AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Ne kong.e berlinit su ftua as nje shqiptar

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Ne kong.e berlinit su ftua as nje shqiptar   Mer 11 Juin - 2:10


Kronisti gjerman Peter Bartler (“ Koelnische Zeitung “,1878) konstaton se ,,Shqiptarėt , jo vetėm qė nuk u thirrėn ne Kongresin e Berlinit , ku vendosej edhe per fatet e tyre , por ata nuk paten as ndonjė mbrojtės te tyre , i cili sadopak do te fliste per ta ,, , qė do tė thotė se pėrfaqesuesit e Portės ne Kongresin e Berlinit kishin mandatin qė tė flisnin pėr mbrojtjen e vilajeteve shiptare e qė hapėsira e tyre sa mė pak tu jepej te tjerėve , dhe kėte e bėnin duke e theksuar edhe fjalėn Shqipėri si terėsi etnike , por assesi qė asaj nga aty ti paracaktohej ēfardo statusi autonom. (Jusuf Buxhovi). Po vallė pse? pse na ”donte” aq shumė sa qė nuk e ”lejonte” shkėputjen nga ne.


Formula e Pagezimit

kur Pal Engjelli organizoi ne kishėn e Trinisėse Shenjtė, ne Mat, njė mbledhje ku morėn pjesė gjithė prelatet e kishės katolike nė Shqipėri. Nė atė mbledhje u fol ,ndėr tjerash pėr problemin qe u ngrit, ishte edhe ai i mospagezimit te femijeve per shkak te vdkshmėrisė sė lartė tė foshnjeve. Shumė femijė vdisnin pa u pagezuar. Ndaj u vendos qė tė perdorej njė formulė e ngutshme nė gjuhėn shqipe, e cila t’ju thuhej fėmijeve nė djep, pa patur nevojė qėtė pritej ceremonia e mirefilltė e pagėzimit, me qokat e shumta qė e shoqeronin ate. Formula ishte: “Unė te pagėzoj nė emėr te Atit, Birit dhe Shpirtit te Shenjtė”. Kjo ėshtė e famshmja Formula e Pagėzimit qė njihet si dokumenti i parė i shkruar ne gjuhėn shqipe. Por ajo verteton se populli e fliste gjuhėn shqipe, madje fliste vetėm ate. Ndryshe nuk kishte pse tėdilte nevoja pėr njė formulė pagėzimi nė shqip.
Eshtė logjike qė tė ketė pasur edhe tekste tė shkruara nė shqip para kėsaj formule, sepse asgjė nuk lind nga hiēi. (“Kryqtari i Fundit” Virgjil Kule)
Nė kohėn e Lidhjė sė Prizrenit u mbajt dhe Kongresi i Berlinit, por mashtrimet turke ishin shumė ”joshėse” pėr ne sulltani e emėroi Abedin Pashėn (shqiptar ) si Ministėr tė Punėve tė Jashtme. Ai ishte i mashtruar dhe ja ēka shkruan nė letrėn e tij:
”Me emėr dhe me dėshirė tė tė madhit zot shpresoj se do ti kryej dhe do ti plotėsoj obligimet e mia. Ashtu si vellezėrit tanė , edhe unė ia kam venė vetės pėr detyrė qė terė jetėn tė punoj dhe tė perpiqem pėr tė miren dhe fatin e atdheut tonė Shqiperisė . ( Cila ishte Shqipėria e asja kohe? a mendontente nė katėr vilajetet shqiptare tė cilat edhe shut ishin cunguar mė herėt ?fxh) Ju mund ti merrni me mend ndjenjat e mia tė tanishme dhe duhet tu besony atyre , tash ne kete pozitė qė jam . Une po uroj qė ti degjoni kėshillat e mia , sepse ekzistojnė disa , te cilėt qeverinė atėrore tė madhėrisė sė tij Sulltanit , deshirojnė ta komprometojnė. Ai juve deshiron tju mbrojė .(mashtrim,mashtrim fxh).
Nė Berlin ka ditė qėpo kuvendon njė Konferencė per te zgjidhur si duhet ēėshtjen greke .
( Pse jo atė shqiptare? fxh)

Nė saje tė angazhimit tė qeverisė sonė , e cila ka marre masa paraprake , jam shumė i bindur se rezultatet e kesaj mbledhjeje nuk do te shkojnė nė dėm te Shqiptarėve , sepse synimet e fuqive te mėdha qė Shqiperine ta lenė te madhe , ju do ti shfrytezoni .( Pra fuqitė e mėdha e paskan dashur njė Shqipėri etnike ,tė madhe …por jo turku fxh)

...

Deshirė kryesore e Madhėrisė sė tij , sulltanit , kur me emėroi ministėr tė Punėve tė Jashtme , ishte qė tė tregonte se zemra e tij e madhe gjithnjė rrah per Shqiperinė dhe se ajo eshte e lidhur ne menyre vitale me interesat e pergjithshme tė shtetit . ( Jusug Buxhovi,Kongresi Berlinit 1878 fq.78,79)” E shihni hipokrizinė dhe mashtrimin nga turqit ? Ne nuk kishim se kush tė na mbroj.


Tė vazhdojmė . “Nė Marsin e vitit 1998 tensionet nė mes tė shqiptarėve dhe Serbėve u rritėn shumė deri nė nivelin ushtarak) .paraqitja e UĒK-sė i tmerroi autoritetet serbe… Masakrat mbi shqiptarėt u rritėn gjatė gjithė vitit 1998. komuniteti ndėrkombėtar u mundua pa sukses tė ndėrmjetėsoj.Mė nė fund anėtarėt e NATO-sė tė brengosura qė autoritetet serbe organizonin apo ishin edhe duke organizuar njė spastrim etnik e filluan bombardimin mbi Jugosllavinė Federale (Mars -Qershor 1999) Gjatė gjithė konfliktit liderėt turk nuk ndėrmorrėn asnjė nismė nė arenėn diplomatike ndėrkombėtare.Ata bile gjatė fazės sė parė tė bombardimeve frenoheshin nga ēdo komentim . Pas vendosjės sė NATO-s pėr ndėrhyerje ushtarake ,edhe kėsaj rradhe liderėt politik dhe ata ushtarak Turk e preferonin mos pėrzierjen. Liderė turq nuk e kundėrshtuan intervenimin ( tė njejtė si Greqia dhe Rusia ) por e shprehėn dėshirėn tė mbesin anash.(://balkanologie.revues.org/517)
.......................................................................................................
Punimet e Kongresit tė Berlinit i drejtoi kancelari gjerman, Otto Bismark. Nė punimet e Kongresit tė Berlinit mori pjesė edhe njė delegacion qeveritar i .

1878 nė Shqipėri u dėrgua Mehmet Ali pasha i cili duhej t’i bind shqiptarėt qė t’i dorėzojnė kėto vise. Kėtė nismė e kundėrshtoi Lidhja dhe nė pėrleshjet nė Gjakovė Mehmet Ali pasha u vra.

Kundėrshtimi shprehej nė shumė protesta tė organizuara nė kėtė periudhė. U formua delegacioni i pėrbėrė nga Abdyl Frashėri dhe Mehmet Ali Vrioni, i cili duhej t’i pėrfaqėsojė shqiptarėt para Fuqive tė Mėdha. U bėnė shumė pėrleshje me shtetet pėrreth (veēanėrisht me Malin e Zi) tė cilat kishin pėr qėllim tė pengohet copėtimi i viseve tė banuara me shqiptarė.




Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Ne kong.e berlinit su ftua as nje shqiptar
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: