AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Nafi Qegrani,LPK=LKJ

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13730
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Nafi Qegrani,LPK=LKJ   Mer 11 Juin - 9:18

Zeri i Kosoves
WEDNESDAY, 02 FEBRUARY 2011 12:47
Raporti i KFOR: Takimet e Nanos dhe SHIK-ut nė Prishtinė
User Rating: / 10
PoorBest
Raporti i KFOR: Takimet e Nanos dhe SHIK-ut nė Prishtinė
Shkruan: Arben Rrozhani

Raporti sekret i inteligjencės amerikane tė forcės paqeruajtėse nė Kosovė. Si u pėrgjuan takimet e nėnkryetarit tė Kuvendit tė Kosovės Xhavit Haliti me ish-kryeministrin Nano, zyrtarėt e SHIK-ut, ambasadorėt dhe dyshimet pėr pėrfshirje nė "punė tė pista".

Read more... Add new comment

SATURDAY, 29 JANUARY 2011 17:04
Isa Mulaj: Jeta Xharra fton nė emision njerėz tė cilėt kjo mendon se do t’i “qesin nė shesh krimet e UĒK-sė”
User Rating: / 2
PoorBest


Shkruan: Isa Mulaj

Policia e Kosovės mė 11 qershor 2009 ka arrestuar tre serbė nė fshatin Ēagllavicė nė jug tė Prishtinės: 1) Igor Juēinac, shtetas i Kosovės (1976); 2) Millutin Radanoviq shtetas i Serbisė (1957); 3) Predrag Zhelkoviq, shtetas i Serbisė (1976), nėn dyshimin se kanė paguar njerėz nė shuma deri nė 100.000 euro pėr tė ofruar dėshmi tė rrejshme kundėr UĒK-sė.
Read more... Add new comment

MONDAY, 24 JANUARY 2011 20:01
Ekskluzive / Roli grek nė takimin Berisha-Bullatovic
User Rating: / 1
PoorBest


Ekskluzive / Zbulohen dokumentat qė provojnė ndėrhyrjen e kryeministrit grek Micotaqis, nė pėrgatitjen e takimit mes presidentit shqiptar Berisha dhe kryeministrit jugosllav Bullatovic nė shtator 1993, i cili i hapi rrugė kontrabandės sė karburanteve drejt fqinjit tonė verior. Pėrse Athina interesohej pėr njė afrim shqiptaro-jugosllav nė mesin e luftės pėr shpėrbėrjen e Federatės?!

Read more... Comments (1)

FRIDAY, 28 JANUARY 2011 11:28
Financuesit dhe njerėzit e SHIK-ut
User Rating: / 2
PoorBest

Agjenti i SHIK-ut



Prishtinė, 28 janar - Bizneset qė aktualisht pėrfitojnė nga tenderėt publikė, sipas Inteligjencės amerikane tė KFOR-it, kanė mbajtur gjallė Shėrbimin Informativ tė Kosovės qė agjentėt e kėsaj njėsie e pėrshkruajnė si polici tė PDK-sė, sė kryeministrit nė largim Hashim Thaēi.

Read more... Comments (5)

FRIDAY, 21 JANUARY 2011 14:07
Hataja e regjimit Jugosllav ndaj Shqiptarėve nisi me 1981
User Rating: / 3
PoorBest
Demostratat e vitit 1981 qė u pėrgjaken nga Soldateska Jugosllave
Demostratat e vitit 1981 qė u pėrgjaken nga Soldateska Jugosllave
Ēėshtja shqiptare quhet ēėshtja kombėtare e popullit shqiptar sepse kėtu burron fryma e kėtij populli mė tė vjetėr nė hapsirėn e Gadishullin Ballkanik,ku shqiptarėt si komb dallojnė krejtėsisht prej fqinjėve tė vet shovinist si nė aspektin kulturor,gjuhėsor e atė kombėtar.

Populli shqiptarė ka pasur dėmtim tė rėndė,tragjik prej politikės sė Fuqive tė Mėdha evropiane e sidomos prej Rusisė cariste e cila ka punuar e vepruar pandėrprerė nė dėm tė kombit shqiptar e nė favor tė fqinjėve tonė shovinist.Gjatė sundimit shekullor Otoman mby trojet etnike shqiptare rrezikimi i popullit shqiptar gjithmonė rritej prej fqinjėve tonė shovinist tė cilėt kishin lakmitė e tyre mbi tėrėsinė territoriale tė popullit shqiptar.

Fqinjėt tonė shovinist gjithmonė kajnė punuar e vepruar me programe,anti shqiptare kėtė mė sė miri e treguan me hapjen Kongresin e Berlinit gjatė vitit 1878 ku i filluan lakmitė e tyre ndaj trojeve etnike shqiptare, politika pansllaviste ndaj kombit shqiptar dhe trevave shqiptare vazhdoi pėrsėri ku nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr tė vitit 1913 shtetet ballkanike me mbėshtetjen e Rusisė cariste dhe tė Francės arritėn ty realizojnė programet e tyre tė cilėt i kishin formuar shumė dekada mė parė siē ishte programi Serb i Naēertanisė dhe ai Grek Megali Ideja, kėto programe u formuan nė tė njetin vit 1844,dhe ėndronin qė pėr njė periudhė tė shkurtėr kombin shqiptar ta shuanin prej hartės politike dhe gjeografike tė Gadishullit Ballkanik.Ēėshtja shqiptare dhe kufijtė e saj etnik qė u diskutuan nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr e hapėn rrugėn e programeve qė ishin pėrpiluar nga fqinjėt tonė shovinist,ndėrsa kėrkesat e drejta dhe tė realta tė kombit shqiptar fare nuk u morėn parasysh nė kėtė Konferencė famėkeqe.Konferenca e Londrės pati karakter tė padrejtė ndaj kombit shqiptar me vendimet qė i mori ku fatin e popullit shqiptar e futi nė njė humnerė tė pakthyeshme dhe i realizojė aspiratat e fqinjėve tonė shovinist ku mė shumė se gjyma e tėrėsisė territoriale e Shqipėrisė hyri nėn rrobėrinė sllave dhe atė helene,tėrė Kosova heroike hyri nėn kanxhat serb,ndėrsa pjesa e Shqipėrisė jugore Ēamėria hyri nėn sundimin Grek.

… Ēėshtja shqiptare troket sot fortė nė dyert e politikės evropiane dhe tė asaj botėrore,ēėshtja shqiptare ėshtė ēėshtje e rėndė kombėtare ku Historisė sė re i ka sjellė njė mėsim tė shtrejntė.Ēėshtja e pazgjidhur kombėtare shqetėson sot jo vetėm shqiptarėt por edhe Kontinentin e vjetėr Evropian,nuk munt tė kuptohet se sa e pambarueshme ėshtė padrejtėsia historike qė i ėshtė bėrė popullit shqiptar prej Fuqive tė Mėdha nėpėr periudha tė ndryshme.Duke parė se me gjithė potencialet e ndėrmarra Serbia nuk pė bėnte lėshimet e duhura pėr ti dhėnė Kosovės dhe popullit shqiptarė nė kuadėr tė Federatės Jugosllave tė drejtat legjitime siē i kajnė tė gjithė popujt e Evropės dhe tė Botės.Federata Jugosllave fare nuk i mori parasysh kėrkesat e drejta dhe tė realta tė popullit shqiptar,ku pati njė karakter tė padrejtė ndaj kombit shqiptar dhe bėri krijimin e shteteve sllave mbi popullsinė shqiptare dhe mbi trojet etnike shqiptare.Viti 1981 ėshtė momenti final kur populli shqiptar u bind se me Serbėt nuk mund tė kishte marrėveshje dhe mirkuptim,me ta mund tė zgjidheshin ēėshtjet jetike e kombėtare vetėm me gjuhėn e forcės.Periudha e vitit 1981 ngriti zėrin e popullit shqiptar qė jetonte nė trevat e veta etnike nė mbarė arenėn ndėrkombėtare dhe tėrhoqi deri diku vėmendjen e Fuqive tė Mėdha pėr padrejtėsitė qė i ndodhnin kombit shqiptar.



Ngjarjet e vitit 1981 treguan provėn e popullit shqiptarė dhe testuan mundėsinė serbe pėr kundėrveprim,kjo u tregua mė sė miri se kushtetuta e vitit 1974 e kishte mashtruar popullin shqiptarė nė Jugosllavi dhe shqiptarėt nuk ishin tė barabartė nė asnjė aspektė politik e diplomatik me popujt tjerė qė gjendeshin nė kuadėr tė Federatės famėkeqe tė Jugosllavisė Titiste.Gjithashtu gjatė periudhės tė vitit 1981 problemet ekonomike e sociale nė vazhdimėsi vėshtirsoheshin duke sjellė pasoja tė rėnda nė jetėn e vendit shfrytėzimi kishte marrė pėrmasa skllavėrimi.



Nė pranverė tė vitit 1981 rinia shqiptare dhe mbarė kombi shqiptarė filluan demonstratat paqėsore tė organizuara nė shumė vende tė Kosovės heroike,kėta demonstrata mbarė kombėtare udhėhiqeshin nga atdhetarė tė flaktė tė kauzės kombėtare,demonstratat filluan mars tė vitit 1981 nė Prishtinė,vazhduan nė Prizren nga studentėt dhe nxėnėsit,ndėrsa njė nga demonstratat mė masive ishte ajo e 1 prillit qė u organizua nė Prishtinė ku morėn pjesė me mijėra veta nga tė gjithė shtresat e popullėsisė shqiptare nė kėtė demonstratė masvive kombėtare pati shumė tė vrarė e tė plagosur,nga dora famėkeqe serbe.Kėrkesat dhe parullat qė u paraqitėn nė demonstratat e vitit 1981 ishin tė njeta me ato tė vitit 1968-Duam Republikė,Roftė Republika e Kosovės,jemi shqiptarė e jo jugosllavė,roftė Adem Demaēi,Trepēa punon Beogradi ndėrton,roftė bashkimi kombėtar shqiptarė etj.Nė kėtė periudhė pushteti serbo-jugosllav bėri padrejtėsi tė madhe ndaj kombit shqiptar ku filloi me shpėrnguljen e shqiptarėve,me vrasje masive,me burgosje,plaēkitje,bastisje etj.pushteti Titist intelektualėt e mėdhej shqiptarė gjatė asaj periudhe i konsideronte si nacionalistė,terroristė, ku njė pjesė bukėr e mirė e atdhetarėve shqiptarė u arratisėn nė Evropė dhe nė SHBA pėr tė ,,shpėtuar,, nga pėrndjekjet e pushtetit tė atėhershėm Jugosllav.

Gjatė periudhės sė viteve 1981 numri i grupeve dhe organizatave ilegale qė vepronin nė Kosovė dhe nė emigracion ishte mjaft i madh-si Lėvizja e Republikės shqiptare nė Jugosllavi,Fronti pėr Republikėn e Kosovės,Fronti i kuq popullor,Lėvizja pėr ēlirim kombėtar tė Kosovės etj.



Kėta lėvizje dhe veprimtarėt e saj ndiqeshin,burgoseshin dhe likujdoheshin nga UDB-ja jugosllave si mbrenda vendit ashtu edhe jashtė.njė nga rastet mė tė rėnda ka qenė ai i janarit tė vitit 1982 kur UDB-ja jugosllave vrau nė Shtutgart tė Gjermanisė 3 nga udhėheqėsit kryesorė tė lėvizjes ilegale shqiptare vllezėrit Jusuf e Bardhosh Gėrvalla dhe Kadri Zekėn,ndėrsa dy vjet mė vonė nė janar tė vitit 1984 nė Prishtinė ranė heroikisht duke luftuar me forcat e mėdha ushtarake e policore, Rexhep Mala e Nuhi Berisha,ruga antishqiptare me vrasje pėrsėri vazhdonte ku nė vitin 1989 nė Prishtinė nga dora serbo sllave u vranė Afrim Zhitia dhe Fahri Fasliu.

Udhėheqja politike nė Kosovė qė nga viti 1981-1989 ishte njė instrument nė duart e politikės serbe,ku fillojė ta kuptojė lojėn pėr suprimimin e autonomisė sė Kosovės,nė diskutimet pėr ndryshimet e kushtetutės nė Kosovė ku morėn pjesė tė gjitha shtresat e popullsiė e nė veēanti minatorėt e Trepēės,ku patėn njė revoltė tė madhe nė ēdo aspekt dhe kėrkuan nga Serbia ruajtjen dhe forcimin e autonomisė sė Kosovės.masa shtėrnguese tė ngjashme u morėn edhe ndaj shqiptarėve tė Maq edonisė tė cilėt u privuan edhe nga e drejta e pėrdorimit tė gjuhės shqipe nė administratėn publike e shtetėrore,dhe nė shkollat fillore e tė mesme,nga vitet 1987-1988 nxėnėsit shqiptarė tė shkollave tė mesme i detyruan tė vijonin mėsimet nė gjuhėn maqedone,intelektualėt shqiptarė tė cilėt i kundėrshtonin kėta ligje antishqiptare,largoheshin nga puna,burgoseshin apo vriteshin nga UDB-ja sllavo maqedone,tė tilla raste ndodhėn gjatė viteve 1988 me demonstratat e Kumanovės dhe tė Gostivarit ku organet sllavo maqedone i quajtėn kundėrrevolucionar dhe bėnė burgosje masive ndaj popullsisė shqiptare,nė kėtė periudhė pati rėnime tė mureve tė shtėpive shqiptare si nė qytete,fshatra,gjatė kėsaj fushate sllavo maqedone pati edhe rrėnime tė xhamive,vrasje nė njerėz,burgosje masive,plaēkitje etj.

Bazuar mbi kėto fakte mendoj se lėvizja e vitit 1981 ėshtė pasqyrim i kėtij momenti qė vetėdija kombėtare tė sensibilizohet dhe tė jetė unike e pandarė pėr tė avansuar ēėshtjen kombėtare drejtė rrugės pozitive,pėr ēlirimin kombit shqiptar nga okupatori pansllavist serb.Gjatė periudhės sė viteve 1981 Serbia kishte disa epėrsi ndaj popullit shqiptar,epėrsia qėndronte nė faktin se gjithė pushtetarėt dhe politikanėt ose ishin serbė,ose shqiptarė serbofil,tė cilėt ishin tė betuar pėr besnikėri ndaj Serbisė dhe pushtetit Titist.

Gjithashtu UDB-ja kishte bėrė njė organizim tė veēantė tė rrjetit tė informacionit nėpėrmjet tė cilit mbahej nė pėrgjim dhe vėzhgim pėr ēdo qytetar shqiptar qė konsiderohej si antiserb.Ngjarjet e vitit 1981 pėr kombin shqiptarė qė jetonte nėn rrobėrinė Jugosllave konsiderohen si ngjarjet mė madhore tė asaj periudhe,dhe kėto ngjarje hapėn shtegun e vazhdueshėm tė shqiptarėve dhe vunė gurrė themelin pėr lirinė dhe pavarėsinė e kombit shqiptare.





Pas demonstratave tė mars - prillit 1981 regjimi komunist jugosllav ndėrmori njė fushatė tė gjerė arrestimesh e burgosjesh ndaj organizatorėve tė demonstratave si dhe nė tė njejtėn kohė filloi diferencimin ideo-politik nė tė gjitha institucionet publike e me theks tė veēantė nė institucionet shkencore - akademike tė Kosovės. Dhe, nė shėnjestėr tė kėtij diferencimi gjithpėrfshirės ishin padyshim dy institucionet mė tė rėndėsishme: Instituti Albanologjik dhe Universiteti i Prishtinės.



Prandaj, jo rastėsisht KQ i LKJ-sė dhe strukturat tjera pushtetore tė kėtij regjimi nė Kosovė, Institutin Albanologjik dhe veēanėrisht Universitetin e Prishtinės e quajtėn si “Vatėr tė nacionalizmit dhe seperatizmit shqiptar”.

Derisa nė Institutin Albanologjik nė krye tė komisionit pėr diferencim, tė tė gjithė intelektualėve shqiptarė qė kishin dalė nė mbrojtje tė demonstratave studentore dhe tė kėrkesės “Kosova Republikė”, ishte emruar Sekretari i OTH tė LKJ-sė nė kėtė institut Ibrahim Rugova, Komiteti Krahinor, pėr mbikėqyrjen dhe diferencimin e profesorėve nė Universitetin e Prishtinės kishte autorizuar: Azem Vllasin, Agim Zatriqin dhe Hajredin Hoxhėn, kėshtu thotė Shemsi Reēica nė njė intervistė dhėnė tė pėrditshmes “Epoka e Re” nė mars tė vitit 2006. Shemsi Reēica, atėkohė ishte ligjerues nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė pranė Fakultetit Filozofik tė UP-sė.



Nė kėtė situatė ka ndryshuar qėndrimi i shumicės sė profesorėve, pėr shkak tė presionit mbi ta, nga ana e inspektorėve tė UDB-sė dhe aktivistėve tė KK tė LKJ-sė dhe nė fund kanė mbetur vetėm pesė profesorė qė nuk i pranuan vlerėsimet e KQ tė LKJ-sė se demonstratat kanė qenė armiqėsore, nacionaliste – separatise, kundėrrevolucionare etj., e ata ishin: Ukshin Hoti, Halil Alidemaj, Muhamet Tėrnava, Shaqir Shaqiri dhe Shemsi Reēica.

Pati jehonė fjala e Ukshin Hotit dhe mbledhja e mbajtur nė 19 nėntor 1981 nė Fakultetin Filozofik ku Mr. Ukshin Hotit tha qė Kosova duhet tė jetė Republikė. Nė kėtėt mbledhje nga KQ I Mahmut Bakallit ishin present Agim Zatriqi, Azem Vllasi , Hajredin Hoxha, etj. Aty ka pasur edhe kėrcėnime, sharje, edhe me nanė kanė sharė ata ish funksionarė duke thėnė se “kėtu e kanė ēerdhen demonstratat”



Pas atyre qė i dėnuan demonstratat, fjalėn e mori pėrsėri Prof Ukshin Hoti, i cili,fjalė pėr fjale tha:“ Sa e di unė, nė Jugosllavi, jo vetėm qė nuk ėshtė zgjidhur nė praktikė ēėshtja shqiptare, por as teorikisht nuk ėshtė zgjidhur kjo ēėshtje si duhet”, dhe filloi qė kėtė konstatim ta argumentojė nga pikėpamja e tij, nga shkencat politike. “Tė gjithat shkrimet qė janė botuar pėr ēėshtjen kombėtare, tha ai, edhe ato nga pikėpamja juridike, edhe kushtetuta nuk e kanė zgjidhur as teorikisht ēėshtjen shqiptare nė Jugosllavi” dhe vazhdoi: “Unė mendoj qė kjo ėshtė kėrkesė e arsyeshme, e drejtė...”, dhe me njė tonė tė lartė pėrfundoi: “ Kosova duhet tė jetė Republikė dhe ne duhet ta pėrkrahim Republikėn”.

Gjatė diskutimit tė Ukshinit, kujton Reēica, aktivistėt e komitetit Azem Vllasi e Agim Zatriqi mbanin shenime dhe e kundėrshtuan fjalimin e tij. “Mė kujtohet sidomos Agim Zatriqi, tė cilit, nė atė qetėsi tė hekurt qė u krijua pas fjalės sė Ukshin Hotit, i kėrcitnin dhėmbėt nga shtrėngimi i nofullave. Pas pėrfundimit tė mbledhjes, neve na arrestuan.”- pėrfundon Shemsi Reēica.


… Arrestimi dhe burgosja e Ukshin Hotit, Halil Alidemajt, Shemsi Reēicės, Ekrem Kryeziut etj, tė cilėt u denuan si “Grup i intelektualėve”. Pas tetė muajve sa zgjati procesi i hetuesisė, u ngrit aktakuza PP. nr. 281/81, datė 31. V. 1982, Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, ngriti njė trup gjykues tė pėrbėrė nga gjyqtarėt Isak Nishevci, Ismet Emra e tė tjerė, dhe nė procesin gjyqėsor tė mbajtur mė 21 korrik 1982 „nė emėr tė popullit“ u denuan kėta intelektualė:


- Halil Alidemaj me 11 vjet burg tė rėndė;


- Ukshin Hoti me 9 vjet burg tė rėndė;


- Ekrem Kryeziu me 8 vjet burg tė rėndė;


- Mentor Kaēi me 7 vjet burg tė rėndė;


- Halil Ratkoceri me 3 vjet burg tė rėndė;


- Ali Kryeziu me 5 vjet burg tė rėndė;


- Nezir Haliti me 2 vjet burg tė rėndė;


- Shemsi Reēica me 7 vjet burg tė rėndė; dhe


- Muharrem Fetiu me gjashtė muaj burg tė rėndė.



Trupi gjykues, duke u bazuar paraprakisht nė gjykimin politikė qė ia kishin bėrė kėtij grupi intelektualėsh, soji i keq Vllasi, Zatriqi, Hoxha etj., nė aktgjykim ka konstatuar se ata kanė kryer vepruar “...vepra penale tė drejtuara nė rrėzimin e pushtetit tė klasės punėtore dhe tė punonjėsve, thyerjen e “vėllazėrim-bashkimit”, prishjen e barazisė sė kombeve e tė kombėsive dhe ndryshimin antikushtetues tė rregullimit federativ tė RSFJ-sė...” (!!!) sllogane kėto qė pėrsėriteshin nė tė gjitha aktakuzat dhe aktgjykimet e grupeve qė dėnoheshin asokohe.


Duke u bazuar nė tė dhėnat e mėsipėrme del se pėrgjegjėsit kryesor politik pėr burgosjen e Mr.Ukshin Hotit dhe tė tjerėve, nė vitin 1981, ishin:

ish-funksionarėt mė tė lartė komunist tė kohės, si


Agim Zatriqi me urdhėr tė Mahmut Bakallit, njėri nga bashkėpunėtorėt mė tė angazhuar tė UDB-sė, I cili, gjatė punės sė tij nė RTP, dhe anėtar i Komitetit Krahinor tė LKJ-sė bashkė me Riza Alajn dhe Hajredin Hoxhėn ( Lexo kėtu tekstin ku: Agim Zatriqi me sojin e tij Buxhovi, Hamiti, Kraja, Gunga, Aliu etj., ishin vėnė falas nė shėrbim tė UDB-sė ). Agim Zatriqi aktualisht ėshtė drejtor i pėrgjithshėm i Radio Televizionit tė Kosovės (RTK-sė).


- Hajredin Hoxha, i cili ka ikur nga kjo botė me faqe tė zezė.


Pas daljes nga burgu, Mr.Ukshin Hoti kthehet nė fshatin e tij tė lindjes nė Krushė tė Madhe dhe rrethanat e kohės, atė e detyrojnė tė izolohet nė atė mėnyrė qė tė mos mund tė ndikojė nė rrjedhat politike nė Kosovė… Pėr nėntė vjet rresht (1985 – 1994) ndaj Mr.Ukshin Hotit, siē e thotė vet Ukshini, - ėshtė pėrdorur njė ostracizėm … nga “elita intelektuale” shqiptare pro-titiste, e cila decenie me radhė ishte nė shėrbim tė regjimit komunist dhe tė UDB…

*********

( Mr.Ukshin Hoti ishte mjaftė aktiv nė sensibilizimin e ēėshtjes Kombėtare nė pėrgjithėsi dhe atė tė Kosovės nė veēanti, pėrmes shkrimeve tė tija shkencore - politike, qė botoheshin nė revistat e kohės ”Alternativa”, “Demokracia Autentike” etj. Mr.Ukshin Hoti nė aspektin politik, fillimisht do tė angazhohet nė Degėn e LDK-sė nė Rahovec, mirėpo pėr shkak tė injorimit qė i bėhet atij nga Kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, vendos tė tėrhiqet nga kjo parti pėr tė gjetur forma tjera tė angazhimit politik).


Nė vitet 1991 - 94 Ukshini merrė pjesė nė shumė takime e tryeza tė mbajtura nė qytete e fshatra, dhe nė disa simpoziume me karakter gjithėkombėtarė qė u mbajtėn nė Shkup, Tetovė…, dhe aty i elaboron bindshėm tezat e tij tashmė tė njohura politike, duke shtuar edhe njė fakt me rėndėsi, se nė rrethanat e reja ballkanike, kur nuk ekzistonte tashmė shteti federativ siē ishte Jugosllavia, opcioni i vetėm rreth tė cilit do tė duhej tė koncentroheshin Shqiptarėt ishte bashkimi i gjithė kombit Shqiptar nė Ballkan nė njė shtet tė vetėm.

(Ishte nė ilegalitet dhe pėr unitet nė UNIKOMB, pėr bashkimin e kombit shqiptar nė njė shtet tė vetėm nė Ballkan).


Mirėpo, ēka ndodhi ?


… Ukshin Hoti po bėhej gati ta merrte nė dorė timonin e kėsaj partie, mė 14 maj 1994 gjatė rrugėtimit nga Prizreni pėr nė Prishtinė arrestohet nga policia serbe…

Pas katėr muaj e gjysėm hetimesh, saktėsisht mė 28 shtator 1994, nė Gjyqin e Qarkut nė Prizren - Mr.Ukshin Hoti, nė bazė tė aktgjykimit K.br.28/94 datė 28.IX.1994, dėnohet me 5 vjet burg tė rėndė...

(…Dhe, prej atėherė, si pėrēudi, shqiptarit tė devotshėm dhe intelektualit tė guximshėm me nam, i humbet ēdo gjurmė !)

Ende nuk dihet a ėshtė gjallė ose ku e ka varrin ?

… Kėshtu ėshtė edhe sot e sot! Derikurrė ,vallė, kėshtu do tė vuan shqiptari si viktimė, si kurban ballkanik, nė sacrifice e luftė pėr tė mbetur gjallė!?

******

Sherbimi sekret jugosllav duke mobilizuar emigrantet shqiptar te cilet ishin arratisur nga Shqiperia, per ti vene,pra, ne sherbim te interesave te saj kunder Shqiperise, ne krye te ketij operacioni ishte caktuar Pavle Pekiē - major i OZN-se me kombesi malazeze i cili sherbente ne resorin e dyte te Kunderzbulimit. E gjithe kjo organizohej nga OZNA, nen mbulesen per ,,integrimin,, e emigranteve shqiptar ne Jugosllavi. Pavle Pekiē, Spasoje Gjakoviē, Savo Bozhidaroviē, Ēedo Mijoviē, Ēedo Topalloviē, filluan edhe me aktivizimin e rezidencave te UDB-se ne Shqiperi, siē ishte ajo e Tropojes dhe e Hasit, qe lidheshin ne mes tyre permes agjentit nderlidhes dhe rekrutues Avdyl Aliut. Kjo rezidence ishte mjaft e organizuar, ne te cilen benin pjese disa shqiptar- agjente jugosllav teper te rrezikshem. Emigrantet pergaditeshin per akte subverzive, kryengritje te armatosur si dhe per rrezimin e pushtetit te Enver Hoxhes. Rezidencat spiunuese ne Shqiperi, mbeshteteshin edhe nga perfaqesuesit diplomatik jugosllav ne Shqiperi siē ishin: Rexhep Xhija dhe Svetozar Koēish.



Ky rrjet spiunazhi me vone u perforcua edhe me disa persona tė tjerė nga Padeshi me rrethinė, si dhe me Lirim Demajn nga Kukėsi, i cili ishte mjaft aktiv. Lirim Demaj, punonte ne varesi te drejtperdrejt te udbashit Mirko Vukoviē. Pas disa viteve te angazhimit te tij ne dem te Shqiperise, "Sigurimi" shqiptar arriti ta vras Lirim Demajn. Poashtu, edhe udbashin Mirko Vukoviē, "Sigurmi" shqiptar arriti ta fus ne kurthe permes kanaleve te veta dezinformuese dhe ta dergoje ne Itali, gjoja per te vene kontakte edhe me disa spiun tjere nga Shqiperia. Ne Hotelin ku ishte vendosur udbashi Mirko Vukoviē, dhe kur po priste ne kohen e caktuar, personin e caktuar per kontakte, ne dhome hyn Sali Dani, punetor i "Sigurimit" shqiptar dhe e privon nga jeta. Pas vrasjes te udbashit Mirko Vukoviēit, per nje kohe e tere rrjeta e UDB-se u paralizua. Por, antishqiptari Pavle Pekiē, me zell e vazhdonte misionin e tij. Ai ne mesin e shume shqiptarve te rekrutuar, kishte vene ne krye te tyre: Seit Kryeziun dhe Llukman Lyftiun, dy spiun klasik te UDB-se. Kohe pas kohe keta spiun dergoheshin ne Shqiperi, me misione te veēanta: vrasje, dezinformime, rekrutime, sabotime, vezhgime. Kjo ishte njera nder periudhat me te renda neper te cilat po kalonte Shqiperia.

Ne Prizren ishin vendosur disa nga kreret e te ashtuquajturit "Komiteti i Prizrenit", ne krye te te cilit ishte Muharrem Bajraktari i cili kontrollohej nga UDB dhe mbante lidhje me element antishqiptar siē ishin: Mark Kalivaēi, Prenk Previzi, Prenk Cali, Llesh Marku etj.Por,kėtu me vite e vite tanimė ,kishin krijuar kushte dhe rrethana tė njė konspiracioni pėr veprimtari spiunazhi qė nga koha paara dhe pas rėnies sė Rankoviqit…

…Gjersa pėr rolet qė luajtėn Spasoje Gjakoviqi, Mehmet Maliqi, Gojko Medenica, Mehmet Shoshi, Xhevdet Hamza dhe ca tė tjerė bylykbasha tė UDB-sė pėr Kosovė e gjer nė kohėn kur veproi Selim Brosha, Muharrem Dana, Bashkim Hisari dhe rrjeti I tyre nė Bern e Gjermani,edhe pėr veprimtaritė e informatorėve tė koduar si ,,Luboten,, ,,Hiltoni,, ,,Sheji,, ,,Kobra,, ,,Ēakor,, ,,Juniku,, ,,Arlati,, (Nexhat Golia-,,Ēupi,, nė Esen), ,,Reporter,, ,,Skela,, ,,Sedef,, ,,Zhurjani,, etj. do tė shkruajm njė rradhė tjetėr gjėrėsisht duke shtjelluar edhe disa fakte tjera secrete tė UDB-sė dhe KOS-it jugosllav,para dhe pas vdekjes sė Titos…


Shtabi operativ dhe nderlidhes i UDB-se ishte vendosur ne Gjakove dhe e kryesonte Ēedo Mijoviē. Krahas emigranteve nga Shqiperia qe i kishte rekrutuar UDB, ata punonin me te madhe edhe per rekrutimin e vendasve-kosovarve dhe filluan perpunimet. Si me te rendesishmit bashkepuntore te UDB-se ne kete rast do ti permendja: Alush Gashin dhe Nazmi Kursanin. Krahas ketyre qe pranuan te punojne legalisht per UDB-ne, ajo ne mase te madhe rekrutoje edhe spiun nga fshtrat kufitare me Shqiperine, te cilet vepronin ne menyre shume konspirative.


…Por, nė fakt ka ēka tė shkruhet dhe tė shtjellohen shumė aspekte dhe rrethana tė ndėrlikuara ,sidomos tė veprimtarisė sė fshehtė agjenturore tė UDB-sė dhe KOS-it jugosllav, sidomos nė planin e spiunazhit dhe tė kundėrspiunmazhit, madje edhe pėr disa profile personash tė infiltruar dhe involvuar nė kėto ēėshtje contemplative dhe tė korelacioneve nė rradhėt e krerėve ose grupeve tė mėrgatės shqiptare sin ė Europėn perėndimore njashtu edhe pėr ata nė Amerikė ,Australi dhe Zelandė tė Re !

(…Abdullah Prapashticėn i cili ka qenė me tė vėrtet oficer i UDB-es por qė njėkohėsisht ka qenė edhe udhėheqės i Organizatės ilegale . Nga ajo Organizat kanė qenė dėnuar vėllezrit Maqedonci pastaj Meriman Braha e disa tė tjerė por tė cilėt as edhe njė herė nuk e kanė vė nė dyshim figurėn e A. Prapashticės.

Mė kujtohet, nga fundi i viteve tė 80-ta nė njė takim me Fadil Vatėn ( njė mbledhje e fshehtė), ai pohon: " Ne do ta fitojmė luftėn atėherė kur do tė kemi mundes qė njerzit tanė t'i fusim mbrenda nė polici dhe qė nga aty t'ua vjedhim informatat"... Pra, njėsoj ashtu sikur ka qenė objektiv e pėrhershme e UDB-ės, qė mbrenda radhėve tė Organizuara tė fus spiunėt e saj( dhe ia ka arritur kėsaj) po ashtu ka qenė objektiva tjetėr e cila as edhe njėherė s'ja kishte arritur qėlimit tė saj...

Sa pėr Xhafer Shatrin ėshtė e vėrtetė qė " ikja e tij nga burgu i Prishtinės ka qenė shumė enigmatike". Unė vetė kam qenė, nė atė burgė dhe sipas mendimit tim, njė gjė e tillė ėshtė e pamundur. Por, mė vonė kam takuar Martin Ēunin i cili, natėn kur ka ikur Xhaferi ka qenė bashkė me tė ( qė tė dy kanė tentuar tė ikin) dhe si thotė ky" mua mė zurėn gardianėt nė ēatin e burgut dhe mė thonin qė tė zbresė ndersa unė rrija lartė qė t'i jipja kohė, bile Xhaferit qė tė ikė"...

Pra, Martin Ēuni s'vė asgjė nė dyshim.

Ka qenė njė dukuri e emigracionit qė, pas ēdo pėrqarje qė kanė pas mbrenda radhėve tė tyre, palėn tjetėr ta quajė, si dorė e zgjatur e UDBES. Personalisht me ka rastis qė tė takojė persona qė mė thonin; mos rri me atė se ėshtė spiunė ndėrsa kur rrija me atė ai mė thoshte pėr kėta tė tjerėt" mos rri me ta se spiuna janė"...

Sa i pėrket Lėvizjes, ajo ka qenė e vetmja qė ka bė rezistencė tė pashoqe kundėr pushtuesit serbė dhe fundėrrinave tė tyre. Ajo, mė mirė ishte e organizuar mbrenda se sa jashtė. Tashti, ka nga ata qė vėnė nė diskutim ēėshtjen e emėrtimit si Lėvizja Popullore pėr Republikėn e Kosovės. E, dihet qė aso kohe objektiva kryesore ishte qė; sė pari tė fitohet republika nė Kuadėr tė Jugoslavisė ( me fjalėn Kosovė nėnkuptohej tė githa viset shqiptare tė banuara me shqiptarė nėn Jugosllavinė) si fazė e parė dhe faza e dytė bashkimi me shtetin amė. Tashti, koha po i jep tė drejtė LPRK-sė ngaqė ngjarjet e mėvonshme treguan qė; republikat Jugosllave shumė shpejtė u pranuan si shtete pas shpėrberjes sė saj teksa Kosova edhe sot e kėsaj dite( Pas njė lufte skenderbejane dhe tė lavdishme) po i vuanė pasojat e mos tė qenit republik.

Pas, shpalljes sė Kushtetutės sė kaēanikut nė vitin 1990, strukturat udhė-heqėse tė LPRK-sė menduan qė s'ka nevojė mė qė ajo akoma tė quhet Lėvizja Popullore pėr republikėn e Kosovės ngaqė ajo si Republik ishte shpallė dhe ndryshojė vetėm parafjalėn " pėr" duke e bėrė " e"qė mori formen e emėrtimit: Lėvizja Popullore e Republikės sė Kosovės!

Takimi nė Lubjanė ka pas karakterė krejt-tjetėr farė ndėrsa emertimin LPK-ė e ka marrė nė vitin 1993 nga njė takim mbrenda vendit.

Sa i pėrket librit " Atentatet" ai vetėm sa vė dlema tjera ndėrsa nuk arrin tė zgjedhė ato dilema qė mė parė ishin. Autori krejtė nė fundė tė librit na fletė pėr forcimin e tij karshi atyre qė e kishin izoluar ngaqė nė emigracion kishin dalė( 1984) disa tė rinjė qė ai i jep me iniciale e qė ishin; Ali Ahmeti, Emrush Xhemajli, gafurr Elshani e mė vonė Mustafė Xhemajli sikurse pėr forcimin me kusheririn Muharremin ( siē shkruan ai) qė nė kėtė rastė e ka fjalėn pėr Muhamet Kelmendin.

Po ashtu, dihet qė njė grupė nė kėtė vit ( pak mė vonė) largohen pėr nė suedi siē ishte rasti i Milaim Zekės.

Tashti, dilema mbetet nė ėshtė vrasėsi rezili apo ai vetėm ka bėrė punėn e argatit. Tėrthorazi, autori lė tė kuptohet qė rezili ka pas kontakte edhe me sigurimin e shqiperisė.

Por ajo qė dihet boterisht ėshtė adhurimi i pakufishėm qė kishte Jusuf Gėrvalla pėr Enver Hoxhėn. E, dihet qė kur Jusufi kishte nevojė pėr makinėn e shtypit pėr ta bėrė gazetėn nė mungesė tė mjeteve; ai i drejtohet Enver Hoxhės pėr ndihmė ndėrsa ky ia dergon Jusufit 10.000 DM Gjermane qė ta blejė makinėn dhe ta nxjerrė gazetėn.

Ajo qė mua mė pengon ėshtė; qė tė gjithė mundohen qė ta vejnė veten tė barabartė me Jusufin, herė herė edhe mė largė pamės se ai sikurse qė, ai nė shumicėn e rastėve ka vepruar si i kanė thėnė tė tjerėt. Kam pas rastin ta dėgjojė Hysen Gėrvallėn tek shprehet; " Unė i kam thėnė Jusufit, dėgjo bacit na duhet me veprue nė kėtė mėnyrė", ose, " Jusuf bacit, bėrė kėtė punė" sikur Jusufi nuk paska punuar me kokė tė veten por me udhėzimet e Hysenit.

Tė njėjtėn gjė pėrsėritin tė tjerėt, bashkėveprimtarėt e tij, sikur ai ua miratonte tė gjitha ato vėrejtje qė kėta i vėrenin e tė cilat ai nuk i vėrente.

Duke njohur mirė familjen kelmendi, as edhe njėherė s'kam dyshuar nė figurėn e Ibrahim Kelmendit, ani pse, siē e ka potencuar nė disa raste,vet nė libėr, ai boll " ahmak" ka qenė. I, tillė edhe sot e kėsaj dite ėshtė.

Tashti nėse do tė bėjė vazhdimin e librit jam kureshtar tė dijė se si do tė shkruaj ai rreth prishjes me hakanin ( Hasan Malėn) dhe sarandėn alias Bulen ( Saime Jusufin-zekėn) me tė cilėt nė librin e parė akoma s'kanė divergjenca.

Thjeshtė, s'mundė tė besoj qė tė gjithė ata burra qė figurojnė nė librin e autorit kanė qenė dorė e zgjatur e UDB-sė apo dhe KOS-it jugosllav!)



Veljko‑Kadijevic

Gjenerali jugosllav KADIEVIQI,tani jeton nė afėrsi tė vilės sė Putinit dhe ka nėnshtetėsinė ruse… Jeton nė mbrojtje tė plotė tė Shėrbimit secret rus dhe shkruan memoaret dhe nostalgjitė e tij dhe tė Milosheviqit,duke e fajsuar madje, Gligorovin, si shkaktar enigmatic pėr vitet e rrėnuara tė komunizmit jugosllav !



Zheljko Raznjatovic i njohur me pseudonimin Arkani, ka ardhur ne Shqiperi ne kulmin e luftes ne ish Jugosllavi dhe eshte takuar me Shefin e Sherbimit Informativ Kombetar, Bashkim gazidede". Akuza bombe, eshte pohuar publikisht nga ministri i Rendit Luan Rama, gjate emisionit "SHQIP" ne "Top Channel". I cili duke analizuar zhvillimet e fundit tė atyre viteve, per hetimin e veprimtarise se SHISH, ka kerkuar shtrirjen ne kohe dhe hapesire te veprimtarise se ketij sherbimi ,duke nxjerr njė akuzė tė fortė, pėr ish shefin e sherbimeve sekrete tė asaj kohe,Gazidedėn. …I perfolur prej disa kohesh ne disa qarqe,( BILE SE PĖR NJĖ GJĖ DHE TAKIM TĖ KĖTILLĖ KA QĖNĖ ME SHKRESĖ URGJENTE I NJOHTUAR EDHE PERSONALISHT MEKSI NGA NJĖ SHQIPTAR I MERITUAR DHE I INFORMUAR MIRĖ NGA MAQEDONIA,I CILI MBAN PSEUDONIMIN ,,XHEMS BONDI SHQIPTAR,, (emrin e tė cilit ,pėr shkaqe sigurie do ta mbajm nė fshehtėsi), lajmi eshte bere publik per here te pare pas 7-8 vjetesh, nga nje prej ministrave te qeverise Nano, per krahun e djathte te Sllobodan Milloshevicit. Shefi i rendit, madje ka kembengulur disa here per faktin qe lidhet me Arkanin, i njohur si nje nga kriminelet me te medhenj serb kunder shqiptareve dhe popujve te tjere te ish Jugosllavise, gjate luftrave te dekades se kaluar.


"Deklaroj me pergjegjesi te plote zyrtare dhe qytetare, se Arkani ka qene ne Shqiperi"- do tė ketė thėnė Luan Rama prane zyrtareve me te larte te shtetit shqiptar, duke dhėnė edhe detaje te tjera intriguese, rreth takimeve ne Shqiperi te kryekriminelit te shqiptareve. Burimet qe nuk pranuan te identifikoheshin, saktesuan se behet fjale qe kjo vizite eshte realizuar ne vitin 1995 dhe se mendohet qe takimi eshte zhvilluar ne qytetin e Shkodres. Nje fakt i tille eshte perfolur gjeresisht ne kete periudhe ne kryeqendren e veriut te Shqiperise, por askush nuk dinte te thonte se vertet ai qe kishte vizituar qytetin e tyre ne kulmin e lulezimit te kontrabandes se naftes drejt Malit te Zi, ishte pikerisht ai: Zheljko Raznjatovic. E aq me pak,- megjithe thashethemet qe qarkulluan ne ate,- dikush mund te ishte ne gjendje te saktesonte se me ke ishte takuar bujtesi famekeq i qytetit te tyre. Por, tani pas kaq vitesh, mjergulla eshte shperndare papritur, kur nje nga zyrtaret me te larte te shtetit e ka pranuar kete fakt. Madje ministri Rama, la te kuptohej se ishte ne dijeni te plote te te gjitha provave, fakteve dhe deshmive te njerezve qe kane pergatitur, pare dhe asistuar ne kete ngjarje. Qe do te thote, se ai eshte ne dijeni te informacioneve te rezervuara,- per shkak te detyres,- ne lidhje me kete fakt. Prej shume kohesh, kishte zera qe e lidhnin kete takim me qendrimin e Arkanit edhe ne ambjentet e Hotel "Dajti" ne qender te Tiranes, ndersa disa te tjere, kane perfolur nje vizite te mundshme ne nje ambjent prane kryeqytetit.


Megjithate ajo qe vertetohet tashme zyrtarisht eshte fakti se Arkani ka qene ne shqiperi dhe eshte pritur ne nje takim te vecante nga shefi i sherbimit sekret Bashkim Gazidede. Ministri I asaj kohe Rama do tė ketė thėnė se nderkohe qe per SHISH dhe ish shefin e tij Fatos Klosi ka tashme nje hetim, per SHIK dhe Gazideden nuk ka asnje veprim hetimor te organeve kopetente qe do te hidhnin drite mbi faktij nese jane ruajtur sic duhet interesat dhe sigurimi kombetar, sipas detyrave kushtetuese qe duhet te permbushi sherbimi sekret shqiptar, a po ,mos vallė, janė vė me kėto raste ,,lojėra tjera agjenturore,,!?!


Nuk dihet me saktesi data e ardhjes se Arkanit ne vitin 1995 ne shqiperi, por ajo qe dihet tashme eshte fakti se ne nentor te atij viti u firmos ne SHBA Marreveshja e Dejtonit per Paqen ne ish Jugosllavi qe i dha fund luftes ne Bosnje. Duke i dhene fund, edhe trafikut te karburanteve drejt Serbise dhe Malit te Zi, per te cilen jo rrallehere qeveria e asaj kohe u akuzua e bashke me te edhe firma ekonomike "Shqiponja" e PD.


Pasaporta e nje supekrimineli


Me emrin e Arkanit jane te lidhur te gjithe formacionet paramilitare gjate 10 viteve te luftrave ne ish Jugosllavi. Gjate luftes se Bosnjes, formacionet paramilitare "Shqiponjat e Bardha", qe drejtoheshin nga Zheljko Raznjatovic (Arkani) u organizuan nen nje armate te re private qe u emertuan Rojet Vullnetare Serbe "Tigrat". Njerezit e Arkanit ishin vete pjesetare te Ministrise se Puneve te Brendhme. Keshtu, policia e Krajines stervitej ne Lindje te Sllavonise, ku ishte pikerisht kampi i stervitjes se Arkanit. Ai organizoi ne te njejten menyre trupat paraushtarake ne Kroaci dhe pastaj edhe ne Bosnje.

Arkan, zėvendės i tė cilit ishte Mihajlo Ulemek. Kėto formacione paraushtarake dhe paramilitare serbe, pjesėmarrėse nė krimet kryesore nė Bosnjė, Kroaci dhe Kosovė ishin sajuar nga partitė politike serbe.Kėto njėsi ishin tė parapara si formacione paramilitare, tė cilat kishin pėr detyrė spastrimin etnik tė popullatės joserbe nė ish Jugosllavi. Sipas shumė burimeve Arkani e kishte vrarė drejtorin e Rafinerisė sė Naftės INA tė Zagrebit Dragolub Gjurkoviqin, edhe pse zyrtarisht ėshtė thėnė se kėtė vrasje e ka bėrė Gjorgje Bozhoviq ? Gishka. Ėshtė karakteristike se njė fat kriminal e gjen edhe gazetaren e njohur Dada Vujasinoviq, e cila pas botimit tė teksteve me biografi tė Arkanit ishte gjetur e vrarė vetėm disa ditė pasi Arkani ia kishte tėrhequr vėrejtjen. Arkani kishte vjedhur ari me vlerė tė pakufizueshme nga viktimat nė Kroaci, Bosnjė dhe Kosovė. Arkanit dhe Zoran Stefanoviqit, shefat e KOS-it u kishin dhėnė detyrė organizimin e kryengritjes nė krahinėn e Kninit dhe ballafaqimin e parė me kroatėt, nė mėnyrė qė forcat e armatosura serbe tė kenė pretekst pėr ndėrhyrje.Arkani dhe Stefanoviqi pas kryerjes sė njė varg aksionesh nė Republikėn Kroate, hetohen nga shėrbimi sekret kroat dhe pas njė kohe tė shkurtėr arrijnė t?i kapin nė vepra konkrete, me ē?rast i arrestojnė. Mirėpo, shumė shpejt qarqet e KOS-it dhe MUP-it federativ, i cili edhe mė tutje ishte valid nė Kroaci arrijnė t?i lirojnė kėta kriminelė ordinerė nė kushte dhe rrethana krejtėsisht tė paqarta. Arkani dhe Zoran Stefanoviqi me urdhėra tė KOS-it ushtarak, nė Kroaci kishin kryer operacionin ?Tuneli?, i cili kishte pėr qėllim sulmin e befasishėm tė reparteve tė UJ-sė, me qėllim qė forcat e UJ-sė pastaj tė kenė hapėsirė veprimi. Po ashtu kėta tė dy, kuptohet me urdhėr tė KOS-it, e udhėhoqėn edhe operacionin tjetėr tė shifruar ?Opera?. Shumica e pjesėtarėve tė kėtyre operacioneve arrestohen nga forcat e sigurimit kroat nė vitin 1994, respektivisht 1995, me ē?rast gjatė hetimeve tė zhvilluara kundėr tyre, sigurimi kroat arrin ta zbulon edhe operacionin e njohur ?Shpegel? dhe ta ndriēon operacionin ?Tuneli?.Nė fillim tė prillit tė vitit 1992 nė Bosnjė, nė hyrje tė Belinjės u bė njė masakėr masive mbi popullatėn vendase. Njėsia e Arkanit qė e kreu kėtė veprim kishte tė bėjė me inicimin e konfliktit mes serbėve dhe boshnjakėve. Boshnjakėt nė pamundėsi pėr tė rezistuar, u detyruan tė ikin e pastaj Arkani hyn duke e plaēkitur kėtė vend. Gjatė kėtij konflikti qytetar Arkani arrin ta plaēkitė shėrbimin e kontabilitetit nė Belinjė. Pas kėtij akti e lė Belinjėn dhe kalon nė Zvornik.Arkani nė Bosnjė e ka drejtuar edhe operacionin : ,,Ballafaqimi,, i cili u aplikua nė Bosnjėn Qendrore, pėr krijimin e kampeve tė pėrqendrimit ku grumbulloheshin njerėzit e ndryshėm tė pėrkatėsisė boshnjake e kroate kinse me qėllim tė mbajtjes nėn kontroll. Tė gjithė shefat e kampeve tė pėrqendrimit ishin anėtarė aktivė apo rezervė tė strukturave tė KOS-it ushtarak.Fillimisht Radovan Karagjiq kishte formuar organizatėn famėkeqe "Tajfun" e cila mblidhte informata pėr njerėz dhe e bėnte likuidimin e tyre. Kėsaj organizate iu bashkangjit edhe njėri ndėr figurat mė tė fuqishme tė KOS-it Dragan Devedllaka, i cili u takonte njerėzve kryesorė tė shėrbimit tė sigurimit shtetėror tė Ministrisė sė Brendshme tė BH-sė, i cili qėndroi nė kėtė organizim deri nė fund tė luftės. Devedllaka ishte shef nė shtabin e njėsisė tė cilėn e komandonte Arkani.Nga kėto formacione dhe pakėnaqėsitė e shkaktuara pėr shkak tė vrasjeve tė shumta tė nėntokės serbe si dhe nga pakėnaqėsitė e luftėtarėve serbė pjesėmarrės nė luftėrat e ndryshme, shikuar kėtu edhe gjendjen materiale dhe rrjedhėn e zhvillimeve politike nė Serbi, u krijua organizata terroriste e ashtuquajtur Ushtria Ēlirimtare Serbe. Qėllimet e kėsaj organizate pretendojnė tė jenė sulmet ndaj qeverisė sė Beogradit - tė njerėzve tė Millosheviqit nė tri faza, likuidimi i personaliteteve tė njohura serbe si dhe restaurimi i monarkisė serbe. Bojkotimi dhe sabotimi nėpėr qytetet kryesore tė Serbisė, depėrtimi i tyre nėpėr gjykata dhe stacione policore, pėrgatitja e gjeneratave tė reja me koncepte tė reja tė formimit tė Serbisė sė Madhe nė Evropėn e Bashkuar, krijimi i njėsive tė UĒS-sė nė Mal tė Zi, Bosnjė, Maqedoni, Kosovė, Kosovė Lindore etj.Sipas tė gjitha gjasave bartėsit e kėsaj organizate terroriste, direkt ose indirekt e kishin marrė bekimin pėr veprime tė tilla nga Momēillo Perishiq, ish shef i ushtrisė jugosllave, mė vonė udhėheqės i opozitės dhe person kritik i Millosheviqit. E ashtuquajtura UĒS kishte marrė obligim se do tė bėnte edhe pėrmirėsimin e kushteve tė luftėtarėve serbė. Grupi i UĒS-sė kishin planifikuar forma tė veprimeve sabotuese edhe nė Kosovė. Grupe tė ndryshme qė vepronin dhe veprojnė nė kuadėr tė tė ashtuquajturės UĒS kishin planifikuar edhe vrasjen e Millosheviqit dhe tė Nebojsha Pavkoviqit.Sigurimi serb kishte arritur tė arrestonte pjesėtarėt e njė celule tė kėsaj organizate terroriste, shumica prej tė cilėve ishin ish oficerė tė armatės, ish pjesėtarė tė MUP-it serb, kuadra tė shėrbimeve informative, punėtorė operativė etj. E ashtuquajtura UĒS ishte deklaruar si organizim ushtarak nė tetor tė vitit tė 2000 pasi mori pėrsipėr vrasjen e katėr opozitarėve serbė tė regjimit tė Beogradit si dhe njė varg tė aksioneve tė kryera nė Kosovė. Nacionalistėt serbė janė tė hidhėruar sidomos pėr kalimin e Kosovės nėn mbikėqyrjen e UNMIK-ut.Siē ėshtė bėrė e ditur, shantazhet edhe mė tutje mbeten element i dorės sė parė pėr shėrbimet serbe. Ndėr proceset me prioritet tė shėrbimeve serbe ka tė dhėna se ėshtė ta dezorientojnė TMK-nė, dhe pėrmes aferave tė ndryshme ta kopromitojnė edhe si strukturė edhe si institucion. Pastaj kanė pėrgatitur dhe po pėrgatisin konflikte tė cilat qojnė tek konfrontimet e shqiptarėve me bashkėsinė ndėrkombėtare. Ėshtė punuar edhe nė nxitjen e problemeve ndėretnike me qėllim qė tė krijohet pėrshtypja se ne nuk jemi tė aftė pėr tė vetėqeverisur. Siē ėshtė thėnė edhe mė herėt, shėrbimet serbe kanė pėrgatitur njė kuadėr tė pėrsosur mobil, tė trajnuar gjatė pėr lansimin e dezinformatave pėr ta pėrgatitur opinionin kundėr nesh. Nė kėtė drejtim punojnė ekipe tė tėra.Pėrmes ish kuadrove, lidhje tė mėhershme tė Arkanit dhe ish punėtorėve tjerė tė sigurimit qė kanė vepruar nė Kosovė, ėshtė pėrgatitur dhe ngritur rrjeti i mafiozėve tė cilėt e kanė organizuar nėntokėn kosovare e kanė pėrsosur botėn e krimit e cila kontrollohet nga qarqet e shėrbimeve serbe. Edhe droga, prostitucioni, falsifikimet e ndryshme, kalimet ilegale dhe linjat tjera kladestine janė tė organizuara dhe tė drejtuara nga shėrbimet serbe, e qė nė kėto rrjete edhe shqiptarėt e Kosovės, Shqipėrisė, Malit tė Zi, Maqedonisė, Preshevės etj, janė mjaft tė kyqur nė kėto linja..!


*****


... Dosjet sekrete tė UDB-sė, (Shėrbimit sekret jugosllav), tė periudhės sė viteve 1945-1955,madje tė viteve 1956-1966. Nė kėtė dosje janė pėrfshirė tė dhėna tė hollėsishme pėr grupet shqiptare qė u arratisėn dhe vepronin nė Greqi, Itali, Austri, Gjermani, Francė, Angli, Turqi, Siri, si dhe nė shtetet andej oqeanit,nė SHBA, Kanada, Australi dhe Zelandėn e Re… UDB-ja e pėrshkruan nga shumė aspekte veprimtarinė politike tė emigracionit shqiptarė tė pėrmledhur nė disa kategori dosjesh,tė cilat nė kapakėt e tyre ėshtė e vėnė sigla ,,Strogo tajno,, ( Tepėr secret), madje tė ndara nė dosje tė veēanta individuale dhe dosje kolektive pėr ēdo grup apo organizatė tė rradhėve tė mėrgatės shqiptare nė Perėndim.Por, mė duhet tė pėrmend edhe atė se UDB-ja nė arkivat e secret tė cilat i mban tė mbyllura hermetikisht nė Bazėn e saj nė Batajnicė afėr Beogradit, ka mori materialesh tė karakterit politik pėr shqiptarėt edhe tė viteve para Luftės sė Parė Botėrore,duke i rradhitur nė rrafte dosjet e vėllezėrve Frashėri, Ismail Qemal Vlores, Mihal Gramenos, Cerciz Topullit,Gani Butkės,Gani Kryeziut, Luigj Gurakuqit, Fan Nolit,Bajram Currit, Esat Toptanit,Ali Kelcyrės, Faik Konicės, Qazim Kokoshit,Beqir Sylės, Hysni Lepenicės, avokat Selim Domanit,Sait Kryeziut, Mustafa Krujės, Mihtat Frashėrit; madje dosjet e grupeve tė kaēakėve tė Kėrēovės e Dibrės si Kalosh e Lazam Dani, Jusuf Elezit, pėr Spahijt e Lumės dhe tė trimave tė tjerė tė kombit shqiptarė…

UDB-ja gjithashtu, nė sirtaret e saja tė fshehta mban edhe dosjen mjaft voluminoze tė sajuar qė nė kohėn e Zogut mbi Shoqatėn panamerikane ,,Vatra,, tė Bostonit e udhėhequr qė nga Fan Noli, madje edhe Athanas Gegaj dhe shumė tė tjerė, tė vėzhguar dhe survejuar,sidomos nė vitet e sistemit komunit para dhe pas kohės sė Rankoviqit.


… Nė pranverė tė vitit 1939, Italia fashiste pushtoi Shqipėrinė, mbreti Zog fillimisht u vendos nė Kajro, ku edhe formoi shtabin e tij monarkist "Legaliteti"…Mė vonė pėr vite me rradhė,po me tė njėjtin emėr, do tė udhėheq organizatėn emigrante ,,Legaliteti,, nė Njujork tė Amerikės, koloneli Abaz Kupi- Bazi.Gjersa me ,,Ballin Kombėtarė,, udhėhoqėn Abaz ERmeni dhe Hasan Dosti, kurse me ,,Lidhjen e Prizrenit,, kryesuan Xhafer Deva, Hysen Terpeza dhe ca tė tjerė. (Sipas UDB-sė,poashtu tė trajtuar edhe nga SIGURIMI i Tiranės, disa nga liderėt dhe krerėt e mėrgatės shqiptare, ishin si bashkėpunėtorė tė okupatorit fashist gjerman ose italian). Shumica e tyre tanimė, ishin arratis shtigjeve tė Greqisė, Austrisė, Italisė, dhe perms kampeve tė tyre nė perėndim dhe SHBA… Ėshtė me rėndėsi tė veēantė tė pėrmendi se tė gjitha grupet dhe organizatat e emigracionit shqiptarė nė Itali, pos qė pėrbėheshin nga shumė ideology tė disa rrymave politike, kishin edhe antagonizmat e tyre tė trazuara tė cilat nė mėnyrė perfide dinte nė raste tė veēanta dhe me njė metodė e strategji tinėzore i shfrytėzonte UDB-ja dhe KOS-I jugosllav pėr interese dhe qėllime tė veta (duke u future edhe yėnka e pėrēarrje nga mė tė ndryshmet).Kjo bėnte qė mėrgata shqiptare nuk arrinte dot tė mobilizonte dhe koordinonte unitetin dhe veprimtarinė e tyre politike nė front kundėr komunizmit titist dhe enverist !



Por, nė periudhn e viteve 1945-1955 nė rradhėt e mėrgatės shqiptare sin ė Itali dhe disa vende tė perėndimit, veēanėrisht nė SHBA, (anipse kishin kaluar tė yitė e ullirit nėpėr kampet e ngritura nga IRO, VIĒĒ, POA dhe "Reggio Emilia" dhe ,,Latina,, nė Bari dhe periferi tė Romės), nėn vėzhgimin e agjenturave greko-italiane dhe anglo-amerikane, ishin tė survejuar sistematikisht edhe nga UDB-ja dhe SIGURIMI,por edhe nga disa sherbime tė tjera secrete siē ishin ajo bullgare e rumune me nė krye instruktorė tė KGB-sė ruse.dhe ndiqeshin kėmba-kėmbės…!


Ne Itali veprojne disa parti dhe grupe politike te emigracionit shqiptar. Me i rendesishmi nder to eshte Komiteti Kombetar "Shqiperia e Lire", i formuar ne gusht te vitit 1949, me nismen e anglo-amerikaneve; pastaj Blloku Kombetar Indipendent, i formuar me 1946 me ndihmen e italianeve dhe te Vatikanit.


Blloku Kombetar "Shqiperia e Lire", te cilin e perkrahin amerikanet, zhvillon veprimtari zbulimi ndaj Shqiperise, duke hedhur aty grupet e tyre ndermjet ajrit dhe detit. Veprimtaria e tyre e zbulimit ne Shqiperi verehet sidomos duke nisur qe nga viti 1949. Deri tani kane hedhur nje numer te madh grupesh, nga te cilat nje pjese eshte likuiduar sakaq nga ShSSh-ja (Sherbimi i Sigurimit te Shtetit), nderkaq pjesa tjeter ka arritur te veproje ne terren derisa kane qene te detyruar te emigrojne ne Jugosllavi, apo Greqi. Per kete qellim udheheqesit shqiptare ne emigrim gjate viteve 1940-1950 kane mbledhur vullnetare, te cilet deshirojne te mbeten ne Itali per t'u derguar kur e lyp nevoja per ne Shqiperi. Me aktivi ne kete propagande ka qene ish-majori i Zogut, Hyseni, i cili eshte nen mbikqyrjen e italianeve. Perfaqesuesit e partive politike shqiptare ne Rome gjate vitit 1950 bene vizita ne kampet e emigranteve ne Itali, me qellim per te rekrutuar njerez nga emigracioni ne partite e tyre. Perfaqesuesit e Ballit Agrar: Sait Kryeziu, Eqerem Telkaj dhe Shani Ferizaj, vizituan kampin ne afersi te Barit dhe kampin Santa Faro.


Edhe monarkistet derguan delegacionin e tyre: Hasan Kupi, profesor Gaqo Gogo dhe kapiten Xhemal Laci, vizituan kampet Santa Faro, Bagnoli dhe Pegani.


Vatikani tregon mjaft interesim per emigracionin shqiptar. Tashme kemi theksuar se Vatikani i ndihmon Bllokut. Autoritetet e Vatikanit u angazhuan qe ne ditet e para te pasluftes per te organizuar ndihmen per emigrantet shqiptare, posacerisht per katoliket. Pas perfundimit te luftes, qeveria shqiptare kerkoi ekstradimin e shume emigranteve, gje qe shkaktoi panik mes tyre. Ne kete situate lideret shqiptare ne Itali mbajten nje mbledhje, ku vendosen te dergonin nje delegacion ne Vatikan, per te nderhyre tek Papa qe shqiptaret te mos u ekstradoheshin enveristeve. Delegacioni perbehej nga Kol Bibe Marikaj, ish-minister i Partise fashiste gjate kohes se pushtimit, profesor Vasil Andoni, ish-sekretar i Ballit Kombetar, Xhafer Deva kryeminister ne Shqiperi gjate kohes se pushtimit dhe Zef Pali, profesor nga Shkodra. Delegacionin e priti pater Valentini, i cili ishte vikar prane Papes. Ai u premtoi se do te nderhynte personalisht tek Papa qe anglo-amerikanet mos i dorezonin emigrantet shqiptare, duhet te mbanin nje qendrim korrekt ndaj anglo-amerikaneve, duke iu bindur urdherave te tyre. "Ata, - tha ne vazhdim Valentini, - duhet qe te prezantohen tek anglezet dhe amerikanet si nje parti e forte politike, qe do te ishte nje faktor i fuqishem per rrezimin e regjimit ne Shqiperi".



Shkruan Nafi Ēegrani

Add new comment
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13730
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Nafi Qegrani,LPK=LKJ   Mer 11 Juin - 10:09

kundėrrevolucionare etj., e ata ishin: Ukshin Hoti, Halil Alidemaj, Muhamet Tėrnava, Shaqir Shaqiri dhe Shemsi Reēica.

Pati jehonė fjala e Ukshin Hotit dhe mbledhja e mbajtur nė 19 nėntor 1981 nė Fakultetin Filozofik ku Mr. Ukshin Hotit tha qė Kosova duhet tė jetė Republikė. Nė kėtėt mbledhje nga KQ I Mahmut Bakallit ishin present Agim Zatriqi, Azem Vllasi , Hajredin Hoxha, etj. Aty ka pasur edhe kėrcėnime, sharje, edhe me nanė kanė sharė ata ish funksionarė duke thėnė se “kėtu e kanė ēerdhen demonstratat”

Arrestimi dhe burgosja e Ukshin Hotit, Halil Alidemajt, Shemsi Reēicės, Ekrem Kryeziut etj, tė cilėt u denuan si “Grup i intelektualėve”. Pas tetė muajve sa zgjati procesi i hetuesisė, u ngrit aktakuza PP. nr. 281/81, datė 31. V. 1982, Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, ngriti njė trup gjykues tė pėrbėrė nga gjyqtarėt Isak Nishevci, Ismet Emra e tė tjerė, dhe nė procesin gjyqėsor tė mbajtur mė 21 korrik 1982 „nė emėr tė popullit“ u denuan kėta intelektualė:


- Halil Alidemaj me 11 vjet burg tė rėndė;
- Ukshin Hoti me 9 vjet burg tė rėndė;
- Ekrem Kryeziu me 8 vjet burg tė rėndė;
- Mentor Kaēi me 7 vjet burg tė rėndė;
- Halil Ratkoceri me 3 vjet burg tė rėndė;
- Ali Kryeziu me 5 vjet burg tė rėndė;
- Nezir Haliti me 2 vjet burg tė rėndė;
- Shemsi Reēica me 7 vjet burg tė rėndė; dhe
- Muharrem Fetiu me gjashtė muaj burg tė rėndė.
Agim Zatriqi me urdhėr tė Mahmut Bakallit, njėri nga bashkėpunėtorėt mė tė angazhuar tė UDB-sė, I cili, gjatė punės sė tij nė RTP, dhe anėtar i Komitetit Krahinor tė LKJ-sė bashkė me Riza Alajn dhe Hajredin Hoxhėn ( Lexo kėtu tekstin ku: Agim Zatriqi me sojin e tij Buxhovi, Hamiti, Kraja, Gunga, Aliu etj., ishin vėnė falas nė shėrbim tė UDB-sė ). Agim Zatriqi aktualisht ėshtė drejtor i pėrgjithshėm i Radio Televizionit tė Kosovės (RTK-sė).


- Hajredin Hoxha, i cili ka ikur nga kjo botė me faqe tė zezė.Hajredin Hoxha dhenderr = Ismet Saliun,prof i se drejtes penale.

Mr.Ukshin Hoti nė aspektin politik, fillimisht do tė angazhohet nė Degėn e LDK-sė nė Rahovec, mirėpo pėr shkak tė injorimit qė i bėhet atij nga Kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, vendos tė tėrhiqet nga kjo parti pėr tė gjetur forma tjera tė angazhimit politik).
ajo e Tropojes dhe e Hasit, qe lidheshin ne mes tyre permes agjentit nderlidhes dhe rekrutues Avdyl Aliut.
ne Shqiperi siē ishin: Rexhep Xhija dhe Svetozar Koēish.



Ky rrjet spiunazhi me vone u perforcua edhe me disa persona tė tjerė nga Padeshi me rrethinė, si dhe me Lirim Demajn nga Kukėsi, i cili ishte mjaft aktiv. Lirim Demaj, punonte ne varesi te drejtperdrejt te udbashit Mirko Vukoviē. Pas disa viteve te angazhimit te tij ne dem te Shqiperise, "Sigurimi" shqiptar arriti ta vras Lirim Demajn.
Gjersa pėr rolet qė luajtėn Spasoje Gjakoviqi, Mehmet Maliqi, Gojko Medenica, Mehmet Shoshi, Xhevdet Hamza dhe ca tė tjerė bylykbasha tė UDB-sė pėr Kosovė e gjer nė kohėn kur veproi Selim Brosha, Muharrem Dana, Bashkim Hisari dhe rrjeti I tyre nė Bern e Gjermani,edhe pėr veprimtaritė e informatorėve tė koduar si ,,Luboten,, ,,Hiltoni,, ,,Sheji,, ,,Kobra,, ,,Ēakor,, ,,Juniku,, ,,Arlati,, (Nexhat Golia-,,Ēupi,, nė Esen), ,,Reporter,, ,,Skela,, ,,Sedef,, ,,Zhurjani,, etj. do tė shkruajm njė rradhė tjetėr gjėrėsisht duke shtjelluar edhe disa fakte tjera secrete tė UDB-sė dhe KOS-it jugosllav,para dhe pas vdekjes sė Titos…


Shtabi operativ dhe nderlidhes i UDB-se ishte vendosur ne Gjakove dhe e kryesonte Ēedo Mijoviē.
bashkepuntore te UDB-se ne kete rast do ti permendja: Alush Gashin dhe Nazmi Kursanin.
(…Abdullah Prapashticėn i cili ka qenė me tė vėrtet oficer i UDB-es por qė njėkohėsisht ka qenė edhe udhėheqės i Organizatės ilegale . Nga ajo Organizat kanė qenė dėnuar vėllezrit Maqedonci pastaj Meriman Braha
a pėr Xhafer Shatrin ėshtė e vėrtetė qė " ikja e tij nga burgu i Prishtinės ka qenė shumė enigmatike". Unė vetė kam qenė, nė atė burgė dhe sipas mendimit tim, njė gjė e tillė ėshtė e pamundur. Por, mė vonė kam takuar Martin Ēunin i cili, natėn kur ka ikur Xhaferi ka qenė bashkė me tė ( qė tė dy kanė tentuar tė ikin) dhe si thotė ky" mua mė zurėn gardianėt nė ēatin e burgut dhe mė thonin qė tė zbresė ndersa unė rrija lartė qė t'i jipja kohė, bile Xhaferit qė tė ikė"...

Pra, Martin Ēuni s'vė asgjė nė dyshim.

takojė persona qė mė thonin; mos rri me atė se ėshtė spiunė ndėrsa kur rrija me atė ai mė thoshte pėr kėta tė tjerėt" mos rri me ta se spiuna janė".
nė emigracion kishin dalė( 1984) disa tė rinjė qė ai i jep me iniciale e qė ishin; Ali Ahmeti, Emrush Xhemajli, gafurr Elshani e mė vonė Mustafė Xhemajli sikurse pėr forcimin me kusheririn Muharremin ( siē shkruan ai) qė nė kėtė rastė e ka fjalėn pėr Muhamet Kelmendin.

Po ashtu, dihet qė njė grupė nė kėtė vit ( pak mė vonė) largohen pėr nė suedi siē ishte rasti i Milaim Zekės.

Zheljko Raznjatovic i njohur me pseudonimin Arkani, ka ardhur ne Shqiperi ne kulmin e luftes ne ish Jugosllavi dhe eshte takuar me Shefin e Sherbimit Informativ Kombetar, Bashkim gazidede".
( BILE SE PĖR NJĖ GJĖ DHE TAKIM TĖ KĖTILLĖ KA QĖNĖ ME SHKRESĖ URGJENTE I NJOHTUAR EDHE PERSONALISHT MEKSI NGA NJĖ SHQIPTAR I MERITUAR DHE I INFORMUAR MIRĖ NGA MAQEDONIA,I CILI MBAN PSEUDONIMIN ,,XHEMS BONDI SHQIPTAR,, (emrin e tė cilit ,pėr shkaqe sigurie do ta mbajm nė fshehtėsi), lajmi eshte bere publik per here te pare pas 7-8 vjetesh, nga nje prej ministrave te qeverise Nano, per krahun e djathte te Sllobodan Milloshevicit.

qendrimin e Arkanit edhe ne ambjentet e Hotel "Dajti" ne qender te Tiranes,
Nuk dihet me saktesi data e ardhjes se Arkanit ne vitin 1995 ne shqiperi, por ajo qe dihet tashme eshte fakti se ne nentor te atij viti u firmos ne SHBA Marreveshja e Dejtonit per Paqen ne ish Jugosllavi qe i dha fund luftes ne Bosnje.
Sipas shumė burimeve Arkani e kishte vrarė drejtorin e Rafinerisė sė Naftės INA tė Zagrebit Dragolub Gjurkoviqin, edhe pse zyrtarisht ėshtė thėnė se kėtė vrasje e ka bėrė Gjorgje Bozhoviq ?
shikuar kėtu edhe gjendjen materiale dhe rrjedhėn e zhvillimeve politike nė Serbi, u krijua organizata terroriste e ashtuquajtur Ushtria Ēlirimtare Serbe. Qėllimet e kėsaj organizate pretendojnė tė jenė sulmet ndaj qeverisė sė Beogradit - tė njerėzve tė Millosheviqit nė tri faza, likuidimi i personaliteteve tė njohura serbe si dhe restaurimi i monarkisė serbe.
kishin marrė bekimin pėr veprime tė tilla nga Momēillo Perishiq, ish shef i ushtrisė jugosllave, mė vonė udhėheqės i opozitės dhe person kritik i Millosheviqit.
Nacionalistėt serbė janė tė hidhėruar sidomos pėr kalimin e Kosovės nėn mbikėqyrjen e UNMIK-ut.Siē ėshtė bėrė e ditur, shantazhet edhe mė tutje mbeten element i dorės sė parė pėr shėrbimet serbe. Ndėr proceset me prioritet tė shėrbimeve serbe ka tė dhėna se ėshtė ta dezorientojnė TMK-nė, dhe pėrmes aferave tė ndryshme ta kopromitojnė edhe si strukturė edhe si institucion. Pastaj kanė pėrgatitur dhe po pėrgatisin konflikte tė cilat qojnė tek konfrontimet e shqiptarėve me bashkėsinė ndėrkombėtare. Ėshtė punuar edhe nė nxitjen e problemeve ndėretnike me qėllim qė tė krijohet pėrshtypja se ne nuk jemi tė aftė pėr tė vetėqeverisur.
Edhe droga, prostitucioni, falsifikimet e ndryshme, kalimet ilegale dhe linjat tjera kladestine janė tė organizuara dhe tė drejtuara nga shėrbimet serbe, e qė nė kėto rrjete edhe shqiptarėt e Kosovės, Shqipėrisė, Malit tė Zi, Maqedonisė, Preshevės etj, janė mjaft tė kyqur nė kėto linja..!
UDB-ja nė arkivat e secret tė cilat i mban tė mbyllura hermetikisht nė Bazėn e saj nė Batajnicė afėr Beogradit, ka mori materialesh tė karakterit politik pėr shqiptarėt edhe tė viteve para Luftės sė Parė Botėrore,duke i rradhitur nė rrafte dosjet e vėllezėrve Frashėri, Ismail Qemal Vlores, Mihal Gramenos, Cerciz Topullit,Gani Butkės,Gani Kryeziut, Luigj Gurakuqit, Fan Nolit,Bajram Currit, Esat Toptanit,Ali Kelcyrės, Faik Konicės, Qazim Kokoshit,Beqir Sylės, Hysni Lepenicės, avokat Selim Domanit,Sait Kryeziut, Mustafa Krujės, Mihtat Frashėrit; madje dosjet e grupeve tė kaēakėve tė Kėrēovės e Dibrės si Kalosh e Lazam Dani, Jusuf Elezit, pėr Spahijt e Lumės dhe tė trimave tė tjerė tė kombit shqiptarė…

UDB-ja gjithashtu, nė sirtaret e saja tė fshehta mban edhe dosjen mjaft voluminoze tė sajuar qė nė kohėn e Zogut mbi Shoqatėn panamerikane ,,Vatra,, tė Bostonit e udhėhequr qė nga Fan Noli, madje edhe Athanas Gegaj dhe shumė tė tjerė, tė vėzhguar dhe survejuar,sidomos nė vitet e sistemit komunit para dhe pas kohės sė Rankoviqit.

UDB-ja dhe KOS-I jugosllav pėr interese dhe qėllime tė veta (duke u future edhe yėnka e pėrēarrje nga mė tė ndryshmet).Kjo bėnte qė mėrgata shqiptare nuk arrinte dot tė mobilizonte dhe koordinonte unitetin dhe veprimtarinė e tyre politike nė front kundėr komunizmit titist dhe enverist
A kishte dijeni Jusuf Buxhovi nė Bon pėr zhvillimet e ngjarjeve dhe tė dramės Brenda harkut kohor tė atyre viteve? Pse nuk thuhet e vėrteta nga Ibrahim Kelmendi dhe tė tjerėt mbi Atentatin? cili ishte konflikti I Jusuf Gėrvallės dhe “grupit” tė tij me “grupin” e I. Kelmendit? Si e shfrytėzoi UDB-ja kėtė konflikt dhe antagonizmat e tjera pėr pėrēarjen e shqiptarėve dhe realizimin e qėllimeve tė veta sekrete antishqiptare jo vetėm nė Gjermani e Zvicėr, por edhe mė gjerė
nė kontakte tė pėrditshėm me J. Gėrvallėn dhe shokėt e tij (Teki Dervishi, Daut Demaku, Nexhbedin Soba, Gani Bobi, Ibrahim Kadriu,Beqir Musliu, Mehmet Emerllahu, etj,

.........................
tė Maqedonisė, Jusuf Gėrvalla, Teki Dervishi, Mehmet Emerllahu, Nexhbedin Soba (pa ditur kėta se ē’po ndodh) ishin transferuar (sipas njė konkursi) dhe ishin “pranuar” nė redaksinė e “Flakės sė Vėllazėrimit” nė Shkup si gazetarė, lektorė etjNdaj dhe shpesh i njoftoja pėr qėllimet e SDB-sė, kur nė ato zėnka e konflikte futeshin individ tė angazhuar tė cilėt dinin tė mbillnin sherr.Dosja e Jusuf Gėrvallės (madje edhe e Mehmet Emerllahut, Nexhbadin Sobės dhe…) u dėrguan me postė speciale sekrete nė skedarėt e Sektorėve tė SDB-sė pėr Kosovė, qė do tė plotėsoheshin edhe mė nga bashkėpunėtorėt e tyre; Bashkim Hisari, Selim Brosha, Mehmet Shoshi, Muharem Dana, Mehmet Maliqi, Jusuf Karakushi, dhe ata tė KOS-it.Njerezit tradhetar, me emra tė maskuar, si ,,Hiltoni,, ,,Kobra,, Marovac ,,Drini,, ,,Pashtriku,, duke u shitur si “patriotė”, e tė tjerėt duke i denoncuar si “tradhtarė”.Katėr hije tė zeza kaluan nga ana tjetėr e rrugicės sė fjetur tė qytezės afėr Shtutgardit. Njė veturė tjetėr qėndronte e parkuar disa dhjetėra metra pėrtej trotoarit me dėborė. Nė krye tė tyre ishte i quajturi Zhelko Razhnjatoviē “Arkani”, serb me njė fytyrė fėmije dhe shpirt krimineli i cili nė ,,linjat e spiunazhit,, kishte rėnė qė nga viti 1974 , ishte future nė ,,shtigjet e vdekjes,, pėr tė mbuluar krimet e bėra, ishte vė nė shėrbim tė klanit dhe nėntokės udbashiane…ashtu siē do tė vepron shumė vite mė vonė edhe krimineli Millorad Llukoviq, i vetėquajturi ,,colonel,, me pseodonimin ,,Ulemek Mihajlo – LEGIJA,, si njė nga drejtuesit e sektorit pėr ,,aksione tė lagura,, direct do tė koordinon edhe vrasjen e Enver Hadrit po nė Bruksel tė Belgjikės, dhe me urdhėr tė Millosheviqit pasi Hadri ua paska turrbulluar ujin nė institucionet e Kėshillit Europjan kundėr tė bėmave tė Serbisė nė Kosovė.,,Ulemek Legija,, tanime edhe kryeshef nė SDB-nė e Millosheviqit dhe nje nga krerėt e ,,Klanit tė Zemunit,, duke drejtuar shumė grupe kriminale dhe paramilitare serbe nė betejat e fshehta tė organizatės ,,Otaxhbina,, !

Vetėm disa dhjetra minuta para se tė ndodhėte vrasja e ēuditshme dhe apsurde e trefishtė tė asaj nate tmerri afėr Shtudgardit, njė person tjetėr i veshur me njė sako ngjyrė gri apo kafeje dhe me njė kapele nė kokė, me njė nxitim dhe me hapa tė rėndė, duke ecur pas dy hijeve tė zeza, u futėn bri njė strehe nė kėndin e murrit tė ndėrtesės me fasadė gri, dhe njė veturė tjetėr mė tej e parkuar, e kthyer gati pėr nė drejtimin e kundėrt stil ky, tė cilin e kishin praktikuar gati dy vite mė parė , sipas skenarit tė Zdravko Mustaqit dhe Stane Dollancit pėr vrasje me plan, siē ndodhi ajo e veprimtarit Vehbi Ibrahimit para banesės sė tij nė Bruksel. Njėri ndėr kėta hije vdekje ishte edhe Mirosllav Bizhiē me pseudonimin “Shiptar”, mjerisht, tė ndihmuar nga disa shqipfolės, shqiptarė tė shitur dhe masha tė ndryshkura , tė cilėt drejtuan gishtin duke treguan nė drejtim tė garazhės pėrball nga do tė dilnin asaj nate Jusufi me tė vėllanė dhe Kadriun.

Dhe…kėshtu, asaj nate pėrplotė acar ngrice dhe dėbore, me njė kriter shumė tė lartė fshehtėsie,tinėzak dhe konspirativ, punėt shkonin nė heshtje tė plotė, sipas planit famkeq tė Bozho Spasiēit, shef sektori nė SDB-nė e Beogradit, i nėnshkruar nga Zdravko Mustaqi dhe Stane Dollanc, fillimisht pėr vrasjen e Kadri Zekės, kryen atentatin mė mizor edhe mbi Jusuf Gėrvallėn. Ata vranė edhe vėllain e tij, Bardhoshin . Disa krisma, oshtinė tmerrshėm, duke bėrė shoshė veturėn, ku Jusufi mbetet vetėm me pak shpirt. Ajo rrugicė e fjetur e qytezės afėr Shtutgardit u zgjua nga gjumi e frikėsuar. Dramė e pėrgjakur nė ngrica dėbore dhe acari vdekje !

Shoferi, i quajtur “Dautoviē Aco”, ose ,,Daut Abazoviq,, bashkė me kriminelėt, u larguan me njė shpejtėsi tė paparė dhe tė ushtruar kriminale nga njė drejtim tjetėr e pa gjurmė zhduken edhe Ramazan Elezovski dhe njėfar Zenku nga Kėrēova dhe …bashkė me to, tė shoqėruar edhe dy shqiptarė tė tjerė, njėri dzshohet se tė ketė qėnė nga Dibra, me pseodonimin ,, Dibrani,, e tjetri ,,Karshiaku,, personi nga rrethina e Studeniēanit tė Shkupit, {tė cilin e kanė mbajtur nė ,, lidhje operative,, si informator Sllave Vasovski, mė vonė kryesues I ,,grupit tė bombashėve,, nė klanin e UDB-sė nė Shkup.Madje rreth ,,pėrpunimit,, operativ dhe analitik tė ,,grupeve ekstremiste shqiptare,, nė Gjermani, Belgjikė, Francė etj kanė kontribuar me metodat e spiunazhit nė dėm tė shqiptarėve edhe spiunėt si Saqip Kollarkari, njė arsimtar i dikurshėm I dėshtuar,u emruar operativ nė grupin e Sllave Vasovskit pėr ndjekjen e ,,irredentiymit shqiptar,,.Po kėshtu kanė vepruar edhe Bexhet Bexheti dhe kllapa e tyre antishqiptare) edhe personi Rasim Zejneli, { tė cilin UDB-ja do ta likuidonte nėse fliste, ashtu siē e likuiduan Ramazan Elezovskin, me tė njėjtat mjete dhe metoda, tė njė mėnyre tė ushtruar, bėri edhe likuidimin e patriotit dhe veprimtarit shqiptar Enver Hadri,(duke qėndruar pėr disa sekonda pranė semaforit stop), nė Bruksel tė Belgjikės, ku kriminelėt serbė, pėrsėri u ndihmuan nga disa shqiptarė tė shitur, tė cilėt vepronin sipas instruksioneve operative tė Beogradit. Dihen tashmė emrat e spiunėve-atentatorė: Darko Ashanini, Veselin Vukoviē i Nikshiqit me pseudonimin “Vesko”, dy komandosėt Andrea Lakoniē dhe Kristian Golluboviē. Tė gjithė kėta kriminelė tė angazhuar nė operacionet e ashtuquajtura “tė lagura” (delikte gjaku) ndaj shqiptarėve, tė udhėhequr nga Zhelko Razhnjatoviē “Arkan” dhe Mirosllav Bizhiē- “Shiptar”, ( tė cilėt,mė vonė nė regjimin e Millosheviēit do tė bėjnė tmerre krimi dhe masakra nė Kroaci, Bosnje dhe Kosovė), u graduan si gjeneralė nga radhėt e SDB-sė, formuan “Klanin e Zemunit”, tė udhėhequr nga “rambo-komandot” si “Arkani”, “Legia”, “Grishka”, “Shumadinac” …Dhe, duke zhvilluar njė politikė mafioze prej djalli me gjemba nga kordoni i vdekjes ,, Serpska Otaxhbina,,(!), bėnė kėrdi mbi njerėz tė pafajshėm,sidomos nė Bosne dhe Kosovė.Po ku mbeti Zdravsko Mustaq?

Diku i heshtur, i strukur nė malėsinė e Zagories nė Kroaci ndoshta pėrpėlitet nė vitet e moshuar para vdekjes me ndėrgjegje tė vrarė!..Dhe, kur libri im i parė me titull ,,Ballė pėr ballė me vdekjen,, gjendej nė shtypshkronjė, dėgjova se ishte bėrė kėshilltar kryesor i Mesiqit nė Kroaci pėr ēėshtje tė SIGURIMIT KOMBĖTAR KROAT ! Gjersa Agim Zatriqi agjitonte nėpėr Strugė, Tetovė dhe Prishtinė, duke akuzuar tė tjerėt si informatorė tė SDB-sė nė Kosovė,harronte tė rrėfen pėr dollitė e uiskit qė cakėronte gotat me shefat e kėsaj UDB-je nė vilat e fshehura, ose edhe nė motelet e qendrės rekreative tė Brezovicės paska folur gjatė se, kinse vrasja e Gėrvallėve dhe K.Zekės nė Shtutgard nuk qenka punė e UDB-sė dhe se kėtė e paskan ,,imagjinuar ,, vetė shqiptarėt qė paskėn qenė nė ,,konflikte interesi dhe grupor,, nė emigracion pėr Riza Salihun, dhe pėr disa tė tjerė si ky.Pėr kėto dhe shumė gjėra tė tjera qė kanė tė bėjnė me tė vėrtetėn pėr vrasjen mizore dhe misterioze do tė flasin herėt ose vonė edhe Xhafer Shatri dhe disa tė tjerė!8 nipi i mergimtarit opojar 2011-11-23 21:58
ne vrasjen e trefisht te asaj dite te mallkuar kan marre pjes edhe treshja opojare dy vllezrit bari dhe asllan limoni nga fsahti pllave tashme me banim ne prizren per ket vrasje kan marre shperblim flamengon nje restorant ne afersi te shadervanit ne pz ku njerin prej ndimseve te tyre si informator stabil kan perdor nje dreq tjeter i ashtuquajtur selim babai i biznismenit hasan nga fshati bresan i opojes.aq tė nevojshme pėr UDB-n, shpesh e kishte pyetur Pemben nėse vjente fshahurazi Bajram Dobėrdolli nė shtėpi, dhe a vjenka me shokė, ose vetėm, a vjen i armatosur dhe ēfarė i rrėfen gruas sė vet nė besim ,,Ore ty, po kėso farė pyetjesh edhe disa herė tė tjera mė ke bėrė.

Shumė interesohesh pėr Bajramin? A mos je i dėrguar prej UDB-s ?- i thotė duke dyshuar , Jo, moj jo, vetėm se pyeta, ashtu pa lidhje, se e di qė je gruaja e Bajramit, dhe kam frikė se, nėse vij ndonjėherė nė shtėpinė tėnde natėn, kam frikė se mos, vallė, vjen tinza Bajrami e na gjenė aty bashkė nė krevat! u arsyetua disi spiuni i trajnuar mirė. ,,Eh, sikur tė na gjen ashtu Bajrami (!) e din ty, ore, kush ėshtė Bajram Dobėrdolli, qė tė dyve na e pret kokat si dashit dhe deles!,, thuhet mė tej nė raportin e shkruar zyrtar spiuni u mundua tė zgėrdhihet si nėn dhėmbė dhe , kinse i inatosur vazhdoi duke provokuar: ,,Po,po por, ja qė unė e kam nė dorė gruan e tij, e ai le tė shkon vėrdallė andej kėndej nėpėr Shqipėri ka frikė dhe nuk ia mban qė tė vijė nė Jugosllavi ashtu siē kanė frikė edhe tė tjerėt si Hashim Toplica e Azir Tenova, tha spiuni, duke pėrmend madje edhe emra si Qahil Fazli Ēegrani ,,More, po ty mos je spiun UDB-je, ku i din tė gjithaė kėto emra!? i tha Pembja e hidhėruar dhe iku kah dera e nėnēmuar, e penduar dhe e vrarė nė krenarinė e saj ajo vuajti gati tėrė jetės nė skamje me dinjitet tė thyer, por UDB-a kurrė mė nuk arriti ta fuste nė dorė.
.........................................


![/size]
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Nafi Qegrani,LPK=LKJ
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: