AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Uēk e maqedonise,per ēka luftoi,u betua?

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Uēk e maqedonise,per ēka luftoi,u betua?   Mer 5 Oct - 18:44

Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, nė fillim tė konfliktit tė armatosur, i cili tha:
“Ushtria Ēlirimtare Kombėtare nuk shkon rrugės drejt shkatėrrimit tė Maqedonisė dhe ndryshimit tė kufirit tė saj, por pėr atė qė populli shqiptar dhe ai maqedonas duhet tė jenė tė barabartė nė tė gjitha aspektet. Do tė thotė, Kushtetuta e Maqedonisė duhet tė pėsojė ndryshime”24.
Faktori ndėrkombėtar, publikisht e dėnoi shumė ashpėr paraqitjen e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare dhe shpėrthimin e kryengritjes sė armatosur:
Sekretari gjeneral i NATO, Xhorxh Robertson, qysh mė 28 shkurt, 2001, nė prag tė shpėrthimit tė krizės, tha: “Obligohet tė pėrkrahė stabilitetin dhe sigurinė e Republikės sė Maqedonisė …“25.
Ndėrsa, Presidenti i SHBA, Xhorxh Bush, nė njė mesazh tė tij i jepte mbėshtetje tė plotė Ish Republikės Jugosllave tė Maqedonisė pėr zgjidhje tė krizės26.
............................................................................................


Hamdi Ndrecaj
14 h · 

Shfaqja e formacionit ushtarak nė IRJM
Shfaqja e formacionit ushtarak nė IRJM
Ushtria Ēlirimtare Kombėtare
Zhvillimet luftarake nė vitin 2001
Ushtria Ēlirimtare Kombėtare (UĒK)21 pėr herė tė parė publikisht u paraqit mė 10 janar, 1998, me anė tė njė komunikate sipas sė cilės merrte pėrsipėr pėrgjegjėsinė pėr tre aksione qė ishin kryer nga dhjetori, 1997, e deri nė janar, 1998. Kjo organizatė ushtarake kishte marrė pėrgjegjėsinė edhe pėr aksionin kundėr policisė nė Haraēinė, nė janar, 1999. Me kėtė rast, UĒK u paraqit nė opinion me njė komunikatė, nė tė cilėn potencohej:
“Ruajtja e integritetit tė Maqedonisė dhe forcimi i saj por jo vetėm tė maqedonasve”. Ajo kėrkonte ndryshimin e Kushtetutės ku shqiptarėt do tė kishin tė drejta tė barabarta dhe tė njihen si faktor shtetformues. “Duke parė se kjo nuk ėshtė e mundur tė arrihet me mjete dhe mėnyra politike, zgjodhėm rezistencėn e armatosur” 22.
Shfaqja e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare ishte shumė misterioze pėr opinionin nė IRJM dhe mė gjerė. Nė fazėn fillestare situata ishte shumė konfuze, sepse nuk dihej kush ishte bartėsi kryesor, motivet, strategjia ushtarake, caqet luftarake si dhe platforma politike. Konfuzioni u bė edhe mė i madh kur mė 22 janar, 2001, Ushtria Ēlrimtare Kombėtare kreu njė aksion duke goditur stacionin policor tė Tearcės, nė rrugėn Tetovė-Jazhincė. Pas kėtij aksioni opinioni u njoftua me komunikatėn e re, tė nėnshkruar nga Shtabi i pėrgjithshėm i Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare. Nė tė thuhej:
“Dje, mė 22 janar 2001, nė Tearcė pranė Tetovės, njė njėsi e repartit special tė UĒK, e mbėshtetur nga njė grup vrojtimi, sulmoi me armė automatike dhe raketa stacionin policor sllavo-maqedonas. Gjatė sulmit forcat kundėrshtare nuk bėnė rezistencė, ndėrsa forca tė tjera sllavo-maqedonase, nga drejtime tė tjera, nuk u afruan nė kohė nė vendin e ngjarjes. Sulmi ishte i kufizuar dhe kishte karakter paralajmėrues, pėr pushtuesit maqedon dhe bashkėpuntorėt e tyre shqipfolės. Uniforma e pushtuesit maqedon do tė goditet gjersa tė ēlirohet populli shqiptar. U bėjmė thirrje policėve tė kthehen nė familjet e tyre qė mos ta humbin kot jetėn nė shėrbim tė planeve maqedone pėr dominim mbi shumicėn shqiptare” 23.
Komunikata nr. 4 dallonte nga ato tė mėparshmet dhe paralajmėronte shpėrthimin e kryengritjes sė armatosur pėr ēlirim kombėtar tė shqiptarėve tė IRJM. Kjo komunikatė nė esencė dallohej nga e para, sepse nuk e potenconte ruajtjen e “integritetit territorial tė Maqedonisė”.
Lufta Ēlirimtare e Kosovės kundėr okupatorit serb, krijoi pėrvoja luftarake edhe pėr shqiptarėt nė pėrgjithėsi. Shumė sish qė morrėn pjesė drejtpėrdrejt ose tėrthorazi nė Luftėn e Kosovės, fituan pėrvojė luftarake qė u shfrytėzua edhe gjatė luftės nė IRJM. Ēlirimi i Kosovės nga okupimi serb ngriti moralin edhe te shqiptarėt e IRJM qė tė luftojnė pėr ēlirim kombėtar. Por, ēuditėrisht pėrpėrpjekja pėr ēlirim kombėtar u reduktua nė “luftė pėr tė drejta tė barabarta kombėtare”! Ky fakt ishte nė kundėrshtim me pėrpjekjet e popujve tė shtypur, tė cilėt synonin ēlirimin kombėtar.
Platforma gjenerale e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, me eskalimin e situatės nė IRJM, u reduktua nga “lufta pėr ēlirim kombėtar” (komunikata nr. 4, Z.R.), nė “luftė pėr ruajtjen e tėrėsisė territoriale tė IRJM dhe luftė pėr barazi etnike”. Kjo mė sė miri mund tė vėrtetohet edhe nga deklarata e njė oficeri tė lartė tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, nė fillim tė konfliktit tė armatosur, i cili tha:
“Ushtria Ēlirimtare Kombėtare nuk shkon rrugės drejt shkatėrrimit tė Maqedonisė dhe ndryshimit tė kufirit tė saj, por pėr atė qė populli shqiptar dhe ai maqedonas duhet tė jenė tė barabartė nė tė gjitha aspektet. Do tė thotė, Kushtetuta e Maqedonisė duhet tė pėsojė ndryshime”24.
Faktori ndėrkombėtar, publikisht e dėnoi shumė ashpėr paraqitjen e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare dhe shpėrthimin e kryengritjes sė armatosur:
Sekretari gjeneral i NATO, Xhorxh Robertson, qysh mė 28 shkurt, 2001, nė prag tė shpėrthimit tė krizės, tha: “Obligohet tė pėrkrahė stabilitetin dhe sigurinė e Republikės sė Maqedonisė …“25.
Ndėrsa, Presidenti i SHBA, Xhorxh Bush, nė njė mesazh tė tij i jepte mbėshtetje tė plotė Ish Republikės Jugosllave tė Maqedonisė pėr zgjidhje tė krizės26.
Wesli Clark, njėri nga miqtė mė tė mėdhenj tė popullit shqiptarė dhe tė Kosovės, ish kryekomandant i trupave tė NATO nė Europė, gjithashtu nuk i kurseu tonet e ashpra ndaj shqiptarėve27.
Nė kėto dimensione ishte edhe faktori shqiptar. Shqipėria zyrtare nuk e pėrkrahte kryengritjen shqiptare nė IRJM28. Po kėshtu vepronte edhe Kosova zyrtare, udhėheqėsit politikė tė sė cilės u prononcuan publikisht kundėr kryengritjes sė armatosur29.
Edhe shkrimtari i madh shqiptar, Ismail Kadare, i dėnoi grupet kryengritėse. Ai, me kėtė rast, u shpreh, se: “Shqiptarėt qė besojnė se ēdo vit mund tė pėrsėritet epopeja e Kosovės ose janė shumė mendjelehtė ose kanė qėllime tepėr tė dyshimta”30.
Pas kėtyre deklaratave publike tė faktorėve relevantė ndėrkombėtarė dhe shqiptarė, pritej presioni i madh mbi faktorin politik shqiptar me qėllim tė lokalizimit tė konfliktit, deri te shtypja pėrfundimtare e grupeve tė armatosura nė IRJM.
Ēėshtjet e Ballkanit ishin shumė tė ngarkuara nga e kaluara historike, si rezultat i interesave tė caktuara tė Fuqive tė Mėdha. Kundėrthėniet midis Fuqive tė Mėdha erdhėn nė shprehje edhe me shpėrthimin e krizės nė Maqedoni. Me thellimin e mėtejmė tė krizės, Fuqitė e Mėdha, SHBA dhe Rusia u rreshtuan nė anė tė kundėrta. Rusia, si mbrojtėse e sllavizmit nė Ballkan kishte vendosur tė dėrgojė ndihma ushtarake pėr trupat maqedonase si dhe akuzoi SHBA se “ndihmon terroristėt”31. Kundėrshtimet e dy Fuqive tė Mėdha, me interesa tė kundėrta nė Ballkan, mund tė ēonin kah konflikti me pėrmasa tė gjera, i cili mund tė pėrfshinte tėrė rajonin.
Faktori politik shqiptar nė IRJM, duke pasur parasysh situatėn e ndėrlikuar dhe mesazhet nga Bashkėsia ndėrkombėtare, Kosova dhe Shqipėria, nė fillim tė konfliktit ishte i pėrmbajtur dhe pėrpiqej qė tė zgjidh krizėn me metoda politike. Faktori politik shqiptar nė kėto rrethana ishte shumė i shqetėsuar pėr prishjen e imazhit pozitiv pėr shqiptarėt, kundrejt Bashkėsisė ndėrkombėtare, qė ishte krijuar gjatė periudhės sė Luftės sė Kosovės. Por, pas eskalimit tė luftimeve, faktori politik shqiptar nuk mund tė qėndronte anash rrjedhave zhvillimore. Shumė shpejt edhe ai u radhit nė anėn e idealistėve qė luftonin me armė nė dorė pėr njė koncept tė ri tė shtetit tė Ish Republikės Jugosllave tė Maqedonisė dhe pėr barazi tė plotė tė shqiptarėve nė sistem. Sinjali fillestar pėr rreshtimin e kėtillė u dha nga lideri i shqiptarėve, pjesėmarrės nė qeverinė e Ish Republikės Jugosllave tė Maqedonisė, Arbėn Xhaferi, i cili edhepse ishte pjesėmarrės nė Qeverinė e Georgievskit, publikisht bėri tė qart shkaqet qė sollėn deri te kriza32. Pra, me shpėrthimin e krizės, faktori politik shqiptar filloi tė shpjegojė motivet e krizės nė IRJM. Kjo tentativė shkaktoi tendosjen e marrėdhėnieve tė faktorėve politik, pjesėmarrės nė Qeverinė e Georgievskit. Pak nga pak, faktori shqiptar u tėrhoq nga politika kooperuese me establishmentin maqedonas pėr t’i dalė zot kombit dhe kryengritjes sė armatosur shqiptare.
Qarqet luftėnxitėse maqedonase, filluan tė afrohen dhe tė bashkėpunojnė me qarqet nacionaliste tė Beogradit, tė cilat ēėshtjen shqiptare e konsideronin si problem tė pėrbashkėt. Ndėrkohė qė luftimet vazhdonin me intensitet tė shtuar, kah fundi i muajit prill, 200133, nė shenjė hakmarrjeje pėr policėt e vrarė nė afėrsi tė Sellcės sė Tetovės, bandat primitive maqedonase nė Manastir, nė mėnyrė vandale u derdhėn nėpėr rrugėt e qytetit, me ē’rast dogjėn dhe plaēkitėn tė gjitha lokalet afariste tė shqiptarėve dhe tė muslimanėve duke shkaktuar dėme tė mėdha. Por, edhe faktori politik shqiptar nuk qėndroi duarkryq. Filluan kontaktet intenzive brenda subjekteve politike dhe ushtarake shqiptare, qė rezultuan me njė marrėveshje ndėrshqiptare, e cila u nėnshkrua nga pėrfaqėsuesit politik dhe ushtarak shqiptar tė IRJM.
m@4@5l@4@11@9@11@9@5xe" o:preferrelative="t" o:spt="75" coordsize="21600,21600">file:///C:\DOCUME~1\ADMINI~1\LOCALS~1\Temp\msohtml1\19\clip_image003.jpg"> face="Times New Roman">
Luftimet nė Vaksincė tė Kumanovės.
Zhvillimi i ngjarjeve tė pranverės sė vitit 2001, nė Ish Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė, e detyroi Bashkėsinė ndėrkombėtare tė bėjė presion mbi faktorin politik maqedonas dhe shqiptar pėr pjesėmarrje tė tėrėsishme nė ekzekutivėn shtetėrore. Rezultat i kėtij presioni ishte formimi i “koalicionit tė zgjeruar” i katėr partive mė relevante nė IRJM, Lidhja Socialdemokrate, Partia Demokratike Shqiptare, Partia pėr Prosperitet Demokratik dhe Partia VMRO-DPMNE. Mė 13 maj, 2001, parlamenti solli vendim pėr formimin e qeverisė sė re, e cila kishte si obligim parėsor tė zgjidh krizėn nė Ish Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė me mjete demokratike. Nė krye tė saj u zgjodh kryeministri i mėparshėm, Lupēo Georgievski34.
Pak ditė pas formimit tė Qeverisė sė koalicionit tė zgjeruar faktori politik dhe ushtarak shqiptar nėnshkroi platformėn e pėrbashkėt, e cila ofronte zgjidhje paqėsore tė konfliktit nė IRJM.
Marrėveshja historike e Prizrenit *
Prej momentit tė shfaqjes sė formacionit ushtarak, Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, faktori ndėrkombėtar bėnte trysni mbi subjektet politike shqiptare qė tė ushtrojnė ndikimin e tyre mbi kėtė formacion, me qėllim qė ai tė heq dorė nga opcioni luftarak dhe t’i japė pėrparėsi dialogut. Me ndėrmjetėsimin e ambasadorit amerikan nė OSBE, Robert Frovik, u hartua njė plan qė kishte pėr qėllim kryesor amortizimin e tė gjitha ekstremeve, si ato shqiptare, ashtu dhe ato maqedonase. Ky plan u nėnshkrua mė 22 maj, nė Prizren, nga tre liderėt shqiptarė: Ali Ahmeti, pėrfaqėsues politik i Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, Arbėn Xhaferi, kryetar i Partisė Demokratike Shqiptare dhe Imer Imeri, kryetar i Partisė pėr Prosperitet Demokratik, qė njihet me emrin “Marrėveshja e Prizrenit” 35.
Marrėveshja e Prizrenit paraqet dy dimensione tė rėndėsishme pėr zgjidhjen e krizės nė IRJM: njėra ishte “oferta” shqiptare pėr kreun politik maqedonas, pėr zgjidhjen e krizės pėrmes procesit politik, kurse dimensioni tjetėr, ishte platforma unike qė parandalonte ndarjen e shqiptarėve nė “tė mirė” dhe “tė kėqinj” dhe pėrfundimisht, parandalonte konfliktin ndėrshqiptar.
window.___gcfg = {'lang': 'en_US'};


J’aimeAfficher plus de réactions
CommenterPartager

31Sabrit Gashi et 30 autres personnes
Commentaires


Skender Bejko pra te 3 ata qe kan firmosur mareveshjen e prizerenit jan tradhetar sepse kan firmosur mos ndarjen e shqiptarve nga maqedonia
J’aime · Répondre · 1 · 13 h



Memedin Abazi Mujo Mire kom.cdo gje eshte e qarte po cfar sot ku jemi .cfare kemi .c.fituam.pos plaget e deshmoret. 
Per fat te keq sot shqiptaret e i.j.r.m.jemi .n.gjendje .te mjerueshme .
J’aime · Répondre · 1 · 11 h


Votre commentaire...



Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13726
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Uēk e maqedonise,per ēka luftoi,u betua?   Mer 5 Oct - 18:45

https://www.facebook.com/hamdi.ndrecaj1/posts/10207551137681904
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Uēk e maqedonise,per ēka luftoi,u betua?
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: