AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Eva nuk ishte gruaja e Adamit,pse?

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14281
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Eva nuk ishte gruaja e Adamit,pse?   Dim 19 Juin - 13:39



Adami kishte 175 mije vjet kurse Eva 57 mije vjet.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14281
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Eva nuk ishte gruaja e Adamit,pse?   Lun 20 Juin - 3:11

Published On: 11 Maj, 2016
Debate / Kulturė / Lajmi Levizes |

[size=36]Beteja e perėndive dhe gjigantėve! Shpirtrat kujdestarė tė njerėzimit![/size]






 

Pellazgėt, raca e harruar – Shqiptarėt, baballarėt e Greqisė sė lashtė dhe Europės (3)
AUTOR: EDOUARD SCHNEIDER
Nuk ėshtė i lejuar ta publikojė askush veē gazetės Shqiptari.eu, dhe personit tė lejuar nga autori.
PĖRKTHEU: SEFEDIN KRASNIQI
Kushdo qė do ta lexojė komplet librin e Edouard Schneider mbi Pellazgėt, pėrkthimit tė cilit i kam kushtuar njė kohė tė ēmuar, do tė kuptojė se, pėrveē tė vėrtetės sė madhe qė shqiptarėt janė pasardhėsit direkt tė tyre, tė gjithė emrat e zotave dhe perendeshave greke kanė kuptim nė gjuhėn shqipe. Tė gjithė bijtė dhe bijat e tyre, gjithashtu, kanė emra qė zbėrthehen dhe kanė kuptim vetėm nė gjuhėn shqipe. Emrat e tė gjithė heronjėve tė luftėrave antike kanė emra qė autori me shumė kujdes i ka zbėrthyer nė gjuhėn shqipe. Pra, Pellazgėt flisnin gjuhėn e cila, sipas autorit, edhe sot flitet nė Mirditė (Veriu i Shqipėrisė). Ne, shqiptarėt, nuk jemi bijtė e Evropės, por baballarėt e saj… SK
Pėr t’iu kthyer edhe njėherė origjinės sė pellazgėve, nė qoftė se ata janė nga rrėnja-nėnė e arianėve, ne duhet tė pranojmė se kėta emigrantė pėrfaqėsojnė specien njerėzore qė jetonte nė Evropė, ose tė paktėn nė Gadishullin e Ballkanit, para shfaqjes sė kontinenteve pliocene tė periudhės terciare dhe aty ekzistonte, siē do ta shohim mė vonė, njė vazhdimėsi (tokėsore) midis Azisė dhe Evropės pėrmes kontinentit tė humbur tė Arqipelit.
Pellazgu pra nuk ishte njeri ikaternarit. A ishte pra Antropomorf, Péthicien, Cebienose Semurien? Asgjė dhe askush nuk mund tė na pėrgjigjet. Nata mė e errėt, mė errėt nga tė errėtat, duket se i ka varrosur eshtrat e kalimit tė primatit, stėrgjyshit tonė, nė ato kohė tė trazirave, tė fatkeqėsive qė sollėn rrėzimin apo zhdukjen e kontinenteve tė lashtė, tė cilat pellazgu i ka ruajtur nė kujtesė (mėndje) dhe shfaqja e tokave tė reja mbi tė cilat ky njeri i egėr, babai i racės njerėzore, duhet t’i ketė sjellė nė jetė paraardhėsve tanė.
Po, ky njeri i egėr, i ka nė kujtesė kataklizmat e frikshme tė periudhės terciare, zhdukjen e atyre tokave, qė i morėn me vete nė brendėsitė e zbrazėta tė planetit tonė, tė formuara nga vullkanizmi, kėtė shkaktar tė madh tė ngjarjeve tė brendshme, njerėzit tė cilėt jetonin nė atė kohė dhe baballarėt e pellazgėve.
Ta shikojmė mė mirė mitologjinė dhe fabulėn.
Ka shumė pak njerėz tė cilėve feja nuk u flet pėr njė pėrmbytje shumė ose mė pak universale. Qė kjo pėrmbytje qoftė sipas krishterėve, rezultat i shirave tė rrėmbyeshėm pėr dyzet ditė dhe dyzetė netė, tė cilėt ranė mbi tokė dhe pėrcaktuan vėrshimin e rrjedhave tė ujėrave, deteve dhe Oqeanit, njė pėrmbytje e pėrgjithshme, nė tė cilėn vetėm Noah, familja e tij dhe njė palė prej secilės kafshė, nuk u pėrfshin, qoftė me grekėt dhe pellazgėt e lashtė. Zeusi i irrituar nga krimi i njerėzve, krime kėto qė i vėrshuan vendet e banuara nga kėta popuj dhe tė vetmit Deucalion (Dukaluani) dhe gruaja e tij Pyrrha, u falen prej tij apo qoftė shembja e malit Meru, Olimpit tė jonianėve nė det, e cila komprometoi krijimin, tė cilin Vishnu e shpėtoi nga katastrofa duke marrė formėn e njė breshke tė madhe, e cila i ngriti lart kontinentet gjysmė tė zhytur, apo qoftė skandinavėt me gjakun e gjigandit Ymer, i vrarė nga i biri i Borit, i cili e fundosi gjithė racėn e tij, gjithmonė dhe kudo, kujtimi i njė fatkeqėsie tė tmerrshme, njė ēarje e planetit tonė, ėshtė ruajtur gjatė kohėrave dhe ka arritur deri tek ne.
Pėrveē kėtyre pėrmbytjeve, kanė qenė ne besojmė rajonale, duket se njė pėrmbytje edhe mė e tmerrshme i kishte paraprirė kataklizmės sė Dukaluanit, nė vendet tė cilat ishin tė banuara nga paraardhėsit e njeriut pellazg. Nga kjo kataklizmė e frikshme, tradita na e ka ruajtur kujtimin dhe luftėn e gjigantėve kundėr perėndive qė na i kujton kėto peripeci. Gjigantėt, bijtė e tmerrshėm dhe tė frikshėm tė tokės, u rebeluan dhe i shpallėn luftė Olimpit. Kėta gjigandė ishin (γίγαντας) grekėt dhe shqiptarėt Gjég, emri i tė cilit ėshtė ruajtur deri nė ditėt tona dhe e bartin shqiptarėt (Albanais) e Veriut – Gjég (Ghuegues-gegėt). Olimpi ishte vendqėndrimi i perėndive dhe derivon (rrjedh) nga dy fjalė me rrėnjė shqipe: Hyi, yjet dhe Shpi, shtėpi, banesė. Hyi nė kėtė kuptim tregon se ēfarė ėshtė pėrmbi yjet, mė e ndritshme, mė hyjnore, Zoti. Hyi-Shpi ishte pra realisht, vendi i perėndive (zotave).
Beteja e perėndive dhe gjigantėve kishte qenė e tmerrshme dhe e gjatė. Gjigantėt, pėrfundimisht tė mundur, u hodhėn nė humnerė dhe nė errėsirė tė pėrjetshme. Pas kėsaj fitoreje, njė nga gjigantėt qė kishte mbijetuar, bashkohet me Clymenen (Klimenen), e bija e Oqeanit dhe lindi Prometheun, i cili e ndėrtoi nga balta njeriun e parė.
Me ndihmėn e Minervės, Prometheu arriti tė vjedhė nga qielli zjarrin e shenjtė me tė cilin e animoi statujėn e tij. Zeusi nuk deshi ta shkatėrrojė veprėn e djalit tė Japet dhe Clymene, por urdhėroi Vulcan-it (Vullkanin) ta mbarojė gjithashtu prej argjile, njė grua tė cilėn perėnditė e quajtėn Pandora, e cila duhej tė kundėrpeshonte fuqinė e zjarrit tė shenjtė, tė cilin e animonte njeriu i parė. Qė Prometheu e ka formuar njeriun e parėprejargjile, e thotė edhe kjo fjalė: pa dyshim, kur pellazgėt e bisedonin mes tyre kėtė fakt, ata tashmė duhet ta kenė njohur artin e skulptorit kur thoshin pėr gjyshėrit e tyre, tė cilėt sigurisht nuk kishin asnjė emėr familjeje apo pagėzimi, ai e modeloi statujėn e parė, por mé dhé. Dhe ky emėr i mbeti djalit tė gjigandit Japet dhe i gruas sė tij Clymene.
Por tė shohim se si vazhdon fabula.
Encelad i tmerrshėm, i cili kishtevdekurnė luftėnkundėrperėndive, ishte goditur me rrufe dhe varrosur nėn malin Etna. Zemėrimi dhe lėvizjet e kėtij gjigandi shkaktonin erupsionet e vullkaneve dhe tėrmetet nėntokėsore.Toka, megjithatė ushqente nė heshtje ndjenjat e hakmarrjes kundėr Olimpit qysh prej disfatės sė fėmijėve tė saj. Kur erdhi koha, ajo vjelli tė frikshmin Typhon (Tifon) pėr t’u hakmarrė pėr vėllezėrit e vet. Zotat ishin tė frikėsuar, ata ikėn nė Egjipt, ndėrsa Jupiteri u mor rob. I liruar nga Merkuri dhe Pan, mbreti i qiellit e kap Typhonin dhe e goditi me rrufe duke e futur nė humnera tė padepėrtueshme e tė errėta tė Tartare-it, terhtérit apo terri i territ tė shqiptarėve, qė do tė thotė, errėsira e errėsirės.
Ja pra, njė periudhė e dytė e trazirave dhe fatkeqėsive, pėr tė cilat paraardhėsit tanė pellazgėt, e kanė ruajtur nė kujtesė. Tė shikojmė kalimthi, ikjen e perėndive tė frikėsuara nė Egjipt.
Nė vazhdim tė kėtyre fenomeneve gjeologjike tė tmerrshme, ka ndodhur njė migrim i kėtyre popujve kah Jugu dhe Jug-Lindja drejt Egjiptit apo vendit prej ku ngjiten yjet.
Nėse tani e studiojmė teogjeninė e Hesiodit, ne jemi tė ftuar tė njohim tė paktėn katėr revolucione tė mėdha, qė nga paraqitja e specieve njerėzore nė Tokė. Nė tė vėrtetė, Hesiodi flet pėr njė racė tė artė, gjatė tė cilave burrat kishin jetuar pa u plakur, ata binin nė gjumė nė fund tė ekzistencės sė tyre, nė njė gjumė tė kėndshėm dhe pa u shqetėsuar nga ėndrrat shkonin nė gjirin e Tokės, duke u bėrė shpirtra kujdestarė tė njerėzimit.
Kjo racė fisnike u zhduk pėr t’ia lėshuar vendin racės sė argjendė, mė inferiore se e mėparshmja, gjatė tė cilave burrat pranuan pėr t’u kujdesur pėr veten e tyre, duke harruar perėnditė dhe gjenitė, shpirtrat tokėsorė dhe kujdestarė tė njerėzimit.
Kėtė racė e pasoi raca prej bronzi, e pėrfaqėsuar nga burra tė dhunshėm, tė ashpėr, mizorė, grindavecė me njė karakter tė pathyeshėm dhe pretencioz. Viktima tė dobėsisė sė tyre, tė dhunės, tė krenarisė sė tyre, njerėzit e kėsaj race u zhdukėn dhe zbritėn nė mbretėrinė e hijeve, ferrit ose nėntokės.
Kjo racė u pasua nga raca mė e guximshme dhe mė e drejtė e heronjve, tė cilėt pothuajse tė gjithė u zhdukėn nė luftėrat e pėrgjakshme tė kohėrave heroike. Mė tė urtit u tėrhoqėn nga burrat tjerė dhe zbritėn deri nė skajet e tokės, nė vende ku mbizotėronte bollėku dhe lumturia. Mė nė fund erdhi Epoka e hekurit e cila vendosi mbretėrimin e saj dhe po zgjatė deri mė sot.
Kėshtu thotė poetiku Hesiod. / VIJON – SHQIPTARI.EU
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Eva nuk ishte gruaja e Adamit,pse?
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: