AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Azem Bajtas ja dhane serbet Shoten grua e nacionalistit shq.

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13738
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Azem Bajtas ja dhane serbet Shoten grua e nacionalistit shq.   Lun 27 Juil - 8:39

https://www.facebook.com/notes/isa-mulaj/libri-anti-shqiptar-dhe-kontributi-i-padiskutuesh%C3%ABm-i-ish-u%C3%A7k-s%C3%AB-n%C3%AB-v%C3%ABrtet%C3%ABsin%C3%AB-/10152914801572972?pnref=lhc

Vetėm trinomi Drenicė+Francė+ Serbi ėshtė antishqiptar

Lidhjet Drenicė-Serbi-Francė datojnė qė nga koha e Azem Bejtės. Azem Bejtėn e mbajnė si hero kombėtar nė Kosovė. Pėr ēka? A e dini se kush ka qenė Azem Bejta dhe ēka ka bėrė? Ku jeni bazuar pėr ta cilėsuar atė si hero kombėtar? Me siguri nė kėngė dhe nė ndonjė tregim tė shkruar nga drenicakėt. Edhe unė isha mėsuar me kėto heroizma tė tij, ndonėse kishte edhe versione tė pleqve qė e kanė mbajtur mend kohėn e tij, dhe ato versione nuk pėrputhesin me kėngėt dhe ngjarjet e raportuara pėr tė nė tekstet shkollore. Edhe gruaja e tij Qerime (Shote) Galica nga fshati Radishevė i Skėnderajt, ėshtė shpallur heroinė. Pėr tė dy besohet se janė shpallur heronj pėr kontributin e tyre nė luftėn kundėr serbėve. Mirėpo, ēka thonė faktet deri nė kohėn kur kėta u prishėn me serbė?
Shota (pseudonim qė ia kishte dhėnė Qerimes babai i saj pėr shkak se ishte topolake si “shotė”), ishte gruaja e Nak Berishės. Edhe pėr Nak Berishėn kam dėgjuar kėngė kur isha fėmijė, si: “Krisi pushka, o n’Belicė o te kisha, po lufton oo, Nak Berisha.” Pra, Naku luftonte kundėr serbėve. Belica (nga serbishtja “Bardhoka”) ėshtė fshat nė lindje tė komunės sė Istogut, nė atė kohė dhe deri vonė i banuar kryesisht me serbė. Se ēka ka ndodhur me luftėn e Nak Berishės, nuk e di, por gruan e tij Shoten mė vonė e gjejmė nė anėn e serbėve. Azem Bejta Shoten e merr pėr grua nga serbėt. Mė tutje, Azemi ishte njė bashkėpunėtor besnik i ēetave ēetnike tė kryesuar nga Kosta Peqanac. Disa shqiptarėve u duket se zbulojnė diēka interesante kur lexojnė historianin e famshėm britanik Noel Malcolm dhe atė zviceran Oliver Jens Schmitt tė cilėt tregojnė pėr bashkėpunimin e Azemit me serbė kundėr austrohungarezėve, me kusht qė serbėt t’ia lėnė nja 2-3 fshatra nėn kontroll Azemit. Ajo qė nuk e kanė elaboruar mė shumė Malcolmi dhe Schmitti rreth bashkėpunimit tė Azemit me serbė kundėr austrohungarezėve, ėshtė se ndėrmjet fshatit Rakosh dhe Kėrrninė tė komunės sė sotme tė Istogut, ēetnikėt me ēetėn e Azemit rrethojnė dhe zėnė rob rreth 300 ushtarė austriakė dhe gjermanė, dhe tė njėjtit i dėrgojnė nė Mitrovicė tek francezėt ku edhe pushkatohen. Franca nė atė kohė ishte aleate (sikur nė luftėn e dytė botėrore, dhe pėrgjithmonė) e Rusisė dhe Serbisė, ndėrsa Austrohungaria si aleat i shqiptarėve kishte intervenuar kundėr Serbisė. Mbajeni mend kėtė aleancė Drenicė+Francė kundėr shqiptarėve.

Drenicaku tjetėr i shpallur hero, ishte Tahir Meha nga Prekazi, me pretekstin se paska luftuar forcat policore jugosllave. A e dini pėr ēfarė arsye u vra Tahir Meha? Mos i kanė shkuar policia te shtėpia “bigajri hak” apo pse ishte patriot? Jo. I shkuan pėr shkak se ishte harbut dhe merrej me llojin a “patriotizmit” sikur disa “ēlirimtarė” tė sotshėm. Tahir Meha shkon nė konak te njėri. Pasi hanė bukė, Tahiri del nė dritare tė shtėpisė sė mikpritėsit dhe qet me revole. Kur e pyet i zoti i shtėpisė pėrse po qet, Tahiri i pėrgjigjet: “O pėr hajr se ta fejova qikėn!” Hajde, hajr paq, po pėr kon e fejove, e pyet i zoti i shtėpisė? “Pse, a s’po ta mushi synin unė, a”? Mikpritėsi duke e ndjerė veten tė kėrcėnuar nga arma e mysafirit dhe frika se do t’ia marrė qikėn me zor, e lajmėron rastin nė polici, atėherė policinė shqiptare tė Krahinės sė Kosovės. Vijnė policia. Njė pjesėtar i saj (shqiptar) hyn nė oborr tė shtėpisė sė Tahir Mehės, i paarmatosur dhe e thėrret. Tahiri me armėn pa leje e qėllon dhe e lė tė vdekur policin e gjorė qė kishte ardhur tė bisedoj me tė. Ēfarė lloj heroizmi ėshtė ky kur vritni pa paralajmėrim personin zyrtar qė ka ardhur tė bisedoj me juve? Ēka mendoni, a ėshtė dashur policia pėrsėri tė vij tek shtėpia e Tahir Mehės me duar nė xhepa, e ky t’i vrasė me armėn pa leje? Si duhet tė reagoj policia kur nė njė vend i vritet njė pjesėtar i saj, ose nė vendin qė sipas rregullave paraqet rrezikshmėri tė shkallės sė lartė? Jakup Krasniqi me njė dekret sa ishte kryetar i Kuvendit tė Kosovės (besa mė duket ushtrues detyre si Kryetar i Kosovės; nuk e mbajta mend datėn), e kishte shpallur hero Tahir Mehėn. E kam parė atė lloj njoftimi tė Jakupit kur isha nė kullėn e renovuar me tulla tė kuqe tė Tahir Mehės. Sidoqoftė, kjo ngjarje e shpalljes sė njė harbuti tė dėmshėm pėr jetėn e civilėve, e aq mė tepėr tė atij qė i ofroj konak dhe i jepte bukė, nuk ka ndėrlidhje me Francėn. Por kanė edhe shumė tjera deri nė ditėt e sotme.

Nė nėntor tė vitit 2008, policia e Hashim Thaēit drenicak arreston tre gjermanė nė Prishtinė me pretekstin se kanė planifikuar sulm me eksploziv kundėr zyrės civile ndėrkombėtare, dhe asaj ngjarje i jep publicitet masiv nėpėr media, se po arrestojmė agjentė tė shėrbimit sekret gjerman (BND). Hashim Thaēit sikur bashkėvendėsit tė tij Azem Bejta, pėrsėri iu bėnė halė nė sy gjermanėt. Edhe kjo, pėr llogari tė Francės, a po, do tė pyesni ju si me shaka. Drejpėrdrejtė ndoshta jo, por tėrthorazi po. Franca edhe sot ėshtė aleati mė i fortė i Serbisė, prandaj Xhevat Bislimit nuk duhet t’i vie aspak ēudi pse nė Francė “tolerohen” libra aq anti-shqiptar dhe shumė pro serb. Franca me ēdo kusht do ta anėtarėsonte Serbinė nė BE, madje edhe duke i dhėnė prioritet mė tė madh se Belgjikės ku jeton njė pjesė e madhe e francezėve po qė se mundet. Mirėpo, ishte dhe ėshtė Gjermania si shteti kyē i BE-sė ajo e cila i imponon kushte dhe kufizime Serbisė, nė mes tjerash, se pa normalizimin e raporteve me Kosovėn, nuk ka BE pėr Serbinė. Qėllimi i Francės, por edhe i Britanisė, ėshtė minimi i rolit gjerman nė BE. Kėtė ma thonin edhe disa profesorė britanikē, sipas tė cilėve, ne (do tė thotė anglezėt) e kemi pėr qėllim tė anėtarėsojmė sa mė shumė shtete nė BE, sidomos disa qė janė “trouble makers” (qė krijojnė probleme) pėr ta zvogėluar ndikimin gjerman ose pėr t’iu nxjerrė atyre mė shumė telashe. Telashe pėr interesa tė Francės u mundua t’i shkaktojnė Gjermanisė drenicakėt dhe shefi i tyre Hashim Thaēi, por ēmimi qė po e peguajnė shqiptarėt nga ato spektakle tė drenicakėve me “agjentė gjermanė”, vazhdon tė jetė shumė i lartė. Kosova nuk ka kurrfarė shėrbimi tė inteligjencės por shėrbim tė krimeve tė budallta. Ēfarė rreziku paraqet shėrbimi gjerman i inteligjencės pėr shqiptarėt dhe Kosovėn kur nė Kosovė ekzistojnė edhe shumė (llogariten nja 30) shėrbime tjera tė inteligjencės sė huaj, duke pėrfshirė edhe atė tė UDB-sė sė mbetur jugosllave dhe BIA-n e Serbisė, me tė cilat drenicakėt dhe PDK-ja kanė bashkėpunim komercial pėr interesa biznesi qė ta ngulfasin ekonominė e Kosovės? Kur u bė shėrbimi inteligjent i Kosovės aq i shkathtė tė luftoj BND-nė kur agjencitė pėrendimore tė inteligjencės, duke pėrfshirė edhe BND-nė, po mundohen ta ngrisin njė shėrbim inteligjent tė pavarur dhe tė dinjitetshėm pėr Kosovėn, e nuk po munden dot? Pse nuk po munden? Sepse, me hajna, “ēlirimtarė”, llaskuca, plaēkashė, oportunista, tė cilėve u intereson vetėm puna e ēkrryerjes nė dėm tė popullit, nuk ka shėrbim tė mirėfilltė tė inteligjencės.

U kujtohet ngjarja tragjike nė Paris tė Francės kundėr gazetarėve tė revistės provokative Charlie Hebdo? Ėshtė e freskė dhe me siguri u kujtohet. Ende pa u informuar mirė pėr shkaqet, menjėherė shpėrthyen shumė shqiptarė nėpėr rrjetet sociale, duke pėrfshirė edhe institucionet e kapura nga drenicakėt dhe kryetaren Atifete Jahjaga, pėr t’i shprehur ngushėllime Francės, nė kohėn kur qytetarėt shqiptarė tė Kosovės po deportoheshin (themi kėshtu pėr shkak tė shtetit mafioz) nėpėrmjet Serbisė pėr nė Francė, e si shenjė respekti pėr ta, Franca i fuste nė parkingjet nėntokėsore dhe shtallat e thive. A nuk ka tė bėjė kjo koincidencė ndėrmjet shtetit mafioz dhe Francės me Francėn, a? Kush janė shqiptarėt e Kosovės t’i dėnojnė aktet e dhunės nė Francė? Ēka u interson kėtyre ēka ngjet nė Francė? A krejt punėt i kanė rregulluar nė Kosovė dhe po u del kohė tė merren edhe me problemet e Francės, a? Apo, mendojnė se aleanca e fortė dhe e kahmotshme Drenicė+Francė duhet jo vetėm forcuar, por ēelikosur, kuptohet, nė dėme tė pallogaritshme pėr shqiptarėt? Pse turren kėta shqiptarė t’ia mbajnė anėn Francės pėr incidentin qė ndodhi kundėr revistės sė papėrgjegjshme Charlie Hebdo? Ēdo aksion e ka reaksionin, thoshte Isak Njutoni. Edhe Charlie Hebdo provokoj njė komunitet tė Francės, dhe komuniteti reagoj dhunshėm kundėr atij provokimi. Megjithatė, provokimi i Charlie Hebdo-s nuk ishte aq i shėmtuar sikur ai i Tahir Mehės, tė cilin shqiptarėt e verbėr dhe tė shurdhėr e mbajnė pėr hero.
Mos mbaruan bashkėpunimet e drenicakėve me francezė me kaq? Jo. Ato vazhdojnė dhe nuk ndalen. Nė natėn e 24 marsit 2015, natė e cila shėnonte 16 vjetorin e fillimit tė bombardimeve tė NATO-s pėr ēlirimin e Kosovės nga Serbia, tė rinjėt e PDK-sė ndeznin qirinj pėr viktimat e aksidentit ajror nė Francė. Nuk dihet pėr ēfarė arsye PDK-ja u solidarizua me viktimat e njė aksidenti ajror qė mė vonė doli se ishte shkaktuar qėllimshėm nga njė pilot, por ėshtė pse kėtyre disi u dhemb automatikisht ēfarėdo qė ndodh nė Francė. Pėrveē kėsaj, solidarizimi me Francėn mė 24 mars, me shtetin i cili ka sabotuar dhe spiunuar vazhdimisht bombardimet e NATO-s kundėr Serbisė, mbetet mister. Por, kur je produkt i ideologjisė drenicake, ēdo lloj tradhtie dhe gjithēka e papritur mund tė ndodh!

Vijon me titullin: Veteranėt e m…t nga Istogu nė brigadėn 133 “Adrian Krasniqi”
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13738
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Azem Bajtas ja dhane serbet Shoten grua e nacionalistit shq.   Lun 27 Juil - 8:41

Ismail Qemali dhe Isa Boletini bashkėpunonin me armiqtė e shqiptarėve. I pari, Ismail Qemali me grekėt, e i dyti Isa Boletini me shefin e organizatės terroriste serbe “Dora e Zezė”, Dragutin Dimitrijeviq i njohur si “Apis.” Shqiptarėt e sotėm i mbajnė kėta zagarė tė greko-serbėve si heronj kombėtar tė shqiptarėve! Kush ishte shqiptari i vetėm i menēur qė lėshonte me kohė alarmin se ēka duhet bėrė nė luftėrat ballkanike? Ky ishte Mehmet Akifi, gjeniu shqiptar mė i madh i tė gjitha kohėrave. Ēka rekomandandonte Mehmet Akifi se duhet bėrė menjėherė kur filloj lufta ballkanike? Kėtė e vėrtetojnė burimet e kohės. Vetėm kėto vlejnė, e jo ato se juve u ėshtė thėnė kėshtu e ashtu, se keni lexuar apo botuar njė shleper libra tė shkruara mė vonė sipas ndikimeve tė caktuara ideologjike. Mehmet Akifi u bėnte thirrje ushtarėve tė shkojnė nė Ballkan pėr mbrojtjen e shqiptarėve sepse, siē thoshte ai, ėshtė “vendi i tė dashurve etėrve tanė.” Ja se ēka shkruante Mehmet Akifi mė 17 tetor 1912, vetėm 9 ditė pasi filloj lufta ballkanike, nė kohėn kur Ismail Qemali vraponte pas karriges sė ministrit tė jashtėm osman dhe mashtrimeve tė Austro-Hungarisė:
Lexoni me vėmendje sepse ėshtė mė e dobishme dhe vertetė se njė shleper libra tė historianėve “gllupa” shqiptarė!
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Azem Bajtas ja dhane serbet Shoten grua e nacionalistit shq.
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: