AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Shkurt Syle Muja

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13730
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Shkurt Syle Muja   Mer 27 Jan - 17:57

Ky ishte rezultati mė madhėshtor i kėtij shekulli qė shqiptarėt dėshmuan se vendosin vetė pėr fatin e tyre nė tokėn e ballkanike jo si deri dje kur “Greku e caktonte rrobaqepėsin”, “Franca e priste materialin” e “Serbia e qepte rrobėn shqiptare pėr interesin e saj”. 


 Kongres, ta bėjmė sė bashku edhe formalisht kėtė Bashkim Zyrtar, tė gjithė po presin nga ne edhe miqtė tanė. Arritėm deri nė ditėn, kur sot, si kurrė mė parė, jemi nė gjendje hapur t’i themi gjėrat shtruar. Sot nuk kemi mė pushtues, mundemi aty tė kemi shpirtrobėr, besa dhe tė vendosim ne vetė e me tė tjerėt pėr fatin e historinė tonė, histori qė deri mė sot ēdoherė na e bėri dikush tjetėr.

 nė shpinė tė Kosovės u pasuruan nė mėnyrė marramendėse individė qė dje ishin me xhepa tė shqyer. Kėta i kanė emrat e mbiemrat, kėta nuk e pranojnė fajin se kanė hyrė shumė thellė, jo vetėm pėr para tė keqpėrdorura, por dhe nė vrasje tė njerėzve “atdhetarė e spiunė”. Bashkimi i shoqėrisė civile, organizatave e “Lėvizjes pėr Bashkim”, Lėvizja “Gjyqit”, organizata e grave, Lėvizjet studentore, qė tė ndihmohet Lėvizja e formuar “Vetėvendosje”



Kushtuar Pranverės Studentore 1981)

Populli nuk i harron dėshmorėt e vet dhe tė gjithė ata qė u persekutuan dhe kontribuuan pėr lirimin e Kosovės nga pushtuesi serb, socializmi sllav, nga ajo metodė (sui generis) e atij monizmit ideologjik hipnotizues, qė edhe sot e kėsaj dite po vret shqiptar. Pėr pranverėn 1981, gjatė kėtyre viteve u shkrua e po shkruhet, ėshtė thėnė e po thuhet, 


Lėvizje tė qėllimta shqiptare, 
Lėvizje spontane shqiptare, 
Lėvizje tė hershme shqiptare, apo tė parakohshme

1. Lėvizje tė qėllimta shqiptare

Nė kėtė lėvizje tė qėllimtė shqiptare, me njė mendim tė caktuar dhe tė qartė pėr heqjen e pushtuesit nga trojet tona e qė qėllimin e tyre e dėshmuan edhe me jetėn e tyre, me persekutimet e tyre, ishin: studentėt, nxėnėsit, minatorėt e tėrė Kosovės, si dhe disa intelektualė. Kėta i dhuruan pranverės kosovare



 Lėvizje spontane shqiptare

Pėr kėtė vlerėsim tė lėvizjes spontane studentore tė vitit 1981, mbeten dhe radhitėn ata qė i pėrkrahėn demonstratat moralisht, por nuk morėn pjesė drejtpėrdrejt, dhe vėrtetė u munduan qė tė mos i dėnojnė, edhe 



3. -Lėvizje tė hershme shqiptare, apo tė parakohshme
apo demonstratat e parakohshme. 

Nė kėtė strukturė tė kėtyre vlerėsimeve atėherė, dhe veprimeve, u radhitėn ata “intelektualė” qė standardėt e tyre familjare e kishin rregulluar deri nė njėfarė niveli. Nėpėr kėndet e zyrkat e odat e tyre familjare, nė atė kohė ishin tė vendosura e qėndisura mė emblema (dekorata) e simbole tė atij “vėllazėrim–bashkimit” shqiptaro-sllavė



Syle Mujaj Nė mėnyrėn mė tė vrazhdė, kurrė nuk u cek emri i iniciatorėve apo tė pėrsekutuares, tė madhes Have Shala, mbeti “pajtimi si mos tė ishte si njė element i njėjtė, po si ish burgjet tona, si njė lloj “historie e mirė qė na ishte njė herė”, por nuk u shfrytėzua as nuk u ushqye, si pėr inat tė vet shqiptarėve; u thyen iniciativat e pajtimeve, dhe, sa pėr sy e faqe, mbeti vetėm emri njė plakut tė dashur dr. Anton Ēeta, (mė kuptoni se edhe kėtė e kishin hequr, mos tė ishte frika e lakuriqėsisė sė tyre politike). 

Syle Mujaj Nė mėnyrėn mė tė vrazhdė, kurrė nuk u cek emri i iniciatorėve apo tė pėrsekutuares, tė madhes Have Shala, mbeti “pajtimi si mos tė ishte si njė element i njėjtė, po si ish burgjet tona, si njė lloj “historie e mirė qė na ishte njė herė”, por nuk u shfrytėzua as nuk u ushqye, si pėr inat tė vet shqiptarėve; u thyen iniciativat e pajtimeve, dhe, sa pėr sy e faqe, mbeti vetėm emri njė plakut tė dashur dr. Anton Ēeta, (mė kuptoni se edhe kėtė e kishin hequr, mos tė ishte frika e lakuriqėsisė sė tyre politike). 

Ky ėshtė mesazhi i zemrės se plagosur tė njė tė burgosurit tė burgut tė Nishit 1981-1990. Rroftė Shqipėria etnike e bashkuar! pjesė e vuajtjeve shqiptare, periudha 1981-1990 tė thuash se po mbetet vetėm nė histori, mbi kėtė shtresė u kėrkua ēdoherė, por nė tė njėjtėn kohė edhe u shkel, kėrkoi nga populli ynė vetėm njė gjė, atė logjikėn, qė sot i duhet kėtij populli. 




Kosovės janė vetė dėshmitarėt e urtėsisė e tė menēurisė apo ajo fjala ime e stėr-pėrsėritur “se i burgosuri politik i Kosovės nuk vret as spiunė as atdhetarė nė popullin e vet”, por kėrkon vetėm drejtėsi e ligj pėr tė padisiplinuarit apo matrapazėt e popullit tonė. Pėrshėndetje e shpresė pėr bashkėpunim pėr hirin e vuajtjeve tė popullit tė Kosovės sot Sovrane tė njohur zyrtarisht mbi 70 shtete botėrore drejt zgjidhjes se padrejtėsive nė kombin tonė. Interesant do tė ishte tė grumbullojmė tė dhėnat pėr ish-tė burgosurit politikė, biografitė e tyre, p. sh. ta njohim filanin e fistekun; kėshtu dalė ngadalė deri me 2011 do tė ishim me tė pasur si popull i vuajtur qė po i realizon tė drejtat e veta si popujt e tjerė tė qytetėruar, na takon vetė nė transparenca, tė dihen kėto tė dhėna elementare deri sot unė i posedoj afro 5000 kartela me njė pasuri historike brenda tyre. t’i mbledhim edhe do tė tjera s`prish punė, por ndreq punė, sidomos sot kur po oshtinė nga populli, qė po kėrkohet drejtėsia e ligj. Pėrshėndetje, mbes me shpresė qė nė njėrėn nga mbledhjet e Sofrės parlamentare; nė njė minutė heshtje, tė pėrkujtohen ata qė nuk janė me nė mesin tonė dhe nė mėnyrė zyrtare tė na "hiqen prangat dhe ato nenet e asaj ish-Jugosllavie; neni 136 lidhur me nenin 114 si kundėrrevolucionar dhe nacionalist", qė edhe ne tė jemi tė lirė ta themi tė vėrtetėn tonė tė asaj periudhe 1981-190
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13730
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Shkurt Syle Muja   Mer 27 Jan - 18:40

ne kėrkojmė qė tė flasim dhe tė hapet periudha 1981-1990, qė prapė mbetėm nė njė maksimė timen mund tė jetė pak e zgjeruar "se i burgosuri nuk vjedh as nuk vret as spiun as atdhetarė", nė kėtė fjalė kam pak vėrejtje na disa miq tė mijė, por prapė mbetėm kryeneē kuptohet pėr periudhėn 1981-1990. Lus tė gjithė tė burgosurit si pjesė e vuajtjeve tė Kosovės martire tė bashkėpunojmė, e tė gjitha vlerat tona t’i tubojmė nė Shoqatėn e tė burgosurve politikė tė Kosovės /SHBPK/, 


E 1981-ta sot ka mbetur vetėm histori /bile e lavdishme/, qė duhet tė flasim pėr kėtė periudhė, edhe nėse dikujt i pengon, qė, sė paku, ta dinė “hienat e sodit apo tė djeshmit”, 



si Florini, si Hysa, si Azem Shkreli, vėllai Ymeri, apo shoku im i vuajtje Martin Quni, qė ėshtė njė rast i veēantė; veē njė ngjarje interesante qė ndodhi nė burgun e Nishit me mikun Martin; shih ēfarė humori tė zi; deshėn drejtoria e burgut ta luajnė: Martini katolik e shumica tjerė ishim, kinse kėsi lloj myslimanėve. Shumicėn e lėshuan tė dalin tė punojnė, ndėrsa Martinin e lanė nė izolim, dhe nga propaganda e drejtorisė pėrmes shqiptarėve tanė tė veprave ordinere, lėshuan propagandėn brenda mureve tė Kampit tė Nishit: “Se tė gjithė myslimanėt punojnė e katolikun e kanė lanė brenda”. Ha ha ha, ishim unė, miku tjetėr Gani Krasniqi e Hydajeti qė e shpejtuam dhe ua mbyllėm gojėn ordinerėve tanė, dhe me njė grevė tė vogėl urie, u kthyem nė izolim ta shoqėrojmė vėllanė tonė 



****** 
Sa ēudi Sot nė Parlamentin e Kosovės u cek edhe njė herė, pėr tė drejtat e tė burgosurve politikė tė Kosovės, ishte njė krahasim i mirė kur "u cek se nėse dikush nė luftė e ka humbė sytė dhe shėndetin, mund tė krahasohet me njė tė burgosur qė i ka humbur sytė dhe shėndetin", sa mirė tė flasėsh pėr martirėt, por duhet tė flasim edhe pėr tė gjallėt" kjo sa duket nuk po i pėlqen qeverisė nė Pushtet, le tė hapet edhe kjo temė



Lugano, 10. 12. 2009 

Ky shkrim sė pari u dedikohet Prindėrve tė mi Mehmet e Hajrije Mujaj, vėllezėrve e motrave Ju dedikohet Familjes time te ngushtė Fetijes qė me priti si shumė e shumė femra shqiptare qė i priten tė dashurit e vetė, ky shkrim ju Dedikohet Fėmijėve tė mi Fjollės, Vesės e Blini:


 Paska ndodhur atė ditė, nė njė dasmė tjetėr dhe si zakonisht policia serbe i paska maltertuar dasmoret, kėshtu na erdhi lajmi edhe ne, nė grykėn e Rugovės!!?. Vaj halli thanė tė shkolluarit duhet ta heqim e flamurin, e mos tė bėjmė probleme, tė pa shkolluarit ia priten po ju deri tash u thirret nė tradita e tash ēka u be me ju e ku me i lėne traditat, a nuk po ju vjen turp para shkollės se juaj, ia kthyen tė pa arsimuarit tė arsimuarve tė Rugovės, Ata, u skuqen pak, “por prapė me atė mjeshtrin e politike sė shkolluar deri diku asaj jugosllave”, morėn forcėn e thanė: 
Ne mund ta mbajmė flamurin deri nė krye tė qytetit, por aty ta heqim. tė pa shkolluarit e Rugovės qė nuk ishin pak ishin afro 300 burra nė krahasim me tė shkolluarit 5 apo 6 veta ia nisen me qeshe me zė. kjo ishte ngjarje e vėrtetė qė ndodhi nė vitin 1991 nė njė dirsem tė Rugovės ku isha pjesėmarrje unė i drejtpėrdrejte ku edhe sot shpesh qeshem, me veten time se si mundet tė ndodhe njė gjendje e humorit kaq tė zi dhe kaq kontradiktor nė mes tė asaj qė mendonim se ėshtė e mira dhe asaj qė nuk e vlerėsonim kurrė. le tė mbetet vėrejtje pėr herėt tjera, se shkollimi i keq ėshtė me i dėmshėm se sa mbetja nė Tribu apo tradite. 

  Xhavit Halitin


Mbetet edhe sot enigmė lėvizja e Xhavit H., i cili me atė qyrkun e zi e tė gjatė deri nė fundin e kėmbėve, herė shihej nė kėndin mbi karriget e koncertit e kur dolėm ishte afėr grupit tė policisė qė na dėrmoi atė natė prishtinase tė veēantė. mos u harroftė ajo natė qė pati shumė gėzime e nė fund e paguam me kėrbaē policie. .



 E dhe sot kur e pyes ndonjė shok mė thotė e dije Sylė, por ky ka punuar e po punon shumė. !!!, shtrohet pyetja, por pėr kėnd po punon ky njeri vazhdimisht pa u ndalur sa nė atė sistem tė okupatorit e tash nė krye tė popullit tė ēliruar. po po punuaka shumė qyrku i zi. I mbetet historisė ta dėshmoj edhe ketė margaritar tė veēantė tė pėrzierjes se kėsaj gjallese nėpėr tė gjitha, porėt dhe problemet e lėvizjes shqiptare? qė disa edhe nga shokėt e mi tė vuajtjes se burgut me thonė “se po e dijė po Xhaviti. po punon me shumė se tė tjerėt” e unė mbetem ti pyes se pėr kėnd punon me tė vėrtetė Xhaviti. apo Zeka si e paskan quajtur nė Zvicėr.





Demostratat












Syle Mujaj 11-26 mars 1981 

Dalja jonė nė pėrgatitjen e marshimit pėr qytet ndodhi tė merkurtėn me 11 mars aty nga ora 17 h. thanė se i paskan thyer pjatat e nė grumbullimin afėr semaforėve te qebaptorja “Palma” pritem bukur shumė qė tė kemi lėvizjen tonė tė organizuar, njė grup i ndarė nga ne tė ēilet shkuan nė drejtim tė Institutit Albanologjik, qė nė fillim hasen nė ndeshje me policinė e cila kishte qenė e kamufluar aty afėr nesh. Lėvizja jonė nė drejtim tė qytetit si dhe brohoritjet Unitet, Duam kushte mė tė mira, Bashkim–bashkim, mbas takimit tonė me sa mė duket Muhamet Mustafėn /ishte nė njėrėn kėmbė i ēalė/, mos kuptimin e tij nga ana jonė masa e studentėve u ndez dhe nė drejtim te Hotelit Grand kur para disa ditėsh kishte qene Stane Dollanci i ftuari i Mahmut Bakallit, e nė konteinierėt e hedhurinave tė Hotel Grandit, na thanė se janė tė hedhura me qindra pula tė pjekura qė ju paskan tepruar gjate festės se tyre. Kėtu studentet brohoriten parulla nė kurriz tė Mahmut Bakallit dhe shėrbėtoreve tė tij. Afėr reklamave tė filmave te tre sheshinat studentet thyen pllakatet e filmit, pornografik qė shfaqej atė mbrėmje. 
Turma e tyre pranė fakulteteve dhe institutit albanologjik u ndaluan dhe filluan tė kėrkojnė qė dikush nga kryesia e Kosovės tė vinte, nė trafo e semaforėve doli dhe miku im Ali Lajqi e qė ju drejtua masės: Me fjalėt: se cili ėshtė qėllimi i juaj ēka doni edhe unė jam me ju nėse doni po nisemi nėse doni po qėndrojmė. Masa brohoriti e i tha qė ne dėshirojmė qė tė shkojmė pėrsėri nė qytet drejte komitetit krahinor e nėse nuk vijnė kėtu kryesia e Kosovės tė na pretė atje, Aliu vetėm pėrshėndeti iniciativėn qė me shpresė se mbas pak kohe do tė vinte ndokush nga kryesia, Nė ato momente thanė qė erdhėn nė ballė tė tyre ishte Pajazit Nushi i cili me interesim i dėgjoj tė gjitha kėrkesat e asaj mbrėmje, vėrtet ai u shprehte mirė, dhe kėrkoj nga ne qė tė caktohemi njė grup i studentor dhe mund tė shkojmė nė komitetin krahinor, por gjendja e krijuar nga njė grup i policeve qė i kishte dėmtuar grupin qė kishte tentuar tė kalonte mbas Institutit Albanologjik i prishi fjalėt e marrėveshjes dhe masa ju drejtua Ali Lajqit qė tė nisemi pėr qytet. Aliu mbas sa e sa fjalėve tė urtė u tha masės se nėse jeni dakord ti jepni “Vurmak” edhe unė nuk po ju ndahem po nisemi. 
Ne atė momente nė rrethin tonė afėr qendrės se studentėve veē filluan tė dukeshin vetura tė policisė, e ku studentet filluan tė revoltohen, filluan brohoritje tė zhurmshme Unitet, Bashkim, poshtė udhėheqėsja jone servile, na tradhtuan, na rrethuan. Masa filloi tė lėvizjes nė mėnyrė tė ērregulluar ne pamė se nga njėra veturė afėr mezes se studentėve doli njė grup i policeve tė cilėt u drejtuan nga ne, me veti kishin armatim. 
Nuk kaloi shumė kohė kur ne e pamė afėr policit mikun tonė Ibrahim Nikqin i cili ia mori revolen, e nė kacafytje me tė nė veturėn e tij 101, kolegu i tij deshi ta vrasė Ibrahimin, ky e vėrejti dhe shtiu nė drejtim tė tij, polici mbeti i plagosur, ne i ndihmuam Ibrahimit dhe shkuam nė drejtim tė veturės 101. Policet i lanė makinėn dhe armėt e ikėn nė drejtim tė qytetit, mbas pak u morėn edhe i plagosurin me ambulancėn e spitalit. Ishte ora 12. 30 minuta kur nė qendrėn e studentėve ndryshoj ēdo gjė kush po vinte e kush po dilte, pėr ēdo gjė lajmėronin studentet nėpėr vazhdonnnnnnnnnnnnnn
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13730
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Shkurt Syle Muja   Mer 27 Jan - 19:04

Rasti me eklatant dhe interesant ėshtė rasti im kur unė nga dita e diele e data 14. 03. 1981 largohen nga qendra dhe shkoi pėr Pejė. Ky rast i lėvizjes time me kalohet nė njė kurdisje tė llojit tė veēantė “se kinse unė paskam shkuar e paskam fjetur te burri i tezes njė farė R. N. , dhe tė nesėrmen nė nisjen pėr Rugovė, tek jam ndalur nė krye tė qytetit dhe paskam hy nė Patrikanėn e Pejės dhe ia paskam dhėne zjarrin”. Ky rast do tė bisedohet edhe me vonė se si u zbulua se kush e pėrgatiti ketė shpifje tė llojit tė veēantė. qė nga e hėna data 16 mars 1981 ne tė gjithė: Unė, Aliu, Riza, Abdullahu, Ibrahimi, ishim vazhdimisht sė bashku nė ēdo lėvizje e veprim, dhe ku herė mbas here na mbėrrinin informata se kush hyri e ku e kush doli nga qendra kuptohet pėr atė pjesėn e veēantė tė atyre civileve policor, qė edhe ata nė tė vetėn kontribuonin pėr klasėn e tyre. Gjendja nė qendrėn e studentėve sa vihej e ashpėrsohej, ne nuk dilnim me nga qendra e studentėve, takimet tona nisen ta zgjerojnė numrin e bashkėbisedueseve si me Bajram Kosumin, Demetrio Patituqin, Kostas Mizisin, Hamdi Hajdinin, Muhamet Pepshin etj.


Ne pėrpilimin dhe shkrimin e afisheve apo pllakateve u ngarkuam kolektivisht Hamdi Hajdini e unė, ku dhe rregullimi i tyre nė ēarēafėt e qendrės se studentėve, si dhe emrat e parullave qė duhej tė shkruhen: “Unitet”, “Bashkim”, “Trepēa punon e Beogradi ndėrton”, ”Lironi shokėt nga burgu”, “Poshtė borgjezia”, …, te gjitha duheshin tė merreshin dhe tė vendoseshin nėpėr bele /brezat/ te trupi tonė, poshtė pantallonave tė secilit dhe kur tė jepet sinjali tė nxirren nga beli e tė qiten nė opinion publik.



Fjalėt e Prof. Gazmend Zajmit e tė Pajazit Nushit ishin fjalė tė sinqerta dhe thanė: “Se tani po e kuptojnė vėrtet qėllimin tonė, ėshtė punė e vėshtirė e dali faqebardhė”. Mbas kėtyre fjalimeve erdhi edhe Azem Vllasi i cili me atė qeshjen e tij karakteristike jugosllave, na pyeti se a mos jemi kundėr rrugės se Titos, nėse mendoni kundėr gaboni, dhe do tė pėsoni, fjalėn e tij e ndėrpreu masa studentore duke i thėnė se edhe ti je student i kėtij Universiteti dhe si nuk tė vjen keq ta pėrmendesh Titon kėtu, rasti u ashpėrsua dhe kur nė hapjen e njė korridori u dėgjuan fjalėt qė ju drejtuan Azemit: Ti ke qenė i caktuar ti kundėrvihesh Limanovskit e ti nė mėnyrėn me djallėzore e ke pėrkrahur atė nė ndėrrimin e emrave shqiptare nė atė Maqedoni”, ky qė e pyeti Azemi me vonė kemi dėgjuar se paska qenė studenti shqiptar Bardhyl Mahmuti. Mbas kėtij fjalimi foli dhe njė studente nga ana e Pejės sa duket Fate Zymberi. Fjalimet nuk ishin tė logjikshme tė Azemit dhe pyetjet e studentėve sa vijoshin e ashpėrsoheshin, Azemi filloi tė djersitet lypte cigare, sa mė duket Hamdi Hajdini i ofron njė cigare “Drinė”, /bie fjala pėr ketė se sa e sa herė Azemi i ka cekur duke thėne se i paskan dhėne studentet cigare “Kent”, ishte “Drine”/. Nuk me kujtohet, por dikush nga studentet VAZHDONNNNNNNNNNNN



Akuza per kalljen e partiarkales se pejes


ti duhet qė nga nesėr tė gjendesh nė sigurimin e Pejės dhe tė hetohet rasti yt me ne detaje. Ne i kemi njerėzit tanė qė e kanė vėrtetuar lenden tende e ata janė babai i O. me mikun e vet Bajram Dreshaj. Ishte muaji i dytė qė unė ēdo natė merresha nė pyetje pėr ketė gjė, sonte kuptova se me siguri diē e tmerrshme po me pėrgatitej nga Peja ime nė krye me Bajram Dreshaj. 
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13730
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Shkurt Syle Muja   Mer 27 Jan - 19:52

Ne gjykimin e Grupit tė studentėve tė marsit 1981 nė fillim ishim katėr vetė: Unė, Ali Lajqi, Riza Demaj e Bajram Kosumi, me vonė si mbas Mahmutit e Dollancit duhej 9 apo 11 veta, nuk u ndalen as kėtu i grumbulluan 21 persona studente dhe dėnimet ishin aso mė tė rėndat qė mund tė ketė kush nga 6 deri nė 15 vite burg. Me Aktgjykimin e madh me 125 faqe material.



Tė gjitha mi tha siē i thash, por asnjėrės nuk ju besoja, deri sa vėrtet u lajmėrua se Mustafa Sefedini ka dhėne dorėheqje. Dhe se procedura e hetimeve tash e rregulluar ėshtė se do tė ngarkohem me nenin 136 lidhur me 114 si kontrarevolucionar, nacionalist, irredentist, separatist. Akuzat ishin tė ndryshme nė elementin e eliminimit tė njerėzve si shembulli banal, se si nė njė ish bisede diku nė vitin 1979 kur nė njė sheqeri paskam biseduar se Ibish Mujės, /studentit tė pėrjetshėm/, Zukė Dajakut e Xh. do u dashka pak me u a pre veshėt si nė kohėn e Azem Bejtes, se po sillen si tė pa disiplinuar nė qendrėn e studentėve, /te gjitha kėto akuzime na vinin me shkrim me emrat e eliminimit tė kėtyre personave, qė mė siguri janė edhe sot tė shkruara nėpėr arkivat e gjykatės komunale apo po ta pyesim Metush Sadikun e Orhan Rekathtin e dinė se ku janė. 





Ne ishim pra tė akuzuar me shkrime fallco si “terroriste”, ku ky shkak i shpifjeve apo kurdisjesh nga “baci” Mahmut & Company na i ndryshuan edhe nenet e ligjet, na bėnė tė rrezikshmit e vėllazėrim–bashkimit apo shkatėrrues tė vetėqeverisjes Jugosllave. 
U bė e interpretuar shumė serioze dhe me arsye tė madhe rrezikshmėrisė pėr qytetarėt e dhe pėr vėllazėrim–bashkimin e asaj Jugosllavie. Dėnimet tona ishin drakonike, tė mėdha, nga 6 deri nė 15 vite burg tė rėndė, gjykimi zgjati tri ditė ku nėn kordonėt e kolonave policeske tė lidhur nė pranga u niseshim e vinim nga gjykatorja. Me gjykatės hetues Metush Sadikun, Gjykatė vėllazėrim–bashkimit s tė gjykimit Orhan Rekathatin me njė prokuror . Kolė Shala, /nėse nuk gabohem/ !!. prapė po e ceku se kurdisja e tmerrshme e veprave jo tė bėra qė me kushtoj shumė me maltretimet fizike psikike, e shpirtėrore ishin e mbeten tė pa justifikueshme edhe sot e kėsaj dite 



u dėgjua njė zhurmė e makine qė vinte nė drejtimin tim, thash se tash tek ėshtė rendi im tek erdhėn, dhe vėrtet erdhėn mu afruan, prisja diēka tė keqe, ata me dhanė urdhėr ti marrė krejt rrobat dhe tė nisesha me ta. U nisa nuk kishte as njė fjalė apo veprime tė tjera, kalonim rrugėn qė e kisha bėrė para sa ditėsh i afroheshim kampit tė burgut, nga distanca vėrejta disa silueta njerėzish qė ishin afėr burgut sa vinte e i dallova, ishte Hysen Gega, Kadri Llugaliu e Profesori Hasan Ukhaxhaj, me ta ishte edhe mizori i tmerrshėm inspektori Nesha i cili na pėrcolli gjatė krejt burgut tonė. 
Zbrita nga Xhipi dhe u bėra sė bashku me ta, mbas sa e sa minutash heshtje, dėgjuam fjalėt e inspektorit Nesh i cili tha nė mėnyrėn e vetvete zakonshme: “Mersh”, largohuni e ikni nga kėtu shkoni, jeni tė lirė, . Ne u nisėm nuk e dinim as nė cilėn anė ishte qyteti i Nishit, 



E gjetėm edhe stacionin e autobusėve, ku edhe kėtu duhej tė ruheshim e mos tė binim nė syrin e tė tjerėve, tė fshehur mbas disa ndėrtesave, unė e Hyseni u nisėm pėr nė stacion ku afėr ishte njė byrektore ku menduam se pa dyshim do tė ishte shqiptar, ju afruam dhe pėrshėndetem, i treguam gjendjen tonė dhe i treguam se kah po shkonim. Burektari vėrtet ishte shqiptar nga Dibra qė as sot nuk na kujtohet emri i tij, i cili na e dhuroj nga njė byrek, dhe na ndihmoj nė nxjerrjen e katėr biletave tė autobusit Nish-Prishtinė, ky rast mbeti i veēantė kur dihej se ne mbas tė thuash 10 viteve dolėm nga tmerri i burgut tė leckosur e pa asnjė dinar tė asaj kohe nė xhepat tanė. Nga pasditja e orės 14. 00 h. u nisėm pėr Kosovėn tonė tė dashur, shikonim nėpėr dritaret e nuk flisnim fare me njėri tjetrin. nė Prishtinė mbėrritėm nga ora 18. 00 h. Ishim tė gėzuar, por gjendja jonė ishte e lodhur aq shumė sa nuk e pėrjetuam ashtu si na e thoshte vetė shpirti ynė. 



Ne pritje shih ishin policėt shqiptar tė cilėt nė ndryshim nga viti 1981 kishte ndryshime, na priten me buzėqeshje e na ndihmuan qė tė merrnim biletat e rrugėtimeve tona nė drejtimet e shtėpive tona. 
Ne ora 20. 00 h. Ne morėm autobusėt pėr qytetin tonė tė Pejės gjithashtu edhe Hysen Gega pėr Suharekė e Kadri Llugaliu pėr Podujevė, Unė e Hasan Ukhaxhaj hipėm nė autobusin e fundit qė ktheheshin studentet pėr nė shtėpi. Befasia ishte e madhe kur nė rrugėtim dikush nga studentet na pyeten se kush jemi dhe ju treguam e nga aty filloi ahengu i veēante i muzikės dhe i pėrshėndetjeve qė pėr ne mbeti njė pritje e llojit mė tė dashur mbas 10 vjet burg e kur kthehesh nė popullin tėnd. Gėzimi nuk u ndal edhe nė qytetin e Pejės kur nė vend qė tė shkonim nėpėr shtėpitė tona ne u ndalėm nė njė lokal tė muzikės edhe autobusi sė bashku me krejt studentet e me ne. 



Nė ora katėr tė mėngjesit ne tash kėrkonim se kush mund tė na ndihmon ti gjejmė shtėpitė tona, sepse nuk e dinim se ku janė, rasti im qė nga para 10 vitesh familjaret e mije kishin ndryshuar nga vendi nė vend e nuk mund ta dija se ku e kam shtėpinė. 
Sė pari e dėrguam deri nė fshatin Carrabreg profesorin Hasan Ukėhaxhaj, e aty nga ora 05. 30 minuta mbėrrimė nė lagjen Dardania pėr mes djalit tė dajės Lulėzim Kurtaj nė shtėpinė time te prindėrit e mi. 
Skena ishte dhe mbeti pėr kujtim jete qė kur u afruam i thash Lulit qė tė mos e kuptoj nėna ime qė kishte probleme shėndetėsore qė unė isha aty. 
Luli kaloi murin e shtėpisė dhe mua me la mbas murit kur Baci e dada i thanė se ēka ėshtė bere, a dini ndonjė gjė pėr Sylen, mbas tyre aty ishin edhe shumė shok e shoqe qė njėherėsh kishin ardhur pikėrisht pėr mua, sepse ishte lajmėruar se janė lėshuar tė burgosurit ishin atė natė aty Xhevat Zekaj, Bedri Bajarami motra e Hydajet Hysenit e tė tjerė. Dada pyeste e pyeste Lulin e unė i shtanguar mbas murit nuk lėvizja dot. Luli i tha se sa duket ėshtė lėshuar Syla Dada i tha se ku ėshtė dhe i ra tė fiket, atėherė unė dola qė nga mbas murit e pėrqafa dhe e kėndella dhe u bėra me familjaret e mi dhe me shokėt e pritjes. 
Isha tashme nė familjen time mbas 10 vitesh, i gėzuar, por edhe i trullosur nga njė skenė e dashur,



e ku kaloi afėr njė muaj qė tė unė kishte humbur gjumi, ushqimi, sepse isha i mbushur nga vizitat e mėdha qė me mahniten, erdhe nga tė gjitha trojet tona, nga tė gjithė njerėzit e qėllimit tė mirė, qė edhe sot me mbetet njė vizitė e madhe vetėm me qėllimin kombėtar, dhe e njė vullneti tė veēante pėr kokėn time, mbas 10 vitesh burg.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Contenu sponsorisé




MessageSujet: Re: Shkurt Syle Muja   Aujourd'hui ą 7:37

Revenir en haut Aller en bas
 
Shkurt Syle Muja
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: