AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Ismail Qemailit,Nikoll Kaēor Dibrani ja ngreu revolen qe ta

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Ismail Qemailit,Nikoll Kaēor Dibrani ja ngreu revolen qe ta   Mer 19 Nov - 15:07





Gjyle Gjata --------------------------------------------------------------------------------

Populli shqipetar,nuk do te kete ardhmeri,pa ju heke nga shpirti servilizimi Turko-Sllave-Komunist,te drejtuar duke fillue qe nga Ismail Bej Qemaili,gjer tek Enver Hoxha ...Voir plus

Hier, ą 01:01 · J’aime · 2
..


Sazan Papraniku ...asht e vertete se edhe ismaili kishte ca veprime otomanike edhe pse u ngrit kunder saje. se kjo ka qene e shprehur tregon vonesa e shpalljes se pavaresise ne vlore. A thua po mos kishte reaguar Nikoll Kacor -dibrani (Lurasi)me revolen ngjeshur ne YJE te trupit te Ismail Qemajlit me: "...cka po pret he burr qe nuk del para popullit (jo miletit) e me shpall SHQIPNINE e PVARUR
, a pret fjalen e kesaj ne YJE!" . keshtu veprojne ne fund te tre dujve te mullarit gjithmone DIBRANE i cili vihet ne detyren per ATDHEUN!

Hier, ą 18:41 · Modifié · Je n’aime plus · 2
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Ismail Qemailit,Nikoll Kaēor Dibrani ja ngreu revolen qe ta   Mer 19 Nov - 15:34

pritje ne ambasaden shqipetare ne washington per 100 ...

gazetadielli.com/ambasada-shqiptare-ne-washington-...


Traduire cette page
14 déc. 2012 - ... Ismail Qemalin, Dom Nikoll Kaēorrin, Luigj Gurakuqin dhe Isa Boletinin, qendistaren Marigo, aktivistėve tė Federatės Panshqiptare ” Vatra”, ...


tė cilėt improvizuan pėrsonazhet kryesore tė Pavarėsisė, Ismail Qemalin, Dom Nikoll Kaēorrin, Luigj Gurakuqin dhe Isa Boletinin, qendistaren Marigo, aktivistėve tė Federatės Panshqiptare ” Vatra”, sidomos Degės sė Detroitit me Kryetarin e kėsaj dege, Pishtarin e Demokracisė Alfons Grishaj, e zbukuruan vėrtetė kėtė festė. - See more at: http://gazetadielli.com/ambasada-shqiptare-ne-washington-dhe-pritje-per-100-vjetorin-e-pavaresise/#sthash.3YzDkdx7.dpuf
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Ismail Qemailit,Nikoll Kaēor Dibrani ja ngreu revolen qe ta   Jeu 20 Nov - 10:17

Edhe pse ishte luftė; ata ishin nė shėrbim tė qytetarėve shqiptarė. Ata ishin intelektualė tė pavarur, qė respektonin mendimin ndryshe dhe filozofia e tyre ishte qė Shqipėria tė ishte pjesė e bllokut tė madh kundėr nazizmit. Ata e respektonin filozofinė e demokracisė dhe ishin nė luftė kundėr diktaturės naziste, por jo pėr njė luftė civile kundėr patriotėve qė kishin mendim ndryshe dhe nuk ishin dakord me ideologjinė e komunizmit. Kėta intelektualė nuk kishin bėrė thirrje qė tė luftoheshin forcat komuniste, por tė bashkoheshin me forcat nacionaliste, qė Shqipėria tė ishte pjesė e bllokut antifashist. 1939 pushkėt e para ishin tė nacionalistėve patriot shqiptar me nė krye trimin Abaz Kupi , ku ushtaraku mbretėror Mujo Ulqinaku do tė vadiste tokėn shqiptare me gjakun e tij duke u bėrė dėshmori i parė antifashistė nė europė, Asnje komuniste nuk ishte nė at luftė… e kur familjet monarkiste internoheshin nga fashizmi asnje komunist apo familje e tyre nuk e internonte fashizmi…Vrasja e organizuar nga forcat komuniste ishte njė skenar tipik terrorist qė tė ekzekutoheshin kėta intelektualė. Pushkatimet u bėnė nė vende tė caktuara, si hotel “Bristol”, Sharrė, Tufinė, Dajt, Rruga e Dibrės, te shkolla “Kristoforidhi”, Rruga e Kavajės dhe brenda periudhės 24 tetor-17 nėntor 1944. Tė gjitha ekzekutimet u bėnė gjatė natės dhe nė mėngjes herėt. Disa tė tjerė i vranė sapo i nxirrnin nga dera e shtėpisė. Tirana kryeqyteti 24 vjecar pėrgjakej me gjakun e intelektualėve tė pafajshėm. Vėrtetimi i kėtyre vrasjeve dokumentohet nė veprėn e diktatorit Enver Hoxha, i cili shkruan: “Kur qeveria ishte nė Berat, mė vjen Sejfulla Malėshova (anėtar i udhėheqjes komuniste, por me pikėpamje liberale) dhe mė thotė: Shoku Enver, po vriten intelektualė tė pafajshėm nė Tiranė, dhe kjo ėshtė terrorizėm! Enveri pėrgjigjet: “Ata janė borgjezė dhe me pikėpamje perėndimore, nuk i shėrbejnė kauzės sonė tė proletariatit, tė komunizmit. Partizanėt po kryejnė detyrėn.” Njėsitet guerile kan mandatin e komandantėve tė tyre pėr tė kryer kėto pushkatime. Dhe mirė bėjnė. Veēojmė se skenari i ekzekutimit ishte dy planėsh: e para, qė intelektualėt tė mos ishin prezent nė mbarimin e Luftės sė Dytė Botėrore, dhe forcat komuniste, e kishin mė tė lehtė marrjen e pushtetit; e dyta, me vrasjen e tyre tė krijonin terror nė popull, qė tė heshtej rreth krimit tė tyre. Njė ndėr manipulimet mė tė rėnda e dramatike qė ka bėrė historiografia komuniste ėshtė manipulimi me tė ashtuquajturėn Lufta Antifashiste Nacionalēlirimtare, e cila ka prodhuar kaq shumė ngatėrresa, pėrēarje e gjenocid mes shqiptarėve, saqė efekti i saj zor se po zhduket dhe pse faktori kohė po ecėn gjate. Rishikimi i historisė sė Shqipėrisė nė njė masė tė madhe ėshtė rishikimi i situatės qė krijuan komunistėt gjate kėsaj lufte. Gjithsesi, pa i gjykuar ashpėr tė ashtuquajturit “dėshmorė tė Luftės NĒL”. Mund tė them me bindje se idealet e tyre u manipuluan dhimbshėm dhe sakrificat e tyre nuk u drejtuan nė altarin e shenjtė tė interesave kombėtarė. Dhe pėr kėtė para gjyqit tė historisė duhet tė japin llogari komunistėt, dhe historianėt e tyre, qoftė dhe pėr partizanėt e vrarė, tė cilėt, nė vend qė tė vriteshin si luftėtarė tė lirisė kundėr okupatorit, u dėrguan tė vriteshin nė njė luftė tė pamoralshme civile kundėr vėllezėrve tė njė gjaku e tė njė gjuhe. Verifikimi i tė vėrtetave qė lidhen me Luftėn Nacionalēlirimtare ka qene dhe eshte njė mision i papėrmbushur i demokracisė shqiptare. Shoqėria shqiptare ushqehet dhunshėm me njė treg tė zi informativ, duke stimuluar dhe edukuar pandėrprerė njė ndjeshmėri dhe sensibilitet kriminal, lexuesit dhe shikuesit tė saj i tundėn para syve qindra mijė faqe gazetash dhe ekranesh me ngjyra me portrete gjakatare tė diktatorėve, gjeneratat e reja mėsohen me pėrralla detektive pėr lavdinė e madhe tė udhėheqėsve komunistė. Por kurrė dhe asnjėherė nė hapėsirat e kėsaj lirie tė fjalės nuk u dėgjuan rėnkimet e thella tė plagėve tona. - See more at: http://gazetadielli.com/mediat-televizive-fyen-pervjetorin-e-pushkatimit-te-intelektualeve-tiranas/#sthash.50MEKENF.dpuf
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Ismail Qemailit,Nikoll Kaēor Dibrani ja ngreu revolen qe ta   Sam 22 Nov - 15:13

Pas heqjes sė kushtetutės nga sulltan Abdyl Hamiti II dhe pas internimit tė Mid'hat Pashes me 1877, Ismail Qemali dėrgohet si bashkėpunėtor i tij nė internim nė Kutahja, ku u mbajt deri ne vitin 1884. Pas kthimit nga internimi e deri nė vitin 1899, u emėrua pėrsėri disa herė. Megjithatė, sepse ish shumė i ēmuar nga qarqet qeveritare, u emėrua pas pak kohe Mytesarrif nė Afjon Karahisar (Anadoll). Kėtu qėndroi mjaft kohė e tregoi zotėsi e shpirt pėrparimtar. U bė Mytesarrif i klasit I nė Manisė, Izmid dhe mė sė fundi Vali nė Kastamonu, dhe nė Bejrut. Kudo qė shkoi fitoi mirėdashjen e tė krishterve dhe tė pjesės pėrparimtare tė popullit. Por nė Stamboll (nė qarqet e Pallatit) rėndonte mbi tė mosbesimi edhe dyshimi, qė rridhnin sigurisht nga kujtimi i marrėdhėnieve tė tija tė ngushta me Mid'hat Pashėn. Mbasi u pushua nga Valillėku i Bejrutit u emėrua "Shuraj - devlet Azasi" nė degėn e Tanzimatit. Nė Stamboll qeveria dhe pallati vėzhgonin ēdo sjellje tė tij. Ishte vazhdimisht nėn vėrejtjen e policisė sė fshehtė. Mė sė fundi vėndosėn ta dėrgojnė Valķ nė Tarabullus, Libi. I paraqiti Abdyl Hamitit njė promemorje ku, pasi pėrshkruante gjendjen e rėndė tė brendshme e tė jashtme tė Perandorisė, korrupsionin, arbitraritetin e keqadministrimin qė zotėronte nė aparatin shtetėror qėndror e lokal dhe mungesėn e tė drejtave njerėzore e politike pėr gjithė shtetasit, parashtronte programin e tij tė reformave. Ai propozonte qė tė zbatoheshin me ngut reforma radikale, tė cilat duhet tė ishin tė pergjithshme, t'u siguronin shtetasve tė drejta nė qeverisjen e vendit, lirinė e mendimit e tė veprimit. Nė promemorje kėrkohej qė tė rivendosej e tė vihej menjėherė nė jetė kushtetuta e vitit 1876, sė cilės duhej t'i bėheshin ndryshime e pėrmirėsime qė t'u pėrshtateshin gjendjes sė Perandorisė Osmane nė fundin e shek. XIX dhe lėvizjeve kombetare te popujve; kėto ndryshime e pėrmirėsime do tė miratoheshin nga asambleja kushtetuese, qė do tė thirrej posaēėrisht pėr kėtė qėllim. Ismail Qemali mendonte qė nė vend tė regjimit absolutist tė sulltanėve osmanė tė vendosej njė monarki kushtetuese parlamentare, e ngjashme me atė tė disa vendeve tė Evropes. Mehmed Said Pasha, ish-kryeministėr i Turqisė, shkruante nė kujtimet e tij (mė 1912) se, bashkė me promemorjen, Ismail Qemali i paraqiti sulltanit edhe projektin e njė kushtetute, tė cilėn ai (Said Pasha) e quante si mė tė pėrshtatshme pėr vendosjen e njė regjimi parlamentar nė Perandorinė Osmane. Miratimi i njė kushtėtute tė tillė do t'u hapte rrugėn reformave decetralizuese, me zbatimin e tė cilave pushteti lokal do tė kalonte nė duart e vendasve dhe tė pėrfaqėsuesve tė tė gjithė popujve tė Perandorise.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Ismail Qemailit,Nikoll Kaēor Dibrani ja ngreu revolen qe ta   Sam 22 Nov - 15:14

Arratisja nga Perandoria[redakto | redakto tekstin burimor]

Disa ditė pas takimit qė pati me sulltanin, me 28 prill 1900, u arratis nga Turqia sė bashku me tre djemtė e tij tė vegjėl. Nė fillim shkoi nė Athinė, nė Misir, pastaj nė Napoli, nė Romė, nė Lozanė, nė Paris, ne Bruksel dhe u vendos nė Londėr, ku qendroi pėr njė kohė me tė gjatė. Nė Athinė pati takime edhe me personalitete politike e shtetėrore tė kohės. Pėrveē tė tjerėve u prit edhe nga mbreti i Greqisė, Gjergji I, qė tregoi interes tė veēantė pėr tė duke qenė se respektin qė gėzonte e kishte nė Greqi e kishte nga i ati. Arratisja e Ismail Qemalit bėri pėrshtypje tė madhe nė Turqi e nė Europė, prandaj sulltani qysh ne ditėt e para tė largimit tė tij bėri disa pėrēapje pėr ta tėrhequr nė Stamboll duke i premtuar poste tė ndryshme shteterore, te cilat ai nuk i pranoi. Nė emigrim iu kushtua tėrėsisht veprimtarisė politike nė dobi tė Levizjes Kombėtare Shqiptare. Krahas me kėtė Ismail Qemali, si dhe mjaft shqiptarė tė tjerė, mori pjesė nė levizjen e Turqve te Rinj, ku u bashkua me perkrahėsit e rrymės sė decentralizimit qė kėrkonin zbatimin e disa reformave, nga tė cilat mund tė pėrfitonin edhe kombėsitė e Perandorisė. Me to u prishėn marrdhėniet mė 1903, pas mbledhjes sė mbajtur nė Paris ku idetė e tij binin kundėr "Osmanllillekut". Nė Bruksel bashkėpunoi me Faik Konicėn, duke marrė pėr pak kohė edhe drejtimin e gazetės sė tij, "Albania" (1897-1909). Mė pas nxori kėtu gazetėn e vet "Le salut d'Albanie" (lexo: Shpėtimi-i Shqipėrisė). Programin e vet politik per Levizjen Kombėtare Shqiptare Ismail Qemali pėr herė tė parė e shfaqi publikisht nė intervistėn qė i dha gazetės sė njohur italiane "Tribuna", me 21 maj 1900, kur ende ndodhej ne Romė; ndersa me 15 tetor tė po atij viti ai botoi nė revistėn "Albania" thirrjen "Vėllezėrve shqiptarė!" drejtuar gjithė shqiptarėve, nė tė cilėn paraqiti edhe njėherė pikėpamjet e veta pėr lėvizjen shqiptare. Nė tė dyja kėto dokumente Ismail Qemali, duke folur per arratisjen e tij, thekson se u largua nga Turqia pėr t'u bashkuar me vėllezėrit e tij shqiptarė dhe pėr t'u marrė vesh me ta pėr shpėtimin e atdheut, tė Shqipėrisė, e cila pėr shkak tė rrokullimės sė Perandorisė Osmane rrezikon tė copėtohet nga vendet fqinje dhe tė humbase bashkė me tė. Ismail Qemali parashtroi si njė kėrkesė tė ngutshme, tė drejtė e tė rėndėsishme njohjen e kombėsisė shqiptare, pranimin si njė kurm e njė komb tė shqiptarėve qė rrojnė tuberisht nė Shkodėr, nė Kosovė, nė Manastir e nė Janinė, e tej e kėtej nė viset e tjera tė Turqisė Evropiane. Ne sendertimin e ketyre kerkesave ai shihte rrugen e mundshme te konsolidimit te kombesise shqiptare, te afirmimit te shqiptareve si komb me vete dhe te njohjes se identitetit te tyre kombetar ne arenen nderkombetare.
"Ne duam vetėm bashkimin dhe unitetin e racės shqiptare, pėrparimin e saj intelektual dhe ekonomik me qėllim qė tė behemi mjaft tė fortė pėr tė kundėrshtuar atė qė synon tė na perpijė ne. E ardhmja e shqiptarėve, tė cilėt nė gjak kanė mbetur gjithmonė europianė, sigurohet vetėm po tė futeshin ne rrugen e qyteterimit evropian.
Ismail Qemali zhvilloi njė aktivitet tė dendur politik pėr njohjen e Shqipėrisė nė opinionin evropian. Ai shpalli botėrisht programin e tij autonomist nė intervista e artikuj tė botuar nė shtypin shqiptar tė kohės dhe nė organe tė huaja. Platforma politike e Ismail Qemalit. nė pėrgjithėsi pėrputhej me atė tė ideologėve tė tjerė tė Rilindjes, por me disa veēori nė lidhje me rrugėt e mjetet pėr sigurimin e autonomisė. Nė kėtė etapė tė veprimtarisė sė tij ai mendonte tė vazhdohej rruga reformiste pėr sigurimin e autonomisė nga lart. Aktiviteti diplomatik dhe tentimi pėr bashkėpunim me Turqit e Rinj nga ana e Ismail Qemalit u vėrejt qė me pjesėmarrjen e tij nė Kongresin e tyre nė Paris qė u mbajt nė shkurt tė vitit 1902, ku sė bashku me D. Himėn, Jashar Erebarėn etj, tentuan qė forma e bashkėpunimit tė jetė e sinqertė, duke i ruajtur parimet e veta, ēka nėnkuptonte qė tė mos cėnohet integritetit dhe pavarėsia e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare nė kėrkesat e veta, qė deri nė Kongresin e Dytė tė xhonturqve tė vitit 1907 nuk u pritėn mirė nga turqit e rinj.

Rikthimi si deputet, aktiviteti patriotik[redakto | redakto tekstin burimor]

Mė 1908 me shpalljen e Kushtetutės (21 korrik) kthehet nė Vlorė dhe zgjidhet deputet i Beratit, nė Mexhlisin osman. Bėhet udhėheqės i “Hyrrjet ve ltilaf”, parti e (“Lirive dhe e Marrėveshjes”), anėtarėt e sė cilės ishin prej tė gjithė kombėsive qė pėrbėnin Perandorinė Otomane. Midis tyre tė bashkuar vetėm kundra xhonturqve, pėrbėheshin prej elementėsh heterogjenė dhe nuk ishin tė organizuar si parti nė popull.[1]

Mbledhja e Taksimit[redakto | redakto tekstin burimor]

Nė janar tė 1912 mblidhet me deputetėt e tjerė shqiptar qė bėnin pjesė n'opozitė pėrkundrejt politikave tė Turqve tė Rinj pėr Osmanllillėkun e Vilajeteve Shqiptare. Duke vėnė re se fjala e deputetėve shqiptarė pėr tė drejtat kombėtare tė cilat Turqit e Rinj u kishte valėvitur flamurin pėr t'ardhė nė pushtet, Nexhib beu bashkė me Ismail Qemalin, Syrja beun, Hasan Prishtinėn, Myfid bej Libohovėn, Esad pashė Toptanin etj. takohen nė fillim pranė Hotel "Pera Palace" dhe mė pas me 12 janar nė shtėpinė e Syrja beut nė lagjen Taksim, qė u pagėzua "Komploti i Taksimit".[2]

Sė bashku me Gurakuqin e patriotė tė tjerė hartoi memorandumin e Greēės tė qershorit 1911, megjithėse nuk ishte i pranishėm. I ngarkuar nga rrethet patriotike tė vendit shkoi nė Stamboll pėr ta bindur qeverinė osmane t'u jepte shqiptarėve autonominė. Pas fillimit tė Luftės sė Parė Ballkanike ndėrmori sė bashku me Luigj Gurakuqin njė aksion tė ri politik pėr tė shpėtuar atdheun.[3] Zhvillimet e Luftės sė Parė Ballkanike, tė shpallur nė tetor 1912 nga shtetet ortodokse tė "Aleancės ballkanike" qė kishin pėr qėllim copėtimin e tokave shqiptare, pėrshpejtuan aktivitetin diplomatik tė Ismail Qemalit. Kėshtu, mė 3 nėntor 1912 Ismail Qemali i shoqėruar nga Luigj Gurakuqi, arriti nė Bukuresht tė Rumanisė, pėr t“u takuar fillimisht me komunitetin shqiptar qė vepronte atje. Nė Bukuresht gjetėn njė situatė krejt tė ndryshme nga ajo qė sundonte nė Stamboll. Kryeqyteti rumun ishte pėrfshirė nga euforia dhe tė gjitha organizatat shqiptare qė vepronin atje, qenė tė vendosura pėr pavarėsinė e Shqipėrisė (shkėputjen e plotė tė saj nga Turqia). U desht fare pak kohė, qė Ismail Qemali dhe delegacioni i tij, ta kuptonin se Turqia ishte pėrfundimisht e humbur dhe se pavarėsia e plotė nga Turqia ishte e vetmja zgjidhje. Pėr mė tepėr, komuniteti shqiptar i Bukureshtit, kishte filluar ta konsideronte kėtė akt si tė kryer tashmė. Patriotėt shqiptarė nė Bukuresht me kohė kishin pėrgatitur flamurin kombėtar, i cili do tė ishte simboli i shtetit shqiptar si dhe njė bandė (korė) muzikore, qė do tė kėndonte himnin kombėtar.

Pas disa konsultimesh mė 5 nėntor nė Hotelin "Kontinental" tė Bukureshtit, u mbajt mbledhja e pėrfaqėsuesve tė komunitetit shqiptarė dhe tė delegacionit nė krye me Ismail Qemalin qė kishte ardhur nga Stambolli.

Nė kujtimet e pjesėmarrėsve tė kėsaj mbledhjeje, qė jetuan deri vonė, thuhet se: mbledhja vendosi njėzėri pėr pavarėsinė e Shqipėrisė dhe ngarkoi Ismail Qemalin dhe delegacionin e tij tė kontaktonte pėrfaqėsuesit diplomatikė tė Fuqive tė Mėdha dhe tė merrte aprovimin e tyre pėr kėtė vendim.[4] Sejfi Vllamasi nė kujtimet e tij tregon se nė momentin e largimit nga Bukureshti, Kristo Meksi i la nė dorė Ismail Qemalit njė ēek prej 500 mijė frangash ari, dhuratė e Kryeministrit rumun Taqe Junesku. Dy ditė mė vonė (7 nėntor) delegacioni i plotėsuar edhe me katėr pėrfaqėsues tė kolonisė shqiptare tė Bukureshtit, u nis pėr nė Vjenė. Ismail Qemali me delegacionin shqiptarė sapo kishte mbėrritur nė Vjenė, mori njė telegram nga miku i tij i vjetėr, konti Andrasay, ku e ftonte qė tė vijė nė Budapest pėr t“u takuar me njė mik tė tijin. Mė 8-9 nėntor nė Budapest I.Qemali do tė takohet me kontin Hadik ish-nėnsekretar shteti dhe me Ministrin e Jashtėm tė Austro-Hungarisė Kontin von Berthold - detyrėn e pėrkthyesit e kreu njė seminarist i ri, mė vonė Atė David Pepa, i cili para se tė jepte shpirt do t'i rrėfente Atė Zef Pllumit. Nė kėto takime pasi u vu nė pah rreziku i coptimit tė Shqipėrisė nga shtetet fqinje, Austro-Hungaria u shpreh e gatshme ta nxiste dhe ta mbėshteste Pavarėsinė e Shqipėrisė. Konti Handik e siguroi Ismail Qemalin se qeveria e tyre kishte biseduar edhe me qeveritė italiane e gjermane pėr kėtė qėllim dhe sė bashku nuk e shihnin me sy tė mirė njė shtrirje tė Malit te Zi dhe Serbisė nė jug tė Ballkanit.[4] Biseda e perifrazuar na vjen nga dėshmia e Atė Zef Pllumit:
- Flamurin po e ēoj, por nuk kam shtizė...- Shtizė do keni bajonetat austro-hungare.
Gjatė muajit tetor dhe gjysmės sė parė tė nėntorit 1912 ushtria turke nė Ballkan ishte shpartalluar nė tė gjitha frontet, ndėrsa trupat ushtarake serbe, malazeze dhe greke qė pėrbėnin “aleancėn ballkanike”, pėrmes operacioneve shfarosėse ndaj shqiptarėve, kishin hyrė thellė nė tokėn shqiptare.[5] Me 13 nėntor nis njė telegram nga Viena sa vijon:
“"Me vaporrin e parė po mbėrrij. E ardhmja e Shqipniės āsht sigurue. Ju porosis qi tyke i u mbėshtetun fatit tė atdheut tė punoni bashkė e si vllezėn, tė merreni me rregullimin e punėvet tė pėrgjithshme edhe tė ruani qetėsiėn. I epni rrethevet lajmen e gzushme. Ju falem tė gjitheve atėnisht,Ismail Qemali"”[6]
Me kėrkesėn e Ismail Qemailit, diplomatėt austro-hungarez delegacionit shqiptar ia premtuan njė vapor pėr tė zbarkuar nė Durrės. Mė 19 nėntor 1912, Ismail Qemali, pėrpara nisjes pėr nė Durrės, gazetės italiane “Piccolo”, i deklaroi, se: "Shpallja e pavarėsisė ėshtė e pashmangshme. Ne duam t'i paraqesim Evropės faktin e kryer. Do tė krijohet njė qeveri e pėrkohshme dhe ndoshta, unė do tė jem kryetar. Ju siguroj se pėr idenė e pavarėsisė jemi tė gjithė nė njė mendje". Nė mbrėmjen e 19 nėntorit 1912, pėrfundimisht delegacioni shqiptar nė krye me Ismail Qemalin, me vaporin austriak "Graf Wurmbrand von Brünn" nga Trieste niset drejt brigjeve tė Shqipėrisė dhe zbarkoi nė Durrės, ku e priti Dom Nikoll Kaēorri mė 24 nėntor, ora 4[7]. Ndonėse ishte menduar qė ngritja e Flamurit tė bėhet mė 22 nėntor nė qytetin e lashtė tė Durrėsit, me qėllim qė tė shmangnin lėvizjet e mėtejshme nėpėr Shqipėrinė e trazuar nga lufta, situata nė kėtė qytet ishte shumė mė ndryshe nga ē'pritej. Pėr shkak tė gjendjes sė nderė qė mbretėronte nė qytet, po atė ditė Ismail Qemali i lajmėroi telegrafisht tė gjitha qytetet qė delegatėt e tyre t'i nisin pėr nė qytetin e tij tė lindjes nė Vlorė. Ato ditė, meqė forcat serbe pėrparonin shpejtė drejt Shqipėrisė sė Mesme, rrethet patriotike tė Elbasanit (mė 25 nėntor), tė Tiranės e Durrėsit (mė 26 nėntor), tė Kavajės, tė Peqinit dhe tė Lushnjės mė 27 nėntor, ngritėn flamurin kombėtar, pa pritur mbledhjen e Kuvendit tė Vlorės[8]. Delegacioni nė krye me Ismail Qemalin niset mė 25 nga Durrėsi, duke iu shmangur rrugės kryesore sė bashku me delegatėt e Shqipėrisė sė Mesme niset pėr nė Vlorė. Gjatė rrugėtimit tė karvanit tė Ismail Qemalit pėr nė Vlorė, ”gjenerali i divizionit turk Kara Sait Pasha, qė kontrollonte zonėn midis Lushnjės, Fierit dhe Beratit, si pararojė tė pjesės tjetėr tė armatės sė Vardarit, qė po vinte prapa nė rrėmujė (e shpartalluar), dha urdhėr tė arrestohej Ismail beu me tė gjithė kolonėn e tij; pėr kėtė arsye karvani nuk u fut nė Lushnjė, por e kaloi natėn nė Ēermė, nė ēifligun e Dervish bej Biēakut. Njė natė e kalon nė Fier tek Omer Pasha[7]. Mirėpo gjatė natės komanda e trupave turke nė Berat, nėn trysnin e pėrfaqėsuesve shqiptarė ndryshoi mendim”. Nga vendi i quajtur Mifol, delegacioni i Ismail Qemalit udhėton me dy karroca[9] dhe pas shumė peripecive, nė pasditen e 27 nėntorit 1912 arrijnė nė Vlorė.

Shpallja e pavarsisė[redakto | redakto tekstin burimor]





28 nėntor 1913 Me rastin e 1-vjetorit tė pavarsisė
Situata nė Vlorė ishte krejt e ndryshme nga ajo e Durrėsit. Populli vlonjat me kėtė rast i bėri pritje madhėshtore delegatėve tė ardhur nga disa krahina tė Shqipėrisė. Ismail Qemali pėr kėto momente nė kujtimet e tij do tė shkruaj: ”Njė zjarr i shenjtė patriotizmi kishte pushtuar qytetin ku kisha lindur dhe populli me pėrshėndeste kudo me entuziazėm dhe gėzim”[8]. Delegatėt e ardhur nga shumė vise tė Shqipėrisė..., u vendosėn nė shtėpinė e Xhemil bej Vlorės (nė selamllek - oda e burrave), kushėri i Ismail Qemalit. Meqenėse anijet luftarake greke i qenė afruar portit tė Vlorės dhe me tė drejt i druhej ndonjė sulmi tė forcave greke, por edhe pėr shkak tė pėrparimit tė pandaluar tė ushtrisė serbe nė verilindje tė vendit, pa arritur ende pėrfaqėsuesit e disa krahinave, nė mbrėmjen e 27 nėntorit delegatėt qė ndodheshin nė Vlorė vendosėn tė nesėrmen tė mblidhnin Kuvendin Kombėtar, pėr ta shpallur pavarėsinė e Shqipėrisė. Nė Vlorė kryesoi mbledhjen e Kuvendit Kombėtar[10] qė shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė mė 28 Nėntor 1912, ndėr to Isa Boletini, Mehmet Pashė Deralla (njė ditė mė vonė). U caktua kryetar i Qeverisė sė Pėrkohshme. Nė politikėn e brendshme dhe tė jashtme tė qeverisė kombėtare u tregua i prirur pėr kompromise me ēifligarėt, pėr tė pėrfituar nga ndikimi qė gėzonin kėta nė shtresat e pasura e tė mesme, por edhe i vendosur pėr demokratizimin e jetės sė vendit. Qeveria e kryesuar nga Ismail Qemali, ndonėse nė kushte shumė tė vėshtira tė brendshme e tė jashtme, mori njė varg masash nė fushėn e ekonomisė, tė ndėrtimit shtetėror dhe tė kulturės kombėtare qė hapnin rrugėn e zhvillimit demokratik tė atdheut. Mbrojti pranė Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit dhe pranė kancelarive tė Fuqive tė Mėdha tė drejtat e ligjshme tė popullit shqiptar, tėrėsinė territoriale tė vendit. Me politikėn e tij ngjalli kundėrshtimin e rretheve konservatore e reaksionare, ku gjeti pėrplasje edhe nga bejlerė brėnda familjes sė tij.

Realisht ushtria turke dhe institucionet e saj bashkėjetonin me qeverinė e Vlorės edhe pas 28 nėntorit 1912, ku dhe batalionet e Vardarit tė mundura nga trupat serbo-bullgare ishin shtrehuar nė fshatrat e Myzeqesė kishin shprehur gadishmėrinė pėr mbrojtjen e territorit tė shteti shqiptar nė qoftė se do tė cėnohej. Ishte kjo ushtri qė i dha “qeverisė sė Vlorės”, njė copė territor, Llogara-Mifol. Nė morinė e pretendetėve pėr fronin e Shqipėrisė renditeshin fisnikė tė ndryshėm, e njė ndėr kėto ishte Izet Pasha, njė ushtarak me origjinė shqiptare i `lėvizur` nga Turqit e Rinj. Me prirjet e dėshpėruara qė tė shpėtonin territoret e Perandorisė nė Ballkan, dėrguan nė mision majorin nė karrierė Beqir Grebenenė me mbi 400 trupa nė vaporėt e linjės austriake Lloyd qė shkonte deri nė Trieste. Majori zbarkon m'anė tė njė varke nė Vlorė me pak oficerė pėr t'iu parashtruar planin qeverisė sė pėrkohshme[9]. Misioni i majorit xhonturk me origjinė shqiptare Beqir Grebeneja i cili kishte hyrė nė kontakt edhe me Ismail Qemalin dėshtoi (pasi dhe u arrestua nga gjendarmėria e qeverisė sė Vlorės me tė zbarkuar nė breg pėr tė shprehur qėllimet[9]), pasi konsulli i Serbisė i paditi kėta tė fundit nė fillim tė janarit tek KNK-ja. Ky ishte dhe shkaku kryesor qė Ismail Qemali u detyrua tė japė dorėheqjen dhe mė pas tė largohej nga Shqipėria.[11] Pushtetin ia "dorėzoi" Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit. Pas kėsaj u largua nga Shqipėria pėr nė Nicė tė Francės, pėr t`u kthyer disa muaj mė pas e pėr t'u larguar sėrish nė Itali. Vdes nė rrethana tė dyshimta nė Peruxhia tė Italisė mė 24 janar 1919.

Vitet e fundit tė jetės[redakto | redakto tekstin burimor]





Vlorė, Varri Monumental i Ismail Qemalit, vepėr e skultorit Odhise Paskali
Vitet e fundit tė jetės i kaloi nė mėrgim duke punuar gjithnjė pėr tė mirėn e atdheut dhe duke bashkėpunuar me kolonitė shqiptare. Mė 1917, Partia Kombėtare Politike e shqiptarėve tė Amerikės, e caktoi delegat tė saj pėr nė Konferencėn e Paqes nė Paris 1919-1920. Pak kohė para vdekjes, i bindur se historia do t'i ipte tė drejtė largpamėsisė sė tij ndaj kėrkesave legjitime tė popullit shqiptar, do shkruante: «Paqja nė Ballkan nuk do tė mund tė rivendoset duke sakrifikuar tė drejtat e kombeve tė tjera nė interes tė synimeve ekspansioniste. Pa iu shtuar Shqipėrisė nga ana e veriut Kosova dhe nga ana e jugut Ēamėria, nuk mund tė shtrohet qetėsia nė Sinisinė e Ballkanit».





Busti i Ismail Qemalit
Ceremoni e Varrimit dhe rivarrimit[redakto | redakto tekstin burimor]

Ismail Qemali vdiq nė Peruxhia, ku ndodhej i ftuar nga Qeveria Italiane pėr tė arritur njė bashkėpunim mbi tė ardhmen e Shqipėrisė. I shoqėruar nga tre djem tė tij: Et’hemi, Qazimi dhe Qamili dhe nga pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Jashtme italiane, mė 8 shkurt 1919, trupi i Ismail Qemalit u dėrgua me tren nė Brindizi nga ku, nė bordin e torpedinieres “Alpino”, u shoqėrua nė Vlorė. Mė 12 shkurt, nėn njė ceremoni madhėshtore, trupi i tij, i vendosur mbi shtratin e topit dhe i mbėshtjellė me Flamurin Kombėtar, u shoqėrua nė Kaninė, ku u varros nė oborrin e Teqesė, nė varrezat e familjes Vlora. «...Nėse masim madhėshtinė e njė personaliteti politik me dashurinė e popullit tė thjeshtė,- shkruante nė ‘Kujtime familjare’, Safa Vlora,- duhet tė pohojmė se asnjė nuk i afrohet Ismail Qemal Vlorės. Nė ceremoninė e pėrmotshme... as fshatar as qytetar nuk qėndroi nė shtėpi. Tėrė faqet e maleve dhe brigjeve, qė qėndronin gjatė udhėtimit, ishin mbushur me njerėz. Ishte njė apotezė madhėshtore e tė gjithė popullit, pa dallim, dhe njė kurorė qė Ai e fitoi me punėn e tij tė madhe nė shėrbim tė vendit tė tij, derisa dha frymėn e fundit...”[12].

Nė atė kohė Vlora ndodhej nėn pushtimin italian. Komanda italiane, qė ia kishte frikėn rebelimit, urdhėroi qė nė ceremoni tė mos pėrdorej asnjė flamur shqiptar. Kjo ishte poshtėruese pėr ndjenjat e njė populli patriot. Kėshilli bashkiak i Vlorės kėmbėnguli nė pėrdorimin e simbolit shqiptar. Komanda italiane e kuptoi mirė ultimatumin atdhetar dhe lejoi qė gjatė ceremonisė arkivoli tė mbulohej me flamurin shqiptar. Dhe ashtu u bė. Arkivoli u mbulua me flamurin e kuq me shqiponjėn e zezė. Kėtė flamur ia kishte dhuruar Ismail Qemalit duka i Monpasiesė nė mars 1913, kur ai bėri njė vizitė nė Vlorė. Nė ato ditė flamurin e mbante me vete djali i madh i Ismail Qemalit, Ethem Bej Vlora. Ceremonia e varrimit u bė me 12 shkurt 1919. Ishte e mėrkurė. U mbajtėn dy fjalime mbresėlėnėse nga Jani Minga dhe nga Qazim Kokoshi. Mbas heshtjes u ekzekutua hymni mbretėror italian. Pastaj kortezhi i gjatė u nis pėr nė Kaninė. Ishte ora dhjetė. Karroca ku ndodhej arkivoli tėrhiqej nga gjashtė kuaj. Anash ecnin me ngadalė dy rreshta ushtarėsh. Banda ushtarake ekzekutonte melodinė e pėrmortshme Jone tė kompozitorit italian Petrella. Kortezhi prihej nga dymbėdhjetė kurora qė mbaheshin nga Djelmoshat e Vlorės, tė shoqėrisė me po kėtė emėr. Kurorat ishin gjithė lule, nderim dhe dashuri nga populli i Vlorės, nga shkollat, nga shoqėria Djelmoshat e Vlorės dhe nga gazeta Kuvendi. Mbas kėtyre vinte Shoqėria djaloshare. Pastaj ecte banda ushtarake qė luante marshin funebėr. Mbas bandės ushtarake ishin ushtarėt e regjimentit 86 dhe reparti i mitralierėve italianė. Mbas kėtyre ecte karroca me arkivolin e mbuluar me flamurin e kuq dhe shqiponjėn e zezė, e nderuar dhe e ruajtur nga dy rreshta ushtarėsh. Mbas karrocės ecte grupi i hoxhallarėve dhe mbas tyre tė tre djemtė e Ismail Qemalit. Pastaj gjenerali Settimo Pacentini, kundėradmirali Lrubetti, autoritete ushtarake dhe civile tė krahinės, paria e qytetit dhe e qarkut, qytetarėt, nxėnėsit e shkollave dhe nė fund ushtarėt e kavalerisė. Pėrpara varrimit flamurin e morėn djemtė e Ismail Qemalit, tė cilin flamur e pėrdorėn pėrsėri nė rivarrimin e tij nė Sheshin e Flamurit me 28 nėntor 1932. Mbas kėsaj Ethem Bej Vlora e dhuroi flamurin pėr Muzeun Kombėtar.

Mė 28 nėntor 1932, me rastin e 20-vjetorit tė Pavarėsisė, me kėrkesėn e popullit tė Vlorės dhe me vendim tė Qeverisė Mbretėrore, trupi i tij u zhvendos nė Vlorė, nė lulishten e qytetit, nė njė varr monumental, vepėr e skulptorit Odhise Paskali, aty ku mė parė ishte shtėpia ku ai kish lindur dhe nga ku Shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė. Sot, pėrbri varrit tė tij, ngrihet njė monument madhėshtor, qė simbolizon atė ditė nėntori, qė do t’i jepte emrin e bukur atij sheshi tė madh: “Sheshi i Flamurit”.




Pasardhėsit e Ismail Qemalit[redakto | redakto tekstin burimor]

Mė 1864, siē shkruan edhe veė, Ismail Qemali u martua me njė grua nga Konica, e cila vdiq nė vitin e parė tė martesės, sė bashku me vajzėn (ndoshta gjatė lindjes). Mė 1867, duke qenė me punė nė Rusēuk (Bullgari), Ismail Qemali u dashurua me Kleoniqi Surmeli, e bija e Antonit, njė fisnik grek nga Edirneja, nga familja e Vezirit tė Madh, Ali Pasha Surmeli (Vezir i Madh 1694-95). Duke qenė se familja e vajzės, kryesisht e njerka, pėr shkak tė ndryshimit tė fesė, nuk ishte dakord qė tė martoheshin, Ismail Qemali, me njerėzit e tij tė besuar, e rrėmbeu gruan e tij tė ardhėshme dhe, po tė njėjtėn ditė, nė prani tė dėshmitarėve nėnshkroi «kontratėn e martesės» sipas tė cilės, nga pikpamja islamike, hiqej ēdo mundėsi tjetėr pėr njė martesė tė dytė. «Martesa ime,- shkruan Ismail Qemali,- me gjithė zhurmėn qė kishte shkaktuar, mė dha shumė prova simpatie nga ana e miqve tė mi». Me Kleoniqi Surmelin pati lumturinė, siē do shprehej edhe vetė, tė kishte 10 fėmijė[13]: gjashtė djem: Mahmud bej Vlora(1871-1920), Tahir bej Vlora (1875-1932), Et'hem bej Vlora (1885-1937), Xhevdet bej Vlora (1888-1910), Qazim bej Vlora (1893-1953), Qamil bej Vlora (1895-1950) dhe katėr vajza: Mevedet (1873-1954), Alije (xx-1955), Ylvije (xx-1934), njė vajzė vdiq pak pas lindjes.[14]
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Ismail Qemailit,Nikoll Kaēor Dibrani ja ngreu revolen qe ta   Dim 23 Nov - 4:35

Arratisja nga Perandoria[redakto | redakto tekstin burimor]

Disa ditė pas takimit qė pati me sulltanin, me 28 prill 1900, u arratis nga Turqia sė bashku me tre djemtė e tij tė vegjėl. Nė fillim shkoi nė Athinė, nė Misir, pastaj nė Napoli, nė Romė, nė Lozanė, nė Paris, ne Bruksel dhe u vendos nė Londėr, ku qendroi pėr njė kohė me tė gjatė. Nė Athinė pati takime edhe me personalitete politike e shtetėrore tė kohės. Pėrveē tė tjerėve u prit edhe nga mbreti i Greqisė, Gjergji I, qė tregoi interes tė veēantė pėr tė duke qenė se respektin qė gėzonte e kishte nė Greqi e kishte nga i ati. Arratisja e Ismail Qemalit bėri pėrshtypje tė madhe nė Turqi e nė Europė, prandaj sulltani qysh ne ditėt e para tė largimit tė tij bėri disa pėrēapje pėr ta tėrhequr nė Stamboll duke i premtuar poste tė ndryshme shteterore, te cilat ai nuk i pranoi.

"Tribuna", me 21 maj 1900, kur ende ndodhej ne Romė; ndersa me 15 tetor tė po atij viti ai botoi nė revistėn "Albania" thirrjen "Vėllezėrve shqiptarė!" drejtuar gjithė shqiptarėve, nė tė cilėn paraqiti edhe njėherė pikėpamjet e veta pėr lėvizjen shqiptare. Nė tė dyja kėto dokumente Ismail Qemali, duke folur per arratisjen e tij, thekson se u largua nga Turqia pėr t'u bashkuar me vėllezėrit e tij shqiptarė dhe pėr t'u marrė vesh me ta pėr shpėtimin e atdheut, tė Shqipėrisė, e cila pėr shkak tė rrokullimės sė Perandorisė Osmane rrezikon tė copėtohet nga vendet fqinje dhe tė humbase bashkė me tė.
mbledhja vendosi njėzėri pėr pavarėsinė e Shqipėrisė dhe ngarkoi Ismail Qemalin dhe delegacionin e tij tė kontaktonte pėrfaqėsuesit diplomatikė tė Fuqive tė Mėdha dhe tė merrte aprovimin e tyre pėr kėtė vendim.[4] Sejfi Vllamasi nė kujtimet e tij tregon se nė momentin e largimit nga Bukureshti, Kristo Meksi i la nė dorė Ismail Qemalit njė ēek prej 500 mijė frangash ari, dhuratė e Kryeministrit rumun Taqe Junesku.
...............................

Nė kėto takime pasi u vu nė pah rreziku i coptimit tė Shqipėrisė nga shtetet fqinje, Austro-Hungaria u shpreh e gatshme ta nxiste dhe ta mbėshteste Pavarėsinė e Shqipėrisė. Konti Handik e siguroi Ismail Qemalin se qeveria e tyre kishte biseduar edhe me qeveritė italiane e gjermane pėr kėtė qėllim dhe sė bashku nuk e shihnin me sy tė mirė njė shtrirje tė Malit te Zi dhe Serbisė nė jug tė Ballkanit.[4] Biseda e perifrazuar na vjen nga dėshmia e Atė Zef Pllumit:
- Flamurin po e ēoj, por nuk kam shtizė...- Shtizė do keni bajonetat austro-hungare.

Nė tė dyja kėto dokumente Ismail Qemali, duke folur per arratisjen e tij, thekson se u largua nga Turqia pėr t'u bashkuar me vėllezėrit e tij shqiptarė dhe pėr t'u marrė vesh me ta pėr shpėtimin e atdheut, tė Shqipėrisė, e cila pėr shkak tė rrokullimės sė Perandorisė Osmane rrezikon tė copėtohet nga vendet fqinje dhe tė humbase bashkė me tė.

Ismail Qemali zhvilloi njė aktivitet tė dendur politik pėr njohjen e Shqipėrisė nė opinionin evropian.


Platforma politike e Ismail Qemalit. nė pėrgjithėsi pėrputhej me atė tė ideologėve tė tjerė tė Rilindjes, por me disa veēori nė lidhje me rrugėt e mjetet pėr sigurimin e autonomisė. Nė kėtė etapė tė veprimtarisė sė tij ai mendonte tė vazhdohej rruga reformiste pėr sigurimin e autonomisė nga lart. Aktiviteti diplomatik dhe tentimi pėr bashkėpunim me Turqit e Rinj nga ana e Ismail Qemalit u vėrejt qė me pjesėmarrjen e tij nė Kongresin e tyre nė Paris qė u mbajt nė shkurt tė vitit 1902

nė Kongresin e Dytė tė xhonturqve tė vitit 1907 nuk u pritėn mirė nga turqit e rinj.

Mė 1908 me shpalljen e Kushtetutės (21 korrik) kthehet nė Vlorė dhe zgjidhet deputet i Beratit, nė Mexhlisin osman.
Mė 1908 me shpalljen e Kushtetutės (21 korrik) kthehet nė Vlorė dhe zgjidhet deputet i Beratit, nė Mexhlisin osman.
Patriotėt shqiptarė nė Bukuresht me kohė kishin pėrgatitur flamurin kombėtar, i cili do tė ishte simboli i shtetit shqiptar si dhe njė bandė (korė) muzikore, qė do tė kėndonte himnin kombėtar.

Pas disa konsultimesh mė 5 nėntor nė Hotelin "Kontinental" tė Bukureshtit, u mbajt mbledhja e pėrfaqėsuesve tė komunitetit shqiptarė dhe tė delegacionit nė krye me Ismail Qemalin qė kishte ardhur nga Stambolli.

trupat ushtarake serbe, malazeze dhe greke qė pėrbėnin “aleancėn ballkanike”, pėrmes operacioneve shfarosėse ndaj shqiptarėve, kishin hyrė thellė nė tokėn shqiptare.[5] Me 13 nėntor nis njė telegram nga Viena sa vijon:
“"Me vaporrin e parė po mbėrrij. E ardhmja e Shqipniės āsht sigurue. Ju porosis qi tyke i u mbėshtetun fatit tė atdheut tė punoni bashkė e si vllezėn, tė merreni me rregullimin e punėvet tė pėrgjithshme edhe tė ruani qetėsiėn. I epni rrethevet lajmen e gzushme. Ju falem tė gjitheve atėnisht,Ismail Qemali"”[6]
Me kėrkesėn e Ismail Qemailit, diplomatėt austro-hungarez delegacionit shqiptar ia premtuan njė vapor pėr tė zbarkuar nė Durrės. Mė 19 nėntor 1912, Ismail Qemali, pėrpara nisjes pėr nė Durrės, gazetės italiane “Piccolo”, i deklaroi, se: "Shpallja e pavarėsisė ėshtė e pashmangshme. Ne duam t'i paraqesim Evropės faktin e kryer. Do tė krijohet njė qeveri e pėrkohshme dhe ndoshta, unė do tė jem kryetar. Ju siguroj se pėr idenė e pavarėsisė jemi tė gjithė nė njė mendje". Nė mbrėmjen e 19 nėntorit 1912, pėrfundimisht delegacioni shqiptar nė krye me Ismail Qemalin, me vaporin austriak "Graf Wurmbrand von Brünn" nga Trieste niset drejt brigjeve tė Shqipėrisė dhe zbarkoi nė Durrės, ku e priti Dom Nikoll Kaēorri mė 24 nėntor, ora 4[7]. Ndonėse ishte menduar qė ngritja e Flamurit tė bėhet mė 22 nėntor nė qytetin e lashtė tė Durrėsit, me qėllim qė tė shmangnin lėvizjet e mėtejshme nėpėr Shqipėrinė e trazuar nga lufta, situata nė kėtė qytet ishte shumė mė ndryshe nga ē'pritej. Pėr shkak tė gjendjes sė nderė qė mbretėronte nė qytet, po atė ditė Ismail Qemali i lajmėroi telegrafisht tė gjitha qytetet qė delegatėt e tyre t'i nisin pėr nė qytetin e tij tė lindjes nė Vlorė. Ato ditė, meqė forcat serbe pėrparonin shpejtė drejt Shqipėrisė sė Mesme
Realisht ushtria turke dhe institucionet e saj bashkėjetonin me qeverinė e Vlorės edhe pas 28 nėntorit 1912, ku dhe batalionet e Vardarit tė mundura nga trupat serbo-bullgare ishin shtrehuar nė fshatrat e Myzeqesė kishin shprehur gadishmėrinė pėr mbrojtjen e territorit tė shteti shqiptar nė qoftė se do tė cėnohej. Ishte kjo ushtri qė i dha “qeverisė sė Vlorės”, njė copė territor, Llogara-Mifol.

Nė morinė e pretendetėve pėr fronin e Shqipėrisė renditeshin fisnikė tė ndryshėm, e njė ndėr kėto ishte Izet Pasha, njė ushtarak me origjinė shqiptare i `lėvizur` nga Turqit e Rinj. Me prirjet e dėshpėruara qė tė shpėtonin territoret e Perandorisė nė Ballkan, dėrguan nė mision majorin nė karrierė Beqir Grebenenė me mbi 400 trupa nė vaporėt e linjės austriake Lloyd qė shkonte deri nė Trieste. Majori zbarkon m'anė tė njė varke nė Vlorė me pak oficerė pėr t'iu parashtruar planin qeverisė sė pėrkohshme[9]. Misioni i majorit xhonturk me origjinė shqiptare Beqir Grebeneja i cili kishte hyrė nė kontakt edhe me Ismail Qemalin dėshtoi (pasi dhe u arrestua nga gjendarmėria e qeverisė sė Vlorės me tė zbarkuar nė breg pėr tė shprehur qėllimet[9]), pasi konsulli i Serbisė i paditi kėta tė fundit nė fillim tė janarit tek KNK-ja. Ky ishte dhe shkaku kryesor qė Ismail Qemali u detyrua tė japė dorėheqjen dhe mė pas tė largohej nga Shqipėria.[11] Pushtetin ia "dorėzoi" Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit. Pas kėsaj u largua nga Shqipėria pėr nė Nicė tė Francės, pėr t`u kthyer disa muaj mė pas e pėr t'u larguar sėrish nė Itali. Vdes nė rrethana tė dyshimta nė Peruxhia tė Italisė mė 24 janar 1919.

Mė 1864, siē shkruan edhe veė, Ismail Qemali u martua me njė grua nga Konica, e cila vdiq nė vitin e parė tė martesės, sė bashku me vajzėn (ndoshta gjatė lindjes). Mė 1867, duke qenė me punė nė Rusēuk (Bullgari), Ismail Qemali u dashurua me Kleoniqi Surmeli, e bija e Antonit, njė fisnik grek nga Edirneja, nga familja e Vezirit tė Madh, Ali Pasha Surmeli (Vezir i Madh 1694-95). Duke qenė se familja e vajzės, kryesisht e njerka, pėr shkak tė ndryshimit tė fesė, nuk ishte dakord qė tė martoheshin, Ismail Qemali, me njerėzit e tij tė besuar, e rrėmbeu gruan e tij tė ardhėshme dhe, po tė njėjtėn ditė, nė prani tė dėshmitarėve nėnshkroi «kontratėn e martesės» sipas tė cilės, nga pikpamja islamike, hiqej ēdo mundėsi tjetėr pėr njė martesė tė dytė. «Martesa ime,- shkruan Ismail Qemali,- me gjithė zhurmėn qė kishte shkaktuar, mė dha shumė prova simpatie nga ana e miqve tė mi». Me Kleoniqi Surmelin pati lumturinė, siē do shprehej edhe vetė, tė kishte 10 fėmijė[13]: gjashtė djem: Mahmud bej Vlora(1871-1920), Tahir bej Vlora (1875-1932), Et'hem bej Vlora (1885-1937), Xhevdet bej Vlora (1888-1910), Qazim bej Vlora (1893-1953), Qamil bej Vlora (1895-1950) dhe katėr vajza: Mevedet (1873-1954), Alije (xx-1955), Ylvije (xx-1934), njė vajzė vdiq pak pas lindjes.[14]
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Ismail Qemailit,Nikoll Kaēor Dibrani ja ngreu revolen qe ta   Dim 23 Nov - 4:36

http://sq.wikipedia.org/wiki/Ismail_Qemali
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Ismail Qemailit,Nikoll Kaēor Dibrani ja ngreu revolen qe ta   Dim 23 Nov - 4:48

Hasan Hysen Budakova

Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Contenu sponsorisé




MessageSujet: Re: Ismail Qemailit,Nikoll Kaēor Dibrani ja ngreu revolen qe ta   Aujourd'hui ą 12:46

Revenir en haut Aller en bas
 
Ismail Qemailit,Nikoll Kaēor Dibrani ja ngreu revolen qe ta
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: