AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Masakrat e serbeve qe nga BG e gjere ne kufi me Kosoven

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Masakrat e serbeve qe nga BG e gjere ne kufi me Kosoven   Mer 28 Jan - 5:42

FATBARDHA DEMI: DY SHEKUJ GENOCID MBI SHQIPETARĖT (I)

Tiranė, 19. 04. 2014 - Lord Bajroni pėr shqipetarėt: "S’ka komb tjetėr, tė jetė marrė nėpėr kėmbė kaq pamėshirshėm, nga shtetet fqinjė".) - I - Bombardimet e NATO-s mbi Kosovė dhe Serbi - Mė 24 mars 1999 nisi sulmi ajėror, i Organizmit mė tė fuqishėm ushtarak botėror, NATO (Organisation du traité de l'Atlantique Nord-OTAN), mbi forcat dhe objektet ushtarake serbo-malazeze. Qė tė vihej nė lėvizje njė organizėm i tillė ndėrkombėtar i 28 shteteve europiane, nė rradhėt e cilėve kishte mbėshtetės historikė tė Serbisė, do tė thotė qė ishin shkelur rėndė tė gjitha normat e tė drejtave tė njeriut. Nė Kontinentin europian, po zhvillohej genocidi mė kriminal qė kishte njohur shekulli i XX. Kjo zhurmė, e avionėve tė NATO-s, tek shqipetarėt risolli ndjenjat qė pėrfshinė qytetarėt europian para 54 viteve, kur nisi sulmi ushtarak kundėr Aleancės fashiste qė kishte zhdukur kuptimin e emrit NJERI.

Ishte hera e parė, qė pas shkėputjes nga Perandoria Osmane e Serbisė, pėr veprimet kriminale kundėr popullit shqipetar ky shtet dėnohej ushtarakisht nga Fuqitė e Mėdha. Pėrball kėsaj mbėshtetje ndėrkombėtare tė luftės vet-mbrojtėse tė Ushtrisė Ҫlirimtare tė shqipetarėve, makineria ushtarake e Millosheviēit u detyrua tė pranojė "de facto" humbjen e Kosovės.







Bombardimet e NATO's pėrfunduan mė 9 qershor 1999, me nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Kumanovės dhe miratimin e Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit te OKB-sė (10. 06. 1999) dhe nisjes sė tėrheqjes e forcave ushtarake jugosllave nga Kosova dhe ardhjen e 36 000 paqeruajtėsve ndėrkombėtarė.

Nė historinė botėrore, nuk ka ndodhur asnjėherė qė njė shtet i cili ka kryer tė gjitha krimet e pėrfshira nė Konventat Ndėrkombėtare, tė ndihet viktimė.

Edhe nė ditėt e sotme, nė tekstet shkollore shpesh Serbia paraqitet si komb-viktimė e popujve qė e rrethojnė, duke ushqyer rininė me urrejtje sidomos ndaj shqipetarėve. Sipas teksteve serbe tė historisė: "Krizėn nė Kosovė e kanė sjellė aksionet e grupeve terroriste tė shqiptarėve (UĒK), rebelimi dhe konflikti me forcat e rendit (policinė dhe ushtrinė e Serbisė … se pas hyrjes sė forcave tė NATO's janė shpėrngulur 200.000 serbė dhe janė vrarė disa qindra tė tjerė (Historia e kl. 8 fq. 192). (1)

Edhe politikanė e analistė serb si Milosh Knezeviē (Miloš Knezhević), nė librin "Rrėmbimi i Kosovės" (Otmica Kosova) mohon genocidin duke e quajtur ndėrhyrjen e NATO's si "tė nxitur nga Amerika, (e cila) nė vitin 1999 kryen njė agresion ushtarak kundėr Serbisė dhe Malit tė Zi. Pėr rrjedhojė, "ne - vijon autori - (dmth Serbija) nuk do ta pranojmė rrėmbimin e Kosovės". (Kapitulli 7, f. 187-204) (2)

Mohimi i genocidit racist duke i shtrėmbėruar faktet historike, nga ana e shtetit serb, dhe cilėsimi i ndėrhyrjes sė NATO-s si "njė padrejtėsi tė madhe" bile "agresion" - sipas legjislacionit juridik tė BE'sė pėrbėn njė krim kundėr njerėzimit. (Konventa e Strasburgut 28.01.2003 Artikulli 6- Mohimi, minimizimi, aprovimi apo justifikimi i genocidit dhe krimeve kundra njerezimit.) (3)

II - Serbia dhe shqipetarėt, njė problem dy shekullor

Fundi i Perandorisė Osmane qė kishte nisur tė tatpjetėn nė fillim tė shekullit tė 19, e ndau fatin e popujve tė Ballkanit nė "fitimtarė" dhe "humbės". Ēuditėrisht, humbėse doli popullsia mė e lashtė, mė luftarake dhe e madhe e saj - SHQIPETARĖT.

Nr. Vendi Sipėrfaqja Popullsia

1 Trevat shqipetare 75.000 km2 1.700.000 banorė

2 Serbia 54.800 km2 1.600.000 banorė

3 Greqia 51.300 km2 1.400.000 banorė

4 Mali i Zi 8400 km2 190.000 banorė



Ami Bue, botanist, gjeograf dhe gjeolog francez, nė fillim tė shekullit tė 19, gjatė viteve 1836-37 ndėrmori njė udhėtim nė Ballkan. Nė vitin 1840, studimin e tij mbi popujt e Ballkanit, e botoi nė katėr vėllime. Akademiku Aleksandėr Beliē pohonte: "Librat e Bue-s janė njė enciklopedi e vėrtetė, qė nuk mund tė krahasohen nga saktėsia me asnjė botim tjetėr tė kėtij lloi". Sipas A.Bue's, Serbia nė gjysmėn e parė tė shekullit tė 19 ka pasur mė pak se 900 mijė banorė, kurse Shqiperia mbi 1 milionė e 600 mijė banorė. Nė analizat e tij, Shqipėria etnikisht e pastėr ka qenė njė hapsirė me rreth 180 mijė kilometra katrorė. Nė gadishull kishte shumė mė tepėr Shqipetarė se sa Grekė dhe sė paku dy herė mė shumė se sa Serbė. (4) Edhe pas Kongresit tė Berlinit 1878), trevat dhe popullsia shqipetare ishte, mė e madhe se sa ajo e shteteve tė krijuara nė fillim-shekullin e 20'tė si Serbia, Mal i Zi dhe Greqia. (5)

Nė fillimin e shk.19'tė, kur e gjithė vėmendja e mbretėrive europiane qe pėrqendruar nė hapėsirat „e lira“ tė pas Perandorisė Osmane, pėr rėndėsinė e faktorit shqipetar nė Ballkan shkruajnė analistėt e kohės. Nė gazetėn “Die Völker des Orients-Die Albanesen”, Feuilleton der „Debatte”, 27 mars 1869, Nr. 86. Viti VI, fq. 1) qė botohej nėn sponzorizimin e shoqerisė sė famshme "Lloyd", shkruhej: "Nė kontekstin e "ēėshtjes orientale", ata (shqipetarėt) marrin njė peshė edhe mė tė madhe se sa malazezėt dhe boshnjakėt tė marrė sė bashku, dhe pėrballė armikut janė mė tė respektuar se sa grekėt; jo vetėm ata tė rajoneve nė brendėsi tė vendit, por edhe ata tė shtrirė buzė detit (…) Ata, jo vetėm qė hasen nė njė numėr tė madh dhe tė pėrhapur gjeografikisht, por paraqesin edhe njė popull tė fuqishėm dhe me rrėnjė, dhe formojnė njėrin ndėr faktorėt mė tė rėndėsishėm nė dramėn e fundit qė pritet tė luhet". (...) Nuk do jenė grekėt ata qė do tė arrijnė hegjemoninė nė Jug, por shqipetarėt, dhe jo vetėm nė Maqedoni dhe Thesali, por edhe nė vetė Greqinė, ata do tė bėhen zotėr dhe kėtė do ta arrijnė nė mėnyrėn mė tė lehtė tė mundshme, pasi nė Veri tė vėndit, ata faktikisht janė shumicė". (6) Koha e dėshmoi vėrtetėsinė e kėtij parashikimi. Formimin e shtetit tė parė tė pavarur ballkanik i vitit 1821 (Helladės - Greqisė) ishte kryesisht kurorzim i luftės sė shqipetarėve.

Nė kohėn kur Perandoria Osmane i kishte ditėt e numėruara dhe ballkanasit po projektonin shtetet e tyre tė ardhshme, nė Perėndimin europian bėheshin studime pėr rrugėt e mundėshme pėr aritjen e sundimit botėror. Nė kėtė drejtim, rol tė rėndėsishėm luajti politikani britanik Halford John Mackinder (1861-1947) njė nga themeluesit e gjeo'politikės aktive. H. Mackinder, ndėrmjet tezave tė tjera, nėnvizonte rėndėsinė e zotėrimit tė detit nėpėrmjet hapsirave tokėsore bregdetare duke pėrsėritur shprehjen e lundėrtarit tė shquar anglez, Sir Walter Raleigh: «Kush zotėron detin, zotėron tregėtinė e botės; kush zotėron tregėtinė, zotėron pasurinė e Botės, pra vetė Botėn» (7)

Nė kėtė strategji qė po hartohej nga Fuqitė e Mėdha, Gadishulli ballkanik ishte nė qėndėr tė ngjarjeve tė shek.19 dhe fillimit tė shek.20. Ballkani ishte porta hyrėse e Perėndimit drejt Lindjes dhe porta pėr tė dalė nė detin Mesdhe pėr Rusinė. Kjo e fundit, pėrqėndroi tė gjithė vėprimtarinė e saj ushtarake, politike dhe dipllomatike nė "Ēėshtjen e Lindjes" dhe veēanėrisht nė Ballkan. Pėrfaqsuesi i saj, Benckendorff (Alexandėr Konstantinovich Benckendorff, 1849-1917) kėrkonte sakrifikimin e shqipetarėve, nė emėr tė "sė drejtės sė kompensimit territorial" tė aleatėve ballkanikė (Serbisė, Greqisė, Bullgarisė dhe Malit tė Zi), si shtete fituese nė luftėn pėr dėbimin e Turqisė.

Rusia dhe Fuqitė e Mėdha fshehėn faktin historik, se nė Ballkan ishin shqipetarėt qė kishin luftuar pa ulur armėt gjatė tė gjithė kohės sė sundimit tė Perandorisė osmane dhe kishin ngritur me sukses shtetin E PARĖ tė lirė, mė 1821 nė jug tė Europės osmane. Por siē shkruante gazeta “Die Völker des Orients-Die Albanesen”, Feuilleton der „Debatte”, 27 mars 1869, Nr. 86. Viti VI, fq. 1): "Ēėshtja Orientale" po shkon gjithnjė e mė shumė drejt njė zgjidhje me kahje dhune; pėr njė zgjidhje paqėsore as qė bėhet fjalė... (dipllomatėt tanė) duke qėndruar galiē mbi fuēinė e barutit qė kėrcėnon tė shpėrthejė ēdo ēast, kėndojnė himnet e qetėsisė dhe...ngushėllohen me fjalinė e moēme: "Aprčs nous, le déluge" (Pas nesh, u bėftė qameti)“.(Cool



Para se tė mblidhej Kongresi i Berlinit (1878) dhe tė merreshin vendimet, shqipetarėt pėrjetuan tre shpėrngulje tė dhunshme nė Shqiperinė Veri-Lindore. Shpėrnguljet e para masive fillojnė ne vitet 1830, sidomos nga viti 1844, me programe shfarosėse, duke i ndjekur shqiptarėt nga Beogradi, Nishi, Pllana e Madhe, krahina e Toplicės, Surdulicės, Maēkaticės, me fjalė tjera nga Sanxhaku i Nishit drejt Kosovės aktuale. (9)

Mė 1878, pushteti serb, me aksione tė pėrgjakshme, shpėrnguli popullsinė e mbi 780 fshatrave shqipetare, nga Sanxhaku i Nishit, Leskovcit, Kurshumlisė dhe Jabllanicės. Kėto shpėrngulje u bėnė me njė terror tė egėr dhe humbjen e shumė jetė njerėzish duke pėrfshirė edhe fėmijėt nė barkun e nėnave.

Nė luftėn serbo-turke (1876-1878), forcat e organizuara serbe filluan shfarosjen e shqipetarėve nė viset e Moravės jugore, perėndimore dhe lindore. Sipas bashkėkohėsve numėroheshin mbi 35 000 viktima shqipetare tė ēdo moshe e gjinije. Konsulli i Perandorisė Osmane nė Nish njoftonte se nga njė lagje e Nishit, prej 300 shtėpish shqiptare, vetėm 20 shpėtuan. Tė tjerat u rrafshuan nė tokė. Nė kazanė e Leskovcit u shkatėrruan 1228 shtėpi nė 88 fshatra e u shpėrngulėn rreth 20 667 banorė; nė rrethin e Perkuplės, nė 73 fshatra me 1771 shtėpi, shumica u dogj ose u shkatėrruan...(10)

Ky genocid masiv mori hov sidomos pas vendimeve tė Fuqive tė Mėdha pėr coptimin e trevave shqipetare. Gazeta "Populli" e 25 Fruer 1919 shkruante: "Mbas lajmeve tė sakta qi arritėn dje nė Shkodėr, komitat serbė e malazezė, mbas nji lufte tė pėrgjakshme qi kan ba pesė ditė rresht me popullin shqipetar tė atjeshėm, kan zaptue me pėrdhuni Plavėn e Gusinjėn tue shkaktue tė djeguna e dame tė mėdha me top, pos gjindes (njerėzve) qi kan mbetė dekun nė kėt tė ndeshun. Katundi Vuthaj prej 200 shtėpish, gadi asht rrėnue krejt nėn zierm tė topave. Po priten tufa muhaxhirash me ardhė nė Shkodėr.



Po kjo gazetė mė datėn 28 Fruer 1919: «Pardje, tė hėnėn, filloi tufa e parė e muhaxhirėve tė duket nė Shkodėr, e kėtij populli fatkeq tė Plavės e Gusinjės, n’at hall tė pėrvajtuėshem e vargu nuk asht mbarue ende. Midis kėtyre muhaxhirėve nė vend tė vet fytyronin (bėnin pjesė-shen im) edhe njerėzia e Rugovės, pse edhe kėtė krahinė e paskan djegė e shkretue jugosllavėt…. Ky popull shqipetar i bamė me dalė muhaxhir, kapet (janė) deri mė pesėmbėdhjetė mijė frymė, por njė pjesė ka marrė anėn e Malėsisė sė Gjakovės. Numri i atyne qė kanė mbetė tė dėkun nuk mund tė dihet psė nuk po e njeh qeni tė zotin, siē thonė.” (11) Kėnga e Asllan Krasniqit, i torturuar nga pushtuesit turq dhe pushtuesit e rinj serbė e bullgar, kėndohet edhe sot nė lagjen e muhaxhirėve nė Prishtinė. Kėngėn ia ka dhėnė amanet, kėngėtarit Demir Krasniqi, qė ta ruaj e ta kėndojė gjithandej trojeve dhe krahinave shqipetare:

O, nam po banė, o, qajo Sėrbi-e,

O, poj ēon para, o, mė singi-e,

O, tanė tu i myt-e, o, tu i shpėrthye,

O, keq maroj, o, kjo shqiptari-e !

O, po therrė fėmi, e , o po pret pleq-e,

O, kush s’ ka ba, o, n’ dynja ma keq-e!

O, po prenė burra, o , po prenė gra-e,

O, ksi adaleti, o, kush n’ dynja s’ ka ba-e!

O, ēka po banė,o , qajo Serbi-e,

O, n’ dynja, kush s’ka ba ma zi-e !

O, n’ dynja kush s’ ka pa mė sy-e ,

O, nanave - fminė n’ bark ty ja shpėrthy-e!

O, nanave n’ bark - o , fminė me jav nxjerr-e,

O, veē Serbija e banė kit tmerr-e!

O, gjallė shqiptarėt nuk don mej lan-e! ... (12)

Genocidi qė zhduku qindra fshatra shqipetare bashkė me banorėt e tyre, jo vetėm nė veri-lindje nga sllavėt por edhe nė jug nga shteti hellen, nuk kaloi pa u vėnė re nė kancelaritė perėndimore. Por kjo gjakderdhje dhe ky spastrim etnik, nuk kishin asnjė rėndėsi pėr shtetet koloniale tė Europės, sepse genocidi ndaj popujve, nė atė kohė nuk quhej krim por njė e drejtė e ligjshme e ēdo pushtuesi.

Shqetėsim pėr ta ishte zgjerimi i hapsirave tokėsore tė sllavėve me mbėshtetjen e Rusisė dhe ndeshjen e saj me interesat e Fuqive tė Mėdha nė Ballkan. U pa e nevojshme qė krahas forcės, tė pėrdoreshin forma tė reja nė marrdhėniet ndėrkombėtare. Britaniku H. Mackindėr, sikurse edhe shumė analistė tė fund'shekullit 19, u shpreh pėr zbatimin e politikės sė "ekujlibrit" midis Fuqive tė Mėdha. (13)

Ky "ekujlibėr" (i kthyer mė vonė nė emėrtimin "paqe") midis Fuqive tė Mėdha, filloi tė zbatohej nė veprimtarinė politike dhe ushtarake europiane, para dhe pas luftrave, edhe nė shekujt e mėvonshėm.

Mė 12 gusht tė vitit 1913 nė Dhomėn e Komunėve ministri i Punėve tė Jashtme tė Britanisė sė Madhe, Sir Edward Grey (1862 - 1933), mbasi u copėtuan trevat shqipetare, pohoi:

"Jam i bindur se, kur tė dihen tė gjitha, ky vendim do tė kritikohet me tė drejtė nga shumė anė (...) por duhet tė kemi parasysh se, nė bisedimet rrėth kufijve tė Shqiperisė, qėllimi kryesor ishte qė tė mos hapej konflikt midis Fuqive tė Mėdha. Prandaj, nė qoftėse marrėveshja mbi Shqiperinė u arrit duke mbajtur harmoninė ndėrmjet Fuqive tė Mėdha, mund tė themi sė ka qėnė njė sukses i plotė pėr interesin jetėsor tė paqes n’Europė!"



Nė kujtimet e tij, themeluesi i shtetit shqipetar tė 1912'ės Ismail Qemali shprehet me ironi: "qemė tė ngushėlluar kur dėgjuam sė duhej tė sakrifikoheshim pėr interesat e pėrgjithshme tė Evropės"...

Nga 180 mijė km² dhe rreth 2 milionė banorė shqipetarė, teritoret shqiptare nė fund tė shekullit tė 19, kishin mbetur vetėm 80 mijė km².

Nė Konferencėn e Ambasadorėve (dhjetor 1912 - gusht1913) diplomacia ruse dhe franceze arritėn t’i shkėputin Shqiperisė krahinat mė tė pasura. Fuqitė e Mėdha europiane aprovuan hartėn ballkanike ku Serbia, qė synonte tė kthehej nė njė fuqi ballkanike, megjithėse kishte vetėm 900 mijė banorė, pėrsėri u rrit me 39.000 km², duke i marrė Shqiperisė 1.290.000 banorė, ose 55% tė banorevė tė saj. Mali i Zi u rrit me 7.000 km² dhe mori 260.000 banorė, duke dyfishuar popullsinė e vet. Greqia u rrit mė 51.300 km², duke marrė edhe 1.624.000 banorė.(14) Mbas shumė pėrpjekjeve pėr ta zhdukur nga harta e Europės, ju la shqipetarėve 28.748 km² qė pėrbėjnė sot hapėsirėn e Republikės sė Shqiperisė. Kjo grabitje nga shtetet sllavo-hellene, u arit vetėm duke shkelur mbi kufomat e banorėve autoktonė shqipetarė.

"Mė 25 shkurt 1914, nė Kuqar tė Pėrmetit ushtria greke theri gjithė fėmijėt, ndėrsa burrat i mbylli nė kishėn e Kosinės, ku i vrau nė mėnyrė barbare... (kockat e tyre u pretenduan nga shteti hellen si tė ushtarėve grek). Nė fshatin Peshtan, foshnjat ulėrinin duke kėrkuar prindėrit. Ushtarėt i mblodhėn dhe i ēuan nė njė shtėpi, ku ishte njė pus. I merrnin me radhė, u prisnin kokat dhe i hidhnin brėnda. Ndėrkohė, gratė pasi i pėrdhunuan, i vranė me bajoneta... (15)

Nė emėr tė palės shqipetare, amerikani C.T.Erikson nė vitin 1919 pėrpara Komitetit tė Mardhėnive me Jashtė tė ShBA'sė, theksoi: "Bota e qytetruar duhet tė kėrkojė falje pėr zhdukjet masive tė fshatrave shqipetare, nė prag tė Luftės sė I Botėrore... Kjo u pasua me njė propagandė tė tmerrshme, e cila ka favorizuar diskriminimin e popullit shqipetar duke nxitur urrejtjen…" (16)

Etnia shqiptare nė prag tė shkatėrrimit tė Perandorisė sė kalbur Osmane humbi krahina tė tėra nga mė pjelloret dhe strategjike, si Zona e Tivarit, e Hotit, e Grudės, e Pazarit tė Ri, Sanxhakut (Novipazarit) Nishit, Rrethinat e Manastrit, krahinat e Janinės dhe tė Ēamėrisė, tė cilat u shpopulluan ose u asimiluan me forcė nga pronarėt e rinj.

Me kėtė copėtim tė trojeve shqipetare nga ana e Fuqive tė Mėdha, nisi genocidi mė i egėr sllavo-hellen kundėr popullit mė tė vjetėr nė Ballkan dhe Europė. Dėshmitare e krimeve tė serbėve nė vitin 1912-1913, ka qenė edhe njė vajzė e vogėl me emrin Anjezė Gonxhe Bojaxhi (26 gusht 1910 - 5 shtator 1997), qė bota sot e njeh me emrin e Nėnė Terezės. Kriminelėt serb i helmuan tė atin dhe familja e saj shpėtoi vetėm duke u arratisur nė drejtim tė Tiranės.

"Paqja europiane" me gjith "ekujlibrin" pėr tė plotėsuar orekset e Fuqive tė Mėdha dhe satelitėve tė tyre, brėnda njė harku kohor prej afro 32 viteve, (1913-45) solli pėrfshirjen e Ballkanit nė dy luftra ballkanike dhe dy botėrore.

III - Genocidi dhe racizmi ballkanik kundėr etnisė shqipetare

Janė disa ideollogji qė u kanė dhėnė emėr periudhave nė histori. "Racizmi kundra ēifutėve" ka emėrtuar atė tė Luftės II Botėrore. Ky racizėm, qė i dedikohet veprimtarisė sė shtetit nazist tė Hitlerit, nė fakt ishte vetėm zbatim i ideologjisė sė pėrpunuar mbi teza "pseudo-shkencore" tė shumė intelektualėve, studiuesve tė shkencave natyrore, analistėve tė politikės dhe tė shoqėrisė moderne tė shek. 19-20 nga vende tė ndryshme perėndimore europiane (Herbert Spencer, libri "Lufta e racave" (La lotta delle razze) e Ludwig Gumplowicz, Francis Galton e Ernst Haeckel, Halford J.Mackinder etj).

Etnologu francez Georges Montandon, nė nėntor 1940 botoi librin «Si ta njohim Ēifutin?» (Comment reconnaītre le Juif?) qė shėrbeu si bazė shkencore e propagandės anti-semite hitleriane. Kjo veprimtari intelektuale, qė nuk ua nxiu faqen autorėve tė saj (siē u damkos me tė drejtė Hitleri), shėrbeu si bazė pėr politikat e shteteve europiane dhe mė gjerė.

Pėr genocidin kundėr ēifutėve ėshtė folur dhe flitet edhe nė ditėt tona. Janė kthyer nė muze kampet e ēfarosjes sė tyre dhe janė realizuar shumė filma artistikė, dokumentarė, janė botuar libra historikė e kujtime. Por kanė mbetur nė heshtje shumė genocide tė natyrės raciste tė pėrjetuara nga popujt e Europės, tė kryera para dhe pas Luftės II Botėrore, qė edhe sot trajtohen si tė paprekshme.

Njė prej kėtyre krimeve, qė ka qėnė tipari themelor i ngjarjeve gjatė dy shekujve (19 -20) nė Ballkan ėshtė RACIZMI KUNDĖR SHQIPETARĖVE.

Ky racizėm, nuk u frymėzua nga tezat e "seleksionimit natyral" tė darvinizmit dhe as tė "racės superiore" tė studiuesve perėndimor, por pėr fitimin e "hapėsirave jetėsore" pėr kolonėt e huaj. Holokausti i parė nė Europė mbi baza raciale ėshtė planifikuar dhe zbatuar nga Programet qeveritare tė sllavėve nė veri-lindje dhe i shtetit tė Helladės nė jug, kundėr popullit shqipetar. Nė dallim nga genocidi kundėr ēifutėve dhe popujve tė tjerė europianė, genocidi racist kundėr shqipetarėve ėshtė ushtruar nė vijėmsi (nė kohė lufte dhe paqje) deri nė fund-shekullin e XX.

Mė 1913, pa shpėrthyer akoma Lufta Ballkanike njė shkrimtar izraelit Leo Frojndlih (Leo Freundlich) botoi librin "Golgota e Shqipetarėve" ("Albanienes Golgotha", Wien, 1913). Nė tė, pėrfshihen dokumeta tė cilat rrėfejnė barabarizmat masive tė bėra nga Serbėt nė krahinat shqiptare tė veriut. Ay kishte ruajtur koleksionin e tė gjitha gazetave tė mėdha tė kohės, qė tregonin mbi shfarosjen e sė paku njė gjysėm milioni tė shqiptarėve nga serbėt nė vitet 1912-1913.



Leo Freundlich: Albaniens Golgatha 1913

http://www.albanianhistory.net/texts20_1/AH1913_3.html

"Me qindra e mijėra kufoma tė masakruara notonin nė rrjedhat e lumenjve" - shkruan Frojndlih pėr ngjarjet nė Kosovė dhe Maqedoni - "Ata qė mundin ti shpėtonin sėmundjeve, urisė, plumbave tė pushkėve tė kėmbėsorisė dhe gjyleve tė artilerisė serbe, grumbulloheshin nė vende tė caktuara dhe u jepej nga njė plumb kokės. Mė zi e pėsonin ata qė fshiheshin nė shtėpitė e tyre. Pas kontrolleve tė imta qė bėheshin pėr plaēkitje dhe florinj, gjėndeshin lehtė dhe thereshin si berrat. Torturat mė tė mėdha i pėsonin gratė shqipetare, tė cilat pėrdhunoheshin, lidheshin mė pas, bėheshin kapicė, mbuloheshin me kashtė dhe digjeshin tė gjalla. Nė rast se ato ishin shtatzana, ju ēahej barku me bajonetė dhe pasi u nxirrej fėmija nga barku vendosej nė majė tė bajonetės apo tė hunjve. Pas masakrimit serbėt pinin verė, kėndonin dhe hidhnin valle. Kishte raste qė ata gjatė therjes mbildhnin gjakun nė kupa dhe e hapnin gostinė me tė".

Ditėn e ngritjes sė flamurit nė Vlorė "mė 12 /28/ nėntor tė 1912'ės, u masakruan nė afėrsi tė Shkupit dhė Prizrenit 7000 shqipetarė. Shumė fshatra u dogjėn dhe popullsia e tyre u vra. Nė rrethin e Prishtinės vetėm gjatė pėriudhės 18 tetor - 12 nentor 1912 u zhdukėn nga tėrrorizmi serb afro 5 000 shqipetarė. (Leo Freundlich, Albanienes Golgotha, Wien, 1913, f. 8-9) Edhe tė dorėzuarit vriteshin si nė "kasaphanė". (Leo Freundlich, Albanienes Golgotha, Wien, 1913, f. 15-16). (17)



Mis Edith Durham (1863-1944), tregon se kur ndodhej nė Mal tė Zi (tetor tė vitit 1912) kėrkoi qė tė vizitonte Prizrenin: "I pyeta malazezėt se pėrse nuk mė lejohej tė shkoja atje. Ata qeshnin dhe mė thanė: Nuk kemi lėnė atje asnjė shqipetar me hundė tė paprerė!”. Dhe vėrtet, zonja Durham, gjatė udhėtimit tė saj nė viset veriore tė Shqiperisė, pati rastin tė shihte njerėz "me hundė e buzė tė prera".

Gazetat kryesore si "Giornale d’Italia", "Wiener Alge meine Zeitung", "Neue Freie Press", "The daily mail", "Reichpost" etj. kishin dėrguar reporterėt e tyre tė luftės ndėrmjet tė cilėve qe edhe Trocki. Nė shkrimet e tij ay jep detaje tronditėse pėr krimet serbe mbi shqipetarėt: "Tre ushtarė kaluan pranė meje. Dėgjova bisedėn e tyre: "As vetė s’e di sa shqipetarė kam vrarė’, tha njeri nga ata. Por tek asnjeri nuk gjeta asgjė tė vlefshme. Vetėm kur e thera njė grua, gjeta tek ajo dhjetė lira ari".

Fishta nė Konferencėn e Paqes 1919 shprehej: "Oh, sa arsye ka pasė ai i moēmi kur ka thanė "Ubi solitudinem faciunt, pacem appellant." ("Sa ta kenė shkretnue vendin, do tė venė mandej paqen").

Dokumentat arkivore tė shtetit serb, dėshmojnė se gjatė 164 vjetėve, janė tė njohura 24 programe serbe (me shumė pak ndryshime e modifikime nga njera-tjetra), qė planifikonin nė mėnyrė tė hollėsishme shfarosjen e shqipetarėve nė Kosovė dhe nė viset e tjera shqipetare. Qeveritė serbe kanė vepruar nė mėnyrė sistematike nė dėbimin dhe spastrimin etnik tė mbi 700 fshatrave etnike shqipetare tė Sanxhakut tė Nishit, tė Toplicės e Kosaonicės (1876-1878). Mjafton tė kujtohet "Naēertania" (1844) e Ilija Garashaninit, projektet e Jovan Cvijiēit (midis viteve 1912 dhe 1921) e pėrpunuar nga Vasa Ēubrilloviēi (1937, 1944), projektet e Ivo Andriēit (1939) e tė Stevan Moleviēit (1941) e deri te "Mėmorandumi" i Akademisė Serbe tė Shkencave dhe Arteve (1986) dhe projekti i Millosheviēit "Te gjithė serbėt nė njė shtet tė vetėm" (1990). Pothuajse secila parti serbe kishte nga njė program "nacional". Ato garonin me njera-tjetrėn se cila do ta zgjidhte "mė mirė" njė herė e pėrgjithmonė ēėshtjen e Kosovės. (18)

Dosja 58, ndodhet nė Arkivin Qendror tė Shtetit, nė Fondin 410 (Prefekturat dhe komunat e Tokave tė Liruara)

Raporte dėrguar nga Prefekturat pėr dhunėn e vazhdueshme tė serbėve tė ushtruar ndaj shqipetarėve:

"Pikė sė pari jugosllavėt kėrkuen dorėzimin e armėve dhe tė ēdo lande qė ka lidhje me mjete lufte. Shqipetarėt e kėtushėm, mbas shumė e shumė vuejtjeve shtazore pa kurrfarė mėshire e njerėzie, banė dorėzimin qė kėrkohėsh. Mbas disa kohė qeveria e bashkueme nėn emnin "Jugosllavi" organizoi njė bandė vullnetarėsh mė 2000-3000 serbė e malazez dhe nėn komandėn e majorit Sav Llazari filloi tė bajė shqiptarėt me e ndėrrue fenė e deriatėhershme dhe me besue orthodoksizmin e tyne... Shpesh herė me qindra e qindra burra shqiptarė lidheshin pėr gardhi t’oborrėvet, nė mėnyrė qė kėmbėt e tyne tė mos prekeshin nė tokė, tue pėrdorė dru e kamxhik, lageshin me ujė tė ftofėt nė kohėn e dimnit vetėm e vetėm qė ata nuk pranojshin me ndryshue besim. Kur u pa se shqiptarėt e pushtuem bjenė (sollėn) gjithēka qė u kishtė mbetė veē tokės, kėta u kujtuan edhe kėtė ta bajshin tė tyne. Kėshtu nė vitin 1929-1930 nxurrėn nė shesh agrarin e tyne mizor e shpirtlig dhe filloj vumje kufijsh pėrmidis tokash tė trashėgueme prej tė parėvet, njėkohėsisht me vorfnue edhe mjerue mbarė vendasit shqiptarė tė kėtushėm. Ay i bani tė huejat pėr zotnuesit e deri at’hershėm arat, livadhet, baēet, pyjet, kullosat dhe ēdo tokė tė vlefshme. Shqiptarėt zun tė varfėnohen sa qė dhe buka e pėrditshme me zor u sigurua, e nga kjo filluan tė bėheshin ēipēi tė shkijeve nė tokat e veta. Agrari nuk u njoftonte menjėherė, por u duk herė mbas here e gjithnji tue rėndue kurrizin e shqiptarėvet tė lodhun e tue shtue sipėrfaqet e sekuestrimit sa qė erdhi me zaptimin e oborreve tė shtėpive deri nė prag tė derės.





Kolonistat serb e malazez i ftojshin shqiptarėt dhe veēanėrisht myslimanėt qė vendi i tyne ashtė Turkija dhe do tė jetė ma mirė tė shkoni nė kohė atje sė sa tė ēfaroseni prej Qeverisė,

Shpesh herė patrullat e xhandarmėrisė sė asaj kohe hyjshin ndėr shtėpia dhe ndajshin me gisht tė gjithė ata djelmosha shqiptar qė njifeshin pėr zotėsi personale e ma tė zgjuar dhe, porsa u largojshin prej katundit, nė ma tė parin prrua o gropė qė gjejshin ata, djelmoshat tanė pushkatoheshin nė vend dhe hudheshin nė gropa a prrua ku pushtuesat dėshirojshin. Edhe ndėr kazermat e ushtrisė shpeshherė oficerėt serbe thirrshin me listė ushtar shqiptar dhe, mbasi i lidhshin, i vritshin me mitraloz nė mėnyrat ma tė poshtra e ma tradhtare qė mund tė veprohej prej rracave tė kėqija tė njerzis”.

... Ngjarje tė tilla, si njė praktikė e zhdukjes se shqipetarėve, kanė vijuar ndėr vite nė ushtri. L I S T A e personave shqiptar tė mbytur prej vullnetarėve e ushtrisė jugosllave, me datė 11-15 prill 1941, nė rajonin e komunės sė Vogovės. (vijon Numri- Emri e mbiemri - Vendbanimi - Besimi - Data e mbytjes). (19)

VIJON...

*************************************

FATBARDHA DEMI: DY SHEKUJ GENOCID MBI SHQIPETARĖT (II)

PJESA E DYTĖ: http://www.pashtriku.org/?kat=60&shkrimi=2686

**************

/ILUSTRIMET I PĖRGATITI KRYEREDAKTORI I PASHTRIKU.ORG, Sh.BERISHA/
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Masakrat e serbeve qe nga BG e gjere ne kufi me Kosoven
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: