AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Shkijet,apo shqiptaret

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13722
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Shkijet,apo shqiptaret   Sam 30 Juil - 9:41

500 vite. Shqiptarėt nė kufi me sllavet nuk emigruan, por zgjodhėn njė alternative tjetėr tė pathėnė mė parė nga historianėt tanė: u afruan pas Kishės sllave ortodokse, sepse ajo kishte imunitet. Kjo i shpėtoi ata nga reprezaljet. E kėtu fillon transformimi. Nga arbėr nė shqiptarė. Arbėrit ortodoksė tė mbrojtur nga Kisha sllave – i quajtėn arbėrit e konvertuar myslimanė si Shqep-tarė, kurse arbėrit orthodokse i quajtėn si Shqije-Shqja-nga shizma (qė do tė thotė shkep, ndaj).
Fjala shqiptar u ngeli arbėrve dhe epirotėve te konvertuar nė myslimanė; arbėrit ortodoksė qė u bashkuan nga halli me sllavėt u quajtėn shkije; epirotėt ortodoksė u quajtėn arvanitas; ortodoksėt qė flisnin shqip nė trojet shqiptare u quajtėn shqiptare kaurrė. Sipas F.Xharra: “Viti 1637 pėr Gjakovėn sipas misionarit fra Bonaventura da Palacula, nga 500 shtėpitė e kėsaj kasabaje vetėm 20 ishin katolike tė tjerat ‘ il resto tutti Turche et Scismatici’ ( tė tjerėt shqiptarė myslimanė dhe shqiptarė shkije )”

Shembull i pranisė tė shqiptarėve ortodoksė ėshtė edhe ky, ku pėr Hasin (ndėr bjeshkėt e Pashtrikut, nė luginė e Lumit Drin, nė jug tė Gjakovės), shkruhet (1837): i tėrė rajoni ėshtė i banuar me serbė tė albanizuar dhe me Shqiptarė (.tout le districkt habite par des Serbes allbanises et des Albanais).

Lufta pėr liri nxori nė dritė mė 28 nėntor 1912 njė shtet tė cunguar dhe plot probleme me veten, pra Shqipėria dukej si njė i sėmurė qė a jetuar nė njė spital psikiatrik, qė doli nė njė realiteti tė ri pa mundur tė orientohet dhe pa e kuptuar se kush ėshtė.

Shqiptarėt myslimanė, si mė tė privilegjuar nė Perandorinė Osmane nė kėto toka u sollėn shumė keq me shkiet dhe arvanitasit. Kėshtu e panė tė pamundur tė bashkėpunojnė. Kjo ishte ndarja. Ne lavdėrojmė (Shqipėria dhe Kosova) dy gjėra: Lidhjen e Prizrenit dhe Ali Pashė Tepelenėn. Te dyja, pavarėsisht interpretimeve zyrtare, Lidhja e Prizrenit me Kahrarnamenė e saj sanksionoi pushtimin turk, sepse nuk parashikoi as njė kryeqytet shqiptar, as njė shtet shqiptar, as njė gjuhė shqipe. Atėherė? Pėrse qenka Lidhja e shqiptarėve? Lidhja e shqiptarėve dhe bejlerėve pro-turq? Ky ishte dhe shkaku qė askush nuk na pėrkrahu. Sė dyti, Ali Pashė Tepelena: a ėshtė hero ky njeri apo nje kriminel qė shkatėrroi gjithė Toskėrinė dhe Epirin, duke bėrė ndarjen pėrfundimtare tė tė krishterėve shqiptarė (qė nė jug u quajtėn ose “grekė” ose arvanitas) me myslimanėt shqiptare. Kjo shkaktoi atė qė arvanitasit u bashkuan me grekėt (romanoi) dhe me ndihmėn e anglo-rusėve ēliruan tokat arbėrore dhe jo-arbėrore te jugut, por nė fund tė fundit pranuan tė jetojnė nėn njė shtet qė foli greqisht.

E njėjta gjė ndodhi dhe me sllavėt: Me sllavėt e veriut dhe tė jugut, ata i pranuan shkiet -arbėr (pra siē i quajmė sot arbrit ortodoksė pėr shkak tė shizmės apo tė “shkepjes” me vėllezėrit e tyre myslimane), qė tė futen nė ombrellėn e tyre pėr t’i mbrojtur, por dhe pėr tė pėrfituar nga ata.
 Emri shqiptar u identifikua pjesėrisht me arbrin dhe epirotin e islamizuar. Megjithatė fjala ship mbeti fjalė e pėrdorur nga tė gjitha aktorėt. Gjendja ndryshoi pas 1878, dhe armiqėsia u rėndua edhe mė shumė sepse po kėta shqipfolės krijuan shtetin grek, shtetin serb, kurse pas shek tė XX u krijua Shqipėria e cunguar, dhe nė shek e XXI, u krijua Kosova.Sot ėshtė koha pėr tė njohur veten me ndihmėn e integrimit.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Shkijet,apo shqiptaret
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: