AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Veprimtaria e Adem Demaqit

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13738
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Veprimtaria e Adem Demaqit   Jeu 22 Jan - 6:58

Gjatė njė festimi tė shkollės, Adem Demaēi, papritur e pyeti mėsuesen e vet Vezire Gllavica, “Mėsuese, pėrse shqiponja nė flamurin tonė ėshtė e rrethuar me sėpata?”. Kjo pyetje prishi atmosferėn nė klasė. Mėsuese Vezirja qė, deri nė atė moment, plot gėzim e hare, tregonte se si mė 1912, nė Vlorė, Ismail Qemali me burrat e tjerė shqiptarė kishte ngritur pėrsėri flamurin e Gjergj Kastriotit, vrik ua ktheu shpinėn nxėnėsve dhe u zhgreh nė vaj. Nxėnėsit duke vėrejtur se mėsuesja Vezire dėneste, edhe ata u zhgrehėn nė vaj. Vetėm Ademi i vogėl mbeti si i ngrafitur nga habia pėrse e gjithė klasa bashkė me mėsuesen qante pėr shkak tė njė pyetje aq tė thjeshtė qė i kishte drejtuar mėsueses aq tė dashur. Duke mos gjetur pėrgjigje ngushėlluese edhe ai iu bashkua vajit e dėnesjes sė pėrgjithėshme. Pas njė copė here, mėsuesja Vezire e mori veten, fshiu lotėt, iu afrua Ademit tė vogėl dhe duke ia pėrkėdhelur flokėt e bardhė iu drejtua nxėnėsve tashmė tė qetėsuar me fjalė trimėruese: “Edhe pak kohė shqiponja jonė ka pėr t’i luajtur krahėt e vet tė fuqishėm dhe ka pėr t’i bėrė copė e grimė sopatat e zeza fashiste!”
............................................................................
Edhe si nxėnės i klasės sė parė tė Gjimnazit Real tė Prishtinės, mė 1946, Adem Demaēi me pyetjen e vet “Pse edhe nxėnėsit serbė nuk mėsojnė shqip sikurse shqiptarėt qė mėsojnė serbisht?” qė ia drejtoi arsimtares Zorka Peēenoviq, bėri qė kjo e fundit, e befasuar dhe e dėshpėruar nga kjo pyetje, pasi qė nuk ia doli ta qetėsojė klasėn me shpjegimet e veta, u zhgreh nė vaj dhe me lot nė sy u largua nga ora e mėsimit, duke iu ankuar drejtorit tė gjimnazit pėr atė qė kishte ndodhur nė klasė. Vetėm mosha fort e njomė e Ademit e shpėtoi atė qė tė mos pėrjashtohej nga shkolla.
....................................................................................

Nė njė tubim tė letrarėve tė Kosovės, mė 1955, ku ishin tė pranishėm edhe udhėheqės tė lartė partiakė e shtetėrorė tė Kosovės dhe ku kėmbėngulej qė tė provohej se nė Kosovė ishin duke u bėrė hapat e parė tė letėrsisė, Adem Demaēi, i cili sapo kishte filluar studimet e letėrsisė nė Beograd, u ngrit e tha se “ne nuk jemi duke bėrė kurrėfarė hapash tė parė, sepse ne kemi tashmė traditėn tonė letrare, kemi Naimin, Ēajupin, Migjenin, Spasen, Nolin, Kutelin dhe se ne vetėm duhet tė vazhdojmė rrugėn e tyre nė letėrsinė tonė”. Kjo qe njė sfidė qė tregoi se nė mes tė letrarėve tė Kosovės po lind rebeli.
...............................................................................................
Adem Demaēi, krahas krijimtarisė letrare, ishte shumė i gjallė nė kontaktet e tij nė mesin e inteligjencės sė re dhe shumė i afėrt me popullin e thjeshtė tė Kosovės sė robėruar. Ai nuk nguroi qė nė dasma, nė tė pame dhe ndeja tė ndryshme, me guxim dhe haptas tė dėnonte padrejtėsitė e shumta tė cilat regjimi serb vazhdimisht, nė mėnyrėn mė tė vrazhdė, ushtronte ndaj shqiptarėve. Dėnonte shpėrnguljen masive nėn dhunė tė shqiptarėve pėr nė Turqi. Dėnonte diskriminimin e shqiptarėve nė ēdo hap. Dėnonte fushatėn e ashtuquajtur tė mbledhjes sė armėve qė ishte ushtruar nė dimrin e 1955 – 1956,
.............................................................................................
Nė pranverėn e vitit 1958, nė revistėn letrare me emėr dhe me tirazh shumė tė madh, „Jeta e re“ falė guximit dhe pėrkujdesjes sė poetit Esad Mekuli, nė dy numra rrjesht u botua romani i Adem Demaēi “Gjarprinjt e gjakut”. Romani ishte shkruar me shumė dialogje nė gjuhėn popullore dhe kjo bėri qė ai tė kuptohej shumė mirė jo vetėm nga inteligjenca, por edhe nga turmat e gjera tė popullit. Romani, nėn petkun letrar, me aludime dhe metafora pothuaj tė hapta ishte nė tė vėrtetė nje mesazh politik. Porosi ishte qė shqiptarėt t’i lenin mė njė anė mėritė dhe ngatėrresat me njeri tjerin dhe krejt energjitė e tyre t’i drejtonin kundėr pushtuesit. Regjimi policor serb nuk e pati tė vėshtirė ta kuptonte sfidėn e Demaēit.
..................................................................................
Pėr kėtė qėllim, mė 19. 11. 1958, nė Prishtinė, “nė emėr tė popullit” Adem Demaēi u arrestua dhe pas disa muajsh nė hetuesi, u nxuar para Gjyqit tė Qarkut nėn akuzėn se ka bėrė delikt politik, i inkriminuar si “propagandė armiqėsore”.
..........................................................................................
. Dėnimin drakonik prej pesė vjetėsh Adem Demaēi e priti me buzėqeshje.
....................................................................................................
Regjimi policor serb kishte qenė gjatė tėrė kohės nė pėrcjellje tė Adem Demaēit me shokė. Pas dy-tre aksioneve, mė 8 qershor 1964, ky u arrestua bashkė me shumicėn e organizatorėve.
.......................................................................................................
Kur Adem Demaēi, mė 8 qershor 1974, doli nga burgu i Pozharevcit, gjendja nė Kosovė ishte larg mė ndryshe se nė qershor 1964.
...........................................................................................................

Me kėtė qėllim, me 6 tetor 1975, Adem Demaēi u burgos nė Prishtinė pėr tė tretėn herė. Nė procesin e kurdisur, pas hetimeve mizore, u dėnuan, me dėshmitarė tė rremė dhe nė mėnyrė tė pamėshirshme,
dėnimit ndaj tij prej 15 vjetėsh ai e priti me buzėqeshje. Tani ai e kishte krejtėsisht tė qartė se Jugosllavia kishte hyrė nė rrugėn e shpartallimit tė vet tė sigurt.
....................................................................................................................




Me 21 prill 1990, Adem Demaēi me shumė shokė nga burgjet e Kroacisė u liruan.Nė intervistėn e parė njė ditė a dy pas lirimit nga burgu, qė ai e dha pėr televizionin slloven, pa shprehur kurrėfarė urrejtje ose mllef hakmarrės, Ademi u mundua tė hapte rrugė e shtigje pėr gjetjen e zgjidhjeve tė pranueshme dhe tė favorshme pėr tė gjithė ata qė jo vetėm me fjalė por edhe me vepra ishin pėr liri dhe barazi nė hapėsirat e Ballkanit.Nė njė takim nė Ljubjanė, para njė auditori tė madh, Demaēi, nuk nguroi qė tė shprehej kundėr variantit me luftė pėr zgjidhjen e mosmarrėveshjve me Serbinė. Madje pėr habinė e tė gjithėve, duke synuar urat e mirėkuptimit, ai pėr herė tė parė e pėrdori edhe dyfjalėshin “vėllezėrit serbė”.

Nė pranverė tė vitit 1991 Demaēin e bindėn qė tė merrte kryesinė e “Kėshillit pėr mbrojtjen e tė drejtave dhe lirive tė njeriut”.
...............................................................................
Me22 shkurt 1998, Adem Demaēi, nė Prishtinė, nė Qendrėn Amerikane, nė cilėsinė e Kryetarit tė PPK pati njė pėrballje dramatike me tė dėrguarin special tė SHBA-sė pėr hapėsirėn e ish Jugosllavisė, z. Gelbard. Nė pėrpjekjet e atėhershme tė gabuara amerikane pėr tė zgjidhur ēėshtjen e Kosovės duke nėnshtruar shqiptarėt, z. Gelbard kėrkoi nga Adem Demaēi qė edhe ky tė pėrkrahė tezėn e tij tė gabuar se UĒK ishte organizatė terroriste! Kjo kėrkesė hasi nė kundėrshtimin e vendosur tė Demaēit. Z. Gelbard tri herė me zė tė ngritur i tha Demaēit se “UĒK-ja ėshtė organizatė terroriste”, kurse Demaēi tri herė pėrsėriti sė UĒK-ja ishte organizatė ēlirimtare. Takimi pėrfundoi nė atė mėnyrė qė bashkėpunimi midis Adem Demaēit dhe PPK nė njėrėn anė dhe amerikanėve nė anėn tjetėr, rreth zgjidhjes sė ēėshtjes sė sė Kosovės, u ftoh pėr disa muaj tė ardhėshėm.

Me 12 gusht 1998, me ftesėn e udhėheqjes sė UĒK-sė nė Tiranė u arrit marrėveshja gojore qė Adem Demaēi tė merrte pėrsipėr udhėheqjen politike tė UĒK-sė dhe tė pėrfitonte mundėsinė pėr krijimin e Asamblesė sė Kosovės. Pas kėsaj, Adem Demaēi, nė mes tė Prishtinės, mu pėrpara kthetrave tė kulēedrės kriminale, hapi Pėrfaqėsinė Politike tė UĒK-sė dhe rreth vetes mblodhi shumė kėshilltarė kompetentė qė e ndihmuan pa rezerva pėr gjashtė muaj- deri mė 26 shkurt 1999, aq sa edhe zgjati bashkėpunimi shumė i gjallė dhe i frytshėm midis udhėheqjes sė UĒK-sė dhe Adem Demacit e stafit tė tij tė vyer e lojal.Adem Demaēi nuk u pajtua me “Projektin e Rambujesė” sepse ai ofronte vetėm njė autonomi tepėr tė cunguar pėr shqiptarėt.Gjatė bombardimeve tė forcave tė NATO-s mbi Serbinė dhe mbi caqet usharake nė Kosovė, Adem Demaēi refuzoi tė fshihej ose tė arratisej nga Kosova.



http://fondiademdemaci.org/biografi-e-shkurter-e-adem-demacit/
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Veprimtaria e Adem Demaqit
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: