AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Edhe spiunet i vrete dikur armiku

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Lun 25 Mar - 1:23

[DOC]
shkarko - Pashtriku.org
www.pashtriku.org/.../libri_masakra_e_dubraves_... - Traduire cette page
Format de fichier: Microsoft Word - Afficher
Tė burgosurit Bislim Zogaj, Reshat Nurboja dhe njė tjetėr me batanije i bartėn .... Midis tė ekzekutuarve pati edhe disa tė burgosur ordinerė, tė cilėt gjatė u kishin shėrbyer gardianėve si spiunė. ...... Sylejman Shaip Badallaj nga Zhuri, Prizren; ..... shkrimtarėt, profesorėt universitarė serbė, tė tubuar nė “Srpski Kultur
ni Klub” tė ...
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Lun 25 Mar - 1:36

Nė prag tė copėtimit tė dytė, mė 1912/13, Shqipėria kishte 3 804 000 banorė, prej tė cilėve mbi tre milionė shqiptarė. Kėso kohe Vilajeti i Kosovės kishte 32 900 km2 me mbi 1 270 000 banorė. Shqiptarėt pėrbėnin mbi 65% tė banorėve, kurse tė tjerėt ishin bullgaro-maqedonas, vlleh (cincarė), serbė, turq, romė, ebrej etj. Territori i Kosovės aktuale, prej 10 887 km2, mė 1912, kishte vetėm rreth 3.7 pėr qind serbė, ndonėse Cvijiq flet pėr 5 pėr qind.
Viti 1912, me Kryengritjen e Pėrgjithshme tė Shqipėrisė nėn udhėheqjen e Hasan Prishtinės, shėnoi kthesėn vendimtare pėr autonominė e Shqipėrisė. Pėr ta penguar kėtė fitore shqiptare, Rusia e hodhi nė luftė Aleancėn ballkanike, nėn parullėn: "
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Lun 25 Mar - 1:40

ishte ndėrmarrje kulturocidale, etnocidale dhe gjenocidale sllave e greke ortodokse antishqiptare me pėrkrahjen e Rusisė dhe tė Evropės.
Ēdo rezistencė shqiptare do tė shuhej me gjak, ploja e masakra tė shpėrblyera nga Rusia dhe Evropa ngjashėm me ato nė vitet 1877-1881, tė rezistencės sė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Pėr kėtė fakt fliste qartė proklamata shqip me cirilik: "T'ton fiseve n'Shqipni, Or vllazni!", e gjeneralit Bozhidar Janko, drejtuar shqiptarėve porsa soldateska serbe shkeli nė Mėrdar e Pėrpallac, mė 18 tetor 1912. Nė kėtė thirrje vihej nė pah kėrcėnimi barbar kanibalist serb ndaj shqiptarėve: "Pushk'n kemi me qit m qato qi qet me nee, elle na lasht zoti, shkrum kemi me e bo qat shpi, e katundin, qi na kten pushk'n, e qato qi na pret vllaznisht kemi me prqaf vllaznisht, si kur vllau vllaun, se po bim m nji dor: bes'n e zotit, drejtn e njerzin, e me qetrn po bajim arm e zjarm...!"
Kėtė platformė serbe pėr plojat mbi qenien shqiptare tė Kosovės historike e legalizonte ndėrkombėtarisht kėrkesa publike e princit tė Serbisė, Aleksie Karagjorgjeviē, porsa shkeli nė tokėn shqiptare nė vise tė Kumanovės: “Unė dėshirojė vetėm qė kėtu tė vijnė disa mijėra njerėz evropianė me pėrgjegjėsi e tė shohin shqiptarėt, tė cilėt ne i kemi zėnė robėr, dhe ata tė binden se kėta njerėz mezi mund tė quhen njerėz dhe tė pėrfitojnė bindjen se Ballkani patjetėr duhet tė spastrohet nga kėto egėrsira...!"
Fitorja e Aleancės ballkanike u kurorėzua nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr, e cila, nga Shqipėria e vitit 1912, shkėputi 61 510 km2 dhe mbi tre milionė banorė me shumicė absolute shqiptare. Konferenca e Londrės, mė 29 korrik 1913, e aprovoi projektin e "Principatės sė Shqipėrisė", njė shtet shėmtirė, pa trup tė plotė, tepėr i gjymtuar, pa asnjė gjymtyrė pėr jetė. Ky shtet do tė kishte rreth 28 760 km2 me rreth 800 mijė banorė.
Okupatorėt serbė, malazez, bullgarė e grekė, mė 1912/13, ushtruan kulturocid, etnocid dhe gjenocid nė tokat shqiptare njėsoj si nė vitet 1877-1881. Mbi platformėn e kėtij shkretimi hodhėn dritė tre bashkėkohės. Ushtaraku serb Dimitrie Tucoviē, socialist, duke informuar opinionin pėr krimet serbe nė njė fshat shqiptar nė Lumė, mė 1913, shkroi: “Fshati ka qenė i zhdukur pėr dy orė, me skena qė ėshtė vėshtirė tė pasqyrohen. Plutonet kanė rrėzuar gratė qė mbanin foshnjat nė gji; pranė nėnave tė vdekura klithnin foshnjat e tyre, tė cilat qenė tė kursyera rastėsisht nga plumbat; trupat si bredh tė malėsoreve tė bukura janė gėrryer si krimbat nėpėr lėndinė
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Lun 25 Mar - 1:42

nėn numrin e shqiptarėve tė viteve tė 50-ta tė shekullit XIX. Tashti nė arealin e Shqipėrisė Etnike kishte vetėm 1 779 929 frymė (833 000 nė arealin e Shqipėrisė londineze dhe 946 929 nė viset shqiptare tė aneksuara Jugosllavisė dhe Greqisė). Del se, vetėm midis viteve 1912-1920, numri i shqiptarėve nė Shqipėrinė Etnike ishte zvogėluar pėr mbi 1 220 000 frymė dhe kjo pa shtimin natyror tė tre milionė shqiptarėve, sa kishte mė 1912
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Lun 25 Mar - 1:56

Nė fillim tė vitit 1998 nga Burgu Hetues i Qarkut tė Prishtinės transferohet nė Burgun e Dubravės njė grup i tė dėnuarve: Avni Klinaku, Liburn Aliu, Dylber Beka, Enver Dugolli, Eqrem Kastrati dhe Jahja


Bajrush Xhemaili paska shpetue pa therre si patriot apaaaa

Lista e tė burgosurve politikė qė ndodhėshin asaj kohe nė Burgun e Dubravės ėshtė kjo: Bajrush Xhemaili, Hajredin Hyseni, Xhelal Canziba, Ismet Mahmuti, Raif Ēela, Avdi Mehmeti, Rexhep Oruqi, Sheremet Ahmeti, Blerim Olloni, Hajzer Hajzeraj, Reshat Maliqi, Fadil Hyseni, Sejfullah Sahatqiu, Shefqet Beqaj, Gani Mullabazi, Salih Sokoli, Esat Haxhijaha, Xhemajli Haxhimustafa, Remzi Tetrica, Naser Husaj dhe Naser Ndrecaj.
Pėrcjelljet e shumta qė u bėheshin, jo vetėm atyre, por, po thuajse tė gjithėve qė ishin arrestuar ose dėnuar pėr veprimta
ri patriotike,
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Lun 25 Mar - 2:00

ritransferimi nga Burgu i Dubravės nė burgjet serbe i tė gjithė tė burgosurve politikė, me arsyetimin, sa qesharak aq edhe ironik - kinse ,,pėr shkaqe sigurie…’’!?! Ky transferim fillimisht u bė nė dy burgje, pikėrisht nė Kazamatin e Nishit dhe nė Kazamatin e Mitrovicės sė Sremit.
Nė burgun e Mitrovicės sė Sremit transferohen: Bajrush Xhemaili, Avni Klinaku, Liburn Aliu, Dylber Beka, Enver Dugolli, Eqrem Kastrati, Raif Ēela, Avdi Mehmeti, Hajzer Hajzeraj dhe Naser Husaj. Ndėrsa nė burgun e Nishit transferohen: Hajredin Hyseni, Ismet Mahmuti, Xhelal Canziba, Sheremet Ahmeti, Gani Mullabazi, Salih Sokoli, Remzi Tetrica dhe Naser Ndrecaj.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Lun 25 Mar - 2:06

, shpesh u vinin dhe i “vizitonin”, e sidomos kur pėsonin humbje nė frontin e luftės. Thjesht shqiptarėt nė burgjet serbe nuk ishin tė burgosur, ishin pengje tė luftės,
Kurr ne vitin ishte ringu midis Luan Krasniqit dhe nje kundershtaritpubliku u que ne kembe dhe brohoriste ;Tere bota na ka inati qe jemi ma te fort,dhe ne keto momente e grushtoi łore dhe Luani ra per toke dhe zeri i shqiptareve u shtjerr.
Shqiptari eshte i forte me tradhetue ,me tu shpif dhe me ta ngjite bishtin pa e pasur fare.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Lun 25 Mar - 2:08

nė kampin e Mitrovicės sė Sremit e gjetkė, siē ishte edhe vizita e kriminelit Arkan, tregonte qartė se ndaj tyre po pėrgatitej diēka
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Lun 25 Mar - 2:18

Kazamatin e Mitrovicės sė Sremit, pikėrisht mė 26 prill 1999, u urdhėrohet tė burgosurve politikė (mė herėt i kishin grumbulluar nė njė dhomė, ku e kishin sjellė edhe profesor Mr. Ukshin Hotin), qė me nguti t’i bėnin gati gjėrat qė kishin, sepse do t’i transferonin “diku tjetėr…”!?! Prej Mitrovicės sė Sremit i sollėn nė Kazamatin e Nishit, kamp i cili pėr shqiptarėt i tejkalonte edhe kampet mė tė kėqija naziste.
Nė Burgun e Nishit i mbajtėn vetėm tri ditė, prej 26 - 29 prill 1999. Ndaj tė burgosurve shqiptarė kėtu tashti do tė zbatohej njė dhunė shumė e shfrenuar, Nga humbja e nje autoblindes nga nato dhe vdekja e ekipit te saj paramilitaret deshten qe te hakmirren ne te burgosur...Ndodhi, kėtu, para syve tė tė burgosurve shqiptarė, diēka e papritur, diēka humane pėr t’u shėnuar. U zhvillua njė dramė e vėrtetė nė mes tė gardianėve shoqėrues tė tė burgosurve dhe paramilitarėve qė donin tė hakmerreshin mė ēdo kusht ndaj tė burgosurve shqiptarė tė rraskapitur. Dhe gati sa nuk filloi njė luftė nė mes tė dy palėve serbe tė armatosur. Kėrkesės pėr hakmarrje gardianėt iu pėrgjigjėn: “E kemi njė urdhėr nga Milosheviqi qė kėta tė burgosur duhet mė ēdo kusht t’i dėrgojmė nė numėr tė caktuar nė njė vend”. Sė fundi, paramilitarėt e frustruar iu bindėn logjikės ushtarake, e kuptuan se kishte njė urdhėr nga lart dhe se atė urdhėr duhej respektuar, edhe pse e dėshironin hakmarrjen kėmbadoras edhe ndaj tė pamundurve. Shqiptari dhe ushtari i NATO-s pėr ata tashti ishin njė dhe barabar tė urryer
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Lun 25 Mar - 2:26

Tashti Burgu i Dubravės mė nuk ishte nė rendin e mėparshėm, edhe pse kishte po atė infrastrukturė dhe kishte po ata gardianė. Personeli i Burgut tė Dubravės, i cili do tė bartė barrėn e krimit nė Masakrėn e Dubravės, ishte: drejtori, Aleksandėr Kovaēeviq, komandanti, Miki Vidiq, mbikėqyrėsi, Branko Komatina, milici Gėrga Igor e tė tjerė dhe gardianėt e quajtur: Aca, Mitri, Mance, Pegja e tė tjerė. Tashti pushteti pėr krim ndaj pengjeve shqiptare, u ishte besuar tė burgosurve ordinerė: Svetlan Martinoviq nga Vrraka e Shkodrės, vrasės i Familjes Cacaj nga Deēani, Boban Bashēeviq nga Nikshiqi dhe Ilia Mishkoviq nga Ēaēaku e tė tjerėve.
Nė kėtė burg, kohė mė parė, ishte sjellė njė pjesė e tė tė burgosurve ordinerė shqiptarė nga burgjet e ndryshme dhe aty ishte njė pjesė e tė tė burgosurve qė ishin gjatė kohė nė njė pavijon, i cili ishte pėr nga mbikėqyrja mė i veēantė. Vazhdimi i grumbullimit tė tė burgosurve dhe tė pengjeve nė kėtė kamp tashti do tė vazhdojė pėr ēdo ditė, duke i sjellė herė nga burgjet hetuese, herė tė arrestuar nė qytetet dhe nė fshatrat nėn shtetrrethim ushtarak dhe policor. Mė 18 maj 1999 i sollėn edhe 155 civilė nga Gjakova, qė ishin arrestuar apo ishin marrė me dhunė nga shtėpitė e tyre. Kėto pengje i shoqėruan, deri nė Burgun e Dubravės: Dragan e Vladan Veliēko Miloviq, Slobodan Slavko Kovaē e Ibrahim Batusha, tė gjithė nga Gjakova, dhe Dushan Vekiq nga Hoēa e
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Lun 25 Mar - 2:33

Rahovecit. Nė vijim, me pengjet gjakovare do tė mirėn milicėt nga Gjakova: Slobodan Kovaē, Milan Jakiq, Gjokica Stanojeviq dhe Rade Nikiq.
Vėrtet, sipas informatave tė tėrthorta, numri i tė burgosurve shqiptarė - pengje tė luftės, tashti arriti mbi 950 veta, ndaj tė tė cilėve zbatohej keqtrajtimi dhe dhuna e paparė. Nė kėso rrethana kishte ndodhur njė pėrjashtim i papritur. Tė burgosurit pritnin me padurim ditėn e 17 majit 1999, kur do t’i skadonte afati i burgut profesor Mr.Ukshin Hotit, ndėrsa Ai do tė merret nga burgu, pa pritur, njė ditė mė parė, mė 16 maj 1999, “lirim” i pazakonshėm nė praktikėn e burgjeve serbo-sllave dhe veēanėrisht pėr rrethanat e Luftės ēlirimtare nė Kosovė. Megjithatė, shpresohej se Bacin Ukė, siē e thirrnin Ukshinin bashkėvuajtėsit nė burgje, mund ta priste ndonjė pėrfaqėsues i organizatave humanitare, siē mund tė ishte Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar, qė do tė kujdesej pėr sigurinė e jetės sė tij.
Pas marrjes dhe zhdukjes sė Profesor Ukshin Hotit, zhvillimet e pėrgjakshme vazhduan rrugėtimin. Po atė ditė qė u “lirua” Hoti, nga burgu u “lirua” edhe Rasim Plava nga Cėrmjani i Gjakovės, i cili mė vonė u gjet i vrarė nė Vranoc tė Pejės, tė nesėrmen u “lirua” Haki Z. Dinaj nga Raushi i Pejės dhe konsiderohet i zhdukur, kurse mė 18 maj 1999, nė mjediset e Burgut tė Dubravės ėshtė ekzekutuar Shkėlzen Pepshi nga Juniku i Deēanit. Krimi i pashembullt, gjakderdhja e llahtarshme, do tė ndodhė mė 19 - 24 tė majit tė vitit 1999.

Bajrush Xhemaili

PROJEKTIMI, QĖLLIMI DHE REALIZIMI I MASAKRĖS

Tė burgosurit shqiptarė nė kazamatet serbe janė shembull tipik i njė trajtimi tė egėr pėrtejmesjetar nė prag tė mijėvjeēarit tė tretė. Atyre u ndodhi edhe ajo mė e keqja - pėrjetuan ploja dhe ekzekutime kolektive, pra, u ndodhi Gjakderdhja e Dubravės, e pashembullt nė kthesėn vendimtare tė rendit tė ri demokratik perėndimor.
Pėr tė kuptuar makiavelizmin e pushtuesit serb rreth Masakrės sė Dubravės tė 19-24 majit tė vitit 1999, ndaj tė burgosurve shqiptarė, kėrkohet t’u kthehemi rrethanave mė shumė se njė vit mė parė, pikėrisht nga koha e luftimeve ballore tė UĒK-sė me makinerinė luftarake tė okupatorit serb. Koha kur tė burgosurit shqiptarė bėnin njė jetė rutinore burgu realisht u pėrfundua me Ndeshjen e Likashanit, mė 28 shkurt, dhe Epopenė e Prekazit, mė 5-7 mars 1989. Tashti lajmet nė TV dėgjoheshin me njė frymė, dhe komentet pėr ato qė thuheshin nė vizitat qė kishin tė burgosurit me familjarėt u bėnė ushqim shpirtėror, veēanėrisht pėr tė burgosurit politikė.
Armata serbe sa vinte dhe arsenalin ushtarak po e tėrhiqte nga Serbia dhe po e sistemonte nė Kosovė, nė gatishmėri pėr luftėn pėrfundimtare kundėr shqiptarėsisė shekullore tė saj. Nė mėnyrė qė sa mė pak t’i binte nė sy faktorit ndėrkombėtar tė vendosjes, duheshin vende tė pėrshtatshme pėr tė vendosur teknikėn dhe ushtarėt. Pėr ato kėrkesa, pa dyshim, vend mė tė pėrshtatshėm sesa Burgu i Dubravės nuk kishte.
Kėshtu, nė Kopshtin e burgut tashti filluan tė zbrisnin helikopterėt ushtarakė dhe shihej qartė se burgu po kthehej nė njė bazė tė fortė ushtarake, ku nuk mund tė kishte mė vend pėr tė burgosur. Era e luftės tashti po frynte edhe nė burg dhe pritej vetėm dita e transferimit tė tė burgosurve nė ndonjė burg gjetkė. Ajo ndodhi mė 29 dhe 30 prill 1989, kur do tė transferohet grupi i parė nga Dubrava nė burgjet e Serbisė. Tė gjithė kėta tė transferuar ishin tė burgosur politikė. Nė vijimėsi u transferuan edhe tė burgosurit ordinerė.
Nė pavijonet e Burgut tė Dubravės fillimisht i sistemuan forcat e armatosura paramilitare serbe, pėr t’i fshehur nga opinioni ndėrkombėtar, ndėrsa jashtė mureve tė burgut u llogoruan ushtarėt serbė, me teknikėn mė moderne. Kėshtu, Dubrava tashti po bėhej baza mė e fuqishme e makinerisė ushtarake serbe nė Dukagjin.
Tė burgosurit shqiptarė nė burgje tė Serbisė do tė mbahen plot njė vit, nė kushte tė ndera jetėsore, nėn regjimin e dhunės fizike e psikike tė paparė. Ndonėse i kishin larguar me “me motivimin”: “Largohen pėr shkaqe tė sigurisė nga rajoni i pėrfshirė nė luftė…!”, tashti do t’i kthejnė nė Burgun e Dubravės, shumicėn e tyre, ditė mė ditė pas njė viti, mė 29 dhe 30 prill 1999, nė kohėn e intensifikimit mė tė madh tė bombardimeve ajrore tė NATO-s mbi arsenalin ushtarak tė Serbisė nė Kosovė dhe tė luftės vendimtare tė UĒK-sė pėr ēlirimin e Kosovės. Koha dhe mynxyrat e vėrtetuan faktin se kthimi i tė burgosurve dhe i pengjeve tė luftės ishte bėrė sipas njė skenari paraprak pėr ekzekutimin e tyre me pjesėmarrje tė NATO-s si aleate e UĒK-sė.
Deri nė prag tė filleve tė Masakrės serbe numri i tė burgosurve nė Burgun e Dubravės, sipas njė pėrllogaritjeje nga tė burgosurit, arriti numrin rreth 950 veta, tė vendosur nė katėr pavijone: C1, C2, B2 dhe nė Pavijonin Pranues, nė kushte jetėsore tė paimagjinueshme tė rėnda.
Vėrtet, qėllimi i kthimit tė tė burgosurve nga burgjet serbe nė Kosovė dhe nga burgjet e Serbisė nė Burgun e Dubravės do tė bėhet e kuptueshme shumė shpejt pėr akėcilin tė burgosur. Por, pėrmasa e tragjedisė nuk mund tė merrej me mend. Kjo e panjohur i mundonte tė gjithė tė burgosurit dhe pengjet shqiptare dhe sigurisht qė askush nuk ka mundur tė rrinte indiferent ndaj saj. Pėrkundrazi, tė gjithė ishin tė shqetėsuar nga pesha e sė panjohurės.
Pushteti serb i kishte bėrė me pėrpikėri llogaritė, duke qenė i sigurt se ka ardhur koha qė NATO-ja t’i bombardojė edhe objektet e burgut, meqė kishte informata paraprake se ai ishte kthyer nė bazė ushtarake. Ndėrkohė ishin tėrhequr “paramilitarėt” dhe nė vend tė tyre ishin kthyer tė burgosurit shqiptarė. Logjistika e NATO-s, siē duket, nuk u besoi informatave nga logjistika e UĒK-sė - pėr kthimin e tė burgosurve shqiptarė nė ambientet e Burgut tė Dubravės. Dhe, krimi i llahtarshėm ndodhi.
Mė 19 maj 1999, e mėrkurė, diku nga gjysma e ditės, flota ajrore e NATO-s bombardoi objektet e burgut – dy pavijone brenda mureve dhe disa jashtė tyre, si dhe drejtorinė e burgut etj. Pavijoni C1, qė ishte pėrplot me tė burgosur, goditet me 4 projektilė. Pas pak ēastesh qėllohet edhe pavijoni B3, por kėtu nuk kishte tė burgosur, ngase tashti ai pėrdorej si depo.
Gardianėt kishin ikur sapo kishte filluar bombardimi, kurse tė burgosurit nė pavijonet C1 dhe B2 ishin tė mbyllur. Vetėm tė burgosurit nė pavijonin C2 kishin njė tretman mė tė veēantė, ishin kryesisht tė burgosur ordinerė. Ky pavijon gati tėrė ditėn i kishte dyert e hapura. Tė burgosurit qė pėrjetuan krimin nė pavijonin C1 do tė pėrpiqen t’i thyejnė
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Mar 26 Mar - 7:35

Nga ky moment tre veteranėt politikė, nė themele tė UĒK-sė: Nait Hasani, Bislim Zogaj dhe Bajrush Xhemaili, njė njėfarė dore, morėn komandėn tė themi morale mbi tė burgosurit - pengje tė luftės. Kėta, tė ndihmuar nga tekniku i medicinės Afrim Rifaj dhe veprimtarėt Haqif dhe Sherif Ilazi, Njazi Kryeziu dhe Dėfrim Rifaj, si dhe nga Frashėr Shabani etj., kanė filluar t’u japin ndihmėn e parė tė plagosurve dhe kėshtu i vunė themelet e Shėrbimit tė Ndihmės sė Parė nė krye me teknikun e medicinės me pėrvojė tė gjatė, Bislim Zogajn - Hero i Dubravės, siē preferohet tė quhet nga tė mbijetuarit e masakrės
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Mar 26 Mar - 7:40

pavijonin C1. Nė hyrjet e pavijonit vendosėn katapulte, caktuan personat qė do t’i tėrhiqnin litarėt pas komandės dhe tė tjerėt, nė vijėn e parė, qė do tė mbytnin sulmuesit me shufra hekuri e me “armė” tė tjera tė ftohta. Pra, kėta burra ishin pėrcaktuar paraprakisht pėr njė vdekje heroike para shokėve tė plagosur.
Tė nesėrmen, mė 23 maj 1999, nisi tmerri tė thellohet qė nga mėngjesi. Serbėt paramilitarė e paramilitarė kriminelė, gardianėt dhe administratorėt e burgut, tė uniformuar dhe civilė, organizuan njė sulm tė tmerrshėm, tepėr kriminal, nė objektet ku ishin strehuar tė burgosurit shqiptarė, me pėrjashtim tė pavijonit C1, tė fortifikuar. Sulmuesit ishin tė informuar pėr gatishmėrinė pėr rezistencė pėr tė plagosurit nė pavijonin C1, andaj u frikėsuan tė rrezikonin jetėn e ndonjėrit sulmues.
Sulmi i parė me bombe dore u bė nė ambientet e ngrohtores. Tani hynė me armė automatike e revole me plumbin nė tytė dhe qėlluan tė burgosurit me sadizėm tė paparė, me plumb nė ballė.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Mar 26 Mar - 7:52

Midis tė ekzekutuarve pati edhe disa tė burgosur ordinerė, tė cilėt gjatė u kishin shėrbyer gardianėve si spiunė. Tė tillė ka nė ēdo burg. Kėshtu, ekzekutimi i mėngjesit tė 23 majit 1999 e thelloi tmerrin dhe pasigurinė e pėrgjithshme.
Pak minuta pas ekzekutimit tė 30 tė burgosurve, personeli i burgut i ftoi tė pėrjetuarit e ekzekutimit tė 23 majit 1999 tė tuboheshin nė Sallėn e sportit. Tė burgosurit, pėrpos atyre nė pavijonin C1, tė cilėt ndihmonin dhe kuronin tė plagosurit, iu pėrgjigjen urdhrit, pa vonesė. Kėta, tė themi kushtimisht, nė mbrojtje tė spitalit, e ndjenin vėshtirė heqjen dorė nga planifikimi i rezistencės pėr mbrojtjen e tė plagosurve. Pėrgjegjės moral pėr hapa tė mėtutjeshėm, pėr fatin e tė plagosurve dhe tė tė gjithė tė burgosurve - pengje lufte, tashti ishin katėr veta: Bajrush Xhemaili, Avdi Mehmeti, Nait Hasani dhe Bislim Zogaj, tė mbėshtetur fuqimisht nė rreth 25 veta, tė barrikaduar nė pavijonin C1. Pas ultimatumit tė tretė, qė u vinte pėrmes tė dėrguarve nga Salla e sporteve, falė urtisė sė Bajrush Xhemailit, hoqi dorė nga rezistenca e planifikuar, sė fundi, edhe Avdi Mehmeti. Njėsiti i shpėtimtarėve mori me vete, mbi supe, tė plagosurit e palėvizshėm dhe iu bashkua grumbullit nė Sallėn e sporteve.
Pas pak minutash, sapo pjesa militante e ekzekutorėve u tėrhoq nga salla dhe rrethina e saj, ekipi i shpėtimtarėve - i ndihmės sė parė nė krye me Bislim Zogajn u aktivizua. Tė plagosurit u sollėn nė Sallėn e sporteve ku do t’u ofrohet ndihma e parė. Plagėt ishin tė tmerrshme, kishte tė plagosur me shumė plagė nė trup. P.sh., Valdet Rama kishte tetė plagė tė rėnda e disa tė tjera mė tė lehta dhe ishte vėshtirė t’i jepej ndihma e parė. Cilėn plagė t`ia lidhje mė parė? Si ta vendosje? Nė ēfarė pozite, kur nė tėrė trupin kishte plagė? Po kėshtu ishte me Fatmir Tafallarin, i cili kishte shumė plagė dhe gjakderdhje tė madhe. Shumė plagė kishte edhe Abdylgjemil Alimani, i cili vetė i nėnti ishte gjetur nė njė pusetė kur paramilitarėt ua kishin hedhur dy granata dore. Tė gjithė ishin plagosur, por Abdylgjemili kishte mė sė shumti plagė me gjakderdhje shumė tė mėdha. I burgosuri Bedri Kukalaj njėzet e katėr orė qėndroi, i plagosur, nė mesin e tė vrarėve. Atė e vėrejti njė i burgosur dhe e solli nė Sallėn e sportit nė gjendje tė pavetėdijshme. Plumbi e kishte marrė nė nofull.
Numri i tė plagosurve me shumė plagė dhe me plagė tė rėnda ishte shumė i madh, ndėrkaq dhėnia e ndihmės sė parė do tė vazhdojė gjatė tėrė ditės. Njėkohėsisht, tė plagosurve para njė e dy dite do t’u pastrohen plagėt me jod. Kėshtu, nė natėn e 23/24 majit 1999, pėrveē rreth 150 vetave qė kishin plagė mė tė lehta dhe kishin shkuar me shokė nėpėr pavijone, nė Sallėn e sportit ishin 106 tė plagosur rėndė, tė palėvizshėm, pėr tė cilėt gjatė natės u pėrkujdesėn Bislim Zogaj, Nait Hasani, Abaz Beqiri, Asllan Selimi, Dylber Beka dhe Shefqet Kabashi.
Tė nesėrmen, mė 24 maj1999, pa asnjė paralajmėrim, tė gjithė tė burgosurit, tė shėndoshė dhe tė plagosur, do t’i transferojnė me autobusė nga Burgu i Dubravės nė Burgun e Lypjanit. Me njė fjali: Nisi odesiada e re e tė burgosurve dhe e pengjeve, pėr tė pritur ēlirimin e Kosovės nėpėr burgjet e Serbisė.
Krejt nė fund, duke pėrfunduar, ėshtė me rėndėsi tė konstatojmė dy fenomene: E para, fati i kolektivitetit shqiptar nė Burgun e Dubravės e deshi qė veprimtarėt politikė mė tė shquar, themelues dhe luftėtarė tė UĒK-sė pėrreth Nait Hasanit dhe Bislim Zogajt, tė cilėt e organizuan dhe e ushtruan madhėrisht dhėnien e ndihmės sė parė tė plagosurve nga bombardimet e NATO-s dhe nė plojat e soldateskės serbe, nuk u dėmtuan rendė, i ruajti Zoti pėr tė ndihmuar tė tjerėt dhe veēanėrisht e ruajti Zoti Heroin e vėrtetė tė organizimit dhe tė dhėnies sė ndihmės sė pare, veprimtarin dhe luftėtarin e orėve tė para tė UĒK-sė, mbitrimin Bislim Zogaj.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Mar 26 Mar - 7:53

Bislim Zogaj, Nait Hasani, Abaz Beqiri, Asllan Selimi, Dylber Beka dhe Shefqet Kabashi..............................
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13909
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Mar 26 Mar - 8:57

Xhevat Haziri
DĖSHMI PĖR MASAKRĖN E DUBRAVĖS
NGA BISEDAT MIDIS GARDIANĖVE


: Mė sė keqi e pėsoi i burgosuri Bedri Kukalaj, tė cilit ia verbuan syrin, pėrjetėsisht.

Ismet Mahmuti

Okupatorėt provojnė qė pėrmes individit tė kontrollojnė masat e gjera...”

Ukshin Hoti mbronte tezėn se ushtria dhe shteti lindin nė luftė, se ushtria dhe shteti nuk janė pjellė e pacifizmit

Mėsimet politike tė Ukshin Hotit gradualisht, pėr rrugėt qė mund tė sillnin nė liri, do tė pėrvetėsohen edhe nga ithtarėt e alternativės pacifiste. Sipas Ukshinit, vrapimi pas famės mund tė shpjerė nė donkishotizėm,

Besim Zymberi
Milaim Ēekaj
Ukė Thaēi
Branko Komatina (personi i cili e mori nga pavijoni Mr. Ukshin Hotin, mė 16 maj 1999, kur nisi fillin tragjedia


shqiptare e Dubravės); Zhivkoviq Zharko (zėvendėsdrejtor) dhe Zhivkoviq Dragan (i quajtur “Kasap”), pjesėmarr

i njohur nė krimet serbe nė Bosnjė, e tė tjerė.


. Informatat tė dėrgohen me telefon: 044-149-244 dhe me emeil:
pirraku@yahoo.com
, mė sė largu deri mė 24 prill 2005.”


TĖ PLAGOSUR NĖ MASAKRĖN E DUBRAVĖS

1. Adnan I. Topalli nga Rahaveci;
2. Adnon M. Brovina nga Gjakova;
3. Afrim Sh. Caka nga Gjakova;
4. Agim Gashi nga Rausha;
5. Agim S. Leku nga Rezistenca;
6. Agim Sh. Reēica nga Ferizaj;
7. Ahmet Demiri nga Gjilani;
8. Alban A. Koshi nga Gjakova;
9. Aliriza Pruthi nga Gjakova;
10. Arben K. Shala nga Prizreni;
11. Arbėr H. Kolgeci nga Arrisha;
12. Ardian Q. Tetrica nga Gjakova;
13. Armond A. Koshi nga Gjakovėa;
14. Astrit H. Elshani nga Rezistenca;
15. Avdurrahman Koshi nga Gjakova,
16. Bajram A. Merxha nga Rahaveci;
17. Beēir O. Kollari nga Rahavec i;
18. Bedri Kukala nga Arrnjeti;
19. Bekim M. Mullahasani nga Gjakova;
20. Besim A. Kastrati nga Malėsi e Vogėl;
21. Bilbil S. Shehu nga Rahavec;
22. Bislim N. Bislimi nga Drobeshi, Viti;
23. Brahim Gashi nga Barani;
24. Burim A. Ejupi nga Rahaveci;
25. Burim A. Brovina nga Gjakova;
26. Burim Jetishi nga Brekoci;
27. Ēaush Selca nga Barani;
28. Defrim M. Kiēina nga Rezistenca;
29. Driton H. Aliaga nga Gjakova;
30. Edmond M. Dushi nga Gjakova;
31. Esad H. Haxhijaha nga Rahaveci;
32. Esat I. Zherka nga Gjakova
33. Fadil Dabiqi nga Arrnjeti;
34. Fadil N. Xhylani nga Rezistenca;
35. Fahredin H. Dina nga Rahaveci;
36. Fatos M. Dautaga nga Gjakova;
37. Fatos M. Deva nga Gjakova;
38. Florent M. Rudi nga Gjakova;
39. Frashėr H. Shabani nga Ferizaj;
40. Gazmend Krasniqi nga Zogaj;
41. Haki O. Neziraj nga Nėnkalaja;
42. Haki Xh. Haxhimustafa nga Rahaveci;
43. Halil Q. Guta nga Gjakova;
44. Hasan Mulaj nga Lozhani;
45. Hasan Zeēir Zariēi nga Rezistenca;
46. Hetem Mehmet Elshani nga Rezistenca;
47. Hysen Fehmi Juniku nga Gjakova;
48. Hysen Latifi nga Arrnjeti;
49. Isa Sylejman Topalli nga Rezistenca;
50. Ismet R. Isufi nga Drenasi;
51. Jahir Z. Shala nga Negrosi;
52. Jemin R. Kryeziu nga Retia;
53. Jeton M. Xharra nga Gjakova;
54. Jusuf M. Brovina nga Gjakova;
55. Mehdi S. Kollari nga Rahaveci;
56. Metė Ademaj nga Rausha;
57. Milazim D. Shehu nga Dritani;
58. Musli S. Avdyli nga Pleshina;
59. Naser Husaj nga Peja;
60. Nasuf R. Dvorani nga Qėndresa;
61. Nazim H. Halili nga Gjilani;
62. Nazmi M. Haliti nga Dramjaku;
63. Nusret E. Hoti nga Drinasi
64. Qahil H. Bekteshi nga Lugishtėa;
65. Ramadan Berisha nga Dardani;
66. Ramadan H. Demati nga Tėrstena;
67. Reshat Nurboja nga Peja;
68. Rexhep I. Xhemajli nga Arbėria;
69. Rizah H. Krasniqi nga Fatosi;
70. Sabit N. Shehu nga Rahaveci;
71. Shefqet D. Vokshi nga Gjakova;
72. Shemsi H. Gollopeni nga Theranda;
73. Sheremet Ahmeti nga Gjakova;
74. Sinan A. Bytyēi nga Semetishti;
75. Sinan Tafilaj nga Sukasi;
76. Skender I. Hajdari nga Drenori;
77. Sylejman Bytyqi nga Ferizaj;
78. Valdet B. Rama nga Likovci;
79. Vebi H. Kurtalani nga Tėrstena;
80. Visar M. Dushi nga Gjakova;
81. Visar M. Demiri nga Pozharani;
82. Xhafer Shala nga Rogami;
83. Xhavit Musėshabanaj nga Peja;
84. Xhelil F. Bejtullahu nga Ēallapeku;
85. Xhemajl S. Sallaukaj nga Budiana;
86. Xhemė S. Morina nga Drinasi;
87. Xhevat H. Haziri nga Temali;
88. Ylber I. Topalli nga Gremja;
89. Zaim R. Qatani nga Duhėla;
90. Zijadin Xh. Miftari nga Rahaveci.
Ushtaraku serb Dimitrie Tucoviē, socialist, duke informuar opinionin pėr krimet serbe nė njė fshat shqiptar nė Lumė, sot n[ Shqipėri, mė 1913, shkroi: “Fshati ka qenė i zhdukur pėr dy orė, me skena qė ėshtė vėshtirė tė pasqyrohen. Plutonet kanė rrėzuar gratė qė mbanin foshnjat nė gji (...), pėr dy orė janė likuiduar rreth 500 shpirtra (…), kufomat janė hedhur nė shtėpia, e shtėpitė janė djegur – ashtu qė krimit t’i mbulohet gjurma. Kjo ėshtė e vėrteta pėr kėtė egėrsi tė tmerrshme”.

Deklarimi i Titos, mė 4 dhjetor 1943, para njė reporteri anglez tė luftės, se "ardhmėnia e Kosovės ka pėr t'u vendosur me plebishit dhe se kufijtė, nėse tregohet nevoja, kanė pėr t'u ndrequr nė dobi tė Shqipėrisė", ishte kurth tradhtie pėr ēlirimtarėt antinazifashistė shqiptarė, njėsoj si edhe Rezoluta e Kėshillit Nacionalēlirimtar tė Kosovė e 2 janarit 1944, nė tė cilėn sublimohej kėrkesa politike jetike e shqiptarėve:
MASAKRA
NĖ BURGUN E DUBRAVĖS
19 – 24 maj 1999

Sesion shkencor, mė 23 maj 2004


Pėrgatitja dhe pėrkujdesja pėr botim
Prof. Dr. Muhamet Pirraku

Summary translated by
Prof. dr. Vesel Nuhiu


Disenji dhe realizimi kompjuterik


Katalogimi nė publikim – (CIP)
Biblioteka Kombėtare dhe Universitare e Kosovės

341.485:343.26 (496.51) (061.3)
061.3:341.485 (496.51)

SESION shkencor. Masakra nė Burgun e Dubravės 1999. Prishtinė.
Masakra nė burgun e Dubravės 19-24 maj 1999
: Sesion shken-





Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Contenu sponsorisé




MessageSujet: Re: Edhe spiunet i vrete dikur armiku   Aujourd'hui ą 13:17

Revenir en haut Aller en bas
 
Edhe spiunet i vrete dikur armiku
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: