AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Riza Saliu me Enver Spahiun

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13738
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Riza Saliu me Enver Spahiun   Mer 28 Sep - 10:04


‎Riza Salihu‎ ą Enver Spahiu
4 h ·
PĖRGJIGJA E FUNDIT ENVER SPAHIUT DHE AVOKATIT TĖ TIJ TĖ „DRUNJTĖ”, MURTEZ ADEMAJT
(SHKRIMI POSTOHET I NDARĖ NĖ DY PJESĖ PĖR SHKAK TĖ GJATĖSISĖ SĖ TEKSTIT – KĖTU PJESA E PARĖ)
Vetėm pėr hir tė opinionit, qė dikush nga lexuesit eventualisht nuk i ka ndjekur ngjarjet mė parė, e qė tė mos kujton dikush se nuk kam pėrgjigje, po e bėj edhe kėtė reagim. Pas kėtij reagimi, dy matrapazėt e sipėrshėnuar do ta kenė bllok prej meje, e nė provokacionet e tjera tė tyre nuk do tė pėrgjigjem mė. Kushdo qė dėshiron tė informohet mė shumė pėr kėtė ēėshtje, nėse gjykon me logjikė, mund ta gjenė pėrgjigjen nė shkrimet qė tashmė i kam bėrė lart (pėrfshirė edhe kėtė shkrim). Sepse kėta matrapazė, edhe nėse herėn tjetėr provokacionet e tyre i formojnė ndryshe, (pėr shembull me njė radhitje tjetėr tė fjalėve), kurdoherė dihet se rreth cilit mullar po sillen kodoshėt dhe matrapazėt e kėsaj kategorie. Kėta tė gjorė e tė mjerė nuk kanė ēka tė bėjnė tjetėr, e kanė punė tė gjorėt, vėrtetė punė e pistė ėshtė kjo, por po tė mos e bėjnė, Sėrbia ua ndalė rrogat. Unė do tė mundohem qė nė kėtė shkrim tė jam sa mė i shkurtėr, por jo aq i shkurtėr sa tė lė mangėsi, do tė pėrpiqem gjithėsesi t’i cek gjėrat qė duhet patjetėr tė ceken.
Me shpresė pėr mirėkuptim nga tė gjithė ata qė do tė kenė rastin ta lexojnė kėtė shkrim, dua tė sqaroj, se pėr mua nuk ėshtė problem kur dikush pyet. Absolutisht nuk e kam problem tė sqaroj atė qė ėshtė pėr tė sqaruar. Ēkado qė ėshtė nevoja tė sqarohet nga ana ime, nuk e kam problem, aq mė pak pėr postėn, tė cilėn unė nė njė shkrim lart e kam cekur vet, edhe pa mė pyetur kėrkush. Problemi ėshtė se unė nuk kam kohė, se koha ėshtė mė e ēmuara, ndėrsa llumi i kodoshėve tė qelbur e kundėrmues qė pėr njė lėmoshė po i shėrbejnė Beogradit janė tė urdhėruar qė tė ta marrin pikėrisht kohėn, si dhe t’i bėjnė shqiptarėt qė tė merren me nėri tjetrin. (Koha ėshtė shkaku qė e vonova paksa edhe kėtė reagim). Problemi ėshtė se tash pas katėr dekadave, kur nė ndėrkohė kanė ndodhur shumė ngjarje tė tjera, kur situata ka ndryshuar disa herė, kur tash e kemi njė situatė krejt ndryshe, njė gjendje shumė mė tė keqe se qė e kishim atėherė, e kur unė jam i nxėnė me punė tė tjera shumė mė tė rėndėsishme, dalin bilbilė, kodoshė e matrapazė tė turlifarė kallėpeve, dhe pėr njė koritė gjellė tė Beogradit, shpėrfaqin majmunllėqet e tyre idioteske, vetėm qė ta ēoroditin sa mė shumė popullin, edhe ashtu tė ēoroditur nga matrapazllėqet e kėtyre dhe tė tė tillėve si kėta. Problemi pra nuk ėshtė se Enver Spahiu ka pyetur pėr diēka qė e dinte, por shtirej sikur nuk e dinte. Jo. Problemi ėshtė se ai nuk ka pyetur, por mė ka shkruar publikisht, se unė nuk e kam sqaruar publikisht, edhe pse e dinte se kjo ėshtė e sqaruar. Pas reagimit tim, ka nxjerrė materiale nga You tube, ku duken sqarimet qė i kam dhėnė unė, e m’i dėrgonte mua ato. Pse pra pyeste? Mė qartė se kėshtu nuk ka se si shpėrfaqet idiotėsia. Sepse ai, nė njėrėn anė i kishte materialet nga sqarimi im publik; nė anėn tjetėr mė ekspozon mua publikisht duke mė akuzuar se nuk e kam sqaruar publikisht. Hajde tash Enveri le tė na e sqaron neve tė gjithėve, cili i kishte urdhėruar ta bėnte kėtė ekspozim tė poshtėr, Daēiēi, apo Vuēiēi? Asnjėri, do tė pėrgjigjet Enveri. Dhe unė e di qė asnjėri nga kėta dy, sepse ata kėto punė nuk i bėjnė personalisht, por pėrmes vartėsve tė tyre.
Pyetje lidhur me veprimtarinė time tė mėhershme (pėrfshirė edhe rastet e tilla si kontrollimi i postės dhe kontrollime tė tjera, si dhe zbulimi i planeve kriminele tė UDB-sė, ku planifikonte vrasje), kam pasė jo rrallėherė, edhe mė parė, edhe nga tė tjerė. Ditėt e fundit e kam bėrė nė qetėsi njė analizė tė reagimeve tė mia. Mė rezultoi se nė tė shumtėn e rasteve kam reaguar ose shumė miqėsisht, ose shumė ashpėr, varėsisht nga mėnyra e pyetjes dhe nga personi kush ka pyetur. Kur dikush ka pyetur me qėllim qė vėrtetė tė informohet, ose se i ka munguar njė pjesė e informacionit pėr zhvillimet e atėhershme, kam sqaruar nė mėnyrė shumė miqėsore. Por kur dalin idiotė e kokėbudallenjė si Enver Spahiu dhe avokati i tij, Murtez Ademaj, si njė avokat i drunjtė, orvaten tė na shesin fillozofi ēobanēe, por i mėveshin emrit tė vet tituj akademikė, („dr. phil”), pėr t’u dukur si majmuni n’xhamadan, e kujtojnė se kėshtu do tė duken mė kompetent dhe do tė fitojnė madje edhe ndonjė shpėrblim shtesė nga padronėt e tyre nė Beograd, atėherė tė tillėve ua jap pėrgjigjen qė e meritojnė. Tė tentosh sot tė merresh me gjėra tė tilla me ēka po mėtojnė tė merren Enver Spahiu dhe avokati i tij i drunjtė, Murtez Ademaj, nė kohėn kur Kosova po kalon njė situatė shumė tė rėndė dhe ėshtė nė rrezik, kur ka gjėra shumė mė prioritare se ēka tė bėhet, ėshtė turp dhe hiē mė pak se shpalosje e hapur e flamurit tė tradhėtisė kombėtare. Kėto matrapazllėqe tė tyre janė vetėm shpalosje e dashakeqėsisė, edhe ndaj meje, edhe ndaj Kosovės, edhe ndaj popullit shqiptar nė pėrgjithėsi.
Njeriu mund tė gabon. Edhe si qėnie njeriu ėshtė qėnie e gabueshme. Tė pagabueshėm nuk ka. Gabimet, kur janė vėrtetė vetėm gabime, janė njerėzore. Unė kam shumė mirėkuptim edhe ndaj atyre qė gabojnė. Por gabimet ka mundėsi tė jenė tė shumėllojshme. Pėr mua gabim ėshtė kur dikush e bėn njė vepėr jo tė duhur ose nė mėnyrėn jo tė duhur ose jo tė qėlluar. Por kėto veprime mund tė konsiderohen gabime vetėm nėse bėhen pa ndonjė qėllim tė keq, mund tė bėhen gabime pa dashje. Ndėrsa kur dikush ēfaqė idiotėsinė deri nė atė shkallė, sa di ēdo gjė dhe nė tė njejtėn kohė nuk di asgjė, di tė gėnjen, tė shpifė, tė pohon gjėra qė nuk ta merrė mendja, di tė injoron e tė mohon tė vėrtetėn e pamohueshme etj., kur dikush mohon dhe injoron tė vėrtetėn, e shpifė tė pavėrteta, kur dikush ēfaqė njėqindė fytyra tė rrejshme, pa iu bėrė vonė se nė atė mėnyrė po e demaskon vetėveten se nuk e ka asnjė tė vėrtetė, shkurt, kur dikush e bėn punėn e djallit, atėherė kėto unė nuk i quaj gabime, por matrapazllėqe, dredhira idioteske, faqe tė zeza. Kėto punė tė poshtėra njeriu me mendė nė kokė nuk i bėn nga koka e vet, por i bėjnė zagarėt, shėrbėtorėt e shėrbimeve tė huaja sekrete, nėn diktatin e barkut dhe tė koritės ku hanė gjellė.
Enver Spahiu njėherė ma imponon humbjen e kohės me marifetllėqet e tij ą la matrapazqe. Pastaj kur delė se ka vepruar me aq budallallėk tė rėndė, sa do tė ishte fyerje pėr gomarin po ta krahasosh me gomarin, orvatet ta paraqet kėtė si keqkuptim. Unė jam i sigurtė se unė nga ana ime nuk kam keqkuptuar kurgjė; ndėrsa pėr Enver Spahiun mendoj se ai kurrė nė jetėn e tij nuk ka mirėkuptuar asgjė, sepse ai nuk e ka kokėn pėr tė mirėkuptuar. (Merrnie me mendė vetėm se ēka ka nė kokė dikush qė pesė ditė rresht shkonė te i njejti person, pėr tė bėrė tė njejtėn pyetje, e pėrsėri nuk e ka marrė vesh. Kaq budalla nuk mund tė jetė as dordoleci qė e ka kokėn tė bėrė vetėm nga njė top bore dhe i ėshtė vėrė nė hundė njė spec, e tru nuk ka fare). Thotė se nuk e ka pasė qėllimin pėr linēim. Por ndonėse njė fėmi 5 vjeē mund tė kupton kur i thua qė tė mos ta merrė kohėn kot, Enveri as kėtė nuk ėshtė nė gjendje ta merrė vesh. Dhe shtonė: „Kėtu s’ka linēim, ka mundėsi dhe hapėsirė tė debatit krejt normal”. Ēfarė hamam debati do ky budalla, pėr njė pikė nga mė tė voglat nga veprimtaria e para katėr dekadave, e cila tash i pėrketė historisė dhe mund tė spjegohet vetėm nė kuadėr tė historisė sė tėrė veprimtarisė tė asaj kohe, e kėtė e dashka sot, kur ka gjėra shumė mė prioritare tė debatohen ?!( !) Budallallėku nuk ka skaj. Tė tillėt si Enver Spahiu, kur nuk marrin rrogė nga Sėrbia, ėshtė mė keq se sa edhe tė marrin rrogė. Sepse ndonjėherė edhe pėr rrogė tė majme e kanė vėshtirė tė gjejnė budallenjė tė kėtillė, qė u hidhen shqiptarėve m’qafė, ua marrin kohėn dhe i bėjnė qė tė merren me njėri tjetrin. Ndikimi i Enver Spahiut ėshtė negativ, pavarėsisht se a merrė apo nuk merrė rrogė nga Sėrbia. Por, kur po sillet kėshtu, analizat japin rezultatet qė udhėzojnė nė dy gjėra: ose vėrtetė paska vdekur psikologu serb qė ia ka dhėnė Enverit sugjestionin para 18 viteve kur UDB-ja e ka dėrguar te unė, qė tė pyeste pėr ēėshtjen e postės, e ai sugjestion i ka mbetur i ngulitur nė kokė si gozhdė, prandaj nuk ėshtė i aftė pėr tema tė tjera; ose UDB-ja (pavarėsisht ndėrrimit tė emrit, qė tash nuk quhet mė UDB, por BIA), akoma e paska nė rend dite likuidimin e Riza Salihut. Njėra nga kėto dy mundėsi.
Enver Spahiu me ēdo kusht do „debat”, edhe nė shkrimin e tij reagues ai pėrsėri e pėrsėritė me budallallėk tė bezdisshėm: „tė debatojmė”. Po mirė, do tė shprehem unė edhe kėtu. Jam i gatshėm tė debatoj me secilin qė dėshiron tė debaton me mua. Unė kurrė nuk i kam ikur debatit. Siguro njė medium elektronik qė do ta transmetonte drejtpėrdrejt debatin dhe hajde tė debatojmė. Por pėr debat nuk mund tė veēohet vetėm njė pikė, vetėm kontrollimii i postės, duke pėrjashtuar shkaqet qė kanė ēuar nė kontrollimin e postės. Nė debat duhet tė pėrfshihen edhe planet kriminele tė UDB-sė qė pėrgatiste vrasje, si dhe zbulimi i atyre planeve. Pėr mua nuk ėshtė problem debati. Problem ėshtė qė faqezinjtė e kėsaj kategorie kurrė nuk pushojnė tė hedhin „kungja”, nė mėnyrė qė ta linēojnė atė qė duan ta linēojnė, e ta ēoroditin opinionin e gjėrė. Diēka qė i hynė nė shėrbim vetėm Sėrbisė.
Edhe pse i kam shkruar nė shkrimin tim, se si mund tė jetė aq injorant ndaj jetės sė njeriut, derisa nė anėn tjetėr aq e potencon ēėshtjen e postės, ai vazhdon me tė njejtin avaz, me tė njejtėn injorancė ndaj krimeve qė pėrgatisin UDB-ashėt pėr tė vrarė shqiptarė, madje kujdesshėm qė ato krime tė mos pėrmenden, qė tė mos demaskohen, ndėrsa u hidhet m’qafė atyre shqiptarėve qė ishin marrė nė shėnjestėr nga UDB-ashėt dhe do tė ishin viktima. Kjo sjellje tregon shumė pėr qėllimet. Edhe shkolla apo taktika qė tė shtiresh budalla mė shumė se qė je, ėshtė shkollė e UDB-sė. Te Enver Spahiu po vėrehen tė dy elementet: ai ka edhe budallallėk tė natyrshėm nė dozė tė mjaftueshme, edhe pak shkollė pėr t’u shtirur.
Enver Spahiu gjenė njė version tė gėnjeshtėrt pėr mėnyrėn se si ka ardhur te unė, pesė ditė rresht, pėr tė ma bėrė tė njejtėn pyetje. Ai thotė se mė ka njohur nga Afrimi dhe Nasimi. Kjo ėshtė gėnjeshtėr. Afrimi dhe Nasimi as nuk kanė qenė shokė tė mi, e as shokė tė Enverit, as nuk kanė qenė nga vendi im, e as nga vendi i Enverit, politikisht as nuk kanė qenė me bindjet e mia, e as me bindjet e Enverit, ndėrsa Enveri as Afrimin e Nasimin nuk i ka njoftė shumė kohė mė parė, por i ka njoftė atėherė kur ėshtė pregatitur qė ta dėrgojnė nė mision te unė, sepse e kanė ditur ata qė e kanė dėrguar, se ėshtė nevoja ta njeh rrethin ku e dėrgojnė. Prandaj kėto janė broēkulla. Fakti tjetėr qė dėshmon edhe mė bindshėm se Enveri po gėnjen ėshtė fakti qė Enveri ka ardhur te unė me librin e Faridin Tafallarit nė dorė. Faridin Tafallari me Afrimin dhe Nasimin as nuk janė njoftė fare. Faridin Tafallari ka qenė pjesė e njė tė ashtuquajture „Lėvizje” tė formuar nga UDB-ja si grupim kontrabandė, pėr ta penguar bėrjen e Kosovės republikė. Taksisti gjysmėanalfabet Faridin Tafallari ishte vetėm njė kukull, nė emėr tė tė cilit dikush mund tė shkruante libra, pėrmes tė tė cilėve nxitė grindje nė mes tė shqiptarėve. Faridin Tafallari ėshtė njė person fizik, por pėrderisa nuk e ka kapacitetin intelektual qė tė shkruan libra, dikush tjetėr po shkruan nė emėr tė tij, s’do mendė se ėshtė njė emėr i dhėnė me qera, qė dikush nga armiqtė e popullit shqiptar t’i bėn shqiptarėt t’i hidhen njėri tjetrit m’qafė dhe tė merren me njėri tjetrin, derisa tė tjerėt t’i mbarojnė punėt e tyre. E kėtu libri i Faridin Tafallarit i ka hyrė pak nė punė edhe Enver Spahiut nė misionin e tij pėr tė ardhur te unė. Por ja tė supozojmė pėr njė moment se e paskan dėrguar Afrimi dhe Nasimi, a i kanė thėnė Afrimi dhe Nasimi qė tė vjenė pesė ditė rresht qė tė bėnė ēdo ditė tė njejtėn pyetje?(!)
Nė njėrėn anė orvatet tė mė linēon dhe tė mė inkriminon; nė anėn tjetėr mė shkruan njė thėnie gjermanisht tė cilėn mundohet ta shet pėr proverb, megjithėse nuk ėshtė proverb. Ai shkruan: „gjermanėt thonė: ‚kannst du ein biẞchen höflich sein?’ Versuchen Sie es bitte!” qė nė pėrkthim do tė thotė: „a mund tė jeshė mė i sjellshėm? Provoni ju lutem”. Pra, unė u dashka tė jam i sjellshėm, tė rri si memec, tė mos them asgjė, tė mos bėj asgjė, qė t’i jap shansė UDB-sė tė zbaton ndonjė nga planet e saj, qoftė edhe nga planet mė tė vjetra, sepse UDB-ja dėshtimet po i pėrjetoka rėndė, sepse nuk ėshtė mėsuar tė ketė shpeshė dėshtime, ndėrsa dėshtimi i planeve tė saj ndaj Riza Salihut ka qenė dėshtimi i dytė mė i madh i UDB-sė gjatė gjithė kohės sa ka ekzistuar dhe vepruar UDB-ja, pas dėshtimit tė madh kur Rankoviēi kishte filluar ta pėrgjonte shokun Tito dhe ėshtė zbuluar. Kėrkesa e Enver Spahiut qė „tė jam i sjellshėm” e ka tė njejtin kuptim sikur tė mė thotė: „rri urtė, mos reago, duro ēdo gjė ēka tė mveshet”. Kėtė ma thotė nė njė gjuhė tė huaj qė shqiptarėt nuk e kuptojnė, ndėrsa shpifjet tė ziera nė kuzhinėn e UDB-sė posaēėrisht pėr opinionin shqiptar i bėjnė nė shqip. Mirė e paskan mėsuar. Por, se a rri unė urtė apo nuk rri, kjo nuk varet prej meje, por nga sjelljet e tė tjerėve ndaj meje. Sepse unė jam unė, ndėrsa sjelljet e mia janė reagimi im nė sjelljet apo idiotėsitė e tė tjerėve.
Ėshtė absurd e shkuar absurdit kur Enver Spahiu mė kėrkon mua mirėsjellje, ndėrsa budallallėqet e tij orvatet t’i redukton si „keqkuptim”, e nė anėn tjetėr me shkrimin e tij ma dėrgon nė link edhe shkrimin e AVOKATIT tė tij tė drunjtė, MURTEZ ADEMAJT, njė matrapazi qė me mua personalisht nuk ka pasė punė mė parė, por rezulton se ishte i njohur pėr punė tė pista, e i cili tash e fut turinin ku nuk ėshtė punė e tij dhe kujton se do ta nxjerrė Enver Spahiun nga bataku ku ka rrėshqitur, por rrėshqet edhe vet edhe mė keq se Enveri. Po tė mos ma kishte dėrguar nė link shkrimin e Murtez Ademajt, ndaj Enver Spahiut nuk e kam pasė ndėrmendė tė reagoj edhe njė herė. Por dėrgesa e shkrimit tė kėtij faqeziu nė link, e edhe mėnyra se si paraqiten tė dy me atė shkrim, dėshmon se ka idiotė mbi idiotė, ndaj tė cilėve nuk mund tė heshtet, se idiotėt e tillė nuk tė lėnė rehat dhe ta imponojnė qė tė reagosh.
Nėse tė mashtron gjahu, nuk tė gėnjejnė gjurmėt, thotė proverbi i vjetėr popullor. Edhe nėse tė gjitha budallallėqet e Enver Spahiut hudhen thjeshtė si budallallėqe, mėnyra se si dhe ku e ka gjetur avokatin e tij tė drunjtė, Murtez Ademajn, qė ai tė komenton pėr Enverin, e zbulojnė vet se nė koritėn e kujt po hanė gjellė tė dy bashkė. Prandaj kėsaj idiotėsie nuk mund t’i heshtet.
Nė pjesėn tjetėr qė po e postoj menjėherė ndodhet pėrgjigja ime nė shkrimin e Murtez Ademajt
Ta shohim pra mė poshtė, kush qenka ky MURTEZ ADEMAJ, qė Enver Spahiu e paska zgjedhur pėr mentor apo pėr avokat:
MURTEZ ADEMAJ, njė emėr pėr tė tė ardhur keq, njė mjeran analfabet, me deficit shumė tė ndjeshėm intelektual, ēka po duket edhe nga shkrimi i tij shkarravinė, ndonėse shtiret si i shkolluar (mbase po vuan qė nuk e ka mbaruar dot njė shkollė). Kujton se mund tė na shet fillozofi ēobanēe, e t’ia mėveshė emrit tė tij njė gradė akademike, hiē mė pak se „dr. phil”, se mbase dikush do tė kujton se ky e paska njė arsimim tė lartė, e do tė kenė rrespekt pėr gradėn e rrejshme. Ē‘ėshtė e vėrteta, nė situatėn e sotme kur ēmimet nė tregun e shitjes sė diplomave nuk janė tė larta, ndėrsa me pak para (tė fituara nė baushtellė/Baustelle), nėpėr universitetet „Fata Morgana” qė sot janė e nesėr nuk janė, edhe ceremonia e disertacionit kalohet si nė festėn qesharake tė synetisė, nuk do tė jetė e gjatė koha kur edhe kuajve e gomarėve do t’u blejnė grada akademike, (e le mė murtezėrve). Por pėr nga niveli intelektual qė po e shoh unė nė bazė tė shkrimit tė tij, po tė vinte Murtez Ademaj te unė nė provim, jo vetėm qė nuk do ta kalonte dot dissertacionin, jo vetėm qė nuk do tė merrte dot diplomė universitare, por as diplomė tė shkollės sė mesme nuk do tė merrte dot. Megjithatė ėshtė parashutuar express nė njė vend ku u nevojitet tė tjerėve. E di qku ėshtė parashutuar pėr t’u bėrė shėrbime atyre qė u nevojitet. Por tė kalojmė te shkrimi i tij.
Para se tė filloj me shkrimin e tij shkarravinė, pa u ndruajtur se zbuloj diēka qė nuk duhet, do tė tregoj se kam pyetur shokėt e SIS-it ēka dinė pėr emrin „Murtez Ademaj”. Pėrgjigja nga SIS-i e tregon kėtė person tejet negativ. Por njė pjesė tė atyre se ēka di SIS-i pėr tė do tė tregoj nė mbarim tė shkrimit. Tash do tė merrem pak me pallavrat e tij qė ka hedhur nė shkrim, ku ky matrapaz orvatet tė na shet mendė. (Kėtu dua tė cek qė tė mos ngatėrrohet emri SIS, as me „SHISH“, e as me „ISIS“, se nuk ka tė bėjė asgjė me to).
- - -
Murtez Ademaj parashutohet nė debat, (fare i paftuar), jo nė mėnyrėn siē mund tė kyēet secili pjesėmarrės nė faceboock, tė bėn njė koment ku shprehė mendimin e tij, (sepse facebook-u ėshtė rrjet i hapur ku mund tė kyēet secili), por ai e bėn nė mėnyrėn sikur po e merrė njė lėndė, me kompetencat dhe pėrgjegjėsinė pėrkatėse, pėr ta hetuar e trajtuar, madje edhe pėr tė gjykuar. E bėn nė njė mėnyrė qė i jep tens zyrtar, por qė rezulton qesharak. Ai thotė: „unė do tė merrem me kėtė shkrim tė Riza Salihut”. Pra, porosia e qartė: me kėtė do tė merrem unė, ju tė tjerėt mos u merrni me kėtė, vetėm dėgjoni ēka ju them unė, se unė ju ēoroditi bukur. Duke u parashutuar nė kėtė mėnyrė, ai menjėherė (nė mėnyrė tė pavetėdijshme) po i zbulon dy gjėra: e para, po duket se ē’shkollė ka dhe ku e ka bėrė praktikėn, si dhe po duket se nė ēastet kur ka filluar tė shkruan, ka qenė nėn tensionin e ndonjė rasti ose i fokusuar nė ndonjė rast kur i ėshtė dhėnė (nga UDB-ja) ndonjė lėndė pėr ta hetuar, pra, zbulon pėrvojėn tipike UDB-eske, dhe e dyta, ai u angazhua me njėfarė pėrgjegjėsie ndaj Enver Spahiut, prandaj i vjenė nė ndihmė Enver Spahiut, pra, ai e paska urdhėruar Enver Spahiun t’ia fillon kėsaj pune nė mėnyrė kaq idioteske.
Ndonėse parashutohet tėrėsisht nga jashtė, nė njė lėndė ku atė kėrkush as nuk e ka thirrė, as nuk e ka pyetur gjė, as nuk e ka pėrmendur, e as nuk e ka njoftė fare, „Murtez Ademaj” e personalizon temėn, dhe duke u orvatur tė imponohet edhe pėr tė gjykuar, ai pasi e masakron shkrimin tim duke cituar ku njė pjesė e ku njė tjetėr, por pa e lėnė tė kontrabandon thėnie tė tijat nė shkrimin tim, jepė „pėrgjigjet” e tij, tė cilat madje i kthen nė veten e parė dhe i vė nėn titullimin: „Pėrgjigja ime”, thua se atė e ka pyetur dikush diēka. Kėtu mė duhet t’i referohem shkurt gradės sė rrejshme akademike qė ka shėnuar: njė doktor i fillozofisė, po qe se do ta kishte vėrtetė atė gradė, do tė zgjidhte tjetėr qasje e nė asnjė mėnyrė nuk do ta personalizonte lėndėn duke e kthyer atė nė veten e parė.
Kush pėrgjigjet pa e thirrė kėrkush, gjykuar nga kėndi psikologjik, ai pa tjetėr ka ndonjė vesvese nė ndėrgjegjėn e tij. Ose po e brenė ndėrgjegja pėr diēka qė ka bėrė, ose i ka ngelė meraku pėr diēka qė ka dashtė ta bėnte por nuk e ka realizuar dot, ose ėshtė nė njė proces tė tė bėmave, tė cilat kanė pasoja tė krijimit tė tensioneve dhe streseve, ose ka qenė pjesėmarrės nė tė bėma tė pista. Diēka ka. Mund tė them se mua absolutisht nuk mė ėshtė nevojitur ndonjė „gjyqtar Murtez Ademaj”, madje as ndonjė „murtez” qė vėrtetė do t’i dinte gjėrat, se njė Murtez analfabet si ky jo se jo. Ndėrsa kur ndonjė papagall i kėsaj natyre parashutohet (i paftuar) diku ku nuk e ka vendin, orvatet tė ndanė gjykime pėr gjėrat qė janė shumė lartė mbi nivelin e tij, e ai nuk lė kėnd mbi veten, madje me njė tė rėnė tė kalemit e shlyen tėrė Europėn, sepse ai ditka ēdo gjė, njė i tillė nė sytė e mi shihet vetėm si ojekt pėr tallje. Mė vjen keq, jo qė ia them kėtė, por mė vjen keq vetėm kur e shoh njė shqiptar (qoftė edhe vetėm shqipfolės) nė kėtė gjendje tė mjerė. Por ai qė e sjellė veten nė kėtė gjendje dhe nuk brengoset qė po bėhet objekt pėr tallje, ai vet i ka fajet.
Qė nė fjalinė e parė thotė se nuk e njeh Riza Salihun as personalisht as nė FB. Ndėrsa nė njė pasus mė poshtė thotė: „Unė nuk e njoh Riza Salihun e hiē e shumė mė pak ose hiē, mė njeh ai mua”. Nė njė pasus tjetėr akoma mė poshtė ku pėrmendet Ibrahim Kelmendi, duke dashtė tė shtiret sikur nuk e njeh as Ibrahim Kelmendin, thotė: „Pėr Ibrahim Kelmendin as juve tė tjerėve qė keni qenė nė Gjermani unė nuk dij asgjė ose nga thashethemet, fare pak”. E pėrsėri mė poshtė ku pėrmendet libri i botuar nė emėr tė Ibrahim Kelmendit (si „autor”) ku Ibrahim Kelmendi e paraqet veten rrejshėm se gjoja ai ėshtė themelues i „Lėvizjes”, Murtez Ademaj thotė: „Kush e ka shkruar librin s’e dij, as s’e kam lexuar, mirėpo kėtu shoh shumė oratori dhe pak realitet”.
Pra, ai nuk e njeh Riza Salihun, nuk e njihka as Ibrahim Kelmendin, mbase deri nesėr i teket tė thotė se nuk e njeh as Enver Spahiun, se edhe ai ėshtė nė Gjermani, nuk e ka lexuar librin, nuk e ditka as se kush e ka shkruar, nuk di asgjė. Por pėr tė gjitha kėto qė nuk i di, ngrihet tė gjykon, edhe atė duke e vėrė veten nė qendėr tė ēėshtjes, se na qenka ai qė ndanė drejtėsi dhe jep gjykime. Bravo Murtez Ademaj! Ti je gjenial! Ēfarė shkėlqimi kur i mbyllė sytė nė mes tė errėsirės! Por kujdes se po tė xhelozon gomari pėr mendėt e tepėrta dhe inteligjencėn tepėr tė lartė qė e paske! „Unwissenheit ist Stärke” („Mosdija ėshtė fuqi”), shkruante Georg Orwell duke formuar tabllot e tė bėmave tė shemtuara tė kodoshėve mercenarė qė me bindje i shėrbejnė „Vėllait tė Madh”, i cili kontrollon ēdo gjė, por nuk lodhen tė mėsojnė asgjė, sepse dijnė hiēgjė. Kėshtu edhe „fillozofi” Murtez Ademaj, krejt symbylltas, pa lexuar asgjė, arrinė tė njehė se ku ka, siē ka shėnuar, „shumė oratori dhe pak realitet”.
Para se tė vazhdojmė me pika tė tjera, tė shohim njė ēik shkurt se a janė tė vėrteta kėto qė thotė, kė e njeh, e kė s’e njeh Murtez „fillozofi”. Ndonėse paralajmėrova lart se pėr ato qė di SIS-i pėr Murtez Ademajn do tė shėnoj nė mbarim tė kėtij shkrimi, kėtu mė duhet ta cek, qė tė mos gėnjen se gjoja nuk e njeh Ibrahim Kelmendin, se SIS-i ka fakte tė prekshme dhe tė pamohueshme qė dėshmojnė mė shumė kontakte tė Murtez Ademajt me Ibrahim Kelmendin. Pėr qė janė shokė e pėr qė janė miq, kjo ėshtė e drejtė e tyre, unė kėtu nuk pėrzihem. Kjo qė po shkruaj unė ka tė bėjė vetėm me realitetin, ai nuk ka nevojė tė gėnjen duke u shtirur sikur nuk e njeh. (Ai pikėrisht pėr shkak tė Ibrahim Kelmendit edhe ka hyrė nė kėtė debat). Njė njeri me gradė akademike, doktor shkence, i cili e ka vėrtetė atė gradė dhe ia di vlerėn, nuk do tė gėnjente qoftė edhe sikur tė ndodhet nė njė situatė ku do tė fitonte apo do tė humbiste pasuri, e ku me njė gėnjeshtėr do tė shmangte humbjen. Sepse ai qė vėrtetė e ka tė fituar njė gradė akademike, e ēmonė mė shumė gradėn akademike se ēfarėdo pasurie materiale. Kėshtu si Murtez Ademaj gėnjejnė vetėm ata qė shėnojnė rrejshėm nivelin e tyre arsimor apo qė merren me tregti tė diplomave fallse, ēka kėto vitet e fundit janė raste shumė tė shpeshta. Ndėrsa se a mė njeh mua, (Riza Salihun), ky ėshtė problemi i tij. Por unė e njoh Murtez Ademajn. Pėr herė tė parė e kam parė nė vitin 1986 nė Zvicėr. Kishte afėr njė vit qė agjentuara „Lėvizje”, e cila mė 1982 ishte themeluar nga UDB-ja si kontrabandė pėr ta penguar bėrjen e Kosovės republikė, ishte ndarė nė dy tabore, njėrin e kontrollonte UDB-ja krahinore e Kosovės, ndėrsa tjetrin UDB-ja republikane e Sėrbisė. Murtez Ademaj ishte me krahun qė kontrollohej nga UDB-ja republikane e Sėrbisė. Ato dalloheshin nė mes vete me slloganin „zėri me adresė” dhe „zėri pa adresė”, e nganjėherė edhe me emėrtimet „Redaksia” dhe „Kryesia”. (Kodoshi i UDB-sė Murtez Ademaj ishte me ata tė „Redaksisė” rrespektivisht me ata tė pa adresė). Kėto tė dy tabore qė sapo ishin ndarė, (sepse kanė qenė bashkė), kritikoheshin ashpėr nė mes vete, por pėr ēudi, vetėm pėr gjėrat nė Zvicėr, ndėrsa atje ku e kishin bazėn tė pėrbashkėt, pisllėqet me UDB-nė, asnjėri tjetrit nuk ia zbulonin. Kėto duhej t’ua zbulonte SIS-i. Dhe ua ka zbuluar tė gjitha (do tė shtoj kėtu me ironi: pa ia kontrolluar postėn kėrkujt – hahaha). Tė dy taboret ishin tė UDB-sė. Para se tė ndodhte kjo ndarje kishin ndodhur shumė ndryshime tė brendshme nė Jugosllavi, por edhe nėpėr republikat e krahinat. Poashtu u dėrguan nė Zvicėr kuadra tė reja qė ta mirrnin nė dorė udhėheqjen e „Lėvizjes”, duke e eliminuar udhėheqjen e mėparme, si dhe u dėrguan pėrforcime tė mercenarėve nė Zvicėr dhe nė Gjermani. Disa nga kuadrat e reja qė morėn nė dorė udhėheqjen e „Lėvizjes” mė parė kishin marrė pjesė nė vrasjen e planifikuar tė Rexhep Malės dhe Nuhi Berishės nga ana e UDB-sė, si hakmarrje pėr Jusuf e Bardhosh Gėrvallėn. (Vrasja e Rexhep Malės dhe Nuhi Berishės ka qenė e planifikuar, pavarėsisht qė u pėrhapėn rrena se gjoja ata janė barrikaduar dhe kanė bėrė rezistencė etj.) Ndodhi qė pėr njė kohė nė „Lėvizjen” u ndodhėn edhe familjarė tė mashtruar tė Rexhep Malės, e edhe disa qė kishin marrė pjesė nė vrasjen e tij (dhe tė Nuhi Berishės). Njė familjar i Murtez Ademajt ishte angazhuar intensivisht qė Beogradi ta heq dyshimin ndaj Ibrahim Kelmendit pėr pjesėmarrje nė atentatin e 17 janarit 1982, ku u vranė nga ana e policisė gjermane Jusuf e Bardhosh Gėrvalla dhe Kadri Zeka. Kėshtu nga viti 1985 edhe Ibrahim Kelmendi mund tė angazhohej nė „Lėvizjen”, me tė drejtėn pėr t’u zgjedhur edhe nė poste udhėheqėse tė „Lėvizjes”. Kjo do tė thotė se libri i Ibrahim Kelmendit ku ai paraqitet se gjoja ai ishte themelues i „Lėvizjes” ėshtė tėrėsisht i gėnjeshtėrt, fund e krye i gėnjeshtėrt. As nuk ishte „Lėvizja” e atillė ēfarė e paraqet ai, as nuk ishte ai themelues i saj. Deri mė 1985 ai nuk ėshtė pranuar nė „Lėvizjen” pėr shkak tė dyshimit (dyshimit tė Beogradit) se ka gisht nė atentatin e 17 janarit 1982. Nė tė njejtėn kohė deri sa bėheshin kėto ndryshime filloi edhe ngjitja e Millosheviēit nė pushtet. Nga tė gjitha anėt bėheshin pregatitje pėr tė zezat qė do tė pasojnė mė vonė. Kjo ėshtė histori e gjatė, e unė nuk mund ta zgjas nė njė shkrim tė kėtillė. Njė shok imi ėshtė duke e pregatitur njė libėr pėr kėto. Veē tė mos kujtojnė bashibozukėt se nuk po dihen ato tė zeza qė mercenarėt e kallėpit tė Murtez Ademajt po kujtojnė se akoma po u mbahen sekret. Ai do tė habitet kur ta sheh edhe autorin, se kush po e shkruan kėtė libėr, tė cilin me siguri do ta njeh, (por mund tė gėnjen pėrsėri se nuk e njeh, siē po gėnjen pėr Ibrahim Kelmendin se gjoja nuk e njeh).
Por tė kalojmė nė pika tė tjera.
Pėr „mendjendriturin” Murtez Ademaj akoma nuk e ka marrė vesh Gjermania, se menjėherė si ta marrin vesh gjermanėt, do ta thėrrasin qė t’i mėson juristėt gjermanė se si interpretohen ligjet e Gjermanisė. (Me budallenjtė e kėtillė nuk ke se si tė mos ironizosh). Merrnie me mendė, nė shkrimin me tė cilin i jam pėrgjigjur Enver Spahiut unė kam shkruar se ėshtė ndjekur procedurė hetimore (pėr kontrollimin e postės mė 1980). Nė njė shtet juridik apo ligjor, ēfarė ėshtė Gjermania, nė institucionet juridike ka sistem, ku gjėrat funksionojnė sipas sistemit, pavarėsisht se kujt i pėlqen kjo, e kujt jo. Procedurat qė zhvillohen bėhen gjithmonė me akte tė shkruara, se aty nuk pallavrohet si nėpėr oda duke u thirrur nė Kanunin e pashkruar tė Lekė Dukagjinit. Aktet qė lėshohen janė fakte tė prekshme, por ato edhe regjistrohen nė librat e gjykatave pėrkatėse. Mirėpo nėse deri tash ėshtė ditur (ose ėshtė kujtuar) se aktet e kėsaj natyre janė fakte tė pamohueshme, tash na paska dalė njė Dylber (pėr tė mos thėnė njė Peder, spiun e faqezi, bythėshitur e shpirtshitur nė Beograd), me emrin Murtez Ademaj, i cili pranė emrit tė tij e shėnon rrejshėm edhe njė gradė akademike qė nuk e ka, „dr. phil.”, dhe me njė tė rėnė tė kalemit i shlyen aktet juridike tė lėshuara nė kuadėr tė procedurave, ekzistenca fizike e tė cilave nuk mund tė mohohet, sepse ato janė aty. Kjo nuk ka shembull kėrkund nė rruzullin tokėsor.
Kur e shikon njė shkrim shkarravinė tė njė gjysmėanalfabeti, dhe kur e sheh qė autori i shkarravinės pranė emrit tė tij e ka shėnuar rrejshėm edhe njė gradė akademike, „dr. phil.”, patjetėr tė pėrfytyrohet para syve figura e njė majmuni qė ka veshur xhamadan dhe po e shikon veten se a po duket si njeri, pasi qė ėshtė veshur si njerėzit. Pikėrisht kėshtu po duket emri „Murtez Ademaj” me cilėsimin „dr. phil” qė e ka shėnuar nė mbarim tė shkrimit tė tij analfabetesk e shkarravinė. Dhe Majmuni n’xhamadan (Murtez Ademaj me gradėn e rrejshme doktor i fillozofisė), me shkollėn e UDB-sė dashka tė na mėson se si interpretohen ligjet e Gjermanisė. E ēka nuk i pėlqen atij, ēka i duket se nuk ėshtė mjaftė matrapazqe dhe mjaftė – ą la murtezqe, ai me njė tė rėnė tė kalemit e zhbėnė, ku nuk pėrmbahet tė jepė cilėsime si: „kjo ėshtė RRENĖ”, apo ngjashėm. Ėshtė e qartė : Rrencit qė rrenė vet i duket se krejt bota po rrejnė.
Pėr ata qė nuk e dijnė, nė sistemin juridik tė Gjermanisė interpretimi i ligjeve ėshtė zanat mbi zanatet, mjeshtri mbi mjeshtritė. Kurgjė nuk ėshtė krijimi dhe miratimi i ligjeve nė krahasim me interpretimin e tyre. Njerėzit e rėndomtė nuk e dijnė dhe kujtojnė se shikohen vetėm ato qė thuhen nė ligje. Por pėr interpretimin e ligjeve nė institucionet juridike tė Gjermanisė ka aq shumė botime e publikacione, sa nuk ta kapė mendja, sepse nuk mund t’i lexosh tėrė jetėn. Po tė tė rastis tė hyshė nė njė Bibliotekė tė posaēme tė lėmisė juridike dhe tė shohėsh libra tė panumėrt, me tona e tona, vėllime tė trasha me nga 2000 faqe, nga autorė me nga dy tri grada akademike, habitesh fare dhe vihesh nė mėdyshje se a i shikon dikush ato ndonjėherė. Megjithatė ato shikohen dhe pėrdoren, bile shumė, kur ėshtė nevoja pėr to pėrdoren barabar me ligjet, e madje citohen nė Aktgjykime. Nė zbatimin dhe interpretimin e ligjeve gjyqtarėve gjermanė nuk u mjaftojnė vetėm ato gjėra qė shkruan nėn nene apo artikuj tė ligjeve tė caktuara, por edhe pėr secilin nen tė secilit ligj ka shembuj tė ndryshėm mbi mėnyrat e interpretimeve tė tyre, sa nga pėrvoja se si ėshtė vepruar ndonjėherė nė ndonjė lėndė, aq edhe pėr variantet e mundshme kur rastet dallojnė nga rasti nė rast. Por Majmuni n’xhamadan (Murtez Ademaj me gradėn „dr. phil.”) ėshtė tepėr i madh, apo mbase tepėr gjenial, qė tė merret me kėto „cikėrrime”, (mos kujtoni qė ėshtė tepėr analfabet pėr t’i ditur kėto gjėra), prandaj ai e „zgjidhė” ēėshtjen shpejtė, i zhbėn ato me njė tė rėnė tė kalemit.
- Vijon nė pjesėn e dytė -
J’aimeAfficher plus de réactionsCommenter
Commentaires
Enver Spahiu
Enver Spahiu Riza cdo Konstruktion me pretendime udbeske te vetmin argument e kam fotografine e dy miqeve te mi ,ku ti te gjitheve na ke bere UDB e !!!!
Herave tjera kur te konsktrukton dicka ,beju me i sakte ne inf.!

https://m.facebook.com/story.php...
J’aime · Répondre · 3 h · Modifié
Haxhi Kuēi
Haxhi Kuēi Riza Saliu,allahile po kush po ju meson me shpifje pa fakte,pos shkruani artikuj siq paske shkrue kundra Enver Spahiut,dhe me kete artikull pastaj e mirrni si fakt.Mesiguri ju paska mesue ,apoAvdi Ibrahimi,se dAviu ish bukepermbyses.Me ta hanger buken dhe me te shpif gjana qe as ne enderr nuk i kam posedue ndonje here ne jeten time.Po as ju kerkund nuk jeni ore lale;Po Enver Spahiu ndoshta ka marr pjese neper demostrata ,por ne politike nuk eshte perzie,sa une.Edhe nje tjeter mesele;kur thua se vellezerit Gervalla i ka vrare Ibrahim Kelmendi,a mendon se qeveria e Lublanes nuk i posedon filmat qe keni bisedue me Stane Dollancin?A e njeh Haxhi Berishen ?Nese ma kundershtoni kete atehere flasim ma gjane.Por nje te jesh i sigurt se tan keni hanger ne sofren e Lluciferit serb,e mos i ngjitni njolla atyre qe nuk kan pasur habere se ēfare satana keni qen.Enver Spahiu,mos gabo me na shlye komentet.
J’aime · Répondre · 4 min
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13738
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Riza Saliu me Enver Spahiun   Mer 28 Sep - 10:23

Tė tillėt si Enver Spahiu, kur nuk marrin rrogė nga Sėrbia, ėshtė mė keq se sa edhe tė marrin rrogė. Sepse ndonjėherė edhe pėr rrogė tė majme e kanė vėshtirė tė gjejnė budallenjė tė kėtillė, qė u hidhen shqiptarėve m’qafė, ua marrin kohėn dhe i bėjnė qė tė merren me njėri tjetrin. Ndikimi i Enver Spahiut ėshtė negativ, pavarėsisht se a merrė apo nuk merrė rrogė nga SėrbiaPor, kur po sillet kėshtu, analizat japin rezultatet qė udhėzojnė nė dy gjėra: ose vėrtetė paska vdekur psikologu serb qė ia ka dhėnė Enverit sugjestionin para 18 viteve kur UDB-ja e ka dėrguar te unė, qė tė pyeste pėr ēėshtjen e postės, e ai sugjestion i ka mbetur i ngulitur nė kokė si gozhdė, prandaj nuk ėshtė i aftė pėr tema tė tjera; ose UDB-ja (pavarėsisht ndėrrimit tė emrit, qė tash nuk quhet mė UDB, por BIA), akoma e paska nė rend dite likuidimin e Riza Salihut. Njėra nga kėto dy mundėsi..
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13738
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Riza Saliu me Enver Spahiun   Mer 28 Sep - 14:41

Enver Spahiu Riza cdo Konstruktion me pretendime udbeske te vetmin argument e kam fotografine e dy miqeve te mi ,ku ti te gjitheve na ke bere UDB e !!!! 
Herave tjera kur te konsktrukton dicka ,beju me i sakte ne inf.!...Voir plus
J’aime · Répondre · 8 h · Modifié



Haxhi Kuēi Riza Saliu,allahile po kush po ju meson me shpifje pa fakte,pos shkruani artikuj siq paske shkrue kundra Enver Spahiut,dhe me kete artikull pastaj e mirrni si fakt.Mesiguri ju paska mesue ,apoAvdi Ibrahimi,se dAviu ish bukepermbyses.Me ta hanger buken dhe me te shpif gjana qe as ne enderr nuk i kam posedue ndonje here ne jeten time.Po as ju kerkund nuk jeni ore lale;Po Enver Spahiu ndoshta ka marr pjese neper demostrata ,por ne politike nuk eshte perzie,sa une.Edhe nje tjeter mesele;kur thua se vellezerit Gervalla i ka vrare Ibrahim Kelmendi,a mendon se qeveria e Lublanes nuk i posedon filmat qe keni bisedue me Stane Dollancin?A e njeh Haxhi Berishen ?Nese ma kundershtoni kete atehere flasim ma gjane.Por nje te jesh i sigurt se tan keni hanger ne sofren e Lluciferit serb,e mos i ngjitni njolla atyre qe nuk kan pasur habere se ēfare satana keni qen.Enver Spahiu,mos gabo me na shlye komentet.
J’aime · Répondre · 4 h



Enver Spahiu Une asnjehere ,kush ka guxim dhe kredibiltet politike urdheroni .
J’aime · Répondre · 4 h



Enver Spahiu Haxhi Kuēi , te flm per komentin .
Me teper jam i kenaqur qe u angozhove ne debat pikesepari qe je nga Theranda sepse disa gjera sipas pdegogjise edukative sqarohen gjithemone nga e aferta .
Je n’aime plus · Répondre · 1 · 4 h



Riza Salihu .
Haxhi Kuēi, tė bėj Thirrje urgjentisht t'i publikosh filmat qė i paska qeveria e Lublanės, qė qenkam takuar unė ndonjėherė me Stane Dollancin. Por shiko menjėherė se mos po delė aty diku se do tė jem takuar edhe me shokun Tito. Sepse punė e vogėl do tė ishte pėr Riza Salihun tė takohej vetėm me Stane Dollancin e vockėl, e tė mos takohej me shokun Tito. (hahaha). Ndonjė person me emrin Haxhi Berisha nuk e njoh, as kurrė nė jetė nuk e kam takuar. Pėrderisa nuk e kam takuar, ėshtė e sigurtė se as filma me dikė qė kurrė nuk e kam takuar, nuk mund tė ketė. Po tė kam nevojė unė pėr informacione tė miat, besoj se SIS-i ka tė dhėna edhe pėr tė, por realisht mund tė them se nuk kam pyetur pėr tė, se nuk kam pasė nevojė, sepse ai nuk ėshtė pėrzier nė pėrhapjen e pallavrave. Unė kam reaguar vetėm ndaj atyre qė u kruhej zuza, ndaj atyre qė e kanė nisė tė parėt. As atė shokun tėnd me emrin Llucifer, qė ty po ta shtroka sofrėn, unė nuk po e njoh. As nuk po mė intereson ta njoh, ti mbaj shokėt tu pėr vete. Por do tė mė interesonte tė di, kush qenka ky Avdi Ibrahimi, qė ke shkruar se ėshtė nga Mushtishti. Sepse unė vėrtetė jam me origjinė nga Mushtishti, por unė gjysmėn e Mushtishtit nuk i njoh. Dhe nė fund dua tė tė tregoj se kur e pashė qė i paske shkuar ti nė ndihmė Enver Spahiut, filloi tė mė vinte keq pėr Enverin. Tash po mė dhimbset Enver Spahiu, qė paska ra nė deregje ta kėrkon ndihmėn e Haxhi Kuēit. Tė moēmit e kanė pasė njė fjalė tė urtė: "mos u bėfsh me tė kajtė Stambolli". Sot me ra nė deregje qė me e kėrkue ndihmėn e Haxhi Kuēit ėshtė mė zi se me tė kajtė Stambolli. Mos harro, Haxhi, filmat qė i pėrmende, t'i publikosh menjėherė. Pėrndryshe krejt ēka thua nė adresė tė Riza Salihut, para se i publikon ata filma qė i pėrmende, vetėm e shpalosish pandershmėrinė dhe panjerėzinė tėnde. (Shiko bre, se ndoshta po dukem si Xhejms Bondi - hahahaha).
J’aime · Répondre · 1 h



Haxhi Kuēi Riza Salihu,une me duket shqip kam shkrue,shkoni ne Lublan ne qeverin e saj,i posedojne qind per qind.Kush jam une qe te mi japin sllovenet.Merre Haxhi Berishen ai ka qen zingjiri.
J’aime · Répondre · 1 h



Haxhi Kuēi Nuk e kam cekur Riza Salihu qe ju jeni takuar me kete Stane Dollancin,ēka te dogji kur per juve nuk e ceka.
J’aime · Répondre · 1 h



Enver Spahiu Haxhi publikishte po te beje lutje te mos me dele ne ndihme dhe ne mbrojtje ,plus ruane nivelin e komunikimit si kulture sepse kjo po me duket e panevojshme .
J’aime · Répondre · 1 h



Enver Spahiu Riza,ja ku e ke demantin kunder emisionit te imagjinuar fiktiv nga ana ime . 
Autentike deri ne fund une jam ne foto me Afrimin dhe ne Nasimin ne kohen e studimeve .
J’aime · Répondre · 1 h



Haxhi Kuēi Enver Spahiu As juve as Rizait nuk u dali ne ndohme,pos ra nje fije e dolen mija tjera se pasi e lexova nje citat te Rizait qe kishte shkrue per nje udbash Feradin Tafallarin qe e ka dergue udba e dergucave,kjo ka qen shume e vertete.Sepse Avdi Ibrahimi qeni i Mushtishtit ma ka hanger buken e ma ka dhire sofren.Dhe ma e keqja se Avdiu dy here me ka hudhur helem ne oden e tje ne Suhareke sa ishte me shtepi.ne suhareke.O Riza Salihu,edhe nje here po te them se nuk thash per juve qe ke qen ne Lublane,por e kani pas zingjir komandues Haxhi Berishen,ate dite makabe,ka vra ne shtutgard edhe tjere atdhetar,a ka vra shpiuna apo patriota dreqi neve shqiptareve nuk mundet me na ra ne fije.Jane perzi,spo dihet kush patriot e kush tradhetar.Por nje po e shoh se tradhetaret po shpallen ēlirimtar.Sa per juve Enver Spahiu me vjen keq qe je ne levizjen e vv,se une sjum para juve isha bile kur Albini ka qenvete i njezeti.Por Albini permes burgosjes nga ana e serbeve e me ndihmen e amerikaneve dhe Nexhat Dacit ja ka mberritur gjere ne kete pozite.Une; si ka hyre Rexhep Selimi ne vv jam largue e dine mire vv.Dhe sot Avdi Ibrahimi,deklaron se bashk me Reshat Badallen e kane krijue vv,Dhe se uēk en ne maqedoni e ka krijue Reshat Badalla me Ali Ahmetin.Kurse se fundi Ibrahim Kelmendi komandant i uēk ne skenarin e Kumanoves.Kush nuk mundet mi marr vesh shqiptaret ,nese ne toke ka dreqen jane vete shqiptaret.I vetmi popull qe e ka mallkuar vetvet. .Riza Salihu,betohem qe e ke njohur shume mire Haxhi Berishen,por per qudi as nje antar i juaji nuk e njeh.Keshtu edhe Rexhep Selimi me ka thene per bese nuk e njoh Avdi Ibrahimin.Nuk dojne me deklarue se jemi kane te njohur,thelle eshte meselja e kesaj mos njohjes.
J’aime · Répondre · 1 h



Enver Spahiu Une e demantova me Foto timen Riza Salihu n.
Kjo ka rendesi, tjeter per arsyen se ai ka shkruar inf.te pasakta.
J’aime · Répondre · 1 h
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13738
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Riza Saliu me Enver Spahiun   Mer 28 Sep - 15:04

 Enveri ka ardhur te unė me librin e Faridin Tafallarit nė dorė. Faridin Tafallari me Afrimin dhe Nasimin as nuk janė njoftė fare. Faridin Tafallari ka qenė pjesė e njė tė ashtuquajture „Lėvizje” tė formuar nga UDB-ja si grupim kontrabandė, pėr ta penguar bėrjen e Kosovės republikė. Taksisti gjysmėanalfabet Faridin Tafallari ishte vetėm njė kukull, nė emėr tė tė cilit dikush mund tė shkruante libra, pėrmes tė tė cilėve nxitė grindje nė mes tė shqiptarėve. Faridin Tafallari ėshtė njė person fizik, por pėrderisa nuk e ka kapacitetin intelektual qė tė shkruan libra, dikush tjetėr po shkruan nė emėr tė tij, s’do mendė se ėshtė njė emėr i dhėnė me qera, qė dikush nga armiqtė e popullit shqiptar t’i bėn shqiptarėt t’i hidhen njėri tjetrit m’qafė dhe tė merren me njėri tjetrin, derisa tė tjerėt t’i mbarojnė punėt e tyre. E kėtu libri i Faridin Tafallarit i ka hyrė pak nė punė edhe Enver Spahiut nė misionin e tij pėr tė ardhur te unė.
..........................................................
Kėrkesa e Enver Spahiut qė „tė jam i sjellshėm” e ka tė njejtin kuptim sikur tė mė thotė: „rri urtė, mos reago, duro ēdo gjė ēka tė mveshet”. Kėtė ma thotė nė njė gjuhė tė huaj qė shqiptarėt nuk e kuptojnė, ndėrsa shpifjet tė ziera nė kuzhinėn e UDB-sė posaēėrisht pėr opinionin shqiptar i bėjnė nė shqip. Mirė e paskan mėsuar. Por, se a rri unė urtė apo nuk rri, kjo nuk varet prej meje, por nga sjelljet e tė tjerėve ndaj meje. Sepse unė jam unė, ndėrsa sjelljet e mia janė reagimi im nė sjelljet apo idiotėsitė e tė tjerėve.



................................
 Ndėrsa se a mė njeh mua, (Riza Salihun), ky ėshtė problemi i tij. Por unė e njoh Murtez Ademajn. Pėr herė tė parė e kam parė nė vitin 1986 nė Zvicėr. Kishte afėr njė vit qė agjentuara „Lėvizje”, e cila mė 1982 ishte themeluar nga UDB-ja si kontrabandė pėr ta penguar bėrjen e Kosovės republikė, ishte ndarė nė dy tabore, njėrin e kontrollonte UDB-ja krahinore e Kosovės, ndėrsa tjetrin UDB-ja republikane e Sėrbisė. Murtez Ademaj ishte me krahun qė kontrollohej nga UDB-ja republikane e Sėrbisė. Ato dalloheshin nė mes vete me slloganin „zėri me adresė” dhe „zėri pa adresė”, e nganjėherė edhe me emėrtimet „Redaksia” dhe „Kryesia”. (Kodoshi i UDB-sė Murtez Ademaj ishte me ata tė „Redaksisė” rrespektivisht me ata tė pa adresė). 



Kėto tė dy tabore qė sapo ishin ndarė, (sepse kanė qenė bashkė), kritikoheshin ashpėr nė mes vete, por pėr ēudi, vetėm pėr gjėrat nė Zvicėr, ndėrsa atje ku e kishin bazėn tė pėrbashkėt, pisllėqet me UDB-nė, asnjėri tjetrit nuk ia zbulonin. Kėto duhej t’ua zbulonte SIS-i. Dhe ua ka zbuluar tė gjitha (do tė shtoj kėtu me ironi: pa ia kontrolluar postėn kėrkujt – hahaha). Tė dy taboret ishin tė UDB-sė. 

.............................................
 Para se tė ndodhte kjo ndarje kishin ndodhur shumė ndryshime tė brendshme nė Jugosllavi, por edhe nėpėr republikat e krahinat. Poashtu u dėrguan nė Zvicėr kuadra tė reja qė ta mirrnin nė dorė udhėheqjen e „Lėvizjes”, duke e eliminuar udhėheqjen e mėparme, si dhe u dėrguan pėrforcime tė mercenarėve nė Zvicėr dhe nė Gjermani. Disa nga kuadrat e reja qė morėn nė dorė udhėheqjen e „Lėvizjes” mė parė kishin marrė pjesė nė vrasjen e planifikuar tė Rexhep Malės dhe Nuhi Berishės nga ana e UDB-sė, si hakmarrje pėr Jusuf e Bardhosh Gėrvallėn. (Vrasja e Rexhep Malės dhe Nuhi Berishės ka qenė e planifikuar, pavarėsisht qė u pėrhapėn rrena se gjoja ata janė barrikaduar dhe kanė bėrė rezistencė etj.) Ndodhi qė pėr njė kohė nė „Lėvizjen” u ndodhėn edhe familjarė tė mashtruar tė Rexhep Malės, e edhe disa qė kishin marrė pjesė nė vrasjen e tij (dhe tė Nuhi Berishės). Njė familjar i Murtez Ademajt ishte angazhuar intensivisht qė Beogradi ta heq dyshimin ndaj Ibrahim Kelmendit pėr pjesėmarrje nė atentatin e 17 janarit 1982, ku u vranė nga ana e policisė gjermane Jusuf e Bardhosh Gėrvalla dhe Kadri Zeka. Kėshtu nga viti 1985 edhe Ibrahim Kelmendi mund tė angazhohej nė „Lėvizjen”, me tė drejtėn pėr t’u zgjedhur edhe nė poste udhėheqėse tė „Lėvizjes”. Kjo do tė thotė se libri i Ibrahim Kelmendit ku ai paraqitet se gjoja ai ishte themelues i „Lėvizjes” ėshtė tėrėsisht i gėnjeshtėrt, fund e krye i gėnjeshtėrt. As nuk ishte „Lėvizja” e atillė ēfarė e paraqet ai, as nuk ishte ai themelues i saj. Deri mė 1985 ai nuk ėshtė pranuar nė „Lėvizjen” pėr shkak tė dyshimit (dyshimit tė Beogradit) se ka gisht nė atentatin e 17 janarit 1982. Nė tė njejtėn kohė deri sa bėheshin kėto ndryshime filloi edhe ngjitja e Millosheviēit nė pushtet. Nga tė gjitha anėt bėheshin pregatitje pėr tė zezat qė do tė pasojnė mė vonė. Kjo ėshtė histori e gjatė, e unė nuk mund ta zgjas nė njė shkrim tė kėtillė. Njė shok imi ėshtė duke e pregatitur njė libėr pėr kėto.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13738
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Riza Saliu me Enver Spahiun   Mer 28 Sep - 15:37

Enver Spahiu,po me kritokojn shume ne privat o dosti im,po me thojne pse po ua shlyn shkrimet Enveri.Po pse i shlyn?Mua me kane shajte ne nanen e ne ēka jo nuk ua shlyej,ky eshte debat.Riza Salihu,;Avdi Ibrahimi ne oden e vete me kapas thene; se Nuhi Berishen une e kam shti mu rrok me policin e serbise,dhe e kane vrare.Po si ja ke bere o Avdi Ibrahimi?Po kur del prej vijes tone, ne dijm me tu shpif, pa ndalur me keso fjale;ti je shpiune,ti po na shpiunon shoket,ti je tradhetar e keshtu me rradhe gjere sa ta shtijm me thene e shifni se a jame shpiun.Qohet e rroket me policin e serbise dhe ja fusin pluma policia e serbise.Zahir Pajazitin shoket e idealit e kane vrare me atomatika qe e kane ndjek mbrapa ,nuk e kane vrare policia e serbise.I kane thene komandant plaku serbeve qe kam me ua nxjerr hakun qe e ka pas plagosur Rektorin e U P ate serbin.Dijne njerezit por po frigohen e ju dhefsha ne trimeri..Riza Salihu,pash njat zot a eshte e vertete se qēka ka shkrue ne ate romanin e dhire Feradin Tafallari,kinse i ka organizue demostratat e 11 marsit te vitit 1981 ne menzen e studentave?,Promator i dites se pare jam une si shkak i qimes qe me ka qelluar ne gjellen time.Pse udbashi mi vjedhe veprat e mija?A e kan pas udbashat qe veprat patriotike qe i bene dikush,mu lajmrue qent e serbise kinse keta i kane organizue me qellim qe ti burgodos serbia qe mbas burgut mu ngritur tek shqiptaret si patriota dhe mi udhehequr shqiptaret.Ibrahim Muzikantin a po e njeh ?O burr i kam percjell si i ri tane qent e shkive.Une e kam pas krye Akademin Pedagogjike ne Prizren me sukses te shkelqyshem,por ditarin nuk ma dhane jo serbet por shqipzit.Une e pata krye edhe SHNP ne gjakove me sukses mbi teteshe,por as ketu nuk me morren.Kam studjue juridikun,por as aty nuk me morren me punue ne gjygj.Kam krye shkollen e mesme te tregetis as ne tregeti nuk me morren.Kam krye edhe ndertimtaine,as ne kete profesion nuk me mirreshin.Jam punsue ne Llotari por me mbiemer tjeter,Syla.Jane arhivat mundet ēdo kush mi vertetue.Kam qen ai qe hatri im NATO e ka sulmue serbine,sa per uēk ,as nje shqiptar ne kosove nuk ka pasur me qen,si destinacion e kane pasur Qadin,dhe atje me perfundue ne vdekje sipas planit Hanri K.Dhe ne kosove mu serbijanizue me serb te kroacise.Por ky pis popull vertete lyp shkerdhye nanen dhe te vdekurit.Ku ke pa ne kete bote qe nje popull e shpalle tradhetar shpetimtarin?Ku ke pa ne bote ku ti done me mbrojte popullin dhe uēk me te thene ta qijm nanen po bane e mbrojte popullin prej shkive.Dhe me te thene pasi ti po done me mbrojte popullin prej shkive ti ēenke me shkije.A ka zot more ne kete bote tek ne mut shqiptaret.Kur serbet sulmuan Mushtishtin,Savroven Vraniqin e fshata tjere,erdhen tane ne suharek si refugjat siq e thojshin.Dhe ka mbas dites erdhi te une Malush Berisha,me Uke Bytyqin dhe mu luten qe ti ftoje ndihmat e kryqit te kuq nderkombetar se do me vdek populli.Kam shkue tek nje shitore e Aziz Shales dhe i kam ftue ,ku telefonaten e kam pague me paret e mija bane mend sa e shiteshin minutin.Dhe te nesermen ne mengjeze kane ardhe ndihmat te une ,por i kam que te shaljanet.Kam shkue e kam kerkue nje thes mill,Muharrem Shaban Kuqi i shperndante ndihmat e mija,dhe me tha;Shko te Milloshi te jep mill.Mashalla shpiuni me te thene keto fjale.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13738
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Riza Saliu me Enver Spahiun   Mer 28 Sep - 15:42

Haxhi Kuēi Riza Salihu,une me duket shqip kam shkrue,shkoni ne Lublan ne qeverin e saj,i posedojne qind per qind.Kush jam une qe te mi japin sllovenet.Merre Haxhi Berishen ai ka qen zingjiri.
J’aime · Répondre · 2 h



Haxhi Kuēi Nuk e kam cekur Riza Salihu qe ju jeni takuar me kete Stane Dollancin,ēka te dogji kur per juve nuk e ceka.
J’aime · Répondre · 2 h



Enver Spahiu Haxhi publikishte po te beje lutje te mos me dele ne ndihme dhe ne mbrojtje ,plus ruane nivelin e komunikimit si kulture sepse kjo po me duket e panevojshme te perdorim banalitete ne fjalor .
J’aime · Répondre · 2 h · Modifié



Enver Spahiu Riza,ja ku e ke demantin kunder emisionit te imagjinuar fiktiv nga ana e juaj .
Autentike deri ne fund ,une jam ne foto me Afrimin dhe me Nasimin ne kohen e studimeve .
Besoj qe eshte shume faktuese ?
J’aime · Répondre · 2 h · Modifié



Haxhi Kuēi Enver Spahiu As juve as Rizait nuk u dali ne ndohme,pos ra nje fije e dolen mija tjera se pasi e lexova nje citat te Rizait qe kishte shkrue per nje udbash Feradin Tafallarin qe e ka dergue udba e dergucave,kjo ka qen shume e vertete.Sepse Avdi Ibrahim...Voir plus
J’aime · Répondre · 2 h



Enver Spahiu Une e demantova me Foto timen Riza Salihu n.
Kjo ka rendesi, tjeter per arsyen se ai ka shkruar inf.te pasakta.
J’aime · Répondre · 2 h



Votre réponse...








Ibrahim Kelmendi ***
Jusuf Gėrvalla:

Unė, qė nė fillim tė Lėvizjes e kam pasė ditur se organ i Lėvizjes ėshtė “Zėri i Kosovės”, se kjo shihet nga vetė Statuti. Dhe, me kėnaqėsinė mė tė madhe, nė vend qė tė dilte “Lajmėtari i lirisė”, kam mundur tė bėja qė tė dilte “Zėri i Kosovės”. Nuk e bėra pėr dy arsye. Sė pari nuk isha i autorizuar nga Lėvizja. Sė dyti, kėtu kishte vepruar qysh mė herėt njė i ashtuquajturi Grupi Komunist “Zėri i Kosovės”, pėr punėn e errėt tė tė cilit me ndonjė rast tjetėr mund tė bėj para Lėvizjes ndonjė raport tė gjerė. Tash pėr tash po theksoj se udhėheqėsi i kėtij grupi (Rizah Saliu, nga Mushtishti, njė provokator ose njeri shumė naiv dhe i rrezikshėm), provoi tė organizonte me shokė likuidimin tim dhe tė vėllaut tim, duke na quajtur “ tė dėrguar specialė tė UDB-sė “, pikėrisht pėr arsyen se i pata thėnė qė “ Zėri i Kosovės” ėshtė organ i LNĒKVSH, kurse ai e kishte marrė pėr emėr tė grupit tė vet. Po pėr kėtė arsye, para se t’i hymė botimit tė kėtij organi, duhet tė marr nga Ti dhe Lėvizja edhe fjalėn e fundit, sepse ka mundėsi qė titulli “Zėri i Kosovės” si organ i LNĒ, tė pėrzihet nė mendjen e naivėve me Grupin Komunist “Zėri i Kosovės”.

[Fragment nga Letra dėrguar Sabri Novosellės, mė 13 maj 1981]
J’aime · Répondre · 5 min



Ibrahim Kelmendi .
.
Jusuf Gėrvalla:

Me pėrfaqėsuesin kryesor tė Grupit komunist "Zėri i Kosovės" jam njohur, pra, nė fund tė dhjetorit 1979. Quhet Riza Salihu, nga fshati Mushtisht. Ra fjala pėr organin e LNĒK "Zėri i Kosovės" dhe ai, me njė ton tė ashpėr, shprehu dyshimin jo vetėm nė ekzistencėn e kėtij organi dhe tė LNĒKVSH, por edhe nė besnikėrinė time. Arsyeja ishte se ai qėndronte vetė nė krye tė Grupit me tė njejtin emėr dhe, meqė, siē del logjikisht, nuk dinte pėr ekzistimin e LNĒKVSH dhe kishte edhe vetė njė logjikė tė kufizuar, kurrsesi nuk ia kapte rradakja tė bėnte dallimin nė mes njė organizate me emrin "Zėri i Kosovės" dhe njė organi me titull "Zėri i Kosovės" qė i takonte koinēidentalisht njė organizate krejt tjetėr. Po atė natė, ai mė njohu mua dhe vėllaun tim me dy shokėt e tij, Hysen Gega (tani i burgosur nė burgun e Prishtinės) dhe Maksut Saramati, me punė tė pėrkohshme nė RFGJ. Qė nė fillim ra nė sy kapadaillėku nė rigorozitetin prej njė shefi bande i Riza Salihut dhe natyrshmėria e zgjuarsia e dy shokėve tė tij (anėtarė tė KQ tė "Z.K.").
Me Hysenin e Maksutin u pamė dhe ndjenjėm disa herė me radhė dhe e pritėm bashkė Vitin e Ri 1980. Hyseni lente tė kuptohej se kishte diku nė Gjermani njė shok mė tė mirė se Rizanė, njė student. Ai fliste dendur pėr tė dhe vėllaut tim, Bardhit, qė kishte njohur kohė mė parė njė person tė tillė, i shkoi mendja mos ishte fjala pėr njėfarė Ibrahim Kelmendin. Por Hyseni e fshehte, prandaj nuk ngulėm kėmbė pėr t'u njohur. Pak ditė mė vonė vijnė te Hyseni e Maksuti dhe na tregojnė se si Rizai kishte ardhur, qė nė takimin e parė me mua, nė pėrfundim se unė jam "i dėrguar special i UDB-sė" dhe se u kishte propozuar haptazi Hysenit e Maksutit tė mė likuidonin bashkė me vėllaun, Bardhin. Ata u hapėn nė "muhabet" pėr dy arsye, sipas pohimit tė tyre: e para, lidhur me Rizanė kishin pasur disa dyshime mė pėrpara, dhe e dyta, tashmė ishin takuar me Ibrahimin dhe ai i kishte kėshilluar tė mė afroheshin se gjoja ai e ditka kush jam dhe se jam "i mirė".
Kėto ishin dyshimet e shokėve mė tė ngushtė tė Rizasė lidhur me veprimtarinė dhe me personalitetin e tij:
- Rizai jetonte me vite nė Gjermani, por as punonte as kishte zėnė banesė tė pėrhershme. Me se mbahej, pos me paratė e punėtorėve tanė?
- Rizai e kishte theksuar vazhdimisht domosdoshmėrinė e moralitetit, te ēdo patriot e revolucionar. Vetė jetonte me njė serbe dhe kishte me te njė djalė me emėr sllav. Kėtė e kishin zbuluar shokėt, e nuk ua kishte thėnė ai vetė.
- Ē'ėshtė mė me rėndėsi, mėnyra e organizimit tė Grupit "Z.K." ishte bėrė e dyshimtė edhe pėr bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Rizasė. Sipas kėsaj mėnyre, nė organizatė mund tė hynte ēdo shqiptar qė "do tė luftoj pėr atdhe". Ēdonjėri qė hyn nė organizatė duhej tė jepte shėnimet e sakta biografike (emri, mbiemri, vendlindja, datėlindja, vendi i punės) dhe, mbi tė gjitha, kėto shėnime si dhe betimin ta bėnte me shkrim, me dorė tė vet. Nga listat me tė dhėna tė tilla tė hollėsishme, njė mbahej nga shokėt e tyre nė atdhe dhe njė tjetėr nga Rizai nė RFGJ. Para se tė arrija unė kėtu, pothuaj tė gjithė njerėzit e organizuar prej Rizait (kryesisht nė Ferizaj e nė Prizren) ishin burgosur pa mundimin mė tė vogėl nga policia, sepse arrestimet ishin bėrė nė bazė tė listave tė pėrmendura. (Mėrgimi mund ta dij pėr ēfarė tė burgosurish ėshtė fjala: kur ishim nė atdhe, ne gjatė takimeve kemi pas biseduar me tė disa herė lidhur me njė grup tė rinjsh ferizajas, qė vepronin demonstrativisht nėpėr qytet nėn hundėt e policisė. Unė kėtu kur kuptova hollėsitė lidhur me organizimin e "Z.K.", supozova se ishin pikėrisht ata tė arrestuar.) Edhe Rizai, mė vonė, e H. dhe M. qė nė fillim, i thoshin edhe me emra shokėt e tyre tė burgosur, kryesisht nė dy qytetet e pėrmendura. Tre apo katėr prej tyre
pėrmenden nė artikullin e parė tė "Lajmėtarit" Nr. 1.

[Fragment nga Raporti dėrguar Sabri Novosellės, mė 31.07.1981]
J’aime · Répondre · 2 min



Votre réponse...








Ibrahim Kelmendi .
.
Jusuf Gėrvalla:

Nga bisedat qė kam pasur me H. e M. kam kuptuar se puna e Grupit komunist tė tyre konsistonte nė radhė tė parė nė botimin e disa trakteve (nėse mė bie nė dorė ndonjė prej tyre do t'jua dėrgoj) dhe nė shfaqjen e disa filmave tė huajtur nga shokėt gjerman, miq tė RPSSH. (Kur unė vetė mora kontakt me kėta shokė gjermanė, mė thanė se pas njė kohe janė detyruar ta largojnė Rizanė nga lokalet e partisė sė tyre, pėr shkak tė arrogancės sė tij.)
Pėrafėrsisht katėr muaj pas takimit tė parė me Rizanė, u takuam edhe njėherė, nė banesėn e H. Ishim prezentė unė e vėllau, pastaj Ibrahim Kelmendi (ishim njohur me tė ndėrkohė), Hyseni e Maksuti dhe Rizai. Ne u fjalosėm keq me tė, sepse patėm rastin tė hetojmė qė tė gjithė se ai kishte prirje tė gėnjejė dhe t'i shmanget bisedės parimore. Kėto ishin pikat qė rrahėm: Pse ai, pa verifikuar dyshimet e veta, qė nė takimin e parė kish kėrkuar nga shokėt e vet tė mė likuidonin mua dhe vėllaun; pse, me muaj tė tėrė, nė stacionin hekurudhor tė Shtutgartit, ku dalin e rrinė punėtorėt tanė, kishte agjituar kundėr meje (pa i vėrtetuar akoma dyshimet) me fjalėt: "Ruajuni se kėndejpari vepron filan fisteku, i dėrguar special i UDB-sė; Pse ai vetė (edhe pse ia kisha tėrhequr vėrejtjen qė nė takimin e parė), vazhdonte kontaktet me njėfarė Adem Povataj nga Strellci, i cili, pasi kishte marrė mė qafė disa punėtorė stinorė nė Titograd, mė 1978, duke i ngashėnjyer sė pari pėr punė patriotike e pastaj duke ua dorėzuar komplet UDBsė (qė Rizai kishte kontaktuar dhe vazhdonte tė kontaktonte me kėtė njeri, ia thoshin ndėrsy shokėt H. e M.); pse ai, si komunist qė i thoshte vetes, edhe pasi kishte parė rezultatet e hidhura tė mėnyrės sė organizimit me lista tė anėtarėve tė organizatės, vazhdonte punėn me tė vjetrėn dhe merrte njerėzit mė qafė. Gjatė gjithė bisedės ai mbajti njė qėndrim qyqar, qė s'kishte aspak tė bėnte me qėndrimin e njė komunisti shqiptar. Nė fund ai pranoi se kishte gabuar sa u pėrket shpifjeve tė pabazuara rreth meje e vėllaut dhe premtoi se nuk do ta pėrsėriste. Por, qė tė nesėrmen ai e pėrsėriti, nė Stacionin e Shtutgartit.
Nga gjysma e gushtit tė vjemė te unė erdhi nė banesė policia kriminalistike gjermane (po atė orė Bardhi ndodhej nė qendrėn e kėsaj policie nė Shtutgart, ku e kishin marrė nga puna). Ata na morėn nė pyetje veē e veē. Ēėshtja kishte tė bėnte me Riza Salihun. Ai kishte hapur nė postėn e Shtutgartit 14 fah-postale nė emėr tė 14 njerėzve tė ndryshėm, ku ndalte letrat e kėtyre dhe i lexonte pėr nevojat e veta. Mes tė 14, kishim qenė unė e vėllau, Hysen Gega, Ibrahim Kelmendi etj. Policia e kishte zėnė, e kish hedhur nė burg dhe dyshonte se ėshtė agjent i UDB-sė. Ndėrkohė qė Rizai kishte shpallur ndėr punėtorė sesi ka kėrkuar azil politik nė Gjermani, ai kishte qenė pesė herė, nė prag tė burgimit, nė konsullatėn jugosllave nė Shtutgart. Kėto i kishte tė shėnuara nė bllokun e shėnimeve. Pėr mua, vėllaun dhe Ibrahim Kelmendin kishte dhėnė te policia deklarata shumė tė liga me shkrim, me plot gėnjeshtra edhe pėr dy takimet qė kishim pasur e ku kishim shumė dėshmitarė. Policia nė fjalė kėrkonte prej nesh: tė thoshim edhe ne se Rizai ėshtė spiun jugosllav. Natyrisht, ne s'bėnim dot njė gjė tė tillė pa qenė tė sigurt, dhe insistimet e policisė, tė bazuara nga ana e saj nė disa fakte qė ne s'na e mbushnin mendjen, i kthenim mbrapshtė me arsyetimin se UDB-ja ka mundėsi tė mėdha tė kurdisė gracka, e kėshtu ka mundur tė veproj edhe me R. S. Pastaj tėrė vjeshtėn dhe tėrė dimrin s'dėgjuam gjė pėr tė. Tė tretėn herė u takuam me tė nė demonstratat e punėtorėve tanė nė Shtutgart. Ishte vėnė nė bisht tė kolonės, me duar nė xhepa dhe pas asnjė shok me vete. Pas demonstratės m'u afrua. Pėrshėndeste punėt e mia, lavdėronte (ishim mė kėmbė dhe s'pata si ta pyesja pėr ēfarė punėsh e kishte fjalėn) dhe thoshte se do tė kish qenė mirė tė bisedonim. Aty pėr aty ishin zėnė me Ibrahim Kelmendin dhe Ibrahimi ia kishte ndaluar pjesėmarrjen nė demonstratat e ardhshme. Unė e qortova Ibrahimin, se s'bėnte ashtu, dhe Rizait, ndėrsy Ibrahimit, i thashė qė e kish derėn hapur pėr ta thėnė mendimin e vet. Ai tha se mė ka diēka borxh dhe se do tė bėnte njė autokritikė. Unė i shpreha gatishmėrinė se do ta dėgjoja kur tė ketė qejf, por atė ditė e sot as mė kėrkoi mė dhe as e kėrkova unė. Tani po dėgjoj se paska ndėrruar mendje lidhur me mua dhe nėpėr njerėz nuk flitka mė keq.
Lidhur me kėtė person ka edhe njė tė dhėnė me rėndėsi. Diku nga viti 1976, Rizain e ka plagosur me thikė njė kroat. Kroati i ofron njė hartė dhe Rizai e refuzon me fjalėt "Nuk e pranoj njė Jugosllavi tė tillė, e cila s'e ka edhe Kroacinė brenda." Nė spitalin e Shtutgartit pastaj e kanė vizituar njerėzit e konsullatės jugosllave dhe e kanė mburrur pėr patriotizėm jugosllav. Disi pas kėtij rasti fillon edhe veprimtaria partiotike (?) e Rizait.

[Fragment nga Raporti dėrguar Sabri Novosellės, mė 31.07.1981]
J’aime · Répondre · 2 min



Haxhi Kuēi Enver Spahiu,po me kritokojn shume ne privat o dosti im,po me thojne pse po ua shlyn shkrimet Enveri.Po pse i shlyn?
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13738
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Riza Saliu me Enver Spahiun   Mer 28 Sep - 16:00

 Sabri novosella;;;;;Rizai e kishte theksuar vazhdimisht domosdoshmėrinė e moralitetit, te ēdo patriot e revolucionar. Vetė jetonte me njė serbe dhe kishte me te njė djalė me emėr sllav. Kėtė e kishin zbuluar shokėt, 
. Para se tė arrija unė kėtu, pothuaj tė gjithė njerėzit e organizuar prej Rizait (kryesisht nė Ferizaj e nė Prizren) ishin burgosur pa mundimin mė tė vogėl nga policia, sepse arrestimet ishin bėrė nė bazė tė listave tė pėrmendura.

.......................
.Ndėrkohė qė Rizai kishte shpallur ndėr punėtorė sesi ka kėrkuar azil politik nė Gjermani, ai kishte qenė pesė herė, nė prag tė burgimit, nė konsullatėn jugosllave nė Shtutgart. Kėto i kishte tė shėnuara nė bllokun e shėnimeve.

..................................
 Policia nė fjalė kėrkonte prej nesh: tė thoshim edhe ne se Rizai ėshtė spiun jugosllav. 



Lidhur me kėtė person ka edhe njė tė dhėnė me rėndėsi. Diku nga viti 1976, Rizain e ka plagosur me thikė njė kroat. Kroati i ofron njė hartė dhe Rizai e refuzon me fjalėt "Nuk e pranoj njė Jugosllavi tė tillė, e cila s'e ka edhe Kroacinė brenda." Nė spitalin e Shtutgartit pastaj e kanė vizituar njerėzit e konsullatės jugosllave dhe e kanė mburrur pėr patriotizėm jugosllav. Disi pas kėtij rasti fillon edhe veprimtaria partiotike (?) e Rizait.

[Fragment nga Raporti dėrguar Sabri Novosellės, mė 31.07.1981]
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13738
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Riza Saliu me Enver Spahiun   Mer 28 Sep - 17:39

J’aime · Répondre · 53 min



Ibrahim Kelmendi Haxhi, me nder me thėnė..., qenke njė shpifarak neveritės!
J’aime · Répondre · 4 min



Haxhi Kuēi Ibrahim Kelmendi Ku po ta merr mendja o Ibrahim Kelmendi ? percaktohu diku.
J’aime · Répondre · 3 min



Haxhi Kuēi Per shembull futja diku .Ku po shpifi ?Pergjigju ne pyetje qe ju parashtrova te dyve,mos ju ik realitetit.
J’aime · Répondre · 1 min



Haxhi Kuēi Ibrahim Kelmendi A e keni njoft Haxhi Berishen ?Fole o burr po ose jo??????



..........................



J’aime · Répondre · 15 min




Ibrahim Kelmendi E kam kėshillė nga Babai: "Kur tė leh qeni, mos ia kthe me tė lehme, vazhdo rrugėn!"
J’aime · Répondre · 12 min




Haxhi Kuēi Ibrahim Kelmendi pse kerkund nuk e keni permendur kete shokun e juaj,njeriun e Stane Dollancit,qe ua ka shperndar posten prej Lublanes dhe keni veprue me derektivat e Haxhiut?Po mendoni se e verteta mshifet tere jeten.Heeeeee
J’aime · Répondre · 11 min




Haxhi Kuēi Ibrahim Kelmendi Keso fjalori hesapin e qenve qe ua qesin plluqkat per lendine e keni shprehjen e pare ose shpifje me bishta.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Contenu sponsorisé




MessageSujet: Re: Riza Saliu me Enver Spahiun   Aujourd'hui ą 1:00

Revenir en haut Aller en bas
 
Riza Saliu me Enver Spahiun
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: