AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Pse Papa nuk e njeh republiken e kosoves ?

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14009
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Pse Papa nuk e njeh republiken e kosoves ?   Lun 4 Aoū - 6:47

Pse Papa i Romės nuk e njeh Republikėn e Kosovės
Publikuar: E marte 15 Korrik 2014, 18:04 0 Komente 16 Rekomandime
Kosova dhe Vatikani
Themelimin e shtetit tė Kosovės, Papati e konsideroi si krijesė ēifute -protestante!
Dalja nė skenėn botėrore e Amerikės, sidomos pas Luftės sė Dytė Botėrore, shtetet katolike e posaēėrisht Papati, kėtė fakt e konsideruan si fuqizim tė krahut ēifuto-protestant. Kjo bėri qė Papati tė duket, siē i thonė njė fjale, as me shehėr e as me Barilevė!
Shkruan: Sabri Maxhuni (Novosella)
Kjo pyetje dėgjohet nga shumėkush dhe nė njėfarė mėnyre ėshtė pyetje pa pėrgjigje, para sė gjithash nuk ėshtė e qartė sa duhet se si ndodhi qė shtetet katolike protestante kontribuuan aq shumė nė krijimin e shtetit tė Kosovės, qė faktikisht edhe e krijuan kėtė shtet. Kurse, kreu i botės katolike, siē ėshtė Papa i Romės, nuk e njeh Republikėn e Kosovės!
Kjo nuk ėshtė aq e thjeshtė, siē duket sipėrfaqėsisht. Kėto qėndrime e kanė zanafillėn qė nga viti 1045, atėherė kur u bė ndarja e kishės, nė atė Katolike me qendėr nė Vatikan, respektivisht nė Romė dhe nė Kishėn Ortodokse me qendėr nė Konstandinopol, Stambollin e sotshėm.
Me ndarjen e kishave, territoret shqiptare u gjendėn nė zonėn e konfliktit, qė shtrihej pėrgjatė vijės sė Teodosit dhe natyrisht se pėr shqiptarėt “krisi gazepi”, siē thotė studiuesja Mr.Naile Demiri.
Qė nga ajo kohė, pėr paraardhėsit e shqiptarėve, arbrit, qė mė vonė do tė quheshin shqiptarė, u bė presion i madh nga kishat pėr t’i pasur nė anėn e tyre. Duke pasur parasysh se konkretisht e kemi fjalėn pėr Papatin, do tė ndalemi te qėndrimi i Papatit ndaj shqiptarėve.
Ndarja e kishave
Papati i pėrdori tė gjitha mjetet dhe metodat qė shqiptarėt tė jenė nė anėn e Papatit- nė fenė e krishterė tė ritit katolik. Qė nė fillim e them se do tė ishte fat sikur populli shqiptar t’i takonte fesė katolike, respektivisht tė ishte nė kuadrin e botės katolike. Papati duke mos pasur mundėsi qė t’u ofronte mbėshtetjen e duhur, ngase tė njėjtit nė vazhdimėsi ishin tė goditur nga kisha e krishterė e ritit ortodoks, bėnė qė shqiptarėt nė vazhdimėsi tė jenė nė konflikt mes vete, sepse ishin pėrcaktuar me Papatin e Romės, kurse disa tė tjerė me Patriarkalen e Konstandinopolit.
Nė njė mėnyrė apo tjetėr, ishin nė kundėrshti njėri me tjetrin, pėr shkak tė besimit fetar, e qė shpeshherė kjo kundėrshti shndėrrohej nė konflikt tė armatosur dhe tė pėrgjakshėm.
Dėshira e Papatit pėr t’i pasur shqiptarėt nėn ndikimin e vet dhe pamundėsia e Papatit pėr t’ua ofruar mbėshtetjen e duhur nė mėnyrė qė tė mbroheshin nga ndikimi i Patrikanės sė Konstandinopolit , shqiptarėve u solli tragjedi tė mėdha.
Pra, kjo ndarje e kishave, kjo gjendje e territoreve shqiptare nė zonėn e konfliktit, pėr shqiptarėt ishte dhe ėshtė gazep i madh.
Deri ku kishte shkuar ky gazep, argumenton edhe Prof. Dr. Hakif Bajrami, i cili thotė:
“Nė kėtė kohė, krahas dobėsimit tė Pera¬ndo¬risė Bizantine dhe forcimit tė Perandorisė Serbe nė trevat shqiptare, nė Lindjen e Afėrme lajmė¬rohet njė fuqi e re, e cila mė vonė mori emrin Pe¬ra¬ndoria Os-mane. Lidhur me kėtė, mė 1336 dhe mė 1348, bu¬ja-rėt shqiptarė (arbanas) kėrkuan ndih¬mė nga Sullta-ni pėr tė shpėtuar nga shfarosja sllave. Kjo ndihmė nuk arrihet pėrnjėherė, por ajo u realizua pas shk¬a-tėrrimit tė Perandorisė sė Car Dushanit mė 1355.”
Pra, duke qenė territoret shqiptare nė zonėn e konfliktit dhe duke qenė shqiptarėt nė konflikte tė pėrgjakshme mes veti si rezultat i ndarjes sė kishave dhe duke mos pasur mundėsi Papati qė t’ua ofrojė mbėshtetjen e duhur shqiptarėve katolikė, princat shqiptarė katolikė qenė tė detyruar qė tė kėrkojnė ndihmė nga njė fuqi e tretė, siē ishte Perandoria Osmane Islame, pėr t’u mbrojtur nga sllavo-greko-ortodoksėt dhe vėllezėrit e tyre, shqiptarėt ortodoksė, qė mbėshteteshin nga Patrikana e Konstandionopolit.
Mungoi mbėshtetja nga Papati
Pėrpjekja e Papatit pėr t’i pasur shqiptarėt nė anėn e vet dhe pamundėsia pėr t’ua ofruar mbėshtetjen e duhur, bėnė qė shqiptarėt katolikė, siē u tha mė lartė, ta thėrrasin njė fuqi shtetėrore tjetėr, me fe tjetėr dhe ta gjejė shpėtimin nga shfarosja totale.
Mbėshtetja e Papatit ishte shumė pozitive, siē ėshtė edhe sot, pasi qė Papati nuk ua rrezikonte qenien e tyre etnike. Kėtė e vėrteton edhe argumenti se, Principatat shqiptare katolike, nė kancelaritė e tyre e flisnin gjuhėn shqipe dhe latine dhe e quanin veten Principata e Arbrit, kurse principatat ortodokse, nė kancelaritė e tyre e flitnin gjuhėn sllave apo greke dhe principatat e tyre i quanin Principata Bizantine. Kėshtu qė Patrikana sllavo-greke shqiptarėve ua rrezikonte qenien e tyre etnike, ndėrsa Papati nuk ua rrezikonte qenien etnike, por as nuk kishte mundėsi t’i mbronte nga sllavo-greko-bizantinėt.
Depėrtimi i Perandorisė Osmane nė territoret shqiptare, shkatėrrimi i shteteve sllavo-greko-ortodokse, bėri qė shqiptarėve t’u largohet rreziku nga zhdukja etnike prej tyre.
Edhe Papati prapė nuk pati mundėsi qė t’u ofrojė mbėshtetjen e duhur shqiptarėve pėr t’i mbrojtur territoret e veta nga pushtuesit e ri.
Pushtuesit Osmanė, me tė gjitha tė kėqijat qė i sjell ēdo pushtues, ua solli njė fe qė nuk ua mohonte etninė- qenien etnike. Kjo bėri qė shqiptarėt pas rėnies sė shteteve sllavo-greko-ortodokse, tė rikthehen nė territoret e tyre qė nga Vlora e deri nė Kumanovė, qė nga Selaniku e deri nė Nish e mė gjerė.
Prapė Papati ishte nė mes tė pamundėsisė pėr t’ua ofruar mbėshtetjen e duhur, pėr t’u mbrojtur nga pushtuesit osmanė, dhe dėshirės qė shqiptarėt tė jenė nė anėn e Papatit, ashtu siē ishte rasti edhe me pushtuesit sllavo-greko-ortodoksė.
Marrėveshja e Shėn Stefanit
Bashkimin e principatave gjermane nga Bizmarku dhe dalja e Gjermanisė si fuqi evropiane, e frikėsoi Francėn qė ishte nė luftėra tė vazhdueshme me Rusinė sllavo-ortodokse. Ndėrprerja e luftėrave ruso-franceze solli fuqizimin e Rusisė pansllaviste ortodokse. Fuqizimi i Rusisė sllavo-ortodokse dhe luftėrat e vazhdueshme me Perandorinė Osmane sollėn dobėsimin e kėsaj tė fundit.
Pėr kėtė shkak erdhi edhe deri te Marrėveshja e Shėn Stefanit, qė faktikisht i dha fund sundimit osman mysliman, posaēėrisht nė territoret shqiptare nė Ballkan. Ky fuqizim i Perandorisė ruso-sllavo-ortodokse e tmerroi Evropėn katoliko-protestante dhe shtetet si Anglia dhe Austro- Hungaria, e detyruan Rusinė tė ulet nė Kongresin e Berlinit me ultimatume duke iu kėrcėnuar edhe me luftė. Kongresi i Berlinit bėri ēmos qė t’i ndryshojė Vendimet e Marrėveshjes sė Shėn Stefanit. Pas debateve tė ashpra, fuqitė katolike e protestante arritėn ta shpėtojnė Perandorinė Osmane, qė ishte njė mburojė e fuqishme pėr pengimin e depėrtimit tė Rusisė pansllaviste ortodokse nė Detin Mesdhe, e kėshtu edhe nė territoret shqiptare, pėr aq sa mundėn. Territoret shqiptare u rikthyen deri nė Ulqin-Tivar, Merdar, Manastir, Janinė, Prevezė e mė gjerė.
Nė vazhdim tė rrjedhės sė ngjarjeve, Rusia pansllaviste ortodokse duke u fuqizuar, ndėrsa Perandoria Osmane Islame duke u dobėsuar, erdhi deri te Lufta e Parė Botėrore (LPB) qė solli realitete tė reja nė skenėn ndėrkombėtare, posaēėrisht nė Pellgun e Mesdheut, qė ishte dhe ėshtė synimi kryesor i Rusisė pansllaviste ortodokse.
Me pėrfundimin e LPB, Perandoria Osmane Islame mori fund. Faktori i shteteve myslimane qė kishin qenė faktorė botėror u defaktorizuan dhe faktorė kryesor dolėn fuqitė katolike protestante nga njė anė dhe ruso – pansllavisto – ortodoksėt nga ana tjetėr.
Fuqizimi i botės sė krishterė
Nė shtetet katoliko – protestante ndodhėn njė varg ndryshimesh: Perandoria Austro - Hungareze katolike u zhbė, Franca katolike, nga frika prej Gjermanisė katolike – protestante, mbeti nė anėn e Rusisė pansllaviste e ortodokse.
Italia katolike nga kjo luftė botėrore, nuk arriti tė dalė si ndonjė faktor me rėndėsi tė veēantė.
Zhvillimi i kėtyre ngjarjeve solli fuqizimin e botės sė krishterė e protestante, posaēėrisht Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.
Dalja nė skenėn botėrore e Amerikės, sidomos pas Luftės sė Dytė Botėrore, shtetet katolike e posaēėrisht Papati, kėtė fakt e konsideruan si fuqizim tė krahut ēifuto - protestant! Kjo bėri qė Papati tė duket, siē i thonė njė fjale, as me shehėr e as me Barilevė!
Themelimin e shtetit tė Kosovės Papati e konsideroi si krijesė ēifuto -protestante!
Prandaj hezitimi i Papatit qė ta njohė Republikėn e Kosovės, bazėn e ka nė kėtė argument.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Pse Papa nuk e njeh republiken e kosoves ?
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: