AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Kush e vrau Esat Pashen ne parise

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13905
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Kush e vrau Esat Pashen ne parise   Sam 20 Juin - 13:30

Shqipėria, 1914: "Ky vend do tė dreaded gjatė"
MARC Semo DHE Karole Bézut 14 korrik 2001 Nė 00:04
FACEBOOK
Twitter
GOOGLE +
MAIL
PRINT
ZEN MODE
SERIES Nė prag tė luftės sė 14, ambasadori pėr Durrės thotė mbretėrimit tė shkurtėr tė princit gjermanike imponuar nga Perėndimi dhe rrėzuar nga kryengritėsit myslimanė.
"Ēlirimi" ofron njė udhėtim rreth botės e njė shekulli mė parė, shihet nėpėrmjet syve tė diplomatėve, tė njohur apo tė panjohur, tė cilėt chronicled nė njoftime dhe fotot qė ata tė dėrguara nė Quai d'Orsay. Tekste dhe fotografi, kryesisht tė pabotuara, janė zhvarrosur arkivat nė bashkėpunim me Ministrinė e Jashtme.
Nė kėtė temė
Monumentet
Joseph de Fontenay
Qetė kthye nė tanishme Durrės Durrės ishte atėherė kryeqyteti i Shqipėrisė, pas largimit tė princit gjerman William i Vidit imponuar nga fuqitė perėndimore mbrojtėse e Shqipėrisė, por refuzuar nga njė populli tė tėrė. Joseph de Fontenay, ambasadori i Francės nė "Tokėn e Shqiponjave" merr aksioneve tė ngjarjeve tė cilat ai ishte dėshmitari si protagonist. "Kur rebelėt shkuan atje njė muaj nė Durrės ata ishin tė kėnaqur pėr tė shkuar tė mbjellė flamurin turk nė krye tė pallatit njė ditė para shqiponjė fitova Flamuri Princi i Vidit," shkroi diplomat francez 4 tetor 1914 duke theksuar "gabime frikshėm akumuluar me reshje pashembullt me ​​princin gjermanike ēorientuar nė njė vend ballkanik."

William Kryeministri i Shqipėrisė, komandant i ushtrisė Prusiane dhe trashėgimtar i njė shtėpi tė vjetėr mbretėror Rheinland dėbuar nga Napoleoni filloi mė 3 shtator nė kryqėzor italiane Misurata me gruan dhe tė afėrmit nė mėrgim e tij ai mendoj pėrkohshme. Askush nuk e beson atė shqytar ende fodulle veshur mustaqe si tė Croc Kaiser, njė ditė mund tė kthehen. "Ajo mund tė jetė nė mėnyrė qė pas ndjekin atė dhjetė vjet mė parė nė Seul, zhdukja e njė prej dinastive mė tė vjetra qė i Perandorisė Korean kam dėshmuar kėto ditė e rėnies sė mbretėrisė tė shkurtėr, e cila zhduket pas vetėm gjashtė muaj tė ekzistencės, "shkroi diplomatin pranon, megjithatė, disa faktorė lehtėsues nė monark rėnė:" Ne nuk duhet tė harrojmė se Shqipėria ėshtė ende duke jetuar nė Mesjetė. Ajo ėshtė njė fiset aglomerat, njė luzmė e mercenarėve qė janė me qira tė ofertuesit mė tė lartė pėr luftė; si nuk e ka pritur disa javė tė kthehet nė njė vend edhe mė tė organizuar mbi baza tė tilla tė lashta dhe tė pretendojė si rregull Principata gjermane tė shekullit tė njėzetė? "

Kryengritja. Gjest tallės e Princ Vidit filloi 7 mars 1914, kur ai u ul nė Durrės njė luftanije austriake. Shqipėria sapo ishte njohur si "principata trashėguar sovran dhe neutral" nėn garancinė e fuqive tė mėdha, por mė shumė se gjysma e 1.5 milion shqiptarėve tė mbetur jashtė kufijve tė shtetit tė ri. Kryesisht muslimanėt dhe pampered nga administrata osmane ku ata ishin karrierėn e lumtur, shqiptarėt kishin mbetur shumė kohė indiferente ndaj ethet e nacionalizmave tė reja qė i pėrflakur Ballkanin. Kėshtu Greqia, Serbia, Bullgaria kishte hyrė nė luftė nė vitin 1912 kundėr Turqisė pėr tė tėrhequr pasurinė e saj tė fundit evropiane. Deputetėt shqiptarė tė Parlamentit tė Konstandinopojės pastaj kishte marrė iniciativėn pėr tė sjellė sė bashku 28 nėntor 1912 nė Vlorė, portit mė tė madh nė jug tė Shqipėrisė, 83 delegatėt qė shpallėn "Kuvendi Kombėtar". Pjesa mė e madhe e territorit u pushtua nga grekėt apo serbėt, por kryengritja u pėrhap shpejt. Fuqitė e Mėdha nuk ishin tė injorojė ēėshtjen shqiptare. Vjenė dhe Roma paraqitur si mbrojtės. Paris dhe Moska kanė qenė kundėr Serbisė kartė luajtur sfond. Nė Konferencėn e Londrės, ata vendosėn sė bashku me njohjen e Shqipėrisė, pėr tė krijuar njė "komision kontrolli ndėrkombėtar" me njė forcė policore ndėrkombėtare pėr tė rivendosur rendin. Ata erdhėn nė njė marrėveshje pėr tė emėruar njė princ gjerman siē ishte rasti njė gjysmė shekulli mė parė nė Rumani dhe Bullgari pėr tė sunduar shtetin e ri.

Fugė shqetėsuar. "Princi i ri i Shqipėrisė, dėrguar nga Evropa, nuk ka pasur tė heqin dorė aq lehtė nė bordet interesuar nacionalistėt shqiptarė, mezi lindur nė pavarėsi, tashmė e panė nė komision ndėrkombėtar njė shkelje pėr tė kontrolluar liria dhe sovraniteti i vendit tė tyre, "vė nė dukje Joseph Fontenay gjithashtu e kritikuar se nuk ka shėrbyer" burra me pėrvojė tė cilėt tė pėrbėrė tė gjithė tė vetėdijshėm pėr gjėrat e Lindjes. " William i Vidit ėshtė njė frikacak "pavendosmėri e cila ishte shumė shpejt pėr tė bėrė proverbiale." Qenit Pas mbėrritjes sė tij nė fron, ai ėshtė nė qendėr tė intrigat e fuqive perėndimore nė Ballkan, ndėrsa lufta ėshtė shpallur nė Europė. Austro-Hungaria e udhėhequr atė pėr tė kryer njė politikė anti-serbe. Ai ra me italianėt, tė cilėt ishin mbrojtės tė tij nė fillim. Gabimet e tij nė politikėn e brendshme ishin tė dukshme. Pas mbėrritjes sė tij, ai e rrethon veten me pronarėt e mėdhenj tė terriens.Les fshatarėt fillojnė tė ulėrij. Karakteri gjoja krishterė i oborrit tė ri mbretėror irriton shumicėn e popullsisė myslimane thellė. Qė nga maji, trazira dhe revolta.

Ndėrsa njė protestė ndez Durrės, ai gjen strehė nė njė anije italiane. "Nė kėtė drejtimin furishėm larg, kėshilluar nga ambasadori austriak, u shpėrbė tė gjithė prestigjin e princit gjerman [...]. Shqiptarėt janė tė njohur pėr mospėrfillje e tyre pėr vdekje dhe pėr trimėri e tyre, ata nuk e kuptojnė se lideri i tyre i dha sinjalin pėr fluturim ", thotė Joseph de Fontenay. Princi u kthye nė qytet sė shpejti pas, por ai ishte njė herė nė provė.

Kryengritjet shumohen. William i Vidit filloi njė nxitojnė turr. "Pėr tė mbrojtur kundėr rebelimit tė muslimanėve nga qendra tė vendit, qeveria mbretėrore bėri thirrje Malissores dhe Mirdhites, qė do tė thotė qė tė katolikėve fiseve veriore. William dhe kryeministri lėshoi ​​luftėrat fetare mes subjekteve tė tij mbjellje atyre farat e ndarjes mė tė frikshėm, "tha ambasadori i Francės hartimin tabelėn e shkon pushtetit. Princi nuk ka para pėr tė paguar trupat e tij mercenare si kryengritės tė udhėhequr nga Esat Toptani, tha Esat Pasha, ministėr i Luftės William parė dhe Francophile, tani kanė kontrollin e pothuajse tė gjithė vendin. Nė fund tė gushtit, ata marshuan nė kryeqytet. Joseph Fontenay takim njė herė tė fundit William i Vidit kokė pėr kokė dhe thotė se nė njė telegram tė datės 29 gusht. "Lartėsia e Tij mė pyeti se ēfarė kam menduar tė situatės. Unė u pėrgjigja se zgjidhja e vetme duket tė jetė njė largim nga familja mbretėror veēanėrisht pasi krahas rrezikut tė jashtėm nga kryengritėsit tė etur pėr t'i dhėnė fund Durrės, duhej tė konsiderohet jo mė pak rrezik pėr kryeqytetin ai qė do tė lindte nga njė revoltė nė mesin e mercenarėve njerėz tė frikshėm nga tė gjitha kėndvėshtrimet, u mblodhėn nė qytetin qė turma nėpėr rrugė. "Princi dėgjuarit, pajtohet, por ende nuk ėshtė vendosur. "Princesha mjaft ngulmuese pėr kurorėn e Shqipėrisė", thotė diplomati disa ditė mė vonė. Mė nė fund mė 3 shtator nė mėngjes, familja embarks dhe kryengritėsit hynė nė qytetin pa luftė.

Arsimi. Faqja ėshtė kthyer. Joseph Fontenay vlerėson se do tė, pasi lufta ishte e gjatė nė Evropė, gjetjen e njė familje tė re qeverisėse pėr Shqipėrinė ", nėse parimi i mbajtjes sė vendit ėshtė i pranuar." "Gjithēka qė ne mund tė shpresojnė pėr tė ėshtė, nė qoftė se Evropa ėshtė nė vendin tjetėr princ mbi fron, kjo nuk ėshtė njė gjerman," tha diplomati duke mėsuar vizitėn e tij nė "vendin e shqiponjave" "Sa i pėrket Francės, ai nuk ka rol pėr tė luajtur nė Shqipėri ri ne riorganizuar pas luftės tė pranishėm. Ajo duhet tė sigurojė kujdes tė mos e le tė angazhohen. Shqipėria, nga natyra e tij, popullin e saj, mentalitetin e saj, ėshtė njė vend qė do tė gjatė tė mbetet i vėshtirė pėr atė qė do tė shkrihen nė shumė ngushtė. Nuk ka nevojė tė jetė lagjen menjėhershme gjeografike, tė tilla si Italia, depėrtimit tė popullsisė si italianėt qė tė joshet pėr tė duan tė pėrfitojnė nga situata. "

Epilog. Joseph Fontenay mbetet ambasadori Durrės pėr tė Esat Pashės, mjeshtėr i ri i Shqipėrisė, i cili bllokon muajt nė vijim hyn nė luftė kundėr Serbisė. Por tė gjithė revoltat Shqipėri shpėrthejė inkurajuar nga Austria dhe sidomos nga Sulltani osman i cili ka iniciuar "luftė tė shenjtė". Kryengritėsit do tė marshojnė nė Durrės. Joseph Fontenay ėshtė larguar disa muaj mė vonė. Esat Pasha u vra nė Paris nė vitin 1923.

me Karole Bézut dhe Pierre kusht (fotot) nė Arkivin e Quai d'Orsay

Semo MarcBEZUT Karole
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Kush e vrau Esat Pashen ne parise
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: