AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Kush kontrabandoi me arme?Ja shqiptaret patriota

Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 15315
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Kush kontrabandoi me arme?Ja shqiptaret patriota   Mar 12 Fév - 18:35

Lėvizja Popullore e Kosovės dėrgoi, qė nė fillim, njerėzit e saj pėr tė pėrgatitur terrenin nė Shqipėri. Nė krye tė kėtij grupi, edhe kur qeveriste Ramiz Alia, edhe kur qeveriste Berisha, edhe kur qeveriste Nano, do tė ishte i njėjti njeri: Xhavit Haliti. Mė pas, me vendim tė posaēėm tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm, u dėrguan edhe Ramiz Lladrovci dhe Halil Selimi, por kjo ėshtė pėrtej kohės nė tė cilat zhvillohen ngjarjet e kėtij libri. Shėrbimi i fshehtė serb dėrgoi atje Ramė M. Ai nė fare pak kohė ndėrtoi rrjetin e tij, i cili u shtri sidomos nė Tiranė dhe nė Durrės.Mė pas, pėrmes disa lidhjeve tė veēanta, strukturat e HIJES u shtrinė edhe nė Tropojė, veēanėrisht pėrmes B.Demirit, ish ushtarak, kontrabandist mė vonė, i cili do tė ishte prijėsi i bandės qė do tė vriste nė pritė Ilir Konushevcin, dhe qė mė pas, do tė vritej nga Fatmir Haklaj, si shenjė hakmarrje qė kishte vrarė njerėz qė ishin nė besė tė tij.
Nė ndryshim me periudhat qė pėrballoi Haliti, Ramė M. qėndroi deri kur e kuptoi se koha e tij po shkonte. Nė ndihmė tė tij, nė kohė tė ndryshme u dėrguan njerėz tė damkosur si kontrabandistė tė drogės, tė ngatėrruar me gjithfarė veprash penale, brenda e jashtė Kosovės,si ishin vllezerit Muriqi. Mjerisht, nė ndihmė tė tij, u dėrguan edhe njerėz qė prej disa kohėsh kishin krijuar lidhje me disa nga strukturat e luftės, sidomos nė Linjėn e Llapit, siē ishte “Dhėmbėprishuri”.
Ramė M. tė krijonte pėrshtypjen e njė njeriu tė mirė, tė qetė, i interesuar pėr ēėshtjen kombėtare, i dhėnė pas halleve tė luftės, gjithnjė me merakun se duheshin ndihmuar ata qė po luftojnė, tė cilin, “tė vinte keq qė nuk e kishe njohur mė parė”.
Xhavit Haliti ndėrtoi njė rrjet tė vogėl njerėzish rreth vetes. Ata ishin tė besuarit e tij. Duke ditur tė krijojė lidhje tė sakta, ai u kap mė shumė, si i thonė, pėr brirėsh, me hallkat nga ku mund tė vendosej, dhe nuk ishte asgjė e fajshme nė qėndrimin e tij. Pėrkundrazi. Do tė kishin njė kontribut tė ēmuar Sahit Krasniqi, Ali Reshani, Shaban Muja etj., tė cilėt secilin udhėtim mund ta quanin si udhėtimin e tyre tė fundit.
Barrėn e logjistikės, deri nė vitin 1997, e mbartėn vėllezėrit Haradinaj, Luani dhe Ramushi. U ngritėn disa baza, pėrgjithėsisht shtėpitė e njerėzve tė thjeshtė, ose tė ingranuar nė lėvizjen ilegale. Pastaj ngrihet njė grup tjetėr, fillimisht me 4 ose 5 vetė, e mė pas zgjerohet deri nė dhjetė vetė.
Barrėn e kėtij grupi e mbanin Ilir Konushevci (“Mėrgimi”), Adrian Krasniqi (“Rexha”), Mujė Krasniqi (“Kapuēi”), Hysen Dreshaj (“Besniku”), Gėzim Sejdiu (“Genci”), Qerim Kelmendi (“Dema”), Gazmend Imeri (“Bardheci”) i fshatit Ponashec, Astrit Jakupi, djali i Plakut tė Shishmanit, Xhemė Jakupit, Naim Haziri (“Dilaveri”), Emin Hoxha nga fshati Cermjan, etj. Janė disa shtėpi tė kthyera krejtėsisht nė dobi tė luftės, ajo e familjes sė Xhemė Jakupit, krijuar nga Zahiri, shtėpia e Musa Demirit (“Haxhi Baba”) nė Golem, shtėpia e Xhavit Hoxhės nė Golem, shtėpia e Agim Tafa (Krasniqi) nė Bajramcurr, djali i mixhės sė Adrianit, dhe pastaj baza kryesore nė Bajramcurr. Ajo ishte ngritur tek shtėpia e vėllezėrve Krasniqi, qė ishin djemtė e mixhės sė Adrianit, e cila ishte vėnė krejtėsisht nė shėrbim tė UĒK-sė, qė nga Besnik Tafė Krasniqi, i biri i tij, Arturi, pėr tė ecur mė tej tek kamioni i Besnik Krasniqit, me tė cilin transportoheshin armėt e para, sado tė pakta, pėr tė shkuar tek shtėpia e Sulejman Berishės nė Prifq, pėr tė shkuar edhe mė tej tek shtėpia e bacės Sulejman Krasniqi, ku fillonin ngarkesat qė bėheshin natėn, pėr tė ecur dy net e njė ditė, deri tek baza e parė e UĒK-sė, tek shtėpia e Plakut tė Shishmanit. Prej aty, bartja e armatimit kalonte nė Jabllanisė (sot Shqiponja) e Gjakovės, pėr tė vazhduar tek shtėpitė-baza nė Aqarevė, Prekaz, Dush, etj.
Pas rėnies sė Adrian Krasniqit grupi zgjerohet. Nga Gjermania shkojnė dy vullnetarėt e parė nė sektorin e logjistikės, Gani Nuhaj (Dyseldorf), Demir Demiri (Bochum) dhe Cane Demiri (Bochum), Ganiu nga Jezerci / Ferizaj, kurse dy kushėrinjtė Demiri nga Morina / Gjakovė.Pastaj, pėrmes Burim Murmullakut vjen lidhja e re me tezakun e Ponashecit “Hoxhėn”. Tani nga linja Bajram Curr-Prifq-Lugu i Zi-Shishman kalohet nė njė rrugė mė tė favorshme, Bajram Curr-Prifq-Popoc, pėr tė kalauar nė kėtė linjė, sė pari deri nė Ponashec, e mė pas pėr t’u zgjeruar edhe kah Smolica, pėrmes “Kanunit”e Agron Ramės pėr nė Jabllanicė.
Mė pas, gjithnjė nė kėtė linjė tė logjistikės do tė jenė Xhemajl Fetahu (Gjermani / Raushiq i Pejės), Blerim Muriqi (Zvicėr / Rugovė), pastaj njė grup i organizuar nga Gani Nuha (Jezerc / Ferizaj), Tomorr Gashi (Graboc i Pejės), Bekim Kelmendi dhe Gjylshane Kelmendi (Gjermani / Llabjan i Pejės), Naim Kastrati (Gjermani / Doberdol i Pejės), Fanol Bardhaj (Gjermani / Pejė), Shaban Gashi (Pejė), Xhevat Fetahu (Raushiq i Pejės), etj. Drejtues i grupit do tė zgjidhej Gani Nuha, ndėrsa zevendes Fanol Bardhi.
Ndėrkohė Ilir Konushevci kishte organizuar edhe njė linjė tjetėr, qė funksiononte nga krahu i Kukėsit, nga Kruma dhe drejtues tė saj ishte Qemal Idrizin (Vushtrri) dhe Ruzhdi Saramati (Zhur).
Pėrse u ndala kaq gjatė? Vėreni diēka. Gjithēka ka kaluar pėrmes njerėzve tė zakonshėm dhe pėrmes shtėpive tė njerėzve tė zakonshėm, tė cilėt e kanė bėrė kėtė, pa menduar se do tė kenė pjesėn e vet nė histori, pa dėshiruar qė pėrmes gjithė asaj qė bėnin, tė kishin mė shumė tė holla, pra tė pasuroheshin. Gjithēka ka kaluar pėrmes portave dhe si thonė, kush tė hap portėn, tė ka hapė zemrėn.
Shėrbimi i fshehtė serb, qė u shtri bukur fort nė Tiranė dhe nė pjesėn veriore tė vendit, nuk mund tė kishte njė rrugė tė tillė. Mund tė hapeshin porta pėr tė, por jo tė njerėzve tė mirė, pra jo portat e shtėpive. Atėherė ai vendosi tė bėnte diēka krejt tjetėr, pėrsosmėrisht e mbuluar dhe nė dukje krejt e zakonshme. Mendoi tė hapte disa lokale nė Tiranė, ndonjė nė Durrės dhe rrugės pėr nė veri. Ato do tė ishin pikėstacionet e mbledhjes dhe e kalimit tė lajmit. Ramė M. gjendej kudo. Fillimisht paraqitej si njė njeri nė nevojė dhe pėrfitonte nga njė fond qė ishte ngritur nė Zvicėr nga llapjanėt, me emrin e Ali Ajetit. Mė pas do tė kishte njė banesė nė Laprakė, mė pas do tė ngrinte njė dyqan nė qendrėn e Tiranės, pėrballė Hotel Dajtit, ku thuhej se ishte bashkėpronar me Murat Ajetin, ngjitur me lokalin e njohur tė asaj kohe, qė ndodhej po ashtu pėrballė, me emrin “Nikolino”. Aty, afėr tyre, si rastėsisht, ishte vendosur edhe njė telefon, i cili do u shėrbente shqiptarėve tė Kosovės pėr tė folur me familjet e tyre. Pėrmes kėsaj linje, jo rrallė, pėr njerėzit qė dyshonin se ishin tė ingranuar nė lėvizjet ilegale, bėhej pėrgjimi dhe regjistrimi i bisedave. Edhe nė lokalin tjetėr, qė e kishin nė anėn e djathtė, pra nė restorantin “Kumanova”kishin dėrguar njė njeri tė tyre. Kjo nuk ishte e mjaftueshme. Atėherė ngritėn njė bazė tė UDB-sė edhe nė restorantin “Prizreni”. Ishte njė rrethim pėrmes dyqanesh, lokalesh, restorantesh, ku jo rrallė do tė uleshin edhe njerėz tė luftės. Pėrgjithėsisht, njerėzit qė ishin strukturuar e dinin se kur dhe pėr cilėt do tė pėrgjonin. Ndoshta kjo ka qenė edhe arsyeja pse Zahir Pajaziti takimin e parė dhe tė fundit me Azem Sylėn e cakton vetė se ku do tė bėhet, jashtė kėtij rrjeti, nė tė cilin ai kishte filluar tė dyshonte. Pa asnjė dyshim, se nėpėr kėto qendra udbashe ka kaluar mjaft informacion i vyer pėr shėrbimin e fshehtė serb. Vitet qė erdhėn mė pas treguan se cilėt kishin qenė tė involvuarit nė tė gjithė kėtė, megjithėse nuk i treguan tė gjitha.
Nė diasporė, shėrbimin e fshehtė e drejtonte njė njeri i njohur, tinėzar deri nė dhimbje, pėrfitues deri nė mėrzi, Hafiz Gagica, Kryetar i LDK-sė nė Gjermani. Thuhej se nė zyrėn e tij ishte parė disa herė edhe Selim Brosha, eksponenti i njohur i UDB-sė. Nuk e di se sa e vėrtetė ėshtė kjo. Personalisht kam folur dy herė me Gagicėn, herėn e parė nė zyrėn e tij, dhe, herėn e dytė, pėrmes telefonit. Herėn e parė, kur isha nė Gjermani si gazetar, mė dha “porosinė”qė tė mos e takoja Ibrahim Kelmendin, sepse ishte njė njeri “i rrezikshėm”. Herėn e dytė, pak para pėrfundimit tė luftės, kur pas bisedės sime, m’u pėrgjigj shkurt, disa herė: “tė ruajt zoti”, si tė donte tė mė thoshte se robi nuk mund tė mė ruante mė. Kur ai nuk ishte mė i nevojshėm, shėrbimi i fshehtė i LDK-sė e nxori krejtėsisht jashtė loje, ēka ndodh jo rrallė me denoncuesit bajatė.
Nė qendėr tė Hijes, shėrbimi i fshehtė serb vendosi disa figura, tė cilat, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, kishin vendosur kontakte, qoftė pėrmes afėrsisė familjare, qoftė pėrmes njohjeve tė hershme, me njerėz ose struktura qė kishin lidhje me luftėn. Mė ka bėrė gjithnjė pėrshtypje dėshmia ose mė saktė tė thuash prononcimi i njėrit nga pjesėtarėt e parė tė njėsiteve guerile, se “kam mendimin se Murat A., Ramė M. dhe Genc K. janė tre agjentėt mė tė suksesshėm tė UDB-sė, qė kanė keqpėrdorur lidhjet familjare, pėr tė depėrtuar deri aty ku UDB-ja as qė e ka parė nė ėndėrr se mund tė depėrtojė”. Nuk kam hyrė tė verifikoj kėtė prononcim, pėr vazhdimin e kėtij libri mė ėshtė mė interesante gjetja e kėtij fakti, i cili, edhe nė qoftė apo nė mos qoftė i vėrtetė pėr tre personat e mėsipėrm, si do tė saktėsohej mė vonė, do tė ishte i saktė, tė paktėn prej dy prej tyre.
A duhej mohuar Zahir Pajaziti? A duhej mohuar Edmond Hoxha? A duhej mohuar Hakif Zejnullahu? Kush ishin ata, cili prej tyre kishte qenė njeri i frustuar, cili prej tyre kishte qenė dorė e zgjatur e shėrbimit tė fshehtė serb, terrorist, njeri i Arkanit etj. etj.?
Share
<
Prev Next >
http://www.kosovarimedia.com/index.php/biblioteka/libra-shqip1/96-enigma-e-nje-vrasje-te-trefishte-bedri-islami/1347-enigma-e-nje-vrasje-te-trefishte-hija-bedri-islami.html
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 15315
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Kontraébandistet e uēk   Mer 13 Fév - 4:18


ALBANIAN TERRORISM - Docstoc – Documents, Templates, Forms ...
Ruzhdi Saramati ... Gafurr Adili, who uses an alias of Valdet Vardari, born in Kiĉevo, FYROM, is the
Salihaj: Hashim Thaci po pergatit atentate kunder kundershtareve ...
... shenuar: 109-Ruzhdi Serameti,i lindur mė 19 07 1950 nė Prizren Ky quhet Ruzhdi Saramati ... „Balem“, born in Štimlje and residing in Turkey. The main destinations of the
“kam mendimin se Murat A., Ramė M. dhe Genc K. janė tre agjentėt mė tė suksesshėm tė UDB-sė, qė kanė keqpėrdorur lidhjet familjare, pėr tė depėrtuar deri aty ku UDB-ja as qė e ka parė nė ėndėrr se mund tė depėrtojė”. Nuk kam hyrė tė verifikoj kėtė prononcim, pėr vazhdimin e kėtij libri mė ėshtė mė interesante gjetja e kėtij fakti, i cili, edhe nė qoftė apo nė mos qoftė i vėrtetė pėr tre personat e mėsipėrm, si do tė saktėsohej mė vonė, do tė ishte i saktė, tė paktėn prej dy prej tyre.
A duhej mohuar Zahir Pajaziti? A duhej mohuar Edmond Hoxha? A duhej mohuar Hakif Zejnullahu? Kush ishin ata, cili prej tyre kishte qenė njeri i frustuar, cili prej tyre kishte qenė dorė e zgjatur e shėrbimit tė fshehtė serb, terrorist, njeri i Ark
anit etj. etj.?


http://www.kosovarimedia.com/index.php/biblioteka/libra-shqip1/96-enigma-e-nje-vrasje-te-trefishte-bedri-islami/1347-enigma-e-nje-vrasje-te-trefishte-hija-bedri-islami.html
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Kush kontrabandoi me arme?Ja shqiptaret patriota
Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: