AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Napolon Banoparta,nga Korzika,arberesh

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Napolon Banoparta,nga Korzika,arberesh   Dim 20 Mar - 10:27

[ltr]
[size=12][size=13][ltr]
[size=12][size=13][ltr]
[size=12][size=13][ltr]
[size=12][size=13][ltr]
[size=12][size=13][ltr]
[size=12][size=13][ltr]
[size=12][size=13][ltr]
....................

[size=13]--------------------------------------------------------------------------------------------------------- 

Land of Eagles-ΤΟ ΒΙΒΛΙΟ ΤΟΥ ΑΓΓΛΟΥ ΣΥΓΓΡΑΦΕΑ ΣΧΕΙΚΑ ΜΕ ΤΗΝ ΑΡΒΑΝΙΤΙΚΗ ΚΑΤΑΓΩΓΗ ΤΟΥ ΜΕΓΑ ΝΑΠΟΛΕΟΝΤΑ
Determined to discover the Albanian that lies behind so many stereo types and preconceptions, Robin Hanbury-Tenison and his wife Louella crossed the country on horseback, from Theth in the north to the border with Greece in the south. In the footsteps of Byron, Edward Lear and Edith Durham they cros…
books.google.fi 
-------------------------------------------------------------------------------------------------------- 
1. Napoleon I, Emperor of the Arberore and King of Italy
(1769–1821)
O MEΓΑΣ ΝΑΠΟΛΕΩΝ , ΟΙ ΓΥΝΑΙΚΕΣ ΚΑΙ ΤΑ ΑΡΒΑΝΙΤΙΚΑ

[/ltr]
[/size][/ltr][/size][/size][/ltr][/size][/size][/ltr][/size][/size][/ltr][/size][/size][/ltr][/size][/size][/ltr][/size][/size][/ltr][/size][/size]
[size][size][ltr][size][size][ltr][size][size][ltr][size][size][ltr][size][size][ltr][size][size][ltr][size][size][ltr][size][size][ltr]


Καποτε ρωτησανε τον Μεγα Ναπολεοντα πως συμπεριφερεται στις γυναικες και στο στρατο του? Και ο Ναπολεων τους απαντησε
'Οταν ομιλω με γυναικες τις ομιλω Γαλλικα και στον στρατο μου Αρβανιτικα που ειναι γλωσσα αντρικη
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

NAPOLEONE BONAPARTI NJE PERANDORE SHQIPTAR I FRANCES
ME PREJARDHJA ARBĖRESHE!
(Fakte te reja)
Adolf Thieres ishte personalitet i shquar i kohės se tij, historian i dėgjuar francez i cili ka shkruar dhe historinė e revolucionit francez dhe qė mė vonė u bė President i Francės. Nė kujtimet e tij, Adolf Thieres shkruan: Kur Josef Bonaparti, vėllai i madh i Napoleon Bonapartit u bė mbret i Napolit mė 1806, shqiptarėve tė Napolit qė shkuan pėr t'i uruar mirėseardhjen u tha: Edhe familja Bonaparti ėshtė me origjinė arbėreshe.
Mbi origjinėn e familjes Bonaparti shkruan edhe profesor Robert d'Angely me origjinė nga Korsika nė veprėn e tij 'Enigmat e origjinės sė racave dhe tė gjuhėve tė pellazgėve, arianėve, helenėve, etruskėve, grekėve dhe shqiptarėve'. Libėr prej 7 vėllimesh dhe i arrirė pas mbi 30 vjet punė. Nė faqen 113-117 shkruan se Napoleon Bonaparti ishte shqiptar ashtu si ishte Aleksandri i Madh dhe Skėnderbeu. Ky profesor i dėgjuar korsikan shton se mbiemri i vjetėr i Bonapartit ka qenė 'Kalė-miri' dhe jo Kalimeros, ana e mirė si e bėnė grekėrit per shkak te mos shqiptimit te shkronjes "ė".Kur shkoi ne Itali,ne ishullin e Korsikes mbiemri i familjes Kalimeros (greqisht: ana e mire) u be Buanaparte (italisht: ana e mire) Pasi Korsika ra nen sundimin francez, francezet ndryshuan toponimet e ishullit por edhe mbiemrat e banoreve per ti bere te tingellonin me franceze.Keshtu mbiemri Buanaparte ndryshoi ne Bonaparte.
ENCIKLOPEDIA GREKE
Sipas enciklopedisė sė madhe greke 'Piros' vėllimi i tretė, Athinė 1929, faqe 413-425, thuhet se: Shtrirja e shqiptarėve nė drejtim tė Peloponezit (Moresė) ėshtė zgjeruar nga shekulli XIV. Sipas kėsaj enciklopedie, nė Peloponez u krijuan krahina banimi tė reja si: Mani, Bardhunja, Lala, Filati, Hekali, Lopėsi. Edhe sot dihet qė njė lagje e Himarės ėshtė shpėrngulur nė krahinėn e Pelopenezit dhe krijuan Manin. Shqiptarėt qėndruan nė Peloponez (nė More) rreth grekėrve dhe mbiemri i Napoleonit (Kalė-mirė) ėshtė kuptuar shtrembėrisht nga grekėrit nė kallomeros (ana e mirė).
Me zbritjen e vazhdueshme tė ushtrive tė panumėrta osmane nė Peloponez, njė pjesė e shqiptarėve u largua nėpėrmjet detit drejt Italisė sė Jugut e arritėn deri nė Korsikė. Stėrgjyshi i Napoleon Bonapartit, sipas shpjegimeve qė i jep ish-presidenti francez Adolf Thiers, ishte me origjinė nga njė fshat i tillė arbėresh i Korsikės.
Edhe avokati i dėgjuar korsikan, mbrojtės i Gjergj Dimitrovit, nė gjyqin e Laipcigut, De Moro Xhaferi ka qenė nga njė katund arbėresh. Kjo faktohet nga vetė goja e tij kur iu pėrgjigj jurisė franceze: Unė do tė shkoj nė Laipcig dhe do tė mbroj Gjergj Dimitrovin. Nė qoftė se do tė mė vrasin, haka do tė mė merret si arbėresh qė jam nė origjinė.
Dėshmia mė interesante vjen nga njė aristokrate franceze me origjinė maniote, dukesha D'Abrantes, lindur nė Montpelje me emrin Josephine Permon Stefanopuli de Comene. Ajo vinte nga njė familje me origjinė maniote, e cila pėr shkak tė gjakmarrjeve tė shumta me klanet e fuqishme tė Manit vendosi tė shpėrngulej dhe tė vendosej nė Korsikė, ashtu si shumė familje tė tjera nga Mani, 150 vjet para periudhės sė Napoleonit. Nė kujtimet e saj tė pėrmbledhura nė 28 volume, me titull 'Revolucioni, Perandoria dhe restaurimi', ajo formuloi teorinė e pranuar nga historianėt e kohės tė prejardhjes korsikano-maniote tė familjes Buonaparte. Ishte ajo qė deklaroi se mbiemri Buonaparte ishte njė italianizim i fjalės greke kalimeros dhe se Buonaparte nuk ishte nga Trevizo, por nga Mani. Pėr sa kohė ishte gjallė Napoleoni, ai nuk e pėrgėnjeshtroi tezėn e dukeshės pėr origjinėn e tij.
SHQIPJA DHE NAPOLEONI
Njė nga gjeneralėt mė besnikė tė Napoleon Bonapartit, ka qenė edhe mareshalli Neji. Kur Napoleoni e qortonte Nejin, fjalėt i shoqėronte dhe me disa sharje tė njė gjuhe tė huaj, qė mareshal Neji dhe shokėt nuk e kuptonin. Cila ishte kjo gjuhė? Pėrgjigjia e kėsaj pyetje ėshtė tek vepra e Leo Freundrich, 'Golgota Shqiptare' nė faqen 37.
A E NJIHTE NAPOLEON BONAPARTI HISTORINĖ E SHQIPĖRISĖ?
Nė hartat topografike ushtarake tė tij, trevat tokėsore qė shtriheshin qysh nga Sllovenia deri nė Detin Jon Napoleoni i kishte quajtur Iliri. Edhe sot nė Slloveni mjaft hotele dhe rrugė janė emėrtuar me fjalėn Iliri. Ky perandor i lindur nė Korsikė, konkretisht nė Ajaccio, e ka ditur se shqiptarėt dhe korsikanėt kanė zakone tė pėrbashkėta nė lidhje me besėn, hakmarrjen, mikėpritjen etj. Prandaj pėr tė mbrojtur pėrfaqėsuesit e tij, si Pukėvillin e tė tjerė, nė shtetin autonom tė pashallėkut shqiptar tė Janinės sė Ali Pashė Tepelenės, nuk ishin tė rastit kėshillimet e vazhdueshme qė Napoleon Bonaparti i jepte konsullit tė vet qė tė ruhej nga dinakėritė e Aliut, duke i thėnė: 'Ruaju nė qoftė se nuk ta ka hedhur'. Megjithate ai e ndihmoi Ali Pashanė ne ēdo drejtim shteteror dhe ushtarak.
SI SHPJEGOHEN MASAKRAT QĖ KANĖ KRYER FORCAT FRANCEZE NĖ EGJIPT KU MIDIS TĖ MASAKRUARĖVE KA PASUR EDHE SHQIPTARĖ?
Ushtarėt francezė kanė zhvilluar luftime tė pėrgjakshme me ushtrine osmane, sidomos nė Tabor, gjatė pranverės sė vitit 1799. Gjithashtu, beteja tė pėrgjakshme janė zhvilluar edhe nė ujėrat e Egjiptit nė afėrsi tė Abukirit ku forcat detare franceze, tė komanduara nga admirali Brueys, u ndeshėn rreptazi edhe me forcat detare angleze tė komanduara nga admirali i dėgjuar Orcio Nelson. Nė tė gjitha kėto luftime detare u vra dhe admirali francez Brueys. Edhe nė luftimet tokėsore, francezėt pėsuan humbje tė mėdha nė ushtarė, sepse nuk ishin mėsuar me dherat afrikane. Atje u vra edhe gjenerali i dalluar Kleber.
Forcat ushtarake frenceze, tė egėrsuara, me nė krye gjeneralin Andreossi, kėrkonin me kėmbėngulje tė arrinin fitoren, duke mos kursyer kėshtu edhe masakrat masive. Midis ushtarėve osmanllinj nė Egjipt ka patur edhe mjaft luftėtarė shqiptarė. Ata vazhdonin t“i mbronin me trimėri kėshtjellat qė iu ishin besuar. Komanda ushtarake franceze, me nė krye Andreossin, nė pamundėsi pėr t“i hedhur nė dorė kėshtjellat me forcėn e armėve, u premtoi tė rrethuarėve, luftėtarėve shqiptarė, si tė huaj qė ishin se do t“i linin tė lirė tė largoheshin sė bashku me armėt e tyre, mjaft qė ata tė dorėzonin kėshtjellat. Shqiptarėt e besuan njė gjė tė tillė dhe dolėn kėshtu nga kėshtjellat tė armatosur, por general Andreossi i preu nė besė, i ēarmatosi rrugės dhe njė pjesė tė tyre e pushkatoi nė deltėn e Nilit. Thuhet se Napoleon Bonaparti, kur u vu nė dijeni, e dėnoi pabesinė e gjeneralit tė tij dhe e pėrkufizonte kėtė fitore me masakėr me kėto fjalė: 'Ushtari francez nuk ėshtė mėsuar tė korrė fitoren mbi kundėrshtarėt, duke i mashtruar dhe ēarmatosur nė befasi'. Njėkohėsisht, kėtij gjenerali i mori edhe medaljonin prej gurėsh tė ēmuar qė vetė ja kishte dhėnė.
[/ltr][/size][/size]
[/ltr][/size][/size]
[/ltr][/size][/size]
[/ltr][/size][/size]
[/ltr][/size][/size]
[/ltr][/size][/size]
[/ltr][/size][/size]
[/ltr][/size][/size]
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Napolon Banoparta,nga Korzika,arberesh
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: