AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Rrenjet e Flora Bravines,e burgosi serbia per me prue ketu k

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13730
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Rrenjet e Flora Bravines,e burgosi serbia per me prue ketu k   Ven 14 Nov - 5:37

Flora Brovina ėshtė mbesa e komunistit Qamil Brovinės,ku siē na dėshmon nė shkrimin e tij atdhetari dhe studiuesi, tani i ndjerė, Hajriz Demaku, nė shkrimin me titull „Kujtime nga lufta e Drenicės e vitit 1945“, ku ai vet kishte qenė nė krahun e atdhetarit Shaban Polluzha, thot: …Ndėr kohė, pėr ta zbrazur sa mė parė Kosovėn,komunistėt e formuan brigadėn e VII-tė mė tė madhen, sa 5 tjerat, qė Kosova me numėr tė ushtarėve ish 13000, duke e vėnė nė krye tė saj si Komandant major Shaban Haxhin (Pacin) nga Luma e Komesar Qamil Brovina. Pra Qamil Brovina ishte komesar i njė brigade famėkeqe jugosllave, qė vrau shumė atdhetarė shqiptarė, qė e luftonin me pushkė nė dorė ripushtimin jugosllavė tė Kosovės.

Ai nuk u kėnaq me kaq, por ishte edhe njėri ndėr gjykatėsit kryesor i shumė gjygjeve tė mbajtura nė Kosovė, ku me denim me vdekje pushkatim u dėnuan shumė atdhetarė shqiptarė. Kėsaj radhe po i jap faktet vetėm pėr gjygjin e mbajtur me datėn 20-27 shtator 1945, nė Prizren. -Ku atdhetarėt Tahir Deda, Halim Spahia dhe shumė tė tjerė, dėnoheshin me pushkatim pėr kėto qėshtje, „Janė fajtorė se kanė themeluar Komitetin Nacional Demokratik dhe si anėtarė dhe udhėheqės qėndrorė tė Komitetit pėr Kosovė i kanė krijuar komitetet e rrethit,ku janė lidhė dhe i kanė bėrė riorganizimet te rretheve tė Ballit duke iu nėnshtruar udhėheqjes sė tyre e kanė bėr njė propagandė tė rrejshme mbi padrejtėsitė qė ju bėhen shqiptarėve nė Jugosllavinė federative, dhe kėshtu kanė krijuar njė bazė pėr kryengritje tė armatosur kundėr pushtetit popullor dhe rregullit shtetėror,duke mbledhė shėnime mbi ndėshkimin e kriminelėve tė luftės, dhe armiqėve tė popullit, me qėllim qė kėto ti dėrgojnė jashtė pėr pėrhapjen e njė propaganda mbi gjendjen nė Kosovė“.

Dhe kėtu Qamil Brovina me shokė ju jepte denime kapitale atdhetarėve shqiptarė nė emėr tė popullit jugosllav, ku thuhet, Gjykata Popullore Krahinore nė Prizrenė duke qenė e formuar prej Kryetarit tė Gjyqit Hivzi Sulejmani dhe prej Gjygjqtarėve tė Popullit Qamil Brovinės e Kolė Shirokės, me sekretarin Mustafa Biqakun, nė qėshtje penale kundėr tė Akuzuarve Halim Spahisė dhe tė tjerėve nga Prizreni, dhe sipasPretencės sė Prokrurorit publik tė Kosovės dhe Metohisė Ali Shukriu Nr.P 99/45 tė datės 11 Shtator tė vitit 1945, merr kėtė vendim, ku gjykon tė akuzuarit Halim Spahinė, Tahir Dedėn, Rifat Krasniqin, Sefedin Ahmetin, Rexhep Kabashin dhe Kajtaz Ramadanin i dėnon me vdekje me pushkatim, dhe denim e humbjes sė pėrhershme te tė gjitha tė drejtave politike dhe qytetare, dhe dėnim me konfiskimin e tėrė pasurisė sė tyre. Pra, pėrveē qė i vritinin atdhetarėt shqiptarė, Qamil Brovina me shokė iu konfiskonin edhe pasurinė pėr t‘i mbytur edhe tė gjallėt, dhe pėr t‘ju vėshtirėsuar edhe mbijetesėn familjeve atdhetare shqiptare. Kurse tė akuzuarve tė tjerė: Ahmet Derguti, Kadri Minushi, Xhemil Fluku, Maliq Bali Gashi,Avdyl Rexhepi, Kadri Ramadani,Fehmi Ibrahimi, Bastri Sallku, Vahid Mustafa, Abdulla Hajrullahi, Abdulla Hamza,Sadik Mehmeti, Qamil Jemini dhe shumė tė tjerė, ju dha njė denim prej 4 deri me 20 vjet.

Mė ka mbetė nė kujtesė gjithmonė njė intervistė qė unė dhe miku im Enver Sulaj e zhvilluam me tė ndjerin atdhetarin Mulla Maliq Bali Gashi, me 16 Gusht 1993, nė shtėpinė e Maliq Bali Gashit, tani e 21 vite mė parė. Mulla Malėn nė kėtė proces gjygjėsor komunistėt e denuan me 17 vjet burgim.Dhe kur e pyetėm pėr atdhetarin Tahir Deda, Mulla Mala u pėrgjigj: – Tahiri ka qenė nga Gjakova. Ishte djalė i zoti sa tė duash. Edhe sot kur mė kujtohen fjalėt e tij nė gjygj e ndjej vetėn krenar qė kisha mik tė idealeve njė njeri tė tillė.

Nė mes tė tjerave Tahiri bėri kėtė dialog nė gjygj.Tahir, i thanė, ti kurrė su bėre rehat. Tahir, ti nė kohėn e ish Jugosllavisė po ashtu nuk u rehatove,edhe nė kohėn e okupimit i atillė mbete. E tani ēka po do Tahir? E Tahir Deda pėrgjigjej: A ende nuk e ditkeni se ēka po dua, ju drejtua atėherė Tahiri dhe vazhdoi:- Qka kam dashur atėherė edhe sot atė e dua. E dua Kosovėn tė bashkuar me Shqipėrinė. Pas kėtyre fjalėve tė Tahirit, thashė me vete, edhe nėse na vrasin s‘mė dhimset aspak jeta… -harrova tju themė se Tahiri kėto fjalė i tha nė sallėn e Gjygjit, tė mbushur pėrplotė udhėheqės tė lart komunist, qė kishin ardhur ta pėrcillnin gjykimin tonė.

Shteti i Kosovės nuk guxon tė mbahet i kindapuar. Politikanėt nė Kosovė duhet ta dinė faktin se qeveritarėt apo pushtetarėt qoft nė nivelin legjislativ qoft nė atė egzekutiv janė vetėm menagjerė apo drejtues tė pėrkohshėm ndėrsa institucioni ėshtė i pėrhershėm. Prandaj kėtė dallim duhet ta bėj edhe Flora Brovina e cila rastėsishtė ka qėlluar tė jetė me e vjetra nė Parlamentin e Kosovės, ta thėrrasė sa mė shpejtė seancėn konstituive , tė zgjidhet kryesia e Parlamentit nė bazė tė fuqisė politike qė posedojnė partitė politike nė Kosovė, dhe mė pas tė themelohet edhe Qeveria e Kosovės konfrom fuqisė politike tė kaoalicioneve qė janė krijuar pas zgjedhjeve tė 8 Qershorit. Ēdo vonesė qė e bėn Flora Brovina pėr shkak tė interesave tė ngushta tė partisė qė i takon, e merr pėrgjegjėsinė pėr kindnapimin e Shtetit tė Kosovės, tė krijuar me gjak, mund e sakrifica shekullore, si dhe, me pėrkrahjen e miqėve tanė ndėrkombtarė, pa tė cilėt Kosovėn vetėm se do ta shihnim nė ėndėrr
.




- See more at: http://prizrenpress.com/opinione/rrenjet-politike-te-flora-brovines/#sthash.vyu85QqZ.dpuf
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Rrenjet e Flora Bravines,e burgosi serbia per me prue ketu k
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: