AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 E Drejta Nderkombetare Publike

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13730
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: E Drejta Nderkombetare Publike   Lun 29 Déc - 15:59

LINDJA E SHTETEVEE Drejta Ndėrkombėtare nuk merret me ēėshtjen e paraqitjes seshtetit para se ai te jete paraqitur faktikisht. Ky moment merret sipikėnisje e njė gjendjeje juridike… Nuk ėshtė me rendėsi mėnyra ekrijimit te shtetit, se a krijohet ne pajtim me rendin juridikndėrkombėtar apo te brendshėm… E rėndėsishme ėshtė qe shteti ikrijuar me akt juridik te ekzistoje me te vėrtete.Shteti mund te krijohet ne mėnyra te ndryshme:a) Origjinale- krijimi i shtetit ne territoret e pabanuara ose ku nuk kapasur shtet, ne te cilin transferohet popullsia.b) Derivative (te prejardhur)- shtetet mund te krijohen ne territorin e njė province ose regjioni nga shteti te cilit i kane takuar me pare ose - 9 -
•10. me ndarjen e njė shteti ne dy ose me shume shtete te pavarura.Ndarja e tille behet me dhune (kryengritje) ose me marrėveshje (ne mėnyre paqėsore).c) Shtetet mund te krijohen edhe me bashkimin e dy ose me shume shteteve.d) Shtetet mund te krijohen edhe me njė akt juridik:1)Me ligj te brendshėm (Filipinet 1934)2. Me traktat ndėrkombėtar (Irlanda 1921)3. Me vendim te ndonjė organizate ndėrkombėtare (Izraeli 1947 ,Libia 1952)e) Ne ditėt e sotme rendėsi te jashtėzakonshme ne krijimin eshteteve te reja ka parimi i Vetėvendosjes (Karta e OKB-se , ne nenin 1, parag.2 thekson se Kombet e Bashkuara kane pėr qellim zhvillimin e marrėdhėnieve miqėsore midisi kombeve, te mbėshtetura ne respektimin e barazisė dhe vetėvendosjes sepopujve).
.....
ZHDUKJA E SHTETEVE;Si lindja poashtu edhe zhdukja e shteteve ėshtė ēėshtje faktike e jo juridike. Shteti zhduket me humbjen e cilitdo element (popullsisė,territorit apo sovranitetit).Zhdukja e pushtetit shtetėror ka qene me se shpeshti1) rezultat i pushtimit te territorit dhe i nėnshtrimit te plote te atij shteti.Shteti zhduket nėse:2) aneksimi i tij ėshtė definitiv. Shteti zhduket edhe3) me ndarjen e territorit te tij nga shtetet tjera. Nje shtet mund te zhduket edhe4) me bashkimin vullnetar te dy ose me shume shteteve...Zhdukja e shtetit qofte rezultat i aneksimit, i ndarjes, i inkorporimitapo i hyrjes ne ndonjė bashkėsi shtetesh, ėshtė ēėshtje faktike, por karendėsi te madhe dhe shkakton pasoja te shumėllojshme juridike. - 10 -
•11. NJOHJA E SHTETEVEE drejta ndėrkombėtare niset nga fakti se krijimi i shteteve te rejaėshtė ēėshtje faktike e jo juridike, prandaj merret se shteti i ri me paraqitje behet subjekt i se drejtės ndėrkombėtare.Ekzistojnė dy teori lidhur me njohjen e shteteve:1) Teoria konstituive - niset nga qėndrimi se shteti me faktin se ėshtė krijuar, ende nuk ėshtė anėtar i bashkėsisė ndėrkombėtare. Pra,Bashkėsia Ndėrkombėtare ėshtė ajo qe vendos se a do ta pranoje shtetin e ri ne rrethin e vet apo jo.2) Teoria deklarative - shteti i ri automatikisht i fiton te drejtat qe i takojnė subjekteve ndėrkombėtare dhe behet anėtar i Bashkėsisė Ndėrkombėtare, nėse i ka plotėsuar kushtet qe i parasheh e drejtės ndėrkombėtare…. D.m.th: shteti nuk krijohet me njohje, por ėshtė fakt ky qe konstaton se shteti ėshtė krijuar.LLOJET E NJOHJES ( se shteteve)Kemi njohje te:1) shteteve,2) qeverive,3) kryetarit ,4) kryengritėsve.Ne te drejtėn ndėrkombėtare pėrmenden disa lloje te njohjes:1. Njohja- DE-JURE - ėshtė njohje e pėrhershme dhe e plote, e cila pėrfshinė te gjitha marrėdhėniet me shtetin e ri… Ajo ka vlere retroaktive.. Dhe jepet shprehimisht nėpėrmes aktit-formal2. Njohja DE-FACTO- kur njė shtet, i shtyre nga arsyet politike ose pėr shkak te paqartėsive frikėsohet nga njohja e shtetit, ose qeverise se re dhe pėr ketė arsye e shtynė njohjen e plote3. SHPREHIMISHT- me njė akt te njėanshėm . (me telegram, me deklarate te shefit te shtetit, me note diplomatike ose me njė traktat - 11 -•12. ndėrkombėtar).4. HESHTAZI- konsiderohet se njohja ėshtė bere: neqoftese njė shtet lidh marrėveshje me shtetin e ri, nqs pranon dhe dėrgon pėrfaqėsues diplomatik, nqs shtetet e treta pranojnė konsujt e shtetit te ri).5. INDIVIDUALISHT- buron nga qeveritė ose organet e ngarkuara me pune te jashtme dhe jepet me akt te njėanshėm (deklarate,telegram, note diplomatike etj).6. KOLEKTIVISHT - behet ne konferenca, kongrese ose ne organe ndėrkombėtare me rezolute, me te cilėn organet ndėrkombėtare vendosin pėr krijimin e shtetit te ri ose me procedurėn e pranimit.7. Njohja me kushte dhe Pa kusht - parashtrimi i kushteve me rastine njohjes se shteteve te reja ėshtė ēėshtje rreth se cilės nuk ekziston unitet i mendimeve. Shumica e autoreve sidomos pėrkrahėsit e teorisė deklarative, konsiderojnė se parashtrimi i kushteve me rastine njohjes ėshtė e palejueshme.PRANIMI ne OKB – ėshtė nė kompetence te Asamblesė se Pėrgjithshme dhe Kėshillit tė Sigurimit . Asambleja e Pėrgjithshme vendos me 2/3 e votave pas rekomandimit qe i bene KS… Pėr pranim kėrkohet qe shteti te jete paqedashės - qe t’i pranoj detyrimet qe dalin nga Karta e OKB-se, qe te jete i afte dhe i gatshėm t’i pėrmbushė detyrimet.Vlera dhe rėndėsia e pranimit ne OKB ėshtė e jashtėzakonshme.. Pėr ēka me s’miri dėshmon fakti se shtetet e porsakrijuara njė ndere aktet e para qe ndėrmarrin ne planin e jashtėm ėshtė kėrkesa qe te pranohen ne OKB. Kjo behet aq me e rėndėsishme kur dihet fakti se OKB u garantojnė anėtarėve te vet integritetin territorial dhe pavarėsinė politike. Prandaj pranimi ėshtė garanci e mire pėr ekzistimin dhe stabilitetin e shteteve te reja - 12 -
•13. NJOHJA QEVERISE dhe SHTETITQEVERIA - ėshtė person ose njėsi (trup) e pėrbėre nga me shume individė, te cilėt ne baze te kushtetutės e pėrfaqėsojnė shtetin ne marrėdhėnie me shtetet tjera… Njohja e qeverive ose kryetarit ėshtė fakt i ndare nga njohja e shtetit.Kelsen bene dallimin midis aktit-juridik dhe aktit-politik te njohjes …Me akt-juridik- konfirmohet se njė person ose njėsi e pėrbėre nga me shume persona ėshtė ne t’vėrtetė qeveri e njė shteti. Akti-politik- injohjes ėshtė shprehje e vullnetit per te hyre ne mardh. me atėqeveri…Problem i njohjes se njė qeveri paraqitet vetėm atėherė kur ajo vjen ne pushtet me dhune me mjete extra-juridike (grushtet,revolucion etj).SUKSEDIMI nė DREJTEN NDERKOMBETARE,Shpesh ndodhe qe njė shtet t’i lėshojė territorin njė shteti tjetėr, si rezultat i pėrdorimit te forcės, ne mėnyre paqėsore ose me revolucion. Si pasoje e kėsaj, shteti paraprak humb pushtetin mbi atė territor dhe ne vend te tij vjen shteti tjetėr ose bashkėsi tjera.Suksedimi- paraqitet kur njė ose me shume persona ndėrkombėtar ezėvendėsojnė njė person tjetėr ndėrkombėtar me ē’rast behet bartja e te drejtave dhe detyrimeve nga njė shtet qe e ka ndėrruar ose humbur identitetin e vet ne shtetin tjetėr.Suksedimi mund te jete:1) Suksedim i Pėrgjithshėm - shfaqet kur njė subjekt (shtet)absorbohet ne tėrėsi nga njė tjetėr qofte edhe kur behet me vullnetin e anėtareve.2) Suksedim i Pjesshėm - shfaqet kur njė pjese e territorit te njė personi ndėrkombėtar ngritėt ne kryengritje, fiton pavarėsinė dhe behet person ndėrkombėtar me vete…Shteti pasardhės i merr IPSO JURE te gjitha te drejtat dhe detyrat eshtetit te mėparshėm.a) Suksedimi dhe traktatet –Njė nder ēėshtjet me rendėsi qe paraqiten me rastin e suksedimit - 13 -
14. ėshtė se a kalojnė traktatet e shtetit qe ėshtė krijuar ose ėshtė ndare ne shtetin pasardhės ose janė zhdukur me territorin e humbur ose te dhėne.Lidhur me ketė, ne teori janė shfaqur dy tendenca:1. Shteti i ri nuk mund te konsiderohet i detyruar ne traktate te cilat nuk janė lidhur nga ai.2. Shteti i ri duhet t’i pranoje traktatet qe kane qene te lidhura meherėt.Te gjitha zgjidhjet e adoptuara deri me tani mund te perfshihen ne tri grupe:1. Traktatet qe nuk barten ne pasardhės -- Traktatet politike.2. Traktatet qe vazhdojnė te mbesin ne fuq (pasi janė lidhe ne t’mirėte pėrgjithshme) - Traktatet e normave.3. Traktatet qe mbesin ne fuqi - ( servitutet ndėrkombėtare ) Traktatetqe kane te bėjnė me territorin.b) Suksedimi dhe Borxhet Publike1)Ne doktrinėn e shek. XIX: ka mbizotėruar qėndrimi se borxhet duhet bartur mbi pasardhės.2)Ne fillim te shek. XX: mjafte autore kane mohuar detyrimet e shtetit suksesor qe te marre pjese ne pagimin e borxhit te shtetit qe shkatėrrohet.psh. ne praktike kjo ēėshtje ėshtė zgjidhur pėrmes marrėveshjeve speciale, psh. Italia, pėrkitazi me provincat Tripolitano dhe Kirenaika,ka pranuar te paguaje borxhin publik te Turqisė.Ne prag te Luftės II Botėrore. Ne munge se te traktateve prape kane marre hov tendencat pėr refuzimin e marrjes se detyrimeve nga borxhet. Ēėshtja e borxheve publike ne ēdo rast duhet zgjidhur me ane te marrėveshjeve.c) Suksedimi dhe Shtetėsia - Personat qe jetojnė ose e kane vendbanimin ne territorin, i cili ėshtė subjekt i ndėrrimit, prima facie, e marrin shtetėsinė e sukcesorit (pasardhėsit). - 14 -
15. Probleme lindin vetėm pėr personat te cilėt kane qėlluar jashtė atij territori, ne momentin e ndėrrimit. Ndėrrimi i shtetėsisė paraqet njė ēėshtje te rende kur cedimi behet kundėr vullnetit te popullsisė. E drejta ndėrkombėtare ka provuar t’i zvogėlojė pasojat e padėshirueshme te cilat dalin nga kėto situate pėrmes Plebishitit dhe Optimit.PLEBISHITI – ėshtė konsulte e pėrgjithshme e popullit, ne te cilėn banoreve u lejohet te shprehin vullnetin se cilit shtet dėshirojnė t’itakojnė.. Kėshtu banoret e njė territor kane mundėsi te deklarohen se a pranojnė a jo kalimin prej njė shteti ne shtetin tjetėr…Plebishitiėshtė instrument relativisht i ri , ai pėrmendet ne shek: XV- XVI, porzbatohet qe nga Revolucionin Francez.Drejta OPTIMIT- ėshtė mundėsia qe t’u pranohet banoreve te njė territori qe brenda njė afati te caktuar te zgjedhin shtetėsinė e shtetit qe ka bere cedimin (ceduesit) ose te pasardhėsit.d) Te Mirat Publike – qe gjendet ne territorin e caktuar dhe i takojnėatij shteti kalojnė ne duart e pasardhėsit (te trashėgimtarit).Pėrmbajtja dhe klasifikimi it e drejtave themelore te shtetit-Pėrpjekjet e para pėr pėrcaktimin e te drejtave dhe detyrave te shteteve i ka bere Abati Gregoar, 1792, projekti i te cilit nuk u realizua, por ngeli si begatim i se drejtės ndėrkombėtare te asaj kohe.Te kėtilla janė parimet:a. Popujt janė te pavarur dhe sovran,b. Te gjithė popujt kane te drejte te organizojnė dhe ndėrrojnė formėne tyre te qeverisjes,c. Ēdo popull ėshtė zot ne territorin e vet etj…d. Asnjė popull nuk ka te drejte te pėrzihet ne punėt e brendshme te popullit tjetėr.f. Traktatet janė te shenjta dhe te pacenueshme - 15 -
...........

16. Shumica e autoreve pėrmendin 5 (pesė) tė Drejta Themelore tė shtetitte cilave u pėrgjigjen detyrimet e shteteve tjera:- 1. e drejta e sovranitetit dhe pavarėsisė- 2. e drejta pėr ekzistence (mbrojtje)- 3. e drejta e barazisė- 4. e drejta pėr t’u respektuar- 5. e drejta pėr komunikim me shtetet e tjera.

LLOJET e SHTETEVE
Bashkėsinė ndėrkombėtare pėr shume kohe e kane pėrbėre shtetet sovrane , shtetet gjysme-sovrane ( shtete vasale, shtete nėn protektorat) , si dhe shtetet nen sundimin kolonial. Bashkėsinė ndėrkombėtare sot e pėrbejnė me se 190 shtete sovrane te cilatpėrkundėr kėsaj mund te jene pak a shume te varura ekonomikisht,politikisht, ushtarakisht etj.Mes shteteve ekzistojnė dallime te konsiderueshme ne pikėpamjete:- madhėsisė se territorit: ( shtete te vogla , shtete te mėdha )- nr te banoreve- shkalles se zhvillimit- (shtete shume te zhvilluara, shtete ne zhvillim )- potencialit ushtarak - ( superfuqi , fuqi te mėdha)- rendit te brendshėm ekonomik - (kapitaliste , socialiste)Pėr te drejtėn, rendėsi ka klasifikimi qe ka pėr baze pozitėn juridike te shteteve:1. Shtetet unitare - thjeshta2. Shtete te pėrbėra: (a) Bashkimi personal, (b) Bashkimi real , (c) Konfederata (d) Federata ). - 16 -

...................

17. BASHKIMI-PERSONAL - bashkėsi e dy apo me shume shtetesh te cilat i lidhe vetėm personi i sundimtarit (monarku i pėrbashkėt ) .Bashkimi personal krijohet kur pėrputhen sendet e trashėgimisė, kur njė mbret i njė shteti zgjidhet pėr mbret edhe ne shtetin tjetėr….Anėtaret e Bashkimit Personal e ruajnė pavarėsinė e tyre te plote:1. ne planin e brendshėm ruajnė: ( a) organin ligjdhėnės; (b) organet gjyqėsore; (c) organet administrative )2. ne planin e jashtėm: ( a) vazhdojnė te mbesin subjekte te pavarura dhe te veēanta ; (b) mbajnė pavarėsisht marrėdhėnie diplomatike me shtetet e tjera).

BASHKIMI REAL - bashkėsi e dy apo me shume shtetesh sovrane, tecilat janė nen njė monark dhe bėjnė njė subjekt ndėrkombėtar.Shtetet anėtare te bashkimit-real ruajnė:1. Ne planin e brendshėm:( autonominė e tyre te brendshme dhe i kane te pavarura organin ligjdhėnės, administrative dhe gjyqėsor.)2. ne planin e jashtėm ne kompetence te Bashkimit Real, si tėrėsi lihet:(a) Politika e jashtme;(b)Ushtria ,(c) Financat )Lufta kundėr njė shteti anėtar te Bashkimit Real ėshtė lufte kundėr te gjithėve. (Sot nuk ka shtete te tilla.)

KONFEDERATA -

lidhje mes dy apo me shume shteteve te pavarura….Krijohet me marrėveshje ndėrkombėtare dhe ka pėrqellim: mbrojtjen e pavarėsisė se jashtme ose te brendshme te anėtareve te saj. - 17 -

18. Ka raste kur krijohen pėr te evituar dominimin e njė shteti me teforte. Ka organet e veta qe kane fuqi te caktuar mbi shtetet anėtare. –Organ kryesor, e shpeshherė i vetėm, ėshtė DIETA, (pastaj Kuvendi i pėrgjithshėm, Kongresi i delegateve)… Detyrat e kėtij organi janė:1. Te zgjidhe mosmarrėveshjet mes anėtareve2. Ndalon luftėn mes anėtareve, ne marrėdhėniet ndėrkombėtare3. pėrmbushė vendimet e Dietės.Shtetet anėtare te konfederatės e ruajnė pavarėsinė e tyre te plote, sibrenda ashtu edhe jashtė.

FEDERATA -

Eshte si bashkuesi e me shume njėsive (shteteve), e cila krijohet me akt juridik => (Kushtetute).Politika e jashtme:( a) dėrgimi dhe pranimi i pėrfaqėsuesve diplomatike ;(b) shpallja e luftes dhe lidhja e paqes;(c) mbrojtja e sigurisė se shtetit dhe(d) financat) janė ne kompetence te federatės si tėrėsi.QEVERIA – ėshtė person ose trup i pėrbėre nga me shume individėte cilėt ne baze te kushtetutės e pėrfaqėsojnė shtetet ne marrėdhėniet me shtetet e tjera.Nėse njė shtet i jashtėm refuzon te njohe kryetarin e njė shteti ose ndėrrimin e formės se qeverisjes se njė shteti, ky i fundit nuk e humb njohjen e tij si shtet, mirėpo derisa te pranohet njohja e tij shprehimisht ose heshtazi, nuk janė te mundshme marrėdhėniet zyrtare mes tyre.Akt-Juridik -konfirmohet se njė person ose trup i pėrbėre nga meshume persona ėshtė ne te vėrtete qeveri e njė shteti.Akt-Politik- i njohjes, ėshtė shprehje e vullnetit pėr te hyre nemarrėdhėnie me atė qeveri.- Njohja behet: - ( shprehimisht , heshtazi ) dhe ajo - Mund te jete: - (De jure , De facto) - 18 -

19. COMMONWEALTH - ėshtė bashkėsi (Sui generic).. Bashkėsi vullnetare e shteteve te pavarura dhe sovrane, secila pėrgjegjėse pėr politiken e vet qe konsultohen edhe bashkėpunojnė ne interes te pėrgjithshėm te popujve te tyre ne pėrparimin e mirėkuptimit ndėrkombėtar dhe paqes nė botė.Veprimtaria e Komonveltit mbėshtetet ne: 1. konsultimet, - 2. diskutimet dhe -3. bashkėpunimin

FORMAT E VARĖSISĖ -
varėsia nėnkupton doemos marrėdhėniet mes shtetit superior dhe atij inferior; Marrėdhėnie midis shtetit i cili legalisht mund ta imponoj vullnetin e vet dhe shtetit i cili legalisht duhet t’i nėnshtrohet atij vullneti.1.

Vazaliteti-
Eshte forme e varėsisė politike, qe pėrfaqėson raportin midis shtetit me te fort (suverenit) dhe shtetit me te varur (vasalit)2.

Protektorati-
forme e mardhenjeve midis njė shtetit me te forte dhe nje shtetit me te dobėt. Ky krijohet me marrėveshje ndėrkombėtare, e cila pėrkufizon marrėdhėniet midis palėve.Mandatet (gati janė zhdukur) etj.

SHTETET NEUTRALE -
janė ato shtete te cilat marrin pėr detyre memarrėveshje te posaēme te mbeten neutrale ne ēfarėdo konflikti qe ndodhe ne te ardhmen mes shteteve te tjera.Shteti neutral : Nuk guxon te lejoje kalimin e forcave ushtarake neper territorin e tij. Shteti ka te drejte te ndėrmarrė te gjitha masat pėr mbrojtjen e tij nga sulmet e jashtme. Pėrveē se nuk mund te hyje ne marrėdhėnie me karakter ushtarak, nuk ekziston asnjė kufizim tjetėr.

VATIKANI
Selia e Shenjet (shteti i qytetit te Vatikanit)-
me marrėveshje Italiapranon sovranitetin e Selisė se Shenjte, pronėsinė e plote, autoritetin ekskluziv, absolute dhe juridiksionin e Selisė se Shenjte mbi Vatikan - 19 -

20. dhe krijohet Shteti i Qytetit te Vatikanit nen pushtetin e Selisė se Shenjte.Me marrėveshje parashikohet paprekshmėria e Papės, e drejta e legacionit, Selia e Shenjte heq dore nga e drejta e azilit dhe merr pėrsipėr t’i dorėzoje kriminelet qe janė strehuar aty.V a t i k a n i mbetet shtet neutral dhe i paprekshem…Qyteti i Vatikanit ka gjithsej 44 hektarė, 500-1000 banore. Shėrbimet publike ushtrohen nga shteti Italian. Vatikani mban marrėdhėnie me afro 70shtete.

PERGJEGJESIA NDERKOMBETARE E SHTETEVE .Shteti duke qene njė institucion juridik-politik, qe kryen shume funksione brenda dhe jashtė kufijve, ėshtė i detyruar te respektoje rendin juridik ndėrkombėtar. Pėrgjegjėsia ndėrkombėtare ėshtė njė institucion juridik ku nė baze te tij, secili shtet te cilit mund t’imvishet njė akt te cilin e drejta ndėrkombėtare e konsideron si te paligjshėm, duhet t’ia japė dėmshpėrblimin shtetit te cilit i ka bere dem me atė akt. Pėrgjegjėsia e shteteve eshte institucion zakonor i se drejtės ndėrkombėtare.Elementet e pėrgjegjėsisė se shteteve - pėrgjegjėsia ndėrkombėtareėshtė ēdoherė raport i shtetit me shtetin kur shteti qe ka pėsuar dem kėrkon satisfaksion (kėnaqje).Pėr ekzistimin e pėrgjegjėsisė ndėrkombėtare duhet te plotėsohen kėto kushte:1. te ekzistoje veprimi ose mosveprimi, me te cilin cenohet ēfarėdo detyre e pėrcaktuar me normat e se drejtės ndėrkombėtare.2. veprimi i paligjshem duhet te mund t’i mvishet shtetit si personj uridik ose si subjekt ndėrkombėtar.3. pėr ekzistimin e pėrgjegjėsisė duhet te jete shkaktuar demi.4. duhet te jene shfrytėzuar te gjitha mjetet juridike qe parashihen me rend te brendshėm pėr te fituar kėnaqje (satisfaksion). - 20 -

21. Llojet e Pėrgjegjėsisė (politike, materiale, morale )Sipas qėndrimit qe mbizotėron , pėrgjegjėsia penale e shteteve sipersona juridik nuk mund te ekzistoje, meqė pa faj s’ka as pėrgjegjėsipenale , kurse shteti si tėrėsi nuk mund te kryeje ndonjė vepėr penale,qofte me paramendim qofte me pakujdesi .. (nėse do t’i mvishejpėrgjegjėsia njė shteti si tėrėsi , atėherė i tere populli i njė vendi do temund te shpallej fajtor )…Kėshtu kundėr shtetit si tėrėsi nuk mund tezhvillohet procedure penale sepse shteti nuk mund te vihet nebankėn e te akuzuarve . Pėrkundėr kesaj ne te Drejtėn Ndėrkombėtare flitet pėr pėrgjegjėsinė penale te individeve dhe personave juridik.Pėrgjegjėsia e drejtpėrdrejte ekziston ne ato raste kur e kane shkelete drejtėn ndėrkombėtare organet shtetėrore pėr te cilat shteti mban pėrgjegjėsi, ose pėrfaqėsuesit shtetėror.Pėrgjegjėsia e tėrthortė, kur njė shtet merr pėrgjegjėsinė pėr cenimin apo shkeljen e se drejtės ndėrkombėtare nga shtetet tjera.a) Pėrgjegjėsia e shtetit pėr organet ligjdhėnėse ekziston nėse njė shtet:1. nxjerre ndonjė ligj i cili ėshtė ne kundėrshtim me detyrimet e tij ndėrkombėtare.2. lejon te nxjerre ligjin, i cili ėshtė i nevojshėm pėr t’i plotėsuar detyrimet ndėrkombėtare ose nuk derogon njė ligj qe ėshtė ne kundėrshtim me detyrimet ndėrkombėtare.b) Pėrgjegjėsia e shtetit pėr aktet e organeve administrative - shteti ka pėrgjegjėsi pėr punėn e organeve administrative te cilat sipas rendit te brendshėm juridik kane cilėsinė e organit shtetėror qe ushtrojnė funksione publike dhe veprojnė pėr llogari te shtetit,pavarėsisht a janė kėto lokale, provinciale, regjionale, federale etj.c) Pėrgjegjėsia e shtetit pėr punėn e organeve gjyqėsore -pėrgjegjėsia e tille ekziston nėse gjyqet e njė vendi e kane cenuar te - 21 -

22. drejtėn ndėrkombėtare ne zbatimin ose interpretimin e normave te sedrejtės se brendshme.d) Bazat e pėrgjegjėsisė ndėrkombėtare - pėr te ekzistuarpėrgjegjėsia ndėrkombėtare, pėrveē kushteve tjera ekzistuese ėshtėedhe njė kusht plotėsues - vepra te jete kryer me paramendim, meqellim te keq ose me pakujdesi. Teoria subjektive- e faji (Groci) nese eshte bere demi me faj, sipas d-natyrore del detyrimi i shpagimit te demit.. Ketė detyrim e mbajnė ata qe e kane shkaktuar demin, ose kane kontribuar te shkaktohet demi. Teoria objective – e rrezikut (Anciloti)- pėr ekzistimin e pėrgjegjėsisė nuk ka rendėsi a ėshtė kryer delikti ndėrkombėtar me paramendim ,me qellim e keq apo nga pakujdesia.

PASOJAT E PERGJEGJESISE - si rezultat i veprimit te paligjshėm (ishkeljes se detyrimit), lind njė raport mes shtetit qe ėshtė fajtor pėratė akt dhe shtetit ndaj te cilit s’ėshtė plotėsuar detyrimi, nga e cila gjėdel se pala fajtore duhet te jap shpėrblimin.Pėrgjegjėsia Penale ne te Drejtėn Ndėrkombėtare – E DrejtaNdėrkombėtare ka parapare sanksione ndaj kryesve te disa krimevetė drejtės ndėrkombėtare (treg. me skllevėr, pirateria, tregtia me narkotike etj) me te cilat rrezikohen vlerat e pėrgjithshme njerėzore.Gjykata e Pėrhershme Penale NdėrkombėtareMe 17. korrik. 1998 ne konferencėn diplomatike te mbajtur ne Rome ėshtė miratuar dhe nėnshkruar nga pėrfaqėsues tė 139 shteteve .Statuti i Romes i Gjykatės Penale Ndėrkombėtare.. Gjykata e re dote jete kompetente pėr dėnimin e personave pėrgjegjės pėr krime: - kundėr njerėzimit, krime lufte, akte gjenocidit dhe agresionit… - 22 -



23. Gjykata ka 18 gjyqtare dhe do ta ketė selinė ne Hage.. Statuti do te hyne fuqi kur do te ratifikohet nga 60 shtete… Ne prill 2002 ėshtėsiguruar nr i mjaftueshėm i ratifikimeve pėr te hy ne fuqi…Administrata e Bushit e kundėrshton themelimin e kėsaj gjykate dhee ka tėrhequr nėnshkrimin e bere me 1998 nga administrate e Presidenti Klinton.TERRITORI SHTETERORE - territori shtetėror ėshtė hapėsira qe gjendet nen sovranitetin e njė shteti. Ėshtė element qenėsor pėr ekzistimin e shtetit. Territorin shtetėror e pėrbejnė sipėrfaqja tokėsore dhe ujore brenda kufijve, toka dhe ujerat nen ketė sipėrfaqe dhe ajri mbi te.Territori ujor pėrbehet nga ujerat qe ndodhen brenda territorit shtetėror (ujerat kombėtare) dhe ujerat e njė brezi detar (ujerat territoriale) pėr ato shtete qe kane dalje ne det. Ne ujerat kombėtare hyjnė: ujerat e lumenjve kombėtar, liqenet, kanalet, portet detare,gjiret e detit, gjiret historike dhe detet e brendshme. Toka, uji dhe ajri pėrbejnė pjesėt e vėrteta (reale) te njė shteti.Nocioni dhe natyra juridike e territorit shtetėror Me territor shtetėror nėnkuptohet hapėsira mbi te cilėn njė shtet e ushtron sovranitetin territorial. Territori shtetėror ėshtė njė element qenėsor pa te cilin shteti s’mund te ekzistoje dhe ėshtė i pėrcaktuarsakte me kufijtė shtetėror. Ushtrimi i pushtetit mbi njė territor njihet si supremacion territorial.Ndarja e territorit kalon neper tri faza:1. Pėrgatitja2. Ndarja3. Skenimi i kufijveMundėsitė e pėrcaktimit te kufijve ne lumenjve janė:1. Bregu i majte - 23 -
24. 2. Bregu i djathte3. Mesi i lumit4. Thalveg, ose vija e thellėsisė me te madhe.Kufijtė ndahen ne:1. natyrore… shkojnė pėrgjatė ujerave, bjeshkėve ose vargmaleve,pyjeve etj. (kufij te preferuar)2. artificiale… s’kanė mbėshtetje ne relief (shėnohen me shtylla, gurė,mure etj) dhe3. astronomik… shkojnė paraleleve ose meridianėve.Ndalimi i marrjes se territorit shtetėrorNdryshimet e territoreve me se shpeshti janė sendėrtuar mepėrdorimin e forcės (me pushtim ose nėnshtrim). Qe nga fillimi ishekullit XX, e drejta mbėshtetet ne parimin e respektimit teintegritetit territorial te shtetit dhe ndalon te merret ndonjė territorme pėrdorimin e forcės.Mėnyrat e lejuara te marrjes se territorit shtetėrorLidhur me llojet e fitimit te territorit, autoret e se drejtėsnderkombetare i kane ndare ne fitime origjinare (burimore) dhederivative (te prejardhura).CEDIMI (Cessio) - Ėshtė mėnyre e zgjerimit te territorit, qerealizohet mes dy shteteve. Cedimi ėshtė transaksioni mes dyshtetesh: ceduesit dhe fituesit. Ai ka pėr objekt bartjen e sovranitetitmbi territorin i cili i ka takuar shtetit tjetėr.Okupimi paqėsor - Ėshtė vendosja e sovranitetit te njė shteti mbindonjė territor qe me pare nuk ka qene nen sovranitetin e asnjė shtetitjetėr. Okupimi paqėsor behet ne baze te aktit te njėanshėm. - 24 -

•25. Shtimi (Zgjerimi) –derisa cedimi arrihet me marrėveshjendėrkombėtare, shtimi (acesio) ėshtė rezultat i ndryshimeve qeshkaktohen nga forcat natyrore ose si rezultat i punės njerėzore.Parashkrimi - ne te drejtėn ndėrkombėtare mund te pėrkufizohet sizgjerim i sovranitetit mbi njė territor pėrmes ushtrimit tevazhdueshėm dhe te papenguar te sovranitetit ne njė periudhe tecaktuar te domosdoshme pėr te krijuar bindje te pėrgjithshme segjendja ekzistuese ėshtė ne pajtim me rendin juridik.Pėr te qene i vlefshėm parashkrimi ėshtė e domosdoshme qe asnjėshtet (shtet ne sovranitetin e te cilit ka qene ai territor) mos teprotestoje.Hapėsira detare - hapėsirat ujore te detėrave dhe oqeaneve mbulojnėmbi 70 % te sipėrfaqes se rruzullit tokėsor. E drejta e detit - ėshtėzhvilluar me shekuj si e drejte zakonore. Kodifikimi i se drejtės sedetit ėshtė bere pas Luftes se II Botėrore.Ujerat detare ndahen ne:1. Ujera bregdetare (te brendshme dhe territoriale) dhe2. Ujera te lira.1.a Ujerat e brendshme detare -pėrfshijnė ujerat e limaneve detare,ngushticat, ujerat brenda arkipelagėve, detet e brendshme , hapėsira tujore mes vijės se baticės me te larte dhe zbaticės me te ulet si dhedeltat e lumenjve. Gjiri detar e ka statusin e ujerave te brendshmevetėm nqs brigjet e gjirit i takojnė njė shteti dhe hyrja ne gjirin detarnuk ka gjerėsi me te madhe se dyfishi i gjerėsisė se ujeraveterritoriale.1.b Ujerat territoriale -pėrfaqėsojnė njė pjese te detit qe shtrihetparalelisht me vijėn e bregut ne njė largėsi te caktuar dhe janė burim i rėndėsishėm i pasurisė detare, rruge e lundrimit dhe zone mbrojtėse nga ana e detit. - 25 -
26. Sipas Konventės se Gjenevės, zona e jashtme nuk mund te shtrihetme tej se 12 milje nga vija fillestare e ujerave territoriale.Brezi i jashtėm - paraqet pjesėn e detit te lire dhe pėrfshinė hapėsirėndetare qe shtrihet jashtė ujerave territoriale ne drejtim te hapet derine largėsi te caktuar. Brezi i jashtėm fizikisht dhe juridikisht ėshtėpjese e detit te hapet dhe mbi te shtetet kane vetėm disa te drejta tekufizuara te cilat na jep e drejta ndėrkombėtare. Kėto te drejta kane tebėjnė me mbrojtjen e interesave doganore, sanitare, fiskale,imigracionit, rezervimit te se drejtės se peshkimit.Zona ekskluzive ekonomike -Ėshtė institute i ri juridik dhenėnkupton te drejtėn qe i ėshtė dhėne shteteve bregdetare qe tezgjerojnė te drejtėn sovrane ekonomike dhe kompetencatjuridiksionale ne njė hapėsire detare dhe nen det, pėrtej vijės sejashtme te ujerave territoriale, deri ne largėsi prej 200 milja.Shtrati kontinental - pėrfaqėson fundin e detit dhe nėntokėn e detitte hapet e cila vazhdohet jashtė detit territorial deri ne thellėsi tecaktuar.Deti i hapet - hapėsirat e gjera detare, te cilat shtrihen jashtė ujeravebregdetare, pėrfaqėsojnė detin e hapur ose detin e lire. Ne kohen emesme ka pasur tendenca qe te shtrihet sovraniteti edhe ne detin ehapur (Anglia- detin e veriut, Portugalia- oqeanin paqėsor).Koncepti dhe pėrkufizimi i detit te hapurDeti i hapur mund te pėrkufizohet si pjese e oqeanit jashtė njė vije qeshkon paralelisht me bregun ne njė largėsi nga ai. Konventa mbidetin e hapur parasheh qe deti ėshtė i hapet pėr te gjithė popujt dheasnjė shtet nuk mund te pretendoje qe te veje ēfarėdo pjese te tij nensovranitetin e vet. Mbi ketė pjese vlen parimi i “lirisė se detit tehapur”. - 26 -

27. Deti i hapet ka statusin e “detit te lire” mbi te cilin vlen rregulla e“Lirisė se detit”.Liritė e detit te hapur janė:1. liria e lundrimit te anijeve tregtare dhe te luftes2. liria e peshkimit3. liria e vėnies se kabllove nėndetare4. liria e fluturimit mbi detin e hapurKonventa e re ua ka shtuar edhe:5. lirinė e krijimit te ishujve artificiale dhe stabilimenteve te tjera qe ilejon e Drejta Ndėrkombėtare6. lirinė e kėrkimeve shkencore.Pirateria - ne kuptimin e saj origjinal dhe te ngushte “pirateri” ėshtėēdo akt i pa-autorizuar, i kryer me dhune nga ndonjė anije private nedetin e hapet kundėr anijes tjetėr me qellim te plaēkitjes.Servitutet Ndėrkombėtare -pėrfaqėsojnė restrikcione (kufizime) tejashtėzakonshme te sovranitetit territorial te njė shteti te imponuarame marrėveshje, me te cilat njė pjese ose tere territori i njė shtetiduhet te shėrbejė pėr disa qėllime ose interesa te caktuara te shtetittjetėr.Llojet e servituteve (ndėrkombėtare)1.Servitude Aktive - janė ato me te cilat i epet e drejta njė shteti qe tendėrmarre veprime te caktuara ne territorin e shtetit tjetėr.2.Servitute Negative- janė ato me te cilat i jepet e drejtė njė shteti qe tekėrkoje nga njė shtet tjetėr qe ai te rezervohet nga ushtrimi isovranitetit ne ēėshtje te caktuara.3.Servitute Ushtarake - janė ato me te cilat njė shtet ka te drejtė te mbajetrupat e veta ne territoret e shtetit tjetėr, e drejta e fluturimit teaeroplanėve ushtarake mbi territorin e shtetit tjetėr dhe aterrimit pėrqėllime teknike. - 27 -

28. 4.Servitutet ekonomike - janė ato servitute te fituara pėr qėllimekomerciale dhe te komunikacionit, siē janė: e drejta e peshkimit neujerat territoriale ne shtetin tjetėr, prerja e drunjve, shfrytėzimi ikullosave, shfrytėzimi me ujė ose me rryme etj.Shuarja e Servituteve -servitutet shuhen ashtu si janė krijuar ; dmthme marrėveshje mes shteteve te interesuara. Ato mund te shuhenedhe me kalimin e afatit pėr te cilin janė krijuar: 1)Me dorėheqje te shtetit ne te mire te te cilit kane qene krijuar. 2)Me bashkimin e territorit shtetėror qe ka pėrfituar dhe territorit te shfrytėzuar. 3)Me zhdukjen e interesit te shtetit te autorizuar.ORGANET E MARDHENIEVE NDERKOMBETAREE drejta e brendshme dhe e drejta ndėrkombėtare pėrcaktojnėshprehimisht cilat janė organet… veprimet e te cilave shkaktojnėpasoja juridike ndėrkombėtare. Kėtij grupi i pėrkasin ata persona,veprimet ose deklaratat e te cilėve shkaktojnė pasoja juridikendėrkombėtare pėr shtetin e tyre dhe personat qe veprojnė kryesishtne pune te jashtme jashtė shtetit… E-D-N kėrkon qe ēdo shtet te ketėnjė ose me shumė organe , aktet e te cilave shkaktojnė pasoja juridikendėrkombėtareOrganet Qendrore1)Kryetari i shtetit - ėshtė organi me i larte i pėrfaqėsimit te jashtėm,mirėpo nuk ėshtė ne ēdo rast edhe organi me i larte shtetėror.Kryetari i shtetit mund te jete monarku, presidenti ose organikolektiv, varėsisht sipas sistemit te vendit. Ēdo akt i kryetarit teshtetit ne marrėdhėnie ndėrkombėtare merret si akt i shtetit.2)Ministri i punėve te jashtme - pjesėmarrja e shefit te shtetit osekryeministrit, ne ēėshtje te jashtme, pėrgjithėsisht kufizohet me - 28

29. ēėshtje te rėndėsishme politike.Mbajtja e lidhjeve te rregullta me shtetet dhe organizatatndėrkombėtare kryesisht ėshtė ēėshtje e ministrit te punėve tejashtme. MPJ ėshtė njėfarė ndėrmjetėsuesi mes shefit te shtetit dheorganeve te shtetit tjetėr. Sipas rregullave ndėrkombėtarekomunikimi mes qeverive behet pėrmes MPJ dhe pėrfaqėsuesvediplomatik te akredituar ne atė shtet.Organet e JashtmePėrfaqėsuesit diplomatike - Janė te dėrguar me autorizime qe tapėrfaqėsojnė shtetin jashtė. Pėrfaqėsuesit Diplomatik ne kohėrat mete vjetra janė konsideruar sit e shenjte. Janė dėrguar pėr pune tecaktuara mirėpo pas kryerjes se atyre punėve ka marre fund misioni ityre.Pėrfaqėsuesit Diplomatik - ndahen ne pėrfaqėsues te rregullte dhe terastit, qe dėrgohen ne misione te caktuara ne boten e jashtme.Nocioni i diplomacisėNocioni: Diplomacia ėshtė aplikim i inteligjencės dhe taktit te rregullimin emarrėdhėnieve zyrtare mes qeverive te shteteve te pavarura. Ėshtė shkence epunėve te jashtme ose art i bisedimeve. Fjala diplomaci origjinėn e ka ngagreqishtja e vjetėr: diplomacia-doc i shkruar ne dy faqe te lidhura, qei ėshtė dhėne kryesuesit te misionit dhe ka pėrmbajtur instruksionepėr qėllimet e misionit.Gjuha DiplomatikeSendėrtimi i gjuhėve diplomatike behet ne gjuhe te ndryshme. Prejkohės se romakeve e deri ne kohen e Ligjit XIV si gjuhe diplomatikeka qene gjuha latine. Prej atėherė fillon te imponohet gjuha frėngeedhe pse nuk ka njė rregullat te se drejtės ndėrkombėtare.E drejta e legacionit -Krijimi i pėrfaqėsive te pėrhershme paraqet nepraktike sendėrtimin e se drejtės se legacionit.… - 29 -
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13730
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: E Drejta Nderkombetare Publike   Lun 29 Déc - 16:09

30. E drejta pėr te dėrguar pėrfaqėsues diplomatike quhet e drejte active e legacionit. E drejta pėr te pranuar pėrfaqėsues diplomatike quhet e drejte passive e legacionit.E drejta diplomatike - Rregullat qe i referohen pėrfaqėsuesvediplomatike janė krijuar si rregulla zakonore te se drejtėsndėrkombėtare diplomatike. Ato i kane karakterizuar njė pėrdorimkonstant dhe uniform.Pas Luftės II-tė Botėrore, komisioni i se drejtės ndėrkombėtare,ēėshtjen e kodifikimit te se drejtės diplomatike e ka pėrfshirė siēėshtje te rėndėsishme dhe ne baze te projektit te tij: Me 1961, ėshtė miratuar Konventa mbi Marrėdhėniet Diplomatike…. Me 1963 Konventa mbi Marrėdhėniet Konsullore dhe Me 1969 Asambleja e Pėrgjithshme e KB-se, e ka miratuar Konventėn mbi Misionet Speciale. Me 1975 ne Vjene ėshtė miratuar Konventa mbi Pėrfaqėsimin e shtetit dhe marrėdhėniet e tyre me organin ndėrkombėtar te karakterit universal.Vendosja e marrėdhėnieve diplomatikeVendimi pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike ėshtė akt ivullnetit politik i cili i takon dy subjekteve te interesuara. Secili shtetvendos se a do te mbaje marrėdhėnie diplomatike me ndonjė shtettjetėr dhe a do te ketė ne te mision te pėrhershėm.Klasifikimi i personelit diplomatikKonventa e Vjenės e ndan personelin diplomati ne kėto kategori:1. Personeli diplomatik– (shefi i misionit, kėshilltaret, sekretaret dheatashetė).2. Personeli administrativ dhe teknik – (arkivistet, personeli pėr - 30 -
•31. mbrojtjen e lidhjeve dhe personeli administrative).3. Personel shėrbyes – (portierėt, punėtoret e sigurimit, kuzhinieret )etj.Pėrfundimi i misionit diplomatikMisioni diplomatik mund te pėrfundojė me:1. Kryerjen e detyrės se misionit2. Kalimin e afatit pėr te cilin ėshtė dėrguar3. Revokim, te cilin mund ta beje shteti qe ka dėrguar ose mund te jeteshkaktuar me dorėheqjen e pėrfaqėsuesit pėr shkak te transferimit netjetėr pozite4. Ngritjen e pėrfaqėsuesit diplomati ne klase me te larte, por ne ketė rastmisioni teknikisht pėrfundon dhe pėrfaqėsuesi diplomatik merr letrate reja kredenciale5. Ndėrprerjen e marrėdhėnieve diplomatike ose fillimin e luftes mes dyshteteve6. Vdekjen e pėrfaqėsuesit diplomatik.KONSUJT - ndahen ne: Konsuj Professional (consules missi) dheKonsuj Nderi (consules electi)1. Konsujt Professional - janė nėpunės dhe shėrbimin konsullor e kaneprofesion te rregullte dhe te vetėm2. Konsujt Nderi - rregullisht janė persona autoritativ, qe jetojnė, eshpesh janė edhe shtetas te shtetit ku veprojnė si konsuj. Ata pėrpunėn e tyre nuk marrin page.Konventa Vjenės , te gjithė shefat e konsullatave i ndanė ne katėrklase:1). Konsuj te pėrgjithshėm2). Konsuj (emėrohen nga shefi i shtetit)3). Nėnkonsuj (emėrohen nga ministri i punėve te jashtme)4). Agjente konsullor (emėrohen nga konsulli i pėrgjithshėm). - 31 -
•32. Funksioni i konsujve - Konsujt janė organe shtetėrore te cilėtdėrgohen jashtė pėr qėllime te ndryshme e sidomos pėr mbrojtjen einteresave shtetėrore brenda qarkut konsullor. Nuk janė pėrfaqėsuesdiplomatike dhe nuk pėrfaqėsojnė shtetin ne tonalitetin emarrėdhėnieve ndėrkombėtare si dhe nuk janė te akredituar pranėqeverise se vendit te pranimit.Pėrfundimi i funksioneve konsullore / pėrfundon me :1. Notifikimin e shtetit te emėrimit – shtetit te pranimit, se funksionete tij kane pushuar.2. Tėrheqjen e ekzekvatures.3. Notifikimin e shtetit te pranimit – emėrimit se ka pushuar tekonsideroje natare te personelit konsullor.NENEPUNESIT NDERKOMBETARELidhur me pozitėn e nėpunėsve ndėrkombėtar nuk ekzistojnėrregulla uniforme. Te gjitha organizatat tjera krijohen me marrėveshjendėrkombėtare me mė shume ose me me pak shtete, nga e cila gjė delse nėpunėsit e tyre gėzojnė te drejta dhe privilegje vetėm ne shtetetamtare te organeve ne fjale, te cilat shtete kane lidhur marrėveshjetdhe kane miratuar rregullat e duhura mbi pozitėn e tyre.AKTET JURIDIKE NDERKOMBETAREAktet e Njėanshme -Akt i njėanshėm juridik konsiderohet shprehja evullnetit te njė subjekti te se drejtės ndėrkombėtare me qellim qe teshkaktohet ndonjė pasoje juridike ndėrkombėtare. Me kėto, ne rastete caktuara krijohet, ndėrrohet ose pushon ndonjė gjendje juridike.Aktet e njėanshme ndahen ne:- akte te njėanshme te pavarura - ( notifikimi, njohja, protesta heqjadore, premtimi) ,- te varura (oferta, pranimi, rezerva )- te pėrziera. - 32 -
•33. Aktet e nje anshme juridike- te varura :1) Notifikimi (Lajmėrimi) - ėshtė lajmėrimi zyrtar drejtuar njėsubjekti tjetėr ose subjekteve te se drejtės ndėrkombėtare pėr ndonjėqėndrim, kėrkese, fakt ose ngjarje pa te cilėn pretendohet te ketėrendėsi juridike, posaēėrisht rendėsi ndėrkombėtare, ose term teknikpėr lajmėrim shtetet tjera pėr ca fakte ose ngjarje me rendėsi juridike.Notifikimi mund te jete i detyrueshėm ose fakultativ.2) Njohja (Pranimi) - deklarim i njėanshėm se njė gjendje ose ndonjėkėrkese konsiderohet juridikisht e vlefshme. Njohja ėshtė mjafte eshpeshte ne marrėdhėnie ndėrkombėtare (njohja e shteteve te reja, eqeverive, e kryengritėsve si pale ndėrluftuese etj)Njohja mund ti epet shprehimisht ose heshtazi.3) Protesta - ėshtė deklarate me te ēilen mohohet ligjshmėria e ndonjėsituate te caktuar. Ajo ka pėr qellim te ruaje te drejtat ose te beje medije se shteti qe proteston nuk pajtohet dhe nuk i pranon aktet ecaktuara pėr te cilat ėshtė i njohur me notifikim, ose me ēfarėdomėnyre tjetėr dhe refuzon pranimin e gjendjes se re.4)Heqja dore - Ėshtė deklarate e njėanshme e vullnetit. Me te njėshtet heq dore nga ndonjė e drejte e tij ne marrėdhėniendėrkombėtare. Me ketė shuhet njė e drejte subjektive e shtetit.TRAKTATET NDERKOMBETARE(nocioni)Me traktat ndėrkombėtar konsiderohet ēdo pajtim i vullnetit mes shteteve,me qellim te krijimit, ndryshimit ose ndėrprerjes se ndonjė raporti juridikreciprok, ose marrėveshje e karakterit kontraktual mes shteteve oseorganizatave shtetėrore me te cilat krijohen te drejta dhe detyrime pėr palėt.Sipas disa autoreve, marrėveshjet ndėrkombėtare duhet te lidhendoemos me shkrim, sepse vetėm ne ketė mėnyre mund te konstatohet - 33 -
•34. pajtimi i vullneteve.Emėrimi i traktateveLlojet e ndryshme te dokumenteve ndėrkombėtare te hartuara meshkrim paraqiten me emra te ndryshėm. Me se shpeshti quhenmarrėveshje ose traktate ndėrkombėtare mirėpo pėrdoren edheemėrtime te ndryshme siē janė: (konventa, pakti, modus vivendi )etj.Traktatet: pretendojnė te pėrfaqėsojnė marrėveshjet me terėndėsishme dhe me solemne (traktatet e paqes, tregtare etj).Paktet: janė marrėveshje shume solemne qe i referohen heshtjeve tendryshme politike.Konventat: pėrfaqėsojnė marrėveshjet me te cilat pėrcaktohenraportet mes shteteve ne ndonjė lėmi te caktuar. (psh: KonventaHagės - mbi rregullat dhe zakonet e luftes).Deklaratat: pėrfaqėsojnė marrėveshjet – ligj, me te cilat palėtkontraktuese detyrohen mes vete se net e ardhmen do t’u pėrmbahendisa rregullave te sjelljes.Karta dhe statuti: pėrfaqėsojnė marrėveshje mbi krijimin,organizimin dhe pėrcaktimin e kompetencave te organizatave dheorganeve ndėrkombėtare.Termi AKT: pėrdoret pėr marrėveshje shume-paleshe, te lidhura nekongrese apo konference ndėrkombėtare psh. Akti Pėrfundimtar iKongresit te Vjenės - 1815 etj.Protokollet: janė marrėveshje te ndryshme joformale mes shteteveose marrėveshjeve plotėsuese pėr interpretimin, vazhdimin osendėrrimin e marrėveshjeve tjera.Kompromisi: marrėveshje mbi zgjidhjen paqėsore te ndonjė konfliktiqofte nėpėrmes arbitrazhit ose ndonjė gjykate tjetėr ndėrkombėtareKartele: janė marrėveshjet te cilat i lidhin eproret ushtarak, derisazgjasin armiqėsitė, pėr te shkėmbyer robėrit, te plagosurit,ndėrprerjen e luftimeve etj. - 34 -
•35. Konkordate: janė marrėveshjet te cilat i lidh Vatikani me shtetet etjera dhe i referohen pozitės se Kishės Katolike ne shtetin e caktuar.Termi MODUS VIVENDI: pėrdoret pėr marrėveshjet e pėrkohshmepėr te cilat pritet qe net e ardhmen te zėvendėsohen me njė traktat osekonvente.Llojet e marrėveshjeve ndėrkombėtareTraktatet ndėrkombėtare klasifikohen ne baze te kritereve tendryshme:1. Sipas formės (me shkrim + me goje)2. Sipas mėnyrės se lidhjes (solemne + te thjeshta)3. Sipas hapėsirės gjeografike (pėrgjithshme + regjionale)4. Sipas mundėsisė se aderimit (hapura, gjysme te hapura, tembyllura)5. Sipas lendes (traktate politike, ekonomike, juridike, teknike etj)Palėt kontraktuese - mund te jete ēdo subjekt i se drejtėsndėrkombėtare. Ketė te drejte e kane shtetet, organizatatndėrkombėtare dhe kryengritėsit nqs janė te pranuar si palendėrluftuese.Pajtimi i vullnetit - Ne te drejtėn ndėrkombėtare sikurse edhe ne tedrejtėn e brendshme kėrkohet qe pajtimi i vullnetit ne ēdo rast duhette pėrputhet me vullnetin e vėrtete te subjektit ndėrkombėtar dhe tejete dhėne lirisht…. Nėqoftėse ekziston dyshimi se ka te meta nepajtimin e vullnetit si psh: (dhuna, lajthimi, mashtrimi dhekorrupsioni) , atėherė vjen ne dyshim ligjshmėria e vet lendes setraktatit.Pėr kete arsye ēdoherė supozohet se akti ndėrkombėtar, ėshtė i vlefshėm,pėrderisa nuk dėshmohet ekzistimi i mungesės e cila e bėnė tė pavlefshėm.Dhuna - Gjate lidhjes se marrėveshjes ndėrkombėtare, dhuna mundte pėrdoret ndaj personit i cili shprehe vullnetin e shtetit ose ndaj - 35 -
•36. shtetit si tėrėsi. Shumica e autoreve konsiderojnė se pėrdorimi idhunės kundėr personit qe e lidh e benė marrėveshjen e tille tepaqene, pa vlere ose i nėnshtrohet anulimit.Lajthimi - dmth mosnjohje ose pėrfytyrim i gabuar i ndonjė fakti osesituate. Shumica e autoreve konsiderojnė si forme te mangėt teshprehjes se vullnetit dhe te mete qe ndikon ne vlerėn e marrėveshjesse lidhur.Mashtrimi- ndikon ne vlerėn juridike te marrėveshjevendėrkombėtare. Marrėveshja e lidhur me mashtrim nuk ėshtėjuridikisht e vlefshme, psh nėse njė shtet me rastin e lidhjes se njėmarrėveshje ndėrkombėtare pėrdor hartėn gjeografike.ORGANIZATA NDERKOMBETAREOrganizatat ndėrkombėtare - janė bashkėsi te pėrhershme mekarakter qeveritar, a jo qeveritar, te krijuara mbi baze te njėmarrėveshje ndėrkombėtare (karta, statuti ose ndonjė dokumenttjetėr konstituiv) me qellim te bashkėpunimit ne zgjidhjen eproblemeve ndėrkombėtare te parashikuara me ato dokumente.Nga kjo del qe organizatat ndėrkombėtare krijohen me vullnetin eshteteve:a) Themelues te organizatave , ndėrkombėtare janė shtetet sovrane(kur organizata ėshtė nder-shtetėrore)b) Ato krijohen me traktate ndėrkombėtarec) Veprimtaria e organizatave ndėrkombėtare shtrihet brendakompetencave qe janė te pėrcaktuara me marrėveshjed) Financimi i organizatave ndėrkombėtare behet me ane tekontributeve te shteteve anėtare.Klasifikimi i Organizatave NdėrkombėtareAto klasifikohen: - 36 -
•37. a) Sipas shtrirjes - Organizata globale (universale) dhe Regjionaleb) Sipas funksioneve – te Pėrgjithshme dhe Specializuarac) Sipas anėtareve – Ndėrshtetėrore & Joqeveritared) Sipas autorizimeve – rekomanduese & mbishtetėroree) Sipas kohėzgjatjes - te pėrkohshme & pėrhershmeORGANIZATA e KOMBEVE te BASHKUARA ( OKB )OKB – ėshtė krijuar nen ndikimin e qėndrimeve kundėr luftes qekishte shkaktuar Lufta II-tė Botėrore… Vizionin e pare te botes sepasluftės e kane dhe president i SHBA-se Franklin D.Roosvlet dhekryeministri i UK Winston Churchill nė “Kartėn e Atlantikut” - me 14gusht 1941..Kėta dy burrėshtetas kishin proklamuar disa parime te pėrbashkėtate politikes se vendeve te tyre, respektimi i te cilave do te garantontenjė te ardhme me te mire te botes . Ata deklaronin se nuk kėrkojnėkurrfarė zgjerimi territorial, se nuk miratojnė kurrfarė ndryshimeshterritoriale, te cilat s’do te jene ne pajtim me vullnetin e lire tepopujve; se respektojnė te drejtėn e ēdo populli pėr vetėvendosje; seshpresojnė qe pas pėrfundimit te luftes do te vendoset paqja.Me 30 tetor 1943 pėrfaqėsuesit e BRSS, UK , SHBA-se , Kinės - kaneshprehur nevojėn e krijimit sa me pare te njė organizate tepėrgjithshme ndėrkombėtare pėr ruajtjen e paqes dhe te sigurisėndėrkombėtare, qe do te bazohej mbi parimin: e barazisė sovrane tete gjitha shteteve paqedashėse dhe do te ishte e hapur pėr te gjithėshtetet e tilla , te mėdha ose te vogla.Prej 25 prillit deri me 26 qershor 1945 - ne San-Francisko u mbajtKonferenca e Kombeve te Bashkuara... Ne konference merrnin pjesepėrfaqėsuesit e 50 shteteve. Pas njė pune mjaft intensive , me 26qershor 1945 pėrfaqėsuesit e 50 shteteve e firmuan “Kartėn eOrganizatės se Kombeve te Bashkuara”, sipas rendit te shteteve me - 37 -
38. alfabetin anglez, por se pari shtetet e mėdha e pastaj shtetet tjera.Sipas nenit – 1 te Kartės , KB- kane katėr qėllime kryesore: Te ruhet paqja dhe siguria ndėrkombėtare Te zhvillohen midis kombeve marrėdhėnie miqėsore, te bazuara ne respektimin e parimit te barazisė dhe te drejtės se tyre pėr vetėvendosje Te realizojnė bashkėpunimin ndėrkombėtare me karakter ekonomik, shoqėrore, intelektual, humanitar etj. Te jene qendra ku do te harmonizohen pėrpjekjet e te gjitha kombeve pėr sendėrtimin e qėllimeve te pėrmenduraAnėtarėsia e OKB-se- pėrbehet nga dy kategori shtetesh: antetarethemelues dhe abetare e pranuar me vone…Anėtarė themelues teOKB-se kane qene 51 shtete qe kane marre pjese ne Konferencėn eSan Franciskos, ose qe kane nėnshkruar me pare “Deklaratėn eKombeve te Bashkuara” 1 janar 1942.Sipas Kartės KB, shteti qe do te hyje ne OKB, duhet t’i plotėsoje 4-kushte : Te jete paqedashės T’i pranoje detyrimet nga Karta ; Te jete i afte dhe i gatshėm pėr t’permbushur atoOKB- sot ka ne gjirin e vet 192 shtete te botes .Pėrfundimi i anėtarėsisė ne OKB Tėrheqja- Karta e OKB-se lejon mundėsinė qe ēdo shtet anėtare te tėrhiqet nga org, por me pare duhet t’i paraqes arsyet e tėrheqjes , te cilat duhet te jene te tilla qe arsyetojnė vendimin. - 38 -
•39. Pėrjashtimi – neni 6 i Kartės se OKB-se ka parashikuar qe secili anėtarė i org, i cili shkele vazhdimisht parimet e Kartės se OKB- se mund te pėrjashtohet nga organizata. Pezullimi - neni 5 i Kartės se OKB-se ka parapare ndalimin e ushtrimit te drejtave dhe privilegjeve te lidhura me cilėsinė e anėtarit te org, ne rast se ndaj njė anėtari te org. ėshtė marre ndonjė veprim shtrėngues ose parandalues.Organet e OKB-se1. Asambleja e Pėrgjithshme - ėshtė org. qendrore ; atė e pėrbejnėpėrfaqėsuesit e te gjitha shteteve anėtare te OKB-se … Ēdo shtetanėtare ne Asamble mund te ketė me se shumti 5 - pėrfaqėsues.Sesionet- e veta i mbanė njė here ne vite (sesionet e rregullta), te cilatfillojnė te martėn e trete te muajt shtatore dhe zgjasin rregullisht disamuaj.. Me kėrkesėn e KS ose shumicės se anėtareve te OKB-seAsambleja mund te mbaje dhe sesione te jashtėzakonshme..Mbledhjet e kėtilla duhet te mbahen brenda afatit prej 15 ditėsh prejēastit kur ėshtė bere kėrkesa.Asambleja ka 7- komitete : ( a) qeshje te sigurisė ndėrkombėtare dheēarmatimit, b) ēėshtje ekonomike, c) ēėshtje sociale,humanitare,kulturore , d) ēėshtje te shkolonizimit , e) ēėshtjeadministrative buxhetore , f) ēėshtje juridike.2. Kėshilli Sigurimit (KS) – pėrbehet nga 15 anėtare , nga te cilėt: 5- janė anėtare te pėrhershėm (Kina, Franca, Rusia, SHBA, UK)ndėrsa , 10- tjera janė ( 5 vende afro-aziatike , 2- vende AmerikėsLatine , 2 vende Evropės- P)….Sesionet – KS mbanė sesione kurdoherė qe ėshtė nevoja. Pėr ketėarsye ēdo anėtare i KS, ėshtė i detyruar t ketė gjate tere kohės njėpėrfaqėsues ne selinė e OKB-se…Funksionet-KS – ėshtė organi qe mban pėrgjegjėsinė kryesore pėrruajtjen e paqes dhe sigurisė ndėrkombėtare. - 39 -
•40. 3. Kėshilli Ekonomik-social- ėshtė krijuar me qellim qe tekontribuoje pėr sigurimin e paqes pėrmes krijimit te kushtetove testabilitetit dhe mirėqenies qe janė te domosdoshme pėr mardh,paqėsore midis popujve.4. Sekretariati – personelin e KB (sekretariatin) e pėrbejnė 16.000nėpunės nga mese 150 vende te botes, te cilėt punojnė ne selinė eOKB-se ne Nju-Jork dhe ne qendra tjera te botes… Sekretari ipėrgjithshėm mbanė pėrgjegjėsinė pėr punėn e pėrgjithshme teSekretariatit dhe personelit te OKB. Ai i paraqet Asamblesė sePėrgjithshme raportin vjetor mbi aktivitetet e organizatės.5. Kėshilli i Kujdestarisė – sistemi ndėrkombėtare i kujdestarisė iOKB-se ėshtė krijuar pėr te zėvendėsuar sistemin e mandateve te LKdhe qellim kryesor kishte forcimin e paqes dhe sigurisė, pėrparimitpolitik, ekonomik, social dhe arsimor te popullsisė se territorit nenkujdestari; Sistemi i kujdestarisė duhej te zbatohej mbi:a)territoret qe gjendeshin nen mandate ;b) territoret qe do tu merreshin shteteve armike pas Luftes IIBotėrore,c) territoret qe vullnetarisht do te viheshin nen ketė regjim nga shtetetqe kane pėrgjegjėsi pėr administrim e tyre.6. Gjykata ndėrkombėtare e Drejtėsisė.Pakti Veri-atlantik – NATO ( North Atlantic Treaty Organization)NATO- ėshtė krijuar me 4 prill 1949 ne Uashington nga 10 shtete teEvropės Perendimore ( Belgjika, Danimarka, Franca, Islanda, Italia ,Luksemburgu , Holanda, Norvegjia, Portugalia, dhe UK ) dhe SHBAe Kanada , kurse me vone i janė bashkangjitur Greqia dhe Turqia(1952) , Gjermania (1955), Spanja (1982), Hungaria dhe Ēekia (1999).Etj.NATO ėshtė organizate ushtarako-politike e shteteve kapitaliste teEvropės dhe Amerikės Veriore qe ėshtė krijuar ne periudhėn e luftes - 40 -
•41. se ftoftė dhe ndarjes se ashpėr te botes ne dy sisteme antagoniste ; pėrte penguar agresionin komunist , siē deklaronin krijuesit ose pėr tepenguar pėrhapjen e socializmit siē deklaronin disa autoretkomuniste.Shtetet anėtare janė obliguar se te gjitha mosmarrėveshjet do t’izgjedhin me mjete paqėsore (ne pajtim me rregullat e Kartės se OKB-se) se do te rezervohen nga kėrcėnimi ose nga pėrdorimi i forcės nemarrėdhėniet ndėrkombėtare ; se do te ndihmohen ndėrmjet vetes ;qe ēfarėdo sulmi i armatosur kundėr njė anėtari apo disa anėtareve ,do te konsiderohet si sulme kundėr te gjithėve etj.Organet e e NATO-se : Kėshilli ; Komiteti Mbrojtjes ; Sekretari iPėrgjithshėm ; Komitetit Ushtarak dhe Komandat.TRAKTATI (pakti) VARSHAVESĖshtė krijuar si kundėrpėrgjigje e BRSS-se dhe shteteve tedemokracisė popullore pėr ekzistimin e paktit NATO dhe pėr hyrjene Gjermanisė ne te ; gjė qe sipas shteteve te Evropės-Lindore kishteshtuar dukshėm rrezikun e luftes dhe ka qene rreziqe pėr sigurinė eshume shteteve…Duke u nisur nga kėto , shtetet socialiste te Evropės-Lindore ( nepėrjashtim te Jugosllavisė), ne mbledhjen e tire ne Vashave (11-14maj1955) kane aprovuar Marrėveshjen mbi miqėsinė, bashkėpunimindhe ndihmėn e pėrbashkėt , me se ėshtė krijuar njė strukture politike-ushtarake , qe ėshtė dashur te shėrbeje si kundėrpeshe pėrballėNATO-se. E qe ne thelb beri realitet ndarjen e Evropės ne dy grupe teshteteve antagoniste.RREGULLIMI PAQESORE I MOSMARVESHJEVEMosmarrėveshjet janė situatat kur dy a me shume shtete kanemendime te ndryshme pėr ndonjė ēėshtje te caktuar …. Ne fund teshek:XIX ne literature dhe ne traktate, behet dallimi midismosmarrėveshjeve te natyrės juridike dhe natyrės politike - 41 -
•42. Te natyrės juridike- pėrkufizohen si mosmarrėveshje ne te cilatkėrkesat ose kundėrshtimin e vet , palėt i bazojnė mbi rregullat epranuara te se drejtės ndėrkombėtare… Mosmarrėveshjet tjera janėmosmarrėveshje politike ose mosmarrėveshje te natyrės juridike, athjesht konflikte te interesave.Sipas tyre mosmarrėveshjet e natyrės-juridike zgjidhen mepėrdorimin e procedurave gjyqėsore, kurse mosmarrėveshjet politikezgjidhen me mjete diplomatike.Hapi me i rėndėsishėm ne drejtim te krijimit te njė proceduredetyrimore pėr zgjidhjen paqėsore te mosmarrėveshjevendėrkombėtare ėshtė bere me aprovimin e Konventės mbi zgjidhjenpaqėsore te mosmarrėveshjeve ndėrkombėtare (Hage 1899 e 1907).E Drejta Ndėrkombėtare , njeh tri lloje mjetesh pėr zgjidhjen paqėsorete mosmarrėveshjeve ndėrkombėtare: Mjetet Diplomatike (bisedimet , shėrbimet e mira, ndėrmjetimi, hetimi , pajtimi) Mjetet Gjyqėsore ( Arbitrazhi , rregullimi gjyqėsore). Mjetet qe ofrojnė inst. ndėrkombėtare ( mjetet diplomatike , gjyqėsore te posaēme)MJETET DIPLOMATIKE / ekstra-juridike (te zgjidhjes semosmarrėveshjes).1)Bisedimet – janė njė nder mėnyrat me te thjeshta , me terėndėsishme e me te pėrhapura te zgjidhjes se mosmarrėveshjevemidis shteteve…. Bisedimet mund te jene dypalėshe (kur zhvillohenvetėm mes shteteve te interesuara drejtpėrdrejt) , shumėpalėshe- ( kurzhvillohen ne konferenca tjera ndėrkombėtare nėse nemosmarrėveshje bėjnė pjese disa shtete) … Ato mund te zhvillohenme goje ne takime te drejtpėrdrejta te pėrfaqėsuesve te shteteve teinteresuara , ose me shkrim-(kėmbimi i notave, letrave, memoareveetj). - 42 -
•43. 2) Shėrbimet Mira dhe Ndėrmjetėsimi - ne praktike shpesh ndodhqe shtetet ne konflikt ndėrkombėtare te mos mund t’i shfrytėzojnėbisedimet diplomatike, pėr shkak se nuk kane kontakte tedrejtpėrdrejta diplomatike, pėr shkak te marrėdhėnieve te kėqija qekane..E Drejta Ndėrkombėtare pėr kėso rastesh ka parashikuar qe njė pale etrete qe ka ndikim moral mbi palėt, t’u ndihmoje shteteve ne konflikt,pėr gjetjen e zgjidhjes . Ne ketė grup te mjeteve hyjnė shėrbimet emira dhe ndėrmjetėsimi midis te cilave vėshtire qe mund te tėrhiqetkufiri i sakte.a)Shėrbimet e Mira - me shėrbime te mira nėnkuptohet veprimi i njėpale te trete mike, qe ndihmon ne gjetjen e njė zgjidhjeje paqėsore tenjė mosmarrėveshje (grindje, konflikti) . Shėrbime te mira mund teofroje njė shtet ose njė grup i shteteve e edhe org. ndėrkombėtare , si(OKB , EU) .b) Ndėrmjetėsimi - konsiston ne aksionin e njė shteti te trete, te njėgrupi shtetesh ose ndonjė personi autoritativ me qellim qe te gjendetzgjidhja e njė konflikti midis dy shteteve. Shteti i trete qe paraqitet necilėsinė e ndėrmjetėsuesit, merr pjese ne bisedime midis palėve ,pėrpiqet t’u jap atyre kontakteve kahe pėr zgjidhjen paqėsore , jepkėshilla, sugjerime, i pėrcjelle kėrkesat dhe pėrgjigjet nga njėra pale tetjetra… Ndėrmjetėsimi ėshtė fakultativ , pos nėse ėshtė parashikuarme marrėveshje ; qe dmth:a) ndėrmjetėsuesi s’ėshtė i detyruar te ndėrmjetėsoj ,b) kjo vlen edhe pėr shtetet ne konflikt, te cilat mund ta pranojnė oseta refuzojnė ndėrmjetėsimin…Ndėrmjetėsimi duhet ta gėzojė domosdo besimin e te dy palėve ne konflikt.3) Hetimet- Konventa e Hagės – mbi zgjidhjen paqėsore temosmarrėveshjeve ndėrkombėtare , ka parashikuar qe ne ēdo rast temosmarrėveshjes ndėrkombėtare qe nuk prek nderin dhe interesatvitale te shtetit, dhe qe ėshtė rezultati mospajtimit lidhur mevlerėsimin e gjendjes faktike , do te krijohet njė komision hetues , - 43 -
•44. nėse pajtimi nuk ėshtė arritur me ane diplomatike.. me detyre qe talehtėsoje zgjidhjen e mosmarrėveshjes , duke i ndriēuar faktet mehetime (ankete) asnjanėse dhe te ndėrgjegjshme.4) Pajtimi – ėshtė mėnyre paqėsore e zgjidhjes se mosmarrėveshjevenga njė komision i zgjedhur , i cili ka pėr detyre t’i shqyrtoje dhe t’indriēoje te gjitha aspektet e mosmarrėveshjes… dhe ne fund (pasraportit) t’u propozoj zgjidhjen shteteve ne konflikt .MJETET GJYQESORE1) Arbitrazhi – ka pėr qellim zgjidhjen e mosmarrėveshjeve midisshteteve nga ana e gjyqtareve , qe i zgjedhin vete palėt ne baze terespektimit te se drejtės … Arbitrazhi ėshtė njė mjete qe zbatohet mepajtimin e palėve .a) Kompromisi- zgjidhja mosmarrėveshjeve pėrmes arbitrazhit varetne ēdo rast nga pajtimi i palėve.. Sipas mendimit te gjykatės – asnjėshtet pa pajtimin e tij nuk mund te detyrohet qe mosmarrėveshjet e tijme shtete te tjera t’ia nėnshtrojė ndėrmjetėsimit, arbitrazhit, osecilėsdo mėnyrė te zgjidhjes paqėsorė… Duke u nisur nga kjo, palėt qekane vendosur qe mosmarrėveshjen t’ia besojnė arbitrazhit pėrzgjidhje , duhet te lidhin marrėveshje specialeb) Zgjidhja e Arbitrave- pėrcaktimi i arbitrit ose i arbitrave behet mepajtimin e palėve. Shtetet vendosin lirisht se a do t’i besojnė zgjidhjene rastit njė arbitri apo disa arbitrave…Me ē’shpeshti praktikohet qe siarbitra te caktohen disa persona , numri i te cilėve duhet te jete tek ( 3, 5 ose me shume) .c) Procedura e Arbitrazhit- parimisht nuk dallohet nga proceduragjyqėsore. Shtetet me kompromis mund t’i percaktojne rregullat eprocedurės ne hollėsi ose vetėm te japin udhėzime pėr pėrdorimin erregullave te pėrgjithshme te procedurėsd) Vendimi Arbitrazhit- ėshtė “definitive dhe i paapelueshėm”(pėrfundimtar dhe i pakundėrshtueshėm). - 44 -
•45. GJYKATA NDERKOMBETAREa) Themelimi i Gjykatės - hap i pare drejt themelimit te njė gjykatendėrkombėtare te pėrhershme ėshtė bere me themelimin e Gjykatėsse Pėrhershme te Arbitrazhit ( Hage 1899) .. Si e kėtillė kjo gjykatenuk ka qene e pėrhershme ne kuptimin e plote te fjalės, ngase trupine arbitrave ne shumicėn e rasteve e pėrbenin personat e ndryshėm ,varėsisht nga zgjidhja e palėveThemelimi i njė gjykate ndėrkombėtare u be realitet pėrfundimisht nefund te Luftes I Botėrore.. Kėshtu neni 14 i Statuti te Lidhjes seKombeve – parashikonte qe Kėshilli i Lidhjes, te bėnte propoziminpėr themelimin e njė gjykate te pėrhershme ndėrkombėtare…Pėrfundimisht Statuti i Gjykatės , i pėrfshirė ne njė protokoll , ėshtėhapur pėr nėnshkrim me 16 dhjetor 1920 dhe ka hyre ne fuqi me 1shtatore 1921.Gjykata e Pėrhershme e Drejtėsisė Ndėrkombėtare ka funksionuarprej vitit 1922 deri 1940, kur gjermanet okupuan Holandėn.b) Zgjedhja e gjyqtareve , pėrbėrja , organizimi i gjykatėsGjyk. Ndrk. Drejtėsisė pėrbehet prej 15 gjyqtareve. Zgjedhjen egjyqtareve e bėjnė KS , Asambleja Pergjthėshme KB, pavarėsisht nganjeri-tjetri …..Kandidimin e gjyqtareve e bėjnė grupet kombėtare teGjykatės se Pėrhershme te Arbitrazhit ; pėr shtetet qe s’kanėpėrfaqėsues ne te, kandidimin e bėjnė grupet e caktuara posaēme …Ēdo grup kombėtare mund te propozoj me se shumti 4- kandidate,prej te cilėve vetėm 2- mund jene shtetas te vet.Konsiderohen te zgjedhur kandidatet qe kane fituar shumicėnabsolute te votave ne Asamble dhe KS … Nga 15 anėtaret e gjykatėsstatuti pėrcakton qe ne asnjė rast nuk mund te jene 2- gjyqtare nga njėshtet… Ne rast se me vota fitojnė me shume se njė shtetas i njė shteti,konsiderohet i zgjedhur kandidati me i vjetėr. Gjyqtaret zgjidhen pėr9-vjet dhe mund te rizgjidhen pėrsėri .Pėr te siguruar kontinuitetin e Gjykatės ėshtė parapare qe pėr ēdo 3- - 45 -
•46. vjet te zgjidhen nga 1/3 e gjyqtareve. Gjykata e zgjedhe kryetarin dhenėnkryetarin ne ēdo 3 vjet, ata mund te rizgjidhen. Selia e gjykatėsėshtė ne Hage, mirėpo gjykata mund te mbaje mbledhje dhe teushtroje funksionet e veta edhe tjetėrkund, kurdo qe ketė ekonsideron te dobishme… Gjykata detyrat i kryen ne pėrbėrje teplote, mirėpo pėr kuorum mjaftojnė -9 gjyqtare.c) Kompetenca e Gjykatės- detyre kryesore ka zgjidhjen emosmarrėveshjeve qe ia parashtrojnė shtetet Sipas nenit 34, vetėmshtetet mund te jene palė te pėrpara gjykatės. Ketė te drejte e kane tegjitha shtetet qe janė pale e Statutit te Gjykatės Ndėrkombėtare teDrejtėsisė. Sipas nenit 93te Kartės, shtetet anėtare te OKB-se ane ipso-facto pale e Statutit Gjykatės Ndėrkombėtare tė DrejtėsisėParimisht juridiksioni i gjykatės ėshtė fakultative (por mund t’jeteedhe i detyrueshėm).Procedura gjyqėsore mund te filloj para gjykatės edhe vetėm menjėrėn pale, me kusht qe pala ose palėt e tjera ne mosmarrėveshje tepranojnė juridiksionin gjykatės pėr ta zgjidhur rastin e caktuar - (meane te njė deklarate formale, ose ne forme te heshtur duke iupėrgjigjur ftesės se gjyqit dhe duke marre pjese ne proces….Juridiksioni i gjykatės ėshtė i detyrueshėm net e gjitha rastet eparapara posaēėrisht me traktatet dhe me konventat qe janė ne fuqi.d)Vendimet e Gjykatės- merret me shumicėn e votave te gjyqtarevete pranishėm. Ne rast se votat janė te barabarta , atėherė vendos votae kryetarit ose personit qe e zėvendėson atė… Vendimi shpallet neséanca publike pasi te jene lajmėruar agjentet ne forme te caktuar .Nga njė shembull i vendimit i nėnshkruar nga kryetari dhe sekretaridhe me vulėn e gjykatės , i dozohet secilės nga palėt .e) Veprimet e Gjykatės- prej vitit 1946 deri ne vitin 19955 Gjykata kalėshuar 60 vendime dhe 21 mendime konsultative… Rasti i pare qe kazgjedhur Gjykata pas Luftes II Botėrore , ka qene rasti i “Kanalit te - 46 -
•47. Korfuzit” – rasti anglo-shqiptare.E DREJTA LUFTES – ėshtė pjese e drejtės ndėrkombėtare publike ,qe pėrmban rregullat juridike zakonore dhe kontraktuese, me te cilatrregullohen marrėdhėniet midis subjekteve ndėrkombėtare ne kohelufte dhe ne lidhje me luftėn.Lufta - ėshtė konflikt i armatosur ne mes dy a me shume shteteteve ,kurse veprimet ne te synojnė nėnshtrimin e kundėrshtarit … (Luftanuk ehte akt i njė anshėm)NOCIONI LUFTES – sipas drejtės ndėrkombėtare klasike del se :1) Lufta ėshtė konflikt midis dy shteteve2) Lufta ėshtė konflikt me forca te armatosura (pers. civil nuk marrinpjese ne lufte..)3) Lufta ka pėr qellim nėnshtrimin e njė pale nga pala tjetėr.Russo ne veprėn “Kontrata shoqėrore” shkruan se : lufta s’ėshtė –raport i njeriut ndaj njeriut, por i shtetit ndaj shtetit , ne te cilinindividėt bėhen armiq vetėm rastėsisht si ushtar , e jo si qytetare.Ne literaturėn e re nocioni i luftes zgjerohet , ngase gjithnjė e meshpesh me lufte nėnkuptohen armiqėsitė midis shteteve ose edhebrenda njė shteti, a njė territori qe zhvillohet me forca tearmatosura… Sepse lufte nuk konsiderohet me vetėm armiqėsitė earmatosura midis shteteve , pore dhe armiqėsitė brenda njė shteti, teshkaktuara nga kryengritja ose nga revolucioniMarksi – luftėn e trajton si njė dukuri klasore dhe si kategorihistorike- qe i ka rrėnjėt ne rendin ekonomik te sistemit eksplatues …(sipas tyre lufta paraqitet ne njė shkalle te zhvillimit shoq., kurparaqitet prona private, ndarja e shoqėrive ne klasa dhe kur krijohenshtetet ).Lenini – Lufta ėshtė vazhdim i thjeshte i politikes me mjete tjera.Luftėrat e Drejta dhe Luftėrat e PadrejtaPėrpjekjet e para pėr ē’bere dallimin e lustrave te drejta dhe te - 47 -
•48. padrejta i hasim qysh ne antikitete.. Shprehjen lufte e drejte e kakrijuar Aristoteli me qellim qe te siguronte paqen midis polisevegreke dhe pėr t’i ruajtur ato nga shkatėrrimet e luftes.. Por me kaqmbyllej rrethi ,sepse ndaj pop, tjerė vlenin norma tjera.Nga paraqitja e krishterimit e deri me sot , ėshtė bere dallimi midisluftėrave te drejta dhe te padrejta.. Teorinė mbi luftėrat e drejta ekane zhvilluare teologet e kishės katolike ( Shen-Augustini, TomaAkuini, Vitoria, Suaresi etj ). Augustini – konsideronte se lufta ėshtėe lejueshme nėse ėshtė e drejte… Lufta te drejta janė: ( luftėrat pėrmbrojtjen e shtetit nga armiqet e jashtėm, lufta pėr dėnimin epadrejtėsiveHeqja Dore nga Lufta- deri ne miratimin e Statutit te Lidhjes seKombeve , lufta konsiderohej njė mjet i ligjshėm pėr zgjidhjen emosmarrėveshjeve , ose pėr arritjen e objektivave kombėtare.Heqja Dore nga Lufta (Pakti Brian-Kellog)Pėrpjekjet e pėr ndalimin e pėrgjithshėm te luftes janė kurorėzuar melidhjen e Traktatit Brian-Kellog, qe ndalonte te gjitha luftėrat agresivedhe ne ketė pikėpamje pėrfaqėsonte njė hap te madh pėrpara nekrahasim me Statutin e Lidhjes se Kombeve.. Lufta konsiderohej edheme tutje e ligjshme nėse :a) zhvillohet pėr mbrojtjen e vetvetes ;b) nėse zhvillohet kundėr njė shteti qe ka shkelur traktatinHeqja dore nga Lufta me Kartėn e OKB-seKarta e OKB-se – jo vetėm qe ndalon e luftes , por pėr me tepėrndalon forcėn dhe kėrcėnimin me force, si edhe pėrcaktojnė masa teefektshme pėr pengimin e luftes… Neni 2, parg.4 i Kartės : “anėtarėte OKB-se ne marrėdhėniet e tyre ndėrkombėtare heqin dore ngapėrdorimi i kėrcėnimit ose nga pėrdorimi i forcės kundėr tėrėsisėterritoriale ose kundėr pavarėsisė politike te ēdo shteti , ose ..Autoret e Kartės, ne vend te nocionit “lufte” kane pėrdorur fjalėt - 48 -
•49. “kėrcėnimin ose pėrdorim i forcės” qe duhet te eliminojnė mundėsinėpėr ēfarėdo mosmarrėveshje.FILLIMI LUFTES1) Me shpalljen formale te luftes – ( ėshtė e detyrueshme meKonventėn e 3 te Hagės).2) Me dėshtimin e pėrpjekjeve te shtetit qe te realizoje plotėsimin ekėrkesave nga ultimatumi3) Me shpallje , ose veprimin qe tregon se njė shtet e konsideron vetenne lufte me njė shtet tjetėr.4) Me fillimin e aksioneve armiqėsore .Efektet e Fillimit te Luftes - me fillimin e luftes pėrfundon periudhae marrėdhėnieve paqėsore, dhe qe nga ai moment marrėdhėnietmidis shteteve te konfrontuara rregullohen me rregullat e se drejtėsndėrkombėtare te luftes.Palėt ne Konflikt (personat qe marrin pjese ne lufte/armiqėsi);1) Pjesėtaret e forcave te armatosura2) Forcat jo te rregullta (milicia, njėsite vullnetare )3) Kryengritja pop, qe shfaqen spontanisht nder popullsi te territoritakoma te pa-okupuar, me kusht qe mbajnė armėt haptazi dhe t’irespektojnė rregullat e drejtės se luftes4) Lėvizjet rezistence qe veprojnė ne territore te okupuara dhe kanepėr ēelim te shqetėsojnė okupuesin5) Lėvizjet ēlirimtare qe i pėrbejnė personat qe luftojnė pėr zhdukjen esundimit kolonial.TEATRI i LUFTESE Drejta Ndėrkombėtare e pėrcakton dallimin midis “zonės se luftes”dhe “teatrit te luftes”.Zone e Luftes - konsiderohet hapėsira tokėsore dhe ujore e njė shtetiqe ėshtė ne lufte, ujerat e tij detare dhe hapėsira ajrore mbi to . - 49 -
•50. Teatri Luftes - pėrfshinė hapėsirėn tokėsore, detare dhe ajrore ne tecilėn zhvillohen aktualisht armiqėsitė.Personat e mbrojtur ne konflikt te armatosur :1) te plagosurit,2) te sėmuret ,3) anije-thyesit,4) robėrit e luftes,5) popullata Civile,6) personeli mjekėsorė, fetare,7)kryqi kuqObjektet e mbrojtura ne konflikt :1) spitalet ,2) objektet civile,3) objektet kulturorePERFUNDIMI LUFTES:1) Ndėrprerja thjeshte e armiqėsisė2) Nėnshtrimi - zhdukja e njė pale ndėrluftuese ne lufte nga palatjetėr, pėrmes pushtimit dhe fitores.3) Armėpushimi - marrėveshje mes forcave ndėrluftuese pėrndėrprerjen e pėrkohshme te armiqėsive4) Kapitullimi - nėnkupton marrėveshjen me te cilėn komandė,ushtarake merren vesh pėr dorėzimin e njė locait te cakt5) Traktati paqes - 50 -
•51. Diplomaciadhe fillet e saja Nocioni i diplomacisė Historiku i diplomacisė Llojet e diplomacisė Vendosja e marrėdhėnieve diplomatike – Trupi diplomatik Emėrimi i pėrfaqėsuesve diplomatik Funksionet e pėrfaqėsuesit diplomatik Marrėdhėniet konsullore - 51 -
•52. Diplomacia dhe fillet e sajaDiplomaciaNocioni i diplomacisėShumė herė e kemi dėgjuar apo ndeshur fjalėn diplomaci si nė TV,radio, gazeta apo nga njerėz tė ndryshėm, prandaj kėtu dua tėdiskutoj lidhur me atė se ēka ėshtė nė tė vėrtete diplomacia.Njėrandėr shtyllat kryesore tė rėndėsishmė tė politikės sė jashtme tėshteteve nė kuadėr tė zhvillimit tė marrėdhėnieve ndėrkombėtareėshtė pikėrisht diplomacia.“Fjala diplomaci origjinėn e vet e ka nga fjala e greqishtės sė vjetėr”diploma” e cila ėshtė shkruar nė dy faqe tė lidhura, qė i ėshtė dhėnėkryesuesit tė misionit dhe ka pėrmbajtur instruksione pėr qėllimet tėmisionit”[1].Nga kjo fjalė e kanė origjinėn fjalėt:diplomatik, trupdiplomatik, shėrbim diplomatik, diplomat etj.Ndėrkaq sa i pėrket asaj se ēka ėshtė diplomacia si definicion atėhershumė autor qė janė marrė dhe mirren mė kėtė qėshtje kanėdhėnėshum definicione rreth diplomacisė.”Diplomacia ėshtė aplikim iintelegjencės dhe taktit nė rregullimin e marrėdhėnieve zyrtare nėmidis qeverive tė shteteve tė pavarura(Satoė)”.”Ajo ėshtė shkencėmbi marrėdhėniet ose punėt e jashtme tė shteteve, shkenc ose art ibisedimėve “(CH.de.Martenos).Njė autor i njohur Nicolson jep disapėrkufizime rreth diplomacisė ku thot : “Diplomacia ėshtė synonimpėr politiken e jashtme”.”Diplomacia do tė thotė negocim.Diplomacia janė proceset dhe mjetet, me tė cilat zhvillohen kėtonegocime”.”Diplomacia ėshtė aftėsi, gjegjėsisht talnet absrakt.”[2] - 52 -
•53. Shtjellimin tim tė definicionit tė diplomacisė do ta vazhdojė meprezantimin edhe tė disa vėshtrimėve teorike, tė cilat do tė mazgjerojnė konceptin e kėtij nocioni kompleks.Autori tjetėr Barstone jep definicionin qė vijon mbi diplomacinė nėpikėnisjen e analizės sė tij.”Diplomacia merret me menaxhimin emarrėdhėnieve ndėrmjet shteteve, dhe faktorėve tjerė”.Ngakėndvėshtrimi i shtetit, diplomacia merrte me kėshilldhėnie dherealizim tė politikės sė jashtme.”[3]Morgen Thau njė njohės tjetėr i mir i kėsaj qėshtjė thotė sediplomacia, pėr veprimtarin e vet, I ka nė dispozicion dyinstrumente, shėrbimin pėr pune tė jashtme nė kryeqytetin e shtetit tėvet dhe pėrfaqsusit diplomatikė tė cilėt I dėrgon nė kryeqytet eshteteve tė jashtme.Sipas tij “diplomati para sė gjithash ėshtėpėrfaqsues simbolik i shtetit tė vet, i cili si i tillė duhet tė bėjėpandėrprerė gjeste simbolike , e gjithashtu edhe tu nėnshtrohetgjesteve simbolike tė diplomatėve tjerė dhe shteteve tjera, nė tė cilatėshtė akredituar .”[4]Pėr kuptimin e diplomacisė duhet njohur edhe funksionetdiplomatike tė cilat duhet t’i kryejė diplomacia zakonisht sipasporosisė tė shtetit tė vet.Kėto funksione janė tė pėrcaktuara saktėsishtnė Konventėn e Vjenės mbi Marrėdhėniet Diplomatike tė cilatFeltham i pėrmbledh kėshtu:prezantimi, mbrojtja, negocimi, vrojtimidhe zhvillimi.”[5]Nė bazė tė atyre pėrkufizimėve qė i ceka mė lartė tė dhėna ngashumė autor dhe njohės tė mirė tė diplomacisė mundė tė konkludojėsa i pėrket pėrkufizimit se :diplomacia ėshtė mėnyrė e rregullimit tėmarrėdhėnieve ndėrmjet shteteve sovrane dhe subjekteve tjera tė sėdrejtės ndėrkombėtare, nė mėnryrė paqėsore me biseda negociata etj. - 53 -

Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13730
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: E Drejta Nderkombetare Publike   Lun 29 Déc - 16:11


54. Historiku i diplomacisėBoshtin themelor tė materies tė se “Drejtės Ndėrkombėtare”epėrbėjnė: traktatet ndėrkombėtare, aleancat ushtarake, si dhediplomacia dhe tė dėrguarit diplomatik.Se diplomacia ka ekzistuar edhe nė kohėn e lashtė, e vėrtetojnėshumė tė dhėna qė janė zbuluar dhe kanė vėrtetuar se diplomacia kaekzistuar edhe ne atė kohė , pra para erės sonė.Profesor.Dr. EqremZenelaj ekspert is ė drejtės ndėrkombėtare, nė njė shkrim qė kashkruar pėr kėtė tematik spjegonė nė mėnyrė tė kjartė pėr ekzistimine diplomacisė ne kohėn antike, ku pėr mesė shum shembujve prof.E.Zenelaj e vertetonė kėtė faktė ;”Ku nė kohėn e Faraonit tė Egjiptit-Amenophis IV, i cili e kishte marrė njė princeshė nga MbretėriaMatani, nė haremin e tij gjejmė fjalor diplomatik me ē’rast Faraonit tėEgjiptit tė Amenophisit IV i shkruan disa fjalė si vijonė:Tė shkruanMbreti i Madh, Mbret nga Metani,Vjehrri Yt i cili tė do vėllai yt””[6]Njė llojė tė veqantė tė pėrdorimit tė fjalort diplomatik e poltik nėBotėn antike e hasim nė “Traktatin e Paqės” dhe tė “AleancėsUshtarake Defanisive” tė vitit 1270, i cili traktat u lidhė ndėrmjetFaraonit tė Egjiptit Ramzesi II dhe Mbretėrisė sė Hetikėve HatusillitIII, i cili quhet si “Traktati i Kadeshit”.Kontaktet diplomatike apo bisedimet paqėsore ndėrmjet shteteve nėkėtė kohė bėheshin ndėrmjet”legatarėve apo misionėve tė caktuara sigrupe apo individė tė veēantė”.Nė Greqinė e Vjetėe sistemi ilegatarėve kishin njė rėndėsi tė veēantė, pėr kėtė ēėshtje njoftojnėburimet e ndryshme, tė shkruara nga autorė tė vjetėr grekė siHomeri, Tukidithi.Periudhėn , diplomatike kalimtare nga antika nė Mesjetė e shėnonepoka e zhvillimit tė sė drejtės ndėrkombėtare ndėrmjet vitėve 400deri nė vitet 800 pas erės sė re.Kjo vėrehet me formimin e sė - 54 -
•55. ashtuquajturės “Corpus Iurs Civilis” me ē’rast pernadori Justinianinėnvizon nė mėnyrė tė shkėqyshme “tė drejtėn” si njė pikė mė tė lartėtė zhvillimit tė literaturės dhe burimėve juridike antike latine.”[7]Ndėrkaq pėr formimin e diploamcisė moderne, njė rėndėsi tė veēantėparaqesin sidomos marrėdhėniet e qytet shteteve italiane :Venediku,Napoli, Firenca ,Padova etj.Gjithashtu dua tė cekė diqka me rėndėsi se nė “Nė vitin 1626Kardinali Richelie, krijoi tė parėn ministri tė jashtmė moderne nėFrancė, – Ministrinė e Punėvė tė Jashtme, - pėr tė centralizuarpolitikėn dhe pėr tė siguruar kontroll mbi tė dėrguarit nė ndjekje tėpolitikės sė: raion d’etat – interesit kombėtar (tė shtetit). Ai iupėrmbajt mendimit se shteti i kapėrcente kufijtė e kurorės dhe tėterritorit, tė princit dhe tė popullit. Ai nuk ishte dakord me dėshiratdhe ndjenjat e sundimtarit. Pėr tė shteti ka interesa dhe nevoja qėbazohen nė ato interesa, qė i kalojnė caqet e ngushta.”[8] Arti iqeverisjes qėndron nė njohjen e kėtyre interesave dhe veprimit nėpėrputhje mė to, pavarėsisht nga konsideratat etike, emotive apofetare. Richeli shpalli atė qė ėshtė bėrė tashmė aksiomė, pėr ata qėdrejtojnė politikat e jashtme tė shteteve sovranė. Sistemi francez uimitua nga shtetet e tjera tė mėdha gjatė procesit tė ngritjes sėMinistrive tė tyre tė jashtme, nė shekullin 18-tė.Nė shekullin e XIXdhe XX marrėdhėniet diplomatike tė shteteve ishin tė natyrės dhe tėkarakterit bilateral, ndėrsa sot kėto marrėdhėnie dhe ky qarkullimdiplomatik ndėrmjet shteteve nė kuadėr tė poltikės dhemarrėdhėnieve ndėrkombėtare mė tepėr i takojnė natyrės sėdiplomacisė multilaterale.Tani nė botėn bashėkohore ndėrtimi idiplomacisė, roli dhe rėndėsia e saj ėshtė e madhė andaj diplomaciabashkėkohore ka pėr qėllim tė promovojė paqen kontekste tė cilatgjenden nė mesė tė qfarėdo shteti, qoftė tė zgjidhet pėrmes rrugėsdiplomatike kėtu vlenė tė theksojė njė thėnje tė diploamtit tė njohuramerikan Henry Kissinger nė libirin e tijė tė titulluar “Diplomacia”ku - 55 -
•56. thekson se “qėllimet ullsoniane tė sė kaluarės sė Amerkiės janė paqejastabiliteti progresi dhe liria”pra pikėrisht kėtė e ka edhe synimdiplomacia bashkėkohore .”[9]Llojet e diplomacisėPolitika e sotme diplomatike bazohet nė dy llojė tė diplomacisė e kėtojane : diplomacia bilaterale dhe diplomacia multilaterale porgjithashtu nė kuadėr tė kėtyre dyjave hynė edhe diplomacia poltikeushtarake dhe mbrojtėse, diplomacia parlamentare, diplomaciaekonomike. Diplomacia kulturore e shkencore.Nė vazhdim dua tėndalem tė shkruaj sė paku nga dy fjali pėr diplomacinė bilaterale dhemultilaterale sepse janė me karakter pėr ti ditur.Diplomacia bilaterale:mund tė themi se ėshtė e pranushmė nėpolitikėn diplomatike qė nga fillet e saj, pasi qė e paraqetkomunikimin me qėllim tė rregullimit tė ēėshtjeve tė hapura ndėrmjetdy subjekteve “[10]Diplomacia multilaterale: parqitet mė vonė me krijimin e ekonferencave ndėrkombėtare nė tė cilin qeveritarė tė shumtė dhe tėndryshėm janė marrė vesh pėr rregullimin e ēėshtjeve tė hapura tėndėrsjellta”[11]Diplomacia multilaterale pra bazohet nėkomunikimin zyrtar tė shumėnsgėm ndėrmjet pėrfaqsuesve tėshteteve dėrguse nė selinė e organizatės ndėrkombėtare, tek e cilakėta pėrfaqsues janė tė akredituar.Vendosja e marrėdhėnieve diplomatike – Trupi diplomatikėVendimi pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike ėshtė vullnet - 56 -
•57. politik i cili i takon dy subjekteve tė ineteresuara pra shteteve.Nėpajtim mė kėtė, secili shtet vendosė a do tė mbajė marrėdhėniediplomatike mė ndonjė shtet tjetėe dhe a do tė ketė ne tė mison tėpėrhershėm”[12]Pra, shtet nuk janė tė obliguara osė tė detyruara tėdėrgojnė ose tė pranojnė pėrfaqsues diplomatikė.Vendosja e marrėdhėnive diplomatike duhet tė bėhet konform“Konventės sė Vjenės “ ku u aprovua mė 18 prill tė vitit 1961ndėrsa hyri nė fuqi me 24 prill tė vitit 1962”[13]Kjo Konventė e cilanė vitin 1814-15, me Aktin Final qė u amendua mė 1918 nė Aix-laChapelle, pėrcaktoi katėr klasa tė kryetarėve tė misionevediplomatike, pėrcaktoi rregullat e diplomaciesė. Ndėrsa “Konferencae OKB-sė pėr Marrėdhėniet Diplomatike dhe Imunitetet”, miratoiKonventėn e Vjenės pėr Marrėdhėniet Diplomatike mė 1961, qėzėvendėsoi rregullat e vendosura nė shekullin e 19-tė nė Vjenė dheAix. Ajo pėrcaktoi tri klasa pėr kryetarė, misioni: 1) ambasadorėt osenucios, tė cilėt akreditohen te kryetari i shtetit dhe kryetarė tė tjerėmisionesh me rangje ekuivalente; 2) tė dėrguar, ministra dhe inter-nuncios, tė cilėt akreditohen tė kryetari i shtetit, dhe 3) tė ngarkuarme punė, ad interim (tė pėrkohshėm), qė akreditohen te ministrat epunėve tė jashtme”[14]Diplomatėt e akredituar nė njė shtet qė vijnė nga i njejti shtet quhenndryshe “trupa diplomatikė “ose shkurt me “CD”, qė nė gjuhėnfrėnge donė tė thot “Corps Diplomatique”.Trupn diplomatikė nėkrye tė tė cilit gjendet dekani ose ne disa terminologji tjera e hasimedhe si “doajeni” zakonisht ky vend nė disa shtete i takonautomatikisht pėrfaqsuesit tė Papės, kurse nė shtetet e tjera brendaklasit mė tė lartė.”[15] - 57 -
•58. Emėrimi i pėrfaqėsuesve diplomatikėNjė ndėer parimet mė tė njohura dhe mė tė vjetra tė sė drjetėsdiplomatike, tė cilėn e pėrmbanė edhe “Konventa e Vjenės, ėshtė sepėr emėrimin e pėrfaqėsuesve diplomatikė vendosin pavarsisht shtetnė bazė tė kritereve tė veta interne.Pra secili shtet ka ato kriteret nėsėmund ta quaj interne , mirėpo tė shumica e kėrkohet plotėsimi i njėnumri tė madh tė kushteve tė ndryshme.”Nė disa shtete kėrkohetmosha e caktuar,origjina e mirė, familjare, nderėshmėria, edukata emirė dhe ajo mmė kryesorja njohja e gjuhėve diplomatike e tėtjera.”[16]Para se tė bėhet emėrimi duhet tė kėrkohet nga pala tjetėr se e pranonkandidatin e caktuar .Konventa e Vjenės parasheh qė shteti qė e bėnėakreditimin, duhet tė ketė dėshmi dhe tė jetė i sigurt se shteti iprannimite ka dhėne “agrementin” (pėlqimin)pėr emėrimin ekandidatit.Kjo kėrkesė pėrmban tė dhėnat pėr kanditatin siē janė: tėdhėnat biografike, funksionet e mė parshme, gjendjen famjiljare e tėtjera..Shteti i pranimit mund tė japė pranimin, me ē’rast plotėsohetkushti formal pėr emėrim, por nė anėn tjetėr mund tė jetė edhe ekundėrta qė mundė ta refuzojė dhėnien e pajtimit.Pasi tė jetė siguruar pėlqimi pra agrementi nė gjuhėn diplomatike,kanditati pėr ambasador mundė tė emėrohet ne shtetin tjetėr ku merrme vete edhe letrat kredenciale qė kryetari i shtetit tė tij i drejtonkryetarit tė shtetit pritės me prezantimin e ambasadorit tė ri sipėrfaqėsues tė tij. Paraqitja e kėtyre kredencialėv ėshtė mjaft formale.Funksionet e pėrfaqėsuesit diplomatikPėrfaqėsimi i diplomatik pėrfshin detyra reprezantuese dhe - 58 -
•59. kontaktuese tė llojėve te ndryshme .Nė pėrfaqėsimin diplomatikdetyrė parėsore dhe e dorės sė parė tė njė misioni ėshtė vendosja aporivendosja e komunimit tė formės sė pėrgjithshme ndėrmjet shtetetittė tij dhe shtetit ku ėshtė akredituar.”[17]Sipas “Konventės sė Vjneės “ funksionet e misionit diplomatikė janėne librin e profesorė Zenjullag Grudės ne librin e tijė e “E DrejtaNdėrkombėtare i cekė funkisionet si vijojnė :[18]“1.Pėrfaqėsimi i shtetti i cili e akrediton nė shtetin ku janė akredituar.2 Mbrojtja e interesave tė shtetit i cili i ka akredituar dhe tėshtetasve tė tij nė shtetin ku janė akredituar.3.Bisedimet mė qeverinė e shtetit ku janė akredituar.4.Informimi me tė gjitha mjetet e lejuara mbi kushetet dhe zhvillimine ngjarjeve nė shtetin ku janė akredituar dhe dhėnien e raportevembi kėto qeverisė sė shtetit i cili i ka akredituar.5.Pėrparimi i marrėdhėnieve miqėsore dhe zhvillimi i marrėdhėnieveekonomike, kulutroree shkencore midis shtetit qė akrediton dheshtetit ku janė akredituar.”Tė gjitha kėto funksione apo detyrat e ambasadorėve nėse i shohimtotal janė ulja e fėrkimeve, pėrmirėsimi i marrėdhėnieve dhemanaxhimi i ndryshimeve, qė gjėrat tė bėhen kurdoherė me rregull.Detyra e ambasadorit, ėshtė edhe tė japė kėshilla dhe tėparalajmėrojė. (Bisedat me ministra tė jashtėm, kryeministra dhezyrtarė tė tjerė kyē, duhen raportuar me besnikėri, hollėsi dhe saktėsitė madhe.) Pavarėsisht nga natyra e problemit, bashkėbieduesi,negociuesi (ambasadori), duhet kurdoherė tė shfaqė siguri,besueshmėri dhe kredibilitet. Ai kurdoherė duhet tė pėrpiqet tėkrijojė besim dhe tė duket i ndershėm dhe i drejtė, duke u pėrpjekurtė kuptojė edhe shqetėsimin e palės tjetėr. Forca e karakterit, - 59 -
•60. precizioni, qartėsia, kurajoja, durimi, dhe njė gjendje e balancuarnervore, janė tė domosdoshme, sė bashku me mosdurimin ekalkuluar qė mund tė pėrdoret taktikisht. Njė bisedues/negociator iaftė, me pėrvojė e di mirė edhe sensin e kohės, kur tė pėrdorėparalajmėrimin dhe kėrcėnimin ose koncesionin. Pėr kėto diplomatėt,dhe nė mėnyrė tė veēantė ambasadorėt, duhet tė jenė tė pėrgatiturmirė. Personeli diplomatik, nė shumicėn e gjerė tė rasteve dhe tėvendeve, qė nga ambasadorė e poshtė, janė tė karrierės. Tė gjithė,veēanėrisht tė rinjėt qė hyjnė nė shėrbim, kalojnė nė njė sitė rigorozepėrzgjedhjeje dhe trajnimi, para se tė pėrfaqėsojnė vendin e tyrejashtė .Nė kėto kėndvėshtrime, detyrat e diplomatit, nuk janė tė lehta. Nėseduhen kryer si duhet ato detyra, diplomatėt duhet tė pėrmbushinshumė kritere, siē theksuam mė lart. Diplomacia nuk ėshtė e thjeshtė,dhe as lojė, diēka qė mund ta bėjė cilido dhe nė ēdo rethanė. Pra,diplomacia ėshtė njė profesion qė kėrkon personel tė trajnuar, dhe tėpėrgatitur realisht mire.Njė gjė mjaft mė rėndėsi pėr diplomatėt ėshtė se kanė tė drjeta tėshumėta gėzojnė privilegje pra posedojnė “imunitet diplomatik”ekėto imunitete diplomatike janė :”Imunieti nė lėmin penal, imuniteticivil,imuniteti nė ēėshtje policore, imunitet nga taksat, imunitet nga tėdhėnat doganore”[19]Nė vazhdėn e fundit tė kėtij eseu do tė paraqes edhe njė institucionėdiplomatik e qė ėshtė “Marrėdhėniet kosullore” - 60 -
•61. Marrėdhėniet konsulloreInstuticioni i konsullit ėshtė shumė mė i vjetėr i pėrfaqėsimit sesainstitucioni i misionėve diplomatike tė instaluar nė botėn e jashtme.Konsujt dhe diplomatėt kanė detyra tė ndryshme, andaj mu pėrkėtė kanė edhe pozitė detyra dhe funskisone tė ndryshme juridike.Pėr dallim prej diplomatėve, konsujt nuk janė reprezantues politikėtė qeverive tė shteteve tė tyre, por janė “organe nacionale tė shtetevetė tė tyre, tė cilat ngarkohen me detyra tė cakturare jopolitike dheteknike”.Detyre e konsujeve janė pėr tė nxitut interesat e shtetit te tijnė shtetin pranues ne sferen e tregtisė dhe tė ekonomisė.Dallimi mes konsullit edhe diplomatit ėshtė sqaruar edhe nė njėdocument anglez “Court of Chancery” nė rastin e tė ashtuquajtur“Barbusits Case” i vitit 1737.Llojet e konsujeve:Konventa e Vjenės dallon disa lloje te konsujve:a)Konsujt e karrieres dheb)Konsujt honorar apo konsujt e nderit.”[20]Konsujt e karrieres janė tė punėsuar nė kėtė detyrė si konsuj dhe kėtėe kanė si detyrė kryesore .Ndersa konsujt honorar jane kryesishtėnjerėz tregtarė afaristė tė cilėt jane vendas mė banim nė vendin kuėshtė formuar kosnullata dėrguese.Gjithashtu vlenė tė ceki se edhekonsujt gezojnė imuntitet njėsoj si diplomatėt.Konkluzion:Nė fundė tė kėtij punimi seminraik do tė pėrpiqem tė japė dhe njėkonkluzion sa i pėrket tėrė kėrsaj punės simė nė ldhje me“diplomacinė”.Dhe konkluza ime sa i pėrket tematikės nė fjalė ėshtėsė diplomacia me tė vėrtet e meritonė tė jėtė njė shtyllė kryesore e ēdo - 61 -
•62. shteti ne raport me poltikėn e jashtme qė e ushtrone secili shtet kjovėrtetohet me faktin se synim i ēdo diplomacie shtetrore ėshtė tė ēojėpėrpara interesat e shtetit, tė cilat diktohen nga gjeografia, historia,dhe ekonomia.Diplomacia, si alternativė e luftės pėr tė arritur synimin kombėtar, kaarmė fjalėn. Shpesh, por jo gjithmonė, ajo pėrpiqet tė ruajė dhe forcojėpaqen. Diplomacia pėrpiqet qė tė forcojė shtetin duke fituaravantazhe, duke bėrė aleatė dhe duke neutralizuar oponentėt. Pra, ajopėrpiqet qė tė krijojė vullnet tė mirė nė drejtim tė shtetit qėpėrfaqėson. Kjo nuk arrihet lehtė, nė varėsi tė shtetit dhe fazės sėzhvillimt tė tij.Rėndėsia e diplomacisė siq e pamė ishte mjaft e madhe, pordiplomacia ka nevojė pėr pėrfaqsues, dhe kjo ėshtė mėse e nevojshmepėr secilin do shtet qoft, e nė veqanti pėr shtetin tonė tė sapo formuare qe nė nė kėtė sferė jemi mė me pak pėrvojė nė krahasim me vendettjera fqinje dhe me gjerė.Kemė nevoj pėr pėrfaqsim tė djėnė tėdiplomacisė kosovare jashtė vendit tonė , Andaj njerėzit tė ciliėt do tėna pėrfaqsojnė duhen tė jenė mė tė vėrtet njerz meritor,njerz tėspecializur nė lėiminė e diploamcisė e qė fatėkeqsisht janė tė pakėt nėkėtė sferė,sepse njerzėit qe e bėjnė diplomacine duhet te jenė“diplomat tė karrieres” e qė nė tė ardhmėn besojmė se do tė ketė edhemė shumė kėsij llojė njerėzish. Sepse po e potencojė edhe njėherėėshtė njevojė imediate pėr shtetin tonė.Literatura e shėrbyer:- Gruda Zenjullah “E Drejta Ndėrkombėtare” Botimi 2007 Prishtinė- Kissinger Henry “Diplomacia” Botim 1999 Triranė- Jazbec Milan “Bazat e Diplomacisė” Botim 2008 Prishtinė- Prof dr.iur.Zenelaj Eqrem (shkrim i tij me titull “Hapja e pėrfaqėsive diplomatike dhe misoneve diplomatike nė Botėn ejashtme dhe dispozitave tė sė drejtės ndėrkombėtare)- Si dhe jam shėrbyer edhe me materiale tė shumta nga interneti e vlenė ta ceki nga web faqejahttp://www.forumishqiptar.com/archive/index shkrim i publikuar nga Zef Mazi ambasadorė i Shqipėrisė nė Brintanin eMadhe.[1] Zenjullah Gruda “E Drejta Ndėrkombėtare” ( faqe 248 Botim 2007 Prishtinė)[2] Zenjullah Gruda “E Drejta Ndėrkombėtare” ( faqe 247 Botim 2007 Prishtinė) - 62 -
•63. [3] Milan Jazbec “Bazat e Diplomacisė” ( faqe 13 Botim 2008 Prishtinė)[4] Milan Jazbec “Bazat e Diplomacisė” ( faqe 13 Botim 2008 Prishtinė)[5] Milan Jazbec “Bazat e Diplomacisė” ( faqe 14 Botim 2008 Prishtinė)[6] Prof dr.iur. Eqrem Zenelaj (shkrim i tij me titull “Hapja e pėrfaqėsive diplomatike dhe misoneve diplomatike nė Botėn ejashtme dhe dispozitave tė sė drejtės ndėrkombėtare” faqe 5)[7] Prof dr.iur. Eqrem Zenelaj (shkrim i tij me titull “Hapja e pėrfaqėsive diplomatike dhe misoneve diplomatike nė Botėn ejashtme dhe dispozitave tė sė drejtės ndėrkombėtare” faqe 6)[8] Zef Mazi ( ambasadorė i Shqiprisė ne Britanin e Madhe njė shkrim i tij nė lidhje me diplomacine nė njė forum shqiptarėhttp://www.forumishqiptar.com/archive/index)[9] Henry Kissinger “Diplomacia” ( faqe 835 Botim 1999 Tiranė)[10] Milan Jazbec “Bazat e Diplomacisė” ( faqe 16Botim 2008 Prishtinė)[11] Milan Jazbec “Bazat e Diplomacisė” ( faqe 17Botim 2008 Prishtinė)[12] Zenjullah Gruda “E Drejta Ndėrkombėtare” ( faqe 250 Botim 2007 Prishtinė)[13] Prof dr.iur. Eqrem Zenelaj (shkrim i tij me titull “Hapja e pėrfaqėsive diplomatike dhe misoneve diplomatike nė Botėn ejashtme dhe dispozitave tė sė drejtės ndėrkombėtare” faqe 9)[14] Zef Mazi ( ambasadorė i Shqiprisė ne Britanin e Madhe njė shkrim i tij nė lidhje me diplomacine nė njė forum shqiptarėhttp://www.forumishqiptar.com/archive/index[15] Prof dr.iur. Eqrem Zenelaj (shkrim i tij me titull “Hapja e pėrfaqėsive diplomatike dhe misoneve diplomatike nė Botėne jashtme dhe dispozitave tė sė drejtės ndėrkombėtare” faqe 12)[16] Zenjullah Gruda “E Drejta Ndėrkombėtare” ( faqe 253 Botim 2007 Prishtinė)[17] Prof dr.iur. Eqrem Zenelaj (shkrim i tij me titull “Hapja e pėrfaqėsive diplomatike dhe misoneve diplomatike nė Botėn ejashtme dhe dispozitave tė sė drejtės ndėrkombėtare” faqe 9)[18] Zenjullah Gruda “E Drejta Ndėrkombėtare” ( faqe 256 Botim 2007 Prishtinė)[19] Zenjullah Gruda “E Drejta Ndėrkombėtare” ( faqe 263 Botim 2007 Prishtinė)[20] (shkrim i tij me titull “Hapja e pėrfaqėsive diplomatike dhe misoneve diplomatike nė Botėn ejashtme dhe dispozitave tė sė drejtės ndėrkombėtare” faqe 9) - 63 -




Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Contenu sponsorisé




MessageSujet: Re: E Drejta Nderkombetare Publike   Aujourd'hui ą 7:40

Revenir en haut Aller en bas
 
E Drejta Nderkombetare Publike
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: