuk ka pasur demonstrata. Nė bazė tė informatave qė kemi, kemi zbuluar tri qendra tė irredentės. Njėra ėshtė nė fshatin Bukosh, tjetra nė fshatin Reshtan dhe e treta nė fshatin Doberdelan. Sipas tė gjitha informatave qė disponojmė, qendra kryesore ėshtė nė Reshtan.”.” Ky deklarim i Jusufit bėri qė urgjentisht tė takohet grupi, pėrsėri nuk do tė vijė nė takim Haliti, ndėrsa Hazir Balaj dhe Asllan Beqiraj nuk kanė mundur tė marrin pjesė nė takim, pėr shkak tė ndėrrimit tė vendit. Takimi ėshtė mbajtur nė njė kasolle, pronė e Haxhi Ymer Gashit, nė tė cilin pėrveē kėsaj pesėshe morėn pjesė edhe Ruzhdi Gashi e Shefki Gashi, tė cilėt edhe bėnė sigurimin e objektit. Nė kėtė takim u vendos qė demonstrata tė mbahet tė martėn (ditė tregu) mė 26 Maj 1981. Propozimet e Afrimit pėr rrjedhėn e demonstratės u miratuan. Kėto ishin:
1. demonstrata tė fillojė pesėmbėdhjetė minuta para orės pesėmbėdhjetė, sepse atė kohė bėhej ndėrrimi i turneve nė fabrikėn “Ballkan”, e nxėnėsit e ciklit tė ultė do tė jenė nėpėr shtėpi;
2. demonstratėn ta fillojnė Met Krasniqi, Hysni Gega, Emedllah Krasniqi, Ruzhdi Gashi;
3. Mejdiu tė merr parullat dhe bashkė me Ruzhdiun t’i shpalosin;
4 demonstrata tė fillojė me kėngėn “Dalėngadalė po vjen Behari”. (5)
Pėr tė shkruar parullat u autorizua Bislimi. U diskutuan edhe pėrmbajtja e tyre dhe erdhėn nė pėrfundim se duhet tė ishin kėto:
a. Republikė;
b. Pa Republikė nuk ka barazi;
c. Poshtė Shovinizmi serbo madhe;
d. Tė lirohen shokėt tanė nga burgu, sepse ata janė lulja mė mirė e Kosovės;
e. dhe Kushtetutė, ja me hatėr ja me luftė.
U mor qėndrim se ditėn e demonstrimit tė ishin tė gjithė nė Therandė.
Po pėr kėtė datė, me tė rinjtė e Prizrenit, kėtė e ka dit vetėm Halili, ėshtė krijuar njė grup prej pesė vetash, tė stacionuar nė Hisar me armė, qė nėse vijnė pėrforcimet e njėsiteve speciale nga Prizreni, t’i pengojnė deri nė tėrheqjen e demonstruesve. Udhėheqės i kėtij njėsiti ka qenė Rexhep Krasniqi nga Prizreni.
Me 26 Maj do tė shkohet sipas programit. Afrim takimin e fundit e kisha caktuar me Hazirin nė “Ballkan”, i cili e kishte gruan tė shtruar nė spitalin e Lubjanės dhe shokėt kishin marrė qėndrim, qė Ai tė mos merrte pjesė nė demonstratė, por tė udhėtonte pėr atje. Me tė marrė kėtė sugjerim tė shokėve, Haziri ngritėt nga tryeza dhe pas pesė minutash, milici Hazir Kabashi, do tė ma vė revolen prapa qafe dhe
“Nė emėr tė popullit” kėrkon tė dorėzohem, e, si pėrforcim kishte njėsitin special, i cili ishte pėrhapur nėpėr restorant me armė automatike nė gatishmėri. Kjo ka ndodhur rreth tre orė para fillimit tė Demonstratės. Hipur nė veturė tė tipit “Fiqa” dhe me shpejtėsi tė vogėl, mė kanė dėrguar nė postėkomandėn e milicisė, kjo pėr tė mė parė qytetarė se isha i arrestuar nė mėnyrė qė tė dėshtojė demonstrata. Nga ai moment e gjer nė shpėrthim tė demonstratės operativistėt Vesel Krasniqi e Daut Morina kanė parashtruar vetėm dy pyetje: “Nė ora sa do tė fillojė demonstrata” dhe “Nga ku planifikohet tė fillojė…?”
Na tubuan nė njė qeli tė gjithė tė arrestuarit e asaj dite, tė torturuar e tė pėrgjakur, por mė sė keqi e kishte pėsuar Mejdi Gega. Mė vonė nė qeli do tė vijė Muhamet Hoti, operativist shtetėror, i cili bashkė me milicėt i torturonte tė arrestuarit, duke kėrkuar prej tyre tė tregonin se kush isha unė, atėherė kam ndėrhyrė, sepse me te njihesha qė nga viti 1974. Nga nervozizmi Ai e shfryu tėrė mllefin nė mua, duke i urdhėruar edhe milicėt tė vepronin, njė herė pėr babėn e herėn tjetėr pėr mua.
Se si ka shpėrthyer demonstrata, sa kanė marrė pjesė nė tė dhe deri ku kanė arritur demonstruesit tė parakalojnė nė qytet, kėtė mund ta thonė ata qė kanė marrė pjesė, edhe pse shumė gjėra i kam mėsuar mė vonė.
Fillimisht kam qenė i akuzuar nė bazė tė Nenit 136 Alinea 1, Nenit 139 Alinea 1 dhe Nenit 114. Shokėt tjerė kanė qenė tė akuzuar nė bazė tė Nenit 136, Alinea 1 dhe Nenit 114. Veprimtaria ime ndėrlidhje edhe me tė rinjtė e Prizrenit dhe kur gjatė hetuesisė ėshtė arritur tė shkėputeshim edhe mua mė heqin Nenin 139 Alinea 1.
Nė proces gjyqėsor tė udhėhequr nga Orhan Rekathati – Kryetar i Gjykatės sė Qarkut nė Prizren dhe bartėsi i aktakuzės Jakup Gurmani – prokuror, do tė shqiptohen kėto dėnime:
1. Afrim Morina me shtatė vjet burg tė rėndė
2. Bislim Elshani me shtatė vjet burg tė rėndė
3. Sejdi Gega me gjashtė vjet burg tė rėndė
4. Hazir Morina me pesė vjet burg tė rėndė
5. Halil Morina me pesė vjet burg tė rėndė
Me kundėrvajtje, nga dy muaj, do tė dėnohen:
6. Mejdi Gega
7. Ruzhdi Gashi
8. Agron Gashi
Nga Universiteti i Prishtinės Afrimi do tė dėnohet edhe me pesė vjet ndalimi pėr studime, ndėrsa Sejdiu, Ruzhdiu e Zyrafeti do tė dėnohen me nga njė vit.
Zėvendės prokurori i Gjykatės Supreme, publikisht kėrkon tė shqiptohen dėnimet mė tė larta dhe minimumi tė jetė dhjetė vite burg tė rėndė, ngase sipas Tij, koha e pėrgatitjes sė demonstratės, mėnyra e organizimit, mosha e jonė dhe pėrgatitja shkollore do ta arsyetonin kėrkesėn e Tij.
Ndėrsa nga grupi i tė rinjve tė Prizrenit do tė dėnohen kėta:
1. Hamzė Kryeziu me shtatė vjet burg tė rėndė
2. Afrim Hoti me gjashtė vjet burg tė rėndė
3. Feti Hasani me gjashtė vjet burg tė rėndė
Me 1995, nė Doberdelan, ėshtė organizuar pėrvjetori i pesėmbėdhjetė i demonstratės sė vitit 1981. I lajmėrohem organizatorit, se kisha pėrgatitur me shkrim njė punim. Ragip Zekolli kėrkoi qė t’ia jepja Atij pėr ta kontrolluar, pėrndryshe nuk do tė mė lejohej ta lexoja, sepse nuk isha paraparė nė program. Tė njėjtin mendim e ndau edhe Ukė Bytyqi, se sipas Tij, Ragipi ishte historian dhe duhet dhėnė mendimin pėr vėrtetėsi, pėrndryshe nuk do tė mė lejohej tė merrja fjalėn. Unė vendosa me timen dhe nė fund e mora fjalėn pa i pyetur.
Pas njėzetė e tetė vitesh, publikisht dėgjoj, nė debate televizive pėr kryetar tė Komunės sė Therandės, madje edhe nė balotazh, pasi ua kisha tėrhequr vėrejtjen publikisht me njė reagimi “Organizatorėt janė tė gjallė”, se Blerim Kuēi ka qenė organizator i kėsaj demonstrate!!! Kjo “vėrtetėsi” ėshtė e shėnuar edhe nė faqen e internetit pėr Komunėn e Therandės, nė biografin e kryetarit- Kuēi. Duhet ta dinė tė gjithė, se historia ėshtė ajo qė ka ndodhur dhe jo ajo qė kemi dėshirė tė ketė ndodhur.
1981- sha bazament i krijimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės
Po t’i referohemi ngjarjeve tė mėvonshme historike, do tė nxjerrim kėto pėrfundime. Qė nga demonstratat e marsit tė vitit 1982, Theranda do tė jetė barometėr i lėvizjes kombėtare. Therandasit do tė dalin bartės tė proceseve, jo vetėm nė nivel lokal, por edhe nė nivel kombėtar, deri nė mbarimin e Luftės nė Kosovė, Luginė tė Preshevės dhe Maqedoni.
Zhvillimet qė pasuan pas demonstratave tė vitit 1981, na japin tė drejtė, dje dhe sot, t’i quajmė revolucionare. Kjo pėr shkak tė karakterit gjithėpėrfshirės tė shqiptarėve nė hapėsirėn e ish-Jugosllavisė nė proceset politike, pėr shkak tė vazhdimėsisė vetėmohuese dhe sakrifikuese, jo vetėm tė bartėsve tė proceseve, por edhe tė familjeve tė tyre
Ishin revolucionare, sepse pėrkundėr shtrirjes sė aparati shtetėror tė dhunės, serbo sllavėt nuk arritėn tė ndalin rrugėn e nisur pėr fitore. Shqiptarėt ditė e mė tepėr bashkoheshin dhe kėtė bashkim nuk mund ta zhbėnte pushtuesi, pėrkundėr disa veglave tė veta, qė kishin mbetur si raritet nostalgjik tė sė kaluarės, tė cilat i pėrdori deri nė theqafje nga kėto troje.
Ishin revolucionare dhe mu pėr kėtė UDB-ja dhe KOS-si kishin shtuar aktivitetin e vet dhe derdheshin mjete pėr zbulimin e revolucionarėve apo grupeve revolucionare nė gjithė hapėsirėn e shtetit, nė struktura ushtarake e nė shėrbime ushtarake dhe diasporė.
Ishin revolucionare, sepse bėnė jehonė nė gjithė botėn e qytetėruar, pėr tė cilėn u angazhuan, fillimisht gazetarėt, e mė vonė edhe diplomatėt e shteteve tė ndryshme. U mundėsua qė nė Parlamentin Europian, nė vitin 1984, tė dėgjohet referimi i Enver Hadrit pėr masakrat dhe gjenocidin qė bėnte Jugosllavia mbi shqiptarėt.
Ishin revolucionare, sepse edhe republikat tjera tė Jugosllavisė shihnin tatėpjetėn e asaj kryetare artificiale dhe filluan tė mendonin pėr rrugėtimin e mėvetėsishėm, sepse mė nuk durohej fashizmi serb.
Ishin revolucionare, sepse qė nga viti 1984 filluan tė mendojnė pėr kundėrvėnie tė armatosur, siē ishte rasti me Rexhep Malėn e Nuhi Berishėn. Dhe ky revolucionaritet, qė nuk arriti ta shuante e as ta zbehte regjimi titist e millosheviqjan bashkė me vasalėt e tyre, bėri qė tė krijoj edhe mekanizma ushtarak, fillimisht Frontin e Rezistencės e Bashkimit Kombėtar (1989), Lėvizjen Kombėtare Ēlirimtare e Kosovės (1992) dhe sė fundi krijimin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (1994), e, qė tė gjitha nė Therandė kishin bazė tė fortė.
Unė kurrsesi nuk pajtohem nė mes paralelizmave qė vėnė me “Solidarnostin” polak, sepse ajo luftonte pėr pluralizėm politik, ndėrsa te ne bėhej luftė pėr jetė a vdekje, pėr ēlirim e bashkim kombėtar, siē nuk jam pajtuar, e nuk pajtohem, me paralelizmat qė vihen pėr demonstratat e vitit 1968 nė Evropė dhe te ne, sepse atje demonstrohej pėr hapėsirė kulturore, ndėrsa te ne pėr mbijetesė kombėtare.
Theranda ka tė gjitha parakushtet pėr tė ecur pėrpara nė realizimin e synimeve shekullore tė dėshmorėve tė kombit, pėr ēlirimin e vise tė pushtuara dhe bashkimin kombėtar. Kam bindje, se nė kėtė rrugėtim, therandasit do tė zėnė vend tė merituar nė historinė kombėtare, siē e kanė deri nė ditėn e sotme.
Fusnotat:
1. ”Kosova sot” kur informon pėr tridhjetė vjetorin e demonstratave tė 1981, paraqet Ukė Thaēin organizator!!!
2. Faqja e internietir “Suhareka. Com” flet vetėm pėr Ukė Thaēin dhe Blerim Kuēin dhe “harron” tė pėrmend kumtesėn bosht tė kėtyre ngjarjeve, autorin e kėtij shkrimi.
3. Me njėrin prej tyre kam qenė i lidhur dhe nga Ai gjatė viteve 1970-1974 kam marrė literaturė dhe kam mbajt letėrkėmbim (Ai ka qenė me pseudonim dhe adresėn e ka pasur nga Korēa, por ka qenė ushtarak nė Tiranė), pėr fat tė keq emri nuk mė kujtohet.
4. Nė historikun e shkurt tė Therandės nė faqe interneti, kjo datė nuk pėrmendet fare.
Therandė, 26.05.2011

Artikullin mund ta lexoni edhe ketu : Kombi Shqiptar
ValmirM, 26 Jun 2011 #2
StillMandi likes this.

Sweety el
Anėtar i zjarrtė
KONCEPTI I REVOLUCIONIT TĖ VITIT 1981​



Qė nė fillim do tė thosha se Ngjarjet e vitit 1981, mė e saktė do tė ishte tė quheshin:
REVOLUCIONI GJITHĖPOPULLOR,qė ishte vazhdimėsi e misionit atdhetar tė Lidhjes
Shqiptare tė Prizrenit, e Luftės pėr Pavarėsinė e Shqipėrisė,e Ēlirimit tė Kosovės nga zgjedha hegjemoniste e Jugosllavisė; vazhdimėsi e luftės me penė e me pushkė e atdhetarėve,qė synim kryesor kishin-BASHKIMIN e t ė gjitha trojeve shqiptare tė pushtuara nga fqinjėt, me Shqipėrinė,synim kėtė qė armiqtė e kombit tonė, me taktikė, e quanin:
"Synim pėr Shqipėri tė Madhe, slogan ky armiqėsor,pėr ta njollosur luftėn e drejtė tė shqiptarėve, qė nė fakt asnjė logjikė nuk na sjell argumente,sepse nuk ka Shqipėri tė "MADHE", apo "TĖ VOGĖL", por ėshtė njė Shqipėri Etnike Natyrore me trojet e veta.


Revolucioni i vitit 1981, nuk mund tė quhet, thjesht, njė demonstratė dosido me grumbuj turmash,njė demonstratė anarkiste, spontane, euforike, por njė Revolucion i parapėrgatitur dhe i organizuar mirė prej forcave pėrparimtare atdhetare e figurave, qė fijet e pėrpjekjeve dhe luftėrave tė vazhdueshme i mbajtėn tė pakėputshme drejt ēlirimit nga robėria sllave, si njė krijesė artificiale me toka tė pushtuara,e quajtur Jugosllavi.

Revolucionin e Pranverės sė lavdishme tė vitit 1981,duhet ta shohim si koncept, qė ishte i pari revolucion qė theu akullin dhe e hoqi iluzionin se Jugosllavia ishte "SHTET I SHENJTĖ", "i pandryshueshėm". Ky Revolucion shqiptar, pra,u tregoi popujve tė Jugosllavisė,po edhe opinionit ndėrkombėtar, se ai shtet me emrin Jugosllavi, ishte ndėrtuar prej qelqi dhe gjithėsesi do tė pėlciste e pėr njė kohė tė shkurtėr, sepse ishte shtet i formuar me themel gėnjeshtrash e dhune.

Nė opinion, pėr Revolucionin Gjithėpopullor Shqiptar tė Kosovės kishte zėra qė thoshin se ai ishte "i manipuluar nga njė forcė e huaj,"e brendshme" apo "e jashtme" "pėr t'ia kėputur perspektivėn" aq "tė vrullshme" Kosovės, sepse Kosova kinse "vetvetiu" do tė shkėputej nga njėsia federative e Jugosllavisė.
Pra, Revolucionin e quanin si shpėrthim "tė parakohshėm","tė dėmshėm".
Revolucioni i Pranverės 1981-ishte hapi i parė i shkatėrrimit tė Jugosllavisė, pikėrisht duke e demaskuar atė "shkėlqim" tė rrejshėm tė atij shteti. Ndikoi qė shqiptarėt tė kėndelleshin e tė bindeshin se nuk ėshtė turp as kundėrnjerėzore tė jesh nacionalist e ta duash sė pari vetveten, se po nuk qe i tillė, tė tjerėt do ta shfrytėzojnė kundėr teje.
Regjimi jugosllav, pėrballė opinionit ndėrkombėtar, jepte njė lustėr pėr ta fshehur terrorin qė ushtronte mbi shqiptarėt:"Ja,zotėrinj,te ne shqiptarėt janė tė privilegjuar -kryetar i shtetit tonė ėshtė shqiptar Sinan Hasani...",qė nė fakt ai ishte njė kukull qė i shėrbente vetėm sovranit tė vetė, Titos dhe regjimit.
Revolucioni 1981 i hoqi maskėn Josip Broz Titos, qė nėpėr botė proklamohej se udhėhiqte njė shtet me tė drejta "tė shkėlqyera" pėr tė gjitha kombėsitė qė e pėrbėnin Jugosllavinė dhe ai, Titoja, bėnte thirrje qė sistemin Vetėqeverisės tė tij ta merrnin "model" dhe shtetet e tjera tė botės.
Revolucioni gjithėpopullor-i kėndelli tė gjithė ata qė ishin me dyshime nė forcėn-POPULL, qė ishin tė bindur pėr paprekshmėrinė e Jugosllavisė, sepse, pėr shumė kė, Jugosllavia ishte njė gogol. Ky Revolucion shqiptar qartėsoi ēdo gjė qė ishte kundėr interesave kombėtare shqiptare, siē ishte shfrytėzimi i pamėshirshėm ekonomik, siē ishte shfrytėzimi i TREPĒĖS, kur nė nivelin shtetėror jugosllav bėnte pjesė me 3O% tė eksportit tė pasurisė, po qė ishte dhe njė garanci
bankare pėr marrjen e kredive. Me njė fjalė,,ky Revolucion,ua hoqi maskėn tė gjitha skenave e prapaskenave,qė ishin nė dėm tė Kosovės;atėbotė Kosova ishte tėrėsisht e izoluar nga tregu ekonomik,politik,kulturor e kombėtar.
Revolucioni i vitit 1981-ishte udhėrrėfyesi, ishte thirrja pėr popullin:
O SOT O KURRĖ, KA ARDHĖ SAHATI!
Ndihmesė tė pallogaritshme,pėr mbajtjen e frymės atdhetare,pėr sqarime tė sakta tė prapavijave pėr tė gjitha situatat dha Qeveria Shqiptare nė krye me Enver Hoxhėn, qė nė mėnyrė kujdestare tė prindit, pėrmes shtypit e medieve tė tjera nė shumė gjuhė tė botės, njoftonte opinionin ndėrkombėtar se ē'po ndodhte nė tė vėrtetė nė Kosovė me shqiptarėt. Pėrveē kėsaj, Shqipėria,me seriozitetin mė tė madh po pėrgatitej edhe ushtarakisht qė,po tė krijohej situatė e pashmangshme alarmante, tė ndėrhynte ushtarakisht pėr ta ēliruar Kosovėn. Dhe, po ai, Enver Hoxha, pėr hir tė Kosovės dhe viseve tė tjera tė pushtuara shqiptare,me Jugosllavinė nuk bėri asnjė lėshim a marrėveshje, qė do tė dėmtonte interesat e shqiptarėve, pėrkundrazi, me kėmbėngulje, ngriste zėrin e protestės pėr vėllezėrit, -siē thoshte Enver Hoxha vazhdimisht, sepse kėtė e trajtonte si njė plagė gjithėkombėtare.
Revolucioni shqiptar i vitit 1981-ishte njė kambanė qė tė zgjonte prej gjumit politik edhe shqiptarėt nė Maqedoni e nė Mal tė Zi,po edhe nė shtete tė tjera e nė Mėrgatė,pėr ta lidhur fort zinxhirin atdhetar qė fronti i veprimit tė ishte i shumanshėm dhe i efektshėm,qė regjimi jugosllav tė goditej nga njė grusht i pashėrueshėm shqiptar. Dhe pikėrisht kėshtu ndodhi, falė figurave emblematike legjendare, siē ėshtė i madhi ynė,Adem Demaēi, i cili u bė shpresa e kombit, bashkė me shumė grupe revolucionare qė vepruan nė tė gjitha trojet shqiptare dhe nė Mėrgatė,tė cilėt ditėn masėn ta drejtojnė e ta koordinojnė nė mėnyrė tė shkėlqyer,pavarėsisht vėshtirėsive tė mėdha qė ishin. Njė ndihmesė tė madhe pėr parapėrgatitjen e Revolucionit tė Pranverės 1981 dha veprimtari i pandalshėm, Ramadan Pllana, i cili nė mėnyrė tė shkėlqyer e zgjeroi rrjetin e veprimtarisė ilegale nė tė gjitha trojet shqiptare;-dhe nė Mėrgatė ishin Jusuf Gėrvalla e Kadri Zeka,tė cilėt kishin marrė pėrsipėr qė, nė emėr tė idealit kombėtar tė bėnin bashkimin e LNĒKVSHL,e udhėhequr nga Jusufi dhe OMLK, tė udhėhequr nga Kadriu, lėvizje kėto, si mė tė mėdhatė nė atė kohė, kur Jusufi vepronte nė Gjermani,ndėrsa Kadriu nė Zvicėr. Kėta tė dy veprimtarė me bashkėpunėtorėt e tjerė kishin pėr qėllim qė tė shkrinin tė gjitha grupet ilegale nė njė Lėvizje gjithėpopullore, pėr t'iu shmangur pėrēarjeve,sepse misioni i vetėm kombėtar ishte bashkimi i tė gjitha trojeve shqiptare me Shqipėrinė nė njė shtet.
Me fillimin e shkatėrrimit tė Jugosllavisė, -pra, nė prag tė viteve tė nėntėdhjeta, u krijua njė mendėsi vetėmashtruese se "erėrat demokratike" vetvetiu do ta ndryshojnė gjendjen e shqiptarėve. Andaj elita e Lidhjes Demokratike e Kosovės, pėrdori shpresėn dhe besimin e masės sė gjerė pėr t'i futur nė njė ombrellė qė nuk priste shiun, duke e gėnjyer masėn e lodhur se ēdo gjė do tė pikė prej qiellit, po paraprakisht, duke e shfrytėzuar modestinė dhe shpirtin e sakrificės tė ish-tė burgosurve politikė,duke i marrė shumė prej tyre nė gjirin e LDK me prapavijė pėr tė mbledhur pikė nė masėn e gjerė pėr interesa karrieriste nė dobi tė titizmit jugosllav. Nė vazhdim,nuk kaloi shumė kohė dhe LDK, me orientimet e saj oportuniste,pėr ta ruajtur "virgjėrinė" politike tė saj,deklarohej:"Ne jemi kundėr ekstremizmit,e dėnojmė atė",i hapte udhė regjimit serb pėr t'i goditur veprimtarėt revolucionarė, si "TĖ PAREHATSHĖM","ANAKRONIKĖ", qėndrim ky i LDK,qė masėn e gjerė shqiptare po e klasifikonte nė dy ekstreme tė kundėrta, kėshtu qė qėndrimi reaksionar i LDK ndikoi qė shumė intelektualė atdhetarė tė ndiqeshin e tė burgoseshin, siē ndodhi me atdhetarin e politologun e shquar, Ukshin Hoti.
-Pra, LDK, e sabotoi UDHĖN E LIRISĖ, duke e ēorientuar njė masė tė madhe tė popullit, pėr ta vėshtirėsuar mė shumė luftėn e vazhdueshėm qė po zhvillohej nga tė gjitha kėndet kombėtare,sepse LDK,nė krye me Ibrahim Rugovėn, proklamonte haptazi se "ekstremistėt" po e prishnin "PAQEN", sipas gėnjeshtrave tė tė cilit, Republika e Kosovės do tė pikonte nga qielli. Nga ana tjetėr, Ibrahim Rugova,vazhdimisht opinionit ndėrkombėtar i servonte njė qėndrim sikur ēdo gjė ishte nė rregull nė Kosovė,sepse "funksiononte" "PUSHTETI PARALEL".
Revolucioni i vitit 1981,me njė mund tė madh e ruajti frymėn atdhetare nė vazhdimėsi,ndonėse vetė lindja ogurzezė e LDK e pengoi dhe i doli prag pėr ta sabotuar misionin e shenjtė pėr Ēlirimin e Kosovės;kjo ndodhi edhe gjatė Luftės heroike tė sė lavdishmes USHTRI ĒLIRIMTARE TĖ KOSOVĖS,qė ishte kurorėzim i forcave atdhetare tė shumė brezave,qė kurrė nuk i kėputėn fijet e pėrpjekjeve pėr Ēlirimin e trojeve shqiptare,ndėrkohė qė Ibrahim Rugova me klikėn e tij, si pykė djalli pėr pėrēarjen e shqiptarėve stisėn me nguti formacionin famėkeq tė quajtur FARK,duke e kėrcėnuar njė vėllavrasje tragjike, kur gjatė Luftės kundėr Serbisė e pengoi dhe e sabotoi USHTRINĖ ĒLIRIMTARE. Kjo situatė tė pėrkujton pikėrisht periudhėn nė prag tė vitit 1912, kur shumė luftėtarė ishin nėn tutelėn e osmanėve qė e pengonin Pavarėsinė e Shqipėrisė, ndonėse shumė sish tė LDK e kuptuan realitetin dhe iu bashkuan aradhave tė UĒK.,ushtri e cila idealin e kahmotshėm kombėtar e kurorėzoi me fitore, me ēlirimin e me pavarėsimin e Kosovės, tė ndihmuar nga miqtė amerikanė e disa shtete tė Evropės.
Por, ideali final kombėtar i shqiptarėve pėr tė ardhmen ėshtė BASHKIMI I TROJEVE SHQIPTARE NĖ NJĖ SHQIPĖRI dhe ky ideal nuk ėshtė njė iluzion folklorist, por do tė bėhet njėmendėsi, siē u bė pavarėsimi i Kosovės.

SI E PĖRJETUAM REVOLUCIONIN SHQIPTAR,NĖ KOHĖN KUR NE ISHIM BURGOSUR MĖ PARĖ?

-Pak ditė para se tė burgosesha (nė nėntor 1979), nė Ditarin tim kisha shkruar pikėrisht kėshtu:"Sė shpejti do ta nisim Dasmėn dhe do ta shporrim tymin e zi helmues e mesitėt me sy tė kėqij dhe do ta martojmė Diellin me Lulen..."
-Dhe, kėtė tekst ia kisha dėrguar Celulės "DIELLORI", nė tė cilėn ishin pjesėtarė: Raif Ēelaj, Nexhmedin Melenica, Mehė Uka(tash dėshmor), Rrahim Rama, Magbule Qyqalla, nė Shkollėn Normale tė Prishtinės.
Unė, (S.Q.) me shokėt Ramadan Pllana, Abdyl Lahu, Rrahman Llugaxhiu, Emrush Xhemaili, Skėnder Jashari, Hajdin Abazi, Ibrahim Shala dhe Asllan Loshi, pikėrisht kur si njė vullkan shpėrtheu Revolucioni, mė 1 prill 1981, u gjendėm nė Burgun e Mitrovicės sė Sremit. Pėr ēudi, po nė njė anė, edhe pėr krenari,tė burgosurit joshqiptarė nė atė Burg kishin marrė frikė, sikur e kishin humbur pusullėn dhe neve shqiptarėve na shikonin sa me urrejtje,aq dhe me frikė dhe po na trajtonin sikur ne ishim ATA QĖ PO E HANIM JUGOSLLAVINĖ. Po, ēka ishte qesharake, mua dhe shokut tim, Ramadan Pllana; njė i burgosur politik serb na pėrgjėrohej gati me vajė nė buzė:
"AMAN,DUAJENI JUGOSLLAVINĖ...NUK ĖSHTĖ E KEQE JUGOSLLAVIA!...", - sepse, tė gjithė ishin bindur se shqiptarėt ishin tė pathyeshėm dhe tė parėt qė po ia thėrrmonin themelin shtetit jugosllav.

Heidelberg, Mė 11 mars 2011
Sweety el, 2 Jul 2011 #3

Sweety el
Anėtar i zjarrtė
http://www.enver-hoxha.net/content/content_shqip/navig-majtas/1981.htm
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Contenu sponsorisé




MessageSujet: Re: Ali Ahmetit nga Botusha, mėsues nė Maqitevė,    

Revenir en haut Aller en bas
 
Ali Ahmetit nga Botusha, mėsues nė Maqitevė,
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: