AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Vrasja e Zahir Pajazitit ,Redmond H dhe

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14281
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Vrasja e Zahir Pajazitit ,Redmond H dhe   Mer 2 Nov - 17:10

Nė rrjetin social facebook, ėshtė zhvilluar njė debat i ashpėr mes ish bashkėluftėtarit tė Zahir Pajazitit, Hasan Zeneli dhe njėrit ndėr themeluesit tė LPK-sė, Ibrahim Kelmendi.

Kelemndi, duke komentuar njė deklaratė tė Zenelit, ka shkruar se mbledhja konsultative nė Zajaz nuk ka ndonjė lidhje me vrasjen e Zahirit, Hakifit e Edmondit.

“Asnjėherė Ali Ahmeti nuk i ka fol kėto fjalė dhe nuk i ka bėrė ato veprime qė i paske publikuar kėtu.

Ibrahim Kelmendi;Tė lutėm, Hasan, mos u shpėrdoro e viktimizo nga inatet e thash e thėnat.
Hasani Zenelit, i cili ka shkruar se Nait Hasani, pėrmes Ali Ahmetit dhe me nofkė tė tij ka ardhur te ekipi i tij gueril.
Ibrahim Kelmendi. Me detyrove qe t’ju kthej pėrgjigjen ;Ali Ahmeti sma ka prek megjen.
Ju e dini se neper mes Ali Ahmetit, te ne ne guerile erdhi Nait Hasani dhe qka me e rėndėsishmja erdhi me nofkėn e Ali Ahmetit. 2). guerila as njefar nevoje nuk kishte pėr Nait Hasanin. Them ketė , sepse 3 grupet ekzistuese kishin komanduesit e vet dhe njiheshin ne mes vete. Zahiri njihej me Rexhep Selimin. Jo vetėm Zahiri por njihesha edhe un. Zahiri njihej me Luan Gharadinajn dhe me Lahi Ibrahimajn te dy kėta te pėrmendur ishin komanduesit e grupit te Dukagjinit. Sipas nesh, Nait Hasani(VICTIMS),erdhi ne mesin ton si nje BOMB e kurdisur dhe pik”, ka shkruar Zeneli.

Mė tej, ai ka pyetur Kelemndin se pse u vra Zahir Pajaziti bash pas takimit me Azem Sylėn mė 14 janar, pse u kap Nait Hasani bash pas fjalosjes me Azem Sylėn.

“Ju i nderuam e dini se Zahiri kerkoj te takohej me njerėzit qe flisnin ne emėr tonin ne diasporė. Zahiri, dėnoj kėto sjellje te Azem Syles, Ali Ahmetit dhe Xhavit Halitit(Sektori i vecant)! Ne i nderuam , e dimė se Zahiri me Azem Sylen , u takua nėpėrmes vėllait tuaj Qerimit, ish Gueril dhe shok i yni.Paj …pėr ju i nderuam kam edhe kėta pytje: Pse nuk u vra Zahir Pajaziti ne gjitha ato aksione? Pse nuk u vra ne vitin 1993?Po pse nuk u vra ne vitin 1994-95-96? E din bota se u vra ne vitin 1997,ket e di edhe ti i nderuem
Aliu e gjuan topin te Xhaviti…Xhaviti te Aliu…Disa te tjerė te Qerimi…Te ju them te drejtėn: UN kam shumė respekt per Kelmendet por jo per shoket e tyre sic jan Ali Ahmeti—Xhavit Haliti dhe Azem Syla. A janė kėta qe shume her te kan keq perdor ,z Ibrahim Kelmendi?Jam shumė i mllefosur ne kėta tre njerėz. Pėrfundimi i vjen: Vrite Zahirin_Merr pushtetin”, ka shkruar Zeneli.

Por Ibrahim Kelmendi, nė lidhje me ketė deklaratė tė Zeneli thotė sė pėr atė pėr atė vrasje tė trefishtė Lėvizja kishte formuar komision hetimor, sepse Hashim Thaēi e pat akuzuar Aliun dhe disa anėtarė tė kryesisė se atėhershme.
Dyshimet e komisionit ishin se burgosja e naitit e ka dekonspiruar Zahirin. Nuk i mbaj mend rezultatet hetimore tė Komisionit, por di qė Naiti ishte i dekonspiruar dhe atė ditė tė kobshme Zahiri dhe Zogaj (ia harrova emrin), janė takuar nė stacion tė autobusave nė Prishtinė. Duke dalė nga stacioni policia e ka arrestuar Zogajn dhe ju ka vardis lėvizjeve tė Zahirit.
Tani ėshtė mirė ta dekonspirosh, cili bashkėpunėtor i Aliut tė ka rrėfyer, meqė mė nuk ka lezet pa emra, pėr gjera tejet serioze. Pritėn dhe vrasjen ua ka bėrė Serbia, sepse disa orė para vrasjes e ka bllokuar lėvizjen e makinave nė atė rrugė, pėr ta prit vetėm makinė e Zahirit. Besoj, po merrem me dyshimet pėr variantet e mundshme tė dekonspirimit tė lėvizjeve tė Zahirit ditėn e kobshme, nuk po spekulojmė pėr pritė dhe vrasje, kush duhet ta ketė bėrė, sepse dihet sa forca kishte angazhuar Serbia pėr atė pritė”, ka shkruar Kelmendi.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14281
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Vrasja e Zahir Pajazitit ,Redmond H dhe   Lun 26 Déc - 17:33


LAJME, LAJMI KRYESOR
Kush e tradhtoi Zahir Pajazitin?!
Hasan Zeneli, ish luftėtar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ēdo ditė e mė shumė po i shton akuzat kundėr bashkėluftėtarėve, pėr vrasjen e Komandantit Zahir Pajaziti. Nė njė shkrim pėr pėrkujtimin e dėshmorėve Afrim Zhitija e Fahri Fazliu, Zeneli ka shkruar se tė njėjtit qė tradhtuan Afrim Zhitinė e Fahri Fazliun, tradhtuan dhe vranė pas 10 viteve, Zahirin, Hakifin dhe Edmondin

“Tė njėjtit njerėz qė tradhtuan Afrim Zhitinė e Fahri Fazliun, tradhtuan dhe vranė pas 10 viteve, Zahirin, Hakifin dhe Edmondin. Po tė njėjtit njerėz vranė Harun Aliun. Po ashtu 2 vjet mė vonė, tradhtuan “Grupin e Kumanovės”. Kėta njerėz”Bisha”, ende mblidhen nėpėr qeverinė e Kosovės dhe atė tė Maqedonisė. Kjo ėshtė njė analize e imja. Ju analizojeni , si te doni. Nderim pėr dėshmorėt, vdekje pėr kėta njerėz qė tradhėtuan bijtė e kombit tonė”, ka shkruar Zeneli. Nė njė postim tjetėr, Zeneli pėrmend edhe emrin e deputetit Nait Hasani lidhur me kėtė rast. Mirėpo, i pyetur nga “Bota sot”, deputeti Hasani nuk ka pranuar tė pėrgjigjet.

Analisti Skėnder Zogaj, ka thėnė pėr “Bota sot”, se, gjithė kėto raste janė tė zgjedhura dhe pėrfundohen lehtė por nuk ka vullnet politik tė zbardhen pasi shumė ”super heronj”, e lider tė luftės pas luftės por edhe tė para luftės do tė dilnin dele tė zeza tė kombit tonė. “Zahiri e shumė tė tjerė si Zahiri, Ademi, Salihu, Toni, Muja. Kanė rėnė nė prita tė tradhtisė pėr kėta jam i bindur 100%. Vrasja e komandantit Zahir Pajaziti ėshtė tepėr sinjifikative, sepse rrethanat nė tė cilat ka ndodhur, lėnė shumė pėr t’u dyshuar, duke qenė se janė paraqitur edhe publikisht, bashkėluftėtar tė Zahirit tė cilėt, ofrojnė dėshmi qė i pėrafrohen mundėsisė sė vrasjes me tradhti. Ka pasur mjaft opinione dhe deklarata publike, tė cilat mendoj se duhet tė hetohen nga drejtėsia, nė mėnyrė qė, heroi i popullit tė mos mbetet temė e kuluareve dhe thashethemeve tė matrapazėve, por tė zbardhet dhe tė fiksohet e vėrteta”, ka thėnė Zogaj.

Nė kėtė drejtim, sipas Zogajt, sidomos do tė duhej tė mos mungonte guxim i shokėve tė grupit tė Zahirit, i tė gjithė atyre me tė cilėt ka qenė aktivisht i ndėrlidhur nė ēastet e fundit tė jetės sė tij, duke qenė se, ėshtė vrarė nė kuadėr tė njė aksioni konkret, pėr tė cilin tė gjitha faktet flasin se e ka ditur njė rreth mė i gjerė i shokėve tė tij. “Nė kohė luftė gjithēka ėshtė e mundshme, prandaj arsyetimi ėshtė gjithmonė i pranueshėm, mirėpo, vetėm kur thuhet e vėrteta e plotė, atėherė mund tė sqarohet edhe “tradhtia” qė mund tė jetė e paevitueshme. Akuzat e kohėve tė fundit janė shumė domethėnėse dhe, nuk duhet tė heshtėn, por tė zbardhen sepse, ngjarjet dhe figurat madhore tė lirisė nuk duhet t’i lėm nėn hipoteka. Mė e mirė ėshtė e vėrteta e hidhur, se sa rrena e ėmbėl!”, ka thėnė Zogaj.

Ndėrkaq, Naim Miftari ish luftėtar i UĒK-sė, thotė se Zahir Pajziti llogaritet njėri ndėr komandantėt kryesor tė ish UĒK-sė. Ai ka potencuar se vrasja e tij ishte nder goditjet mė tė rėnda dhėnė UĒK-sė nga ana e sigurimit dhe shtetit serb kundėr luftėrave tė lirisė. “Strategjia e tij guerile ishte vdekjeprurėse pėr okupatorin serb dhe rrėzimin e mitit se Serbia kinse ėshtė e pa mundur ushtarakisht. Vrasja e tij ishte nder goditjet mė tė rėnda dhėnė UĒK-sė nga ana e sigurimit dhe shtetit serb kundėr luftėrave tė lirisė. Zahiri kėto veti ushtarake i kishte tė lindura dhe disa i pėrvetėsojnė nė Shqipėri kur ishte dėrguar mė 1991 me qindra djem tjerė tė merrnin njohurit bazė tė luftės guerile kundėr pushtuesit serb. Dihet se kėto grupe ishin dėrguar me ndihmėn e qeverisė sė Kosovės, me dijen e Ibrahim Rugovės dhe sidomos aktiv ishte Fehmi Agani i cili mbante lidhje direkte me kėto njėsi guerile, por mė vonė kėto njėsi u lan nė harresė dhe pa mbėshtetje materiale nga qeveria e Bujar Bukoshit. Por, ndihma e ndėrsjellė e kėtyre luftėrave vazhdoi edhe pa ndihmėn e askujt duhet cekur se pos kryetrimit Adem Jasharit nė kėto grupe ishte shumė aktiv heronj Salih Ēeku”, ka thėnė Miftari.

Edhe sipas Miftarit, Zahir Pajaziti ėshtė tradhtuar. Ai potencon se edhe Zahir Pajaziti por edhe grupi i Nait Hasanit u tradhtuan nga i njėjti burim. “Sipas njohurive tona lidhur me vrasjen e Zahir Pajazit del se Zahiri me shokė ėshtė tradhtuar. Dalin shumė teori ku disa raste akuzohet pa tė drejt edhe Nait Hasani por faktikisht si grupi i Nait Hasanit si njėsiti i Zahirit edhe disa njėsi nė Drenicė dhe dukagjin kanė rėnė pre e sė njėjtės tradhti dhe burimin e kanė nė tė njėjtin vend. Nėse Nait Hasani bie nė burg dhe pas tri ditėsh vritet Zahiri bėhet pyetja kush e tradhtoi grupin e Naitit? Sipas gjitha gjasash edhe tė konfirmuar”, ka thėnė Miftari.

Miftari ka theksuar se njerėz tė etur pėr pushtet qėndrojnė prapa kėtij konspiracionit dhe pyetja se kush i tradhtoi duhet ti bėhet byrosė politike tė ”UĒK-sė”. ”Njerėz tė etur pėr pushtet qėndrojnė prapa kėtij konspiracionit dhe kėtė pyetje duhet ti bėhet byrosė politike tė ”UĒK-sė”, nė krye me Hashim Thaēin i cili duhet tė kishte shprehur interes si shih lider ”politik” edhe sa ishte kryeministėr t`i zbardhte kėtė rast e shumė raste tjerė p.sh, si u arrestuar Besim Rama bashkėpunėtori i Adem Jasharit mu nė mes Drenicės u kap nė pik tė ditės nė Galicė, pastaj gripi i Nait Hasanit si ra nė burg, pastaj si tentuan UDB-ja ta arrestonin nė prit edhe Syeljman Selimin (Sulltanin) nė opracionin (Pejxher). Pastaj si u ”arrestua”, vėllai i Hashim Thaēit dhe u lirua pas disa javėsh pa therė nė kėmbė dhe shumė raste tjera”, ėshtė shprehur ai.

Nė kėtė drejtim Miftari ka thėnė se ėshtė me rėndėsi tė dihet si filluan kėto arrestime kush u dobėsua dhe kush doli i fort pėrfitoi nga kėto ngjarje pėrpos Serbisė. “Dhe nuk ka rėndėsi aspak se ēka kanė pranuar tė burgosurit shqiptar nė hetuesit serbe nga dhuna fizike ku shumė u masakruan pėr jetė mbeten invalid dhe disa edhe u vranė vdiqėn nga turturat e UDB, e cila nė atė kohė kishte sjellė dhunues torturues special nga Beogradi (Gorani, Gralle sidomos njeri i quajtur Buzpremi) tė ndihmuar edhe nga shqiptarėt e UDB-sė Ajazi Peiqi. Nė kėto storie tė dhimbshme tė popullit tonė me rėndėsi tė veēantė ėshtė tė dihet si filluan kėto arrestime kush u dobėsua dhe kush doli i fort pėrfitoi nga kėto ngjarje pos Serbisė dhe sidomos ku dhe nga kush rrodhen informacionet pran UDB-sė?”, ka pyetur Miftari.

Ndryshe, ish luftėtari Hasan Zeneli, ka thėnė se do t`i sqaroj njė nga njė rrethanat e vrasjes sė heroit Zahir Pajaziti gjatė ditėve nė vazhdim.
LAJM CO04/11/2016, 01:33 0 41

LAJME, LAJMI KRYESOR
Fjala e ushtarit tė UĒK-sė: Kush i tradhtoi dhe si u vranė luftėtarėt nė Kumanovė
Ende e ka tė freskėt plagėn nga plumbi qė mori mė 9 maj nė “Lagjen e Trimave” nė Kumanovė. Po tė freskėta i ka edhe kujtimet pėr atė tė shtune ku humbi shokėt nė pėrleshjen qė zgjati afro 48 orė

Njėri nga ushtarėt e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, pjesė edhe e strukturave udhėheqėse, qė ishte pjesėmarrės nė luftimet e Kumanovės rrėfen ekskluzivisht pėr Gazetėn Fjala nė detaje se ēfarė ndodhi.

Ai tregon pėr organizimin e UĒK-sė, shtrirjen e saj, financimin e strukturėn komanduese. Ushtari qė dėshiron tė mbetet anonim, shpjegon se kush mori para nga Qeveria maqedonase pėr tė pėrgatitur skenarin e sulmit nė Kumanovė.
Ai rrėfen pėr Gazetėn Fjala se kush i tradhtoi e si u vranė bashkėluftėtarėt e tij.

Gazeta Fjala: Kush jeni ju dhe kėnd e pėrfaqėsoni?

Ushtari: Ne jemi Ushtria Ēlirimtare Kombėtare, pėrfaqėsojmė popullin, civilėt tė cilėt janė tė maltretuar qė nga viti 2001 e deri nė vitin 2015.

Gazeta Fjala: A ekziston UĒK-ja?

Ushtari: Po ekziston.

Gazeta Fjala: Sipas jush ekziston UĒK-ja edhe pse nuk e kemi parė asnjėherė, mirėpo vetėm kemi dėgjuar pėr tė. A ka strukturė organizative?

Ushtari: Ka strukturė organizative, janė tė gjitha sektorėt e pėrcaktuar.

Gazeta Fjala: Do tė thotė e ka njė hierarki?

Ushtari: Tė gjitha i ka, deri te Gjykata e UĒK-sė.

Gazeta Fjala: Prej kur ekziston kjo?

Ushtari: Kjo ekziston, ka ekzistuar, por ėshtė riaktivizuar nė vitin 2013, kur ka filluar riorganizimi.

Gazeta Fjala: Pse?

Ushtari: Pėr arsye qė Marrėveshja e Ohrit nuk ėshtė implementuar asnjėherė. As dy pėrqindėshi i asaj marrėveshje nuk ėshtė realizuar, por ka qenė gjithmonė njė kufomė tė cilėn ėshtė munduar qė Qeveria ta ngjallė dhe populli ia ka dhėnė besimin 2-3 herė qė atė kufomė ta ngjallė. Por, e panė qė ajo kufomė nuk ngjallet dhe e kemi parė tė arsyeshme qė ne tė dalim sėrish pėrpara dhe t’i mbrojmė.

Gazeta Fjala: Deri tash nuk kemi parė konkretisht njė ushtar tė UĒK-sė…?

Ushtari: Edhe nė vitet e ’90-ta kur ka dalė, kur ka qenė pėr herė tė parė UĒK-ja, edhe ata nuk kanė dalė. Prandaj, edhe kėtu duhet… janė hapat tė cilat paraqiten.

Gazeta Fjala: Kush janė kėta ushtarė, kush ėshtė komandanti i tyre?

Ushtari: Janė djem qė i ka lind nana shqiptare, qė kanė gjak tė nėnės shqiptare.

Gazeta Fjala: A janė vetėm nga Kosova, Maqedonia…?

Ushtari: Jo, janė nga tė gjitha trojet. Sepse ajo tokė nuk ėshtė vetėm e atyre qė jetojnė nė Maqedoni, nė Iliridė. Por, janė troje tė tė gjithė shqiptarėve qė ne e kemi obligim. Qysh shqiptarėt e Maqedonisė mė ’90 e deri nė 99 kanė ardhur tek ne, ashtu edhe ne e shohim si detyrė, si obligim moral pėr t’ju shkuar nė ndihmė.

Gazeta Fjala: A paguhen prej dikujt kėta ushtar, kush i financon?

Ushtari: Kėta paguhen vetėm prej mobilizimi, kurse paga e kėto tė tjera as nuk fliten. Ato janė vetėm gėnjeshtra tė Aliut (Ali Ahmeti), Menduhit (Menduh Thaēi), Sashos (Sasho Mijallkov – ish shef i shėrbimit sekret tė Maqedonisė) e tė tjerėve.

Gazeta Fjala: Aksioni i fundit ėshtė Kumanova, ku Ushtria Ēlirimtare Kombėtare ka marrė pėrsipėr aksionin qė ka ndodhur atje. Pėrse ėshtė zgjedhur pikėrisht Kumanova, pėrse “Lagja e Trimave”?

Ushtari: Ushtria Ēlirimtare Kombėtare nuk e ka zgjedhur vetėm Kumanovėn. UĒK nuk ėshtė nisur pėr nė Kumanovė. UĒK ėshtė nisur pėr institucionet. UĒK nuk ka punė me civilė, por ka punė me institucione tė cilat dita-ditės do tė vijnė parasysh dhe do tė shihen.

Gazeta Fjala: A mund tė na sqarosh mė tepėr?

Ushtari: Mbesin gjėrat ende jo tė qarta mirė pėr arsye tonat.

Gazeta Fjala: …Ėshtė folur shumė pėr sulmin nė Kumanovė. Thonė se ėshtė organizuar prej kosovarėve..?

Ushtari: Kosovarėt nuk e kanė organizuar. Aksionin e kanė organizuar vet qytetarėt e pakėnaqur tė iliridės, e jo kosovarėt.

Gazeta Fjala: Nė qoftė se mundesh tė na sqarosh Iliridėn. UĒK Iliridėn e sheh nė tė gjitha trojet shqiptare?

Ushtari: Ilirida ėshtė pjesa ku ėshtė caktuar, ėshtė zaptuar nga sllavo-maqedonėt.

Gazeta Fjala: Sa ushtarė kanė marrė pjesė nė rastin e Kumanovės?

Ushtari: Nuk ėshtė njė numėr ende i pėrcaktuar dhe i saktė, sepse kemi pasur aty edhe ndėrhyrje nga vetė qytetarėt qė kanė dalė nė ndihmė. Prandaj nuk mund tė jepet njė numėr shumė i saktė i tyre. Por, aty kosovarėt kanė qenė pjesė; shqiptarėt e Kosovės, sepse kėta me kėtė term kosovarė dėshirojnė ta ndajnė si popull. Por, shqiptarėt nga Kosova kanė qenė sė paku diku 5 pėr qind apo 10 pėr qind, dhe shteti maqedon kur e ka bėrė krimin nuk ka shikuar me bo arrestime tek populli maqedon, por ėshtė orientuar mė shumė tek shqiptarėt e Kosovės, pėr arsye qė me e gjuajt njė arsye tė tyre qysh e kanė traditė me bo njė fitore tė mundshme ndaj Kosovės gjoja se ju jeni ata. Na nuk jemi ata qė kėrkojmė luftė, por kur imponohet lufta nuk kemi ku shkojmė. Ne jemi aty ku na thėrrasin vėllezėrit tanė.

Gazeta Fjala: Nėse mund tė mbesim ende tek kjo pjesa e numrit tė ushtarėve qė kanė marrė pjesė. Ju thatė se keni njė strukturė organizative…?

Ushtari: Shtabet ekzistojnė nė secilin qytet ku ka Maqedoni. Nė ēdo qytet ka shtabe tė ndryshme. Janė strukturat dhe janė udhėheqėsit pikėrisht nga vet shqiptarėt e Maqedonisė.

Gazeta Fjala: Do tė thotė ditėn kur ka ndodhur rasti nė “Lagjen e Trimave”, nuk ka qenė cak kjo lagje?

Ushtari: Jo, cak ka qenė Qeveria maqedone. Nuk ka qenė cak i UĒK-sė. UĒK qysh nė vitin 2001 ka tregu qė nuk ka punė me civilė, por ka punė me shtetin maqedon.

Gazeta Fjala: Por, pse ndodhi pikėrisht aty?

Ushtari: Po, pikėrisht sepse ka qenė skenar i pėrgatitur nga Qeveria Gruevski.

Gazeta Fjala: A janė dhėnė para nga Qeveria Gruevski? Flitet pėr dy milion euro qė janė dhėnė. Tash akuzohet UĒK se i ka marrė paratė?

Ushtari: Flitet, edhe do tė vazhdojė tė flitet. Por, ata luftėtarė tė cilėt ishin aty, drejtpėrdrejtė nuk kanė marrė para. Parja e tyre ishte ideali dhe asgjė tjetėr. Por, kėtu personi i cili e ka organizuar ka qenė njė strukturė e lidhur ngushtė nga Sasho. Ai ka marrė urdhėr nga Gruevski dhe Sasho, bashkė me Jankullovėn dhe me ministrin e Financave, qė tė pėrgaditin shumėn prej dy milionė eurove, siē po flitet, edhe pse ne nuk kemi dėshmi pėr atė. Dhe, kėto para janė dėrguar tek shqiptari, i cili punon nė Shėrbimin Sekret Maqedon. Ai shqiptar, nė thonjėza, ia dėrgon shumėn vėllait tė vet, shokut tė vet, i cili ėshtė zbuluar nga ana jonė, mirėpo i cili mbetet ende identitet i mbyllur dhe kjo shumė me siguri i ėshtė dorėzua atij. Dhe, kėta persona, ky personi i fundit i cili ka pranuar shumėn nga ish bashkėpunėtori i Sashos, e ka dėrguaar…

Gazeta Fjala: Ky personi a ėshtė nė mesin tuaj? A ka qenė nė mesin tuaj?

Ushtari: Jo, ky person nuk ka qenė nė luftė. Ky person ėshtė zhdukur disa orė para se tė ndodhė aksioni. Gjithēka ka qenė e pėrgatitur nga ky shqiptar, nė thonjėza.

Gazeta Fjala: Para se tė ndodhete aksioni, ai ka qenė pjesė e UĒK-sė qė ju e njihini, por nuk doni ta pėrmendni emrin e tij?

Ushtari: Po, ne e njohim dhe nuk do ta bėjmė publike, pėr arsyet tona tė cilat i kemi urdhėr nga Gjykata jonė, qė ato do tė mbesin edhe pėr disa kohė informata vetėm pėr ne. Nė ndėrkohė do tė dalim tė gjithė me emra dhe me mbiemra dhe tė do japin pėrgjegjėsi para popullit, Gjykatės tė cilėn e ka UĒK-ja, sepse ai qė e tradhton UĒK-nė, ai qysh kur ka hyrė e ka ditė qė tradhtia nuk duhet tė ekzistojė dhe dezertorėt e tillė duhet ta paguajnė.

Gazeta Fjala: Ju e pėrmendėt qė pak kohė para se tė ndodhte sulmi ai ėshtė larguar nga aty. A mund tė na pėrshkruani mė detajisht se si ndodhi kjo tradhtia?

Ushtari: Personi i cili ka organizuar dhe i cili ka marrė pėrsipėr organizimin vjen pikėrisht nga Maqedonia. Dhe, ai person ka qenė i lidhur me disa prej shqiptarėve, tė cilėt e kanė idealin mbi tė gjitha dhe i ka ngreh me atė qė Maqedonia ėshtė nė krizė. Atje do tė ketė luftė dhe do tė ketė probleme edhe populli civil. Dhe pėrveēse e kanė organizuar dhe i kanė ngrehė personat e afėrt afer vetes, aty ka ardhur edhe ka mbledhur edhe shokėt e ish 2001-tės, tė luftės ēlirimtare tė Kosovės, tė UĒPMB-sė e tė gjitha strukturave, vetėm e vetėm ta bėjė njė numėr. Por, kėta tė cilėt luftuan heroikisht afėr 40 orė, kėta kishin vetėm njė qėllim: mbrojtjen e qytetarit pa marrė parasysh a ėshtė shqiptar apo maqedon. Ata e kishin mbrojtjen e popullatės civile. UĒK ēdoherė ka tregu me kėnd ka punė.

Gazeta Fjala: A e keni parė krejt kėtė skenar ju? A keni qenė pjesė e aksionit tė Kumanovės? A keni qenė brenda nė “Lagjen e Trimave”?

Ushtari: Po, aty kemi qenė sė bashku. Kemi luftuar dhe ju kemi treguar tė gjithėve qė ata luftėtarė tė vitit 2001 janė ripėrtri. Jo ripėtri, por tri herė mė shumė janė forcuar, saqė po tė ishte skenar i joni i pėrgatitur me kohė, aty me siguri do tė dilnin prej anės maqedone mbi 200 tė vrarė e mbi 500 tė plagosur. Por, ka qenė njė skenar, njė kurth, njė tradhti ndaj neve dhe erdhėm aty ku jemi edhe sot, qė shumė prej nesh shokėt i kemi humbur, ndėr ta edhe na janė burgosur.
Por, me kaq nuk ėshtė mbyllur, se gjithēka aty ka qenė fillimi. Me datėn 9 ėshtė varrosė Marrėveshja e Ohrit, ajo marrėveshje e cila ishte pėr 14 vite vetėm njė kufomė e pavarrosur. Asaj kufome shtegtarėt e lirisė ia kanė dhėnė ceremoninė. Ajo mė nuk egziston. Politikė mė me shtetin maqedon nuk ka.

Gazeta Fjala: Sado qė duket qė ėshtė krijuar njė paqe nė mes shqiptarėve tė Maqedonisė dhe vet maqedonėve qė i kemi parė nė protestėn e fundit…?

Ushtari: Jo, ata nuk janė shqiptarė tė cilėt… sepse, ata tė cilėt kanė dalė aty, ata kanė marrė nga 1000 euro, 2000 euro, 5000 euro. Ne mund tė flasim si ushtarė pikėrisht pėr ata tė cilėt po flasin pėr ne. Ata janė mashtruar nga iluzioni i euforisė, por ndėrkohė ata do tė jenė me ne, sepse Zevezi (Zaevi) mbetet Zavez. Zavezi (Zaevi) ėshtė i Sopotit, ėshtė i tė njėjtit rast dhe tė gjithė e njohim se kush ėshtė ai dhe kush ėshtė Gruevski. Tė dytė janė njė trup i pėrbashkėt, ashtu siē ėshtė njė trup i pėrbashkėt Alia dhe Thaēi. Njėjtė ėshtė.

Gazeta Fjala: Pse u dorėzuan ushtarėt e UĒK-sė?

Ushtari: Janė dorėzuar nė momentin kur e kanė kuptuar se janė tė tradhtuar. Dhe, njėri ndėr ata mė tė vjetrit qė ishte, Sokoli, ka vendosur qė mos tė humbė jetėra nė njė tradhti. Nė tradhti ėshtė turp tė humbet njė luftėtar. Nuk ėshtė turp me humb nė betejė pėrballė me armikun, por ėshtė turp tė humbėsh i tradhtuar nga ana e brendshme. Prandaj, edhe Sokoli ka luajtur njė veprim tė heroit, i cili do tė mbetet gjithmonė nė histori.

Gazeta Fjala: Atė ditė nė Kumanovė kanė humbur jetėt edhe bashkėluftėtarėt e juaj. Kush janė ata, sepse ende nuk kemi tė dhėna tė sakta prej asnjėrės palė?

Ushtari: Ende nuk mund tė flasim konkretisht, sepse shumė prej tyre tė dorėzuar janė vrarė, janė pushkatuar pasi janė dorėzuar. Prandaj, nuk duhet tė ngutemi dhe nuk duhet tė ngutemi qė t’i shqetėsojmė familjet e tyre. Tė presim deri nė momentin tė cilėn ata do t’i kenė certifikatat e tyre tė vdekjes dhe atėherė mund tė kemi njė numėr tė saktė. Por, njėherė mund tė themi qė nė mesin e tyre ka civilė shqiptarė tė vrarė. Nuk dua ta humbasė kėtė, sepse ky ėshtė njė realitet i hidhur. Ka edhe tė plagosur, tė vrarė, tė torturuar e tė gjitha mė tė kėqijat qė kanė mundur t’i ndodhin.

Gazeta Fjala: Ėshtė folur shumė se krejt ky skenar ėshtė pėrgatit nga Qeveria maqedonase, madje ėshtė dyshuar edhe pėr kufomat qė janė gjetur nė vendin e sulmit nė Kumanovė. Ėshtė thėnė qė ata janė trupat e emigrantėve nga Lindja e Mesme, tė cilėt janė shkelė nga njė tren nė njė aksident tė mėhershėm nė Maqedoni. Sa ka tė vėrtetė kėtu?

Ushtari: Jo. Gjithēka ėshtė aty, ata tė cilėt kanė rėnė heroikisht dhe tė cilėt janė bėrė kurbanė tė tradhtisė sė radhės, sepse i njėjti person i cili e ka bėrė kėtė tradhti ėshtė i njėjti person i Gėrdecit, i Sopotit, Kondovės, Harun Aliut, Komandant Kushtrimit, i Monstrės, e po i njėjti ėshtė edhe i Kumanovės.

Gazeta Fjala: A dyshoni se ka trupa tė emigrantėve?

Ushtari: Jo, nuk ka. E sqarova qė nuk ka trupa tė emigrantėve. Ka vetėm ushtarė dhe civilė. Ushtarėt kanė humbur jetėn pasi janė dorėzuar, jo duke luftuar. Por, pasi janė dorėzuar ata janė pushkatuar.

Gazeta Fjala: Ju, jeni tė sigurt qė…

Ushtari: Po, tė gjithė janė vrarė tė dorėzuar.

Gazeta Fjala: Nuk na treguat nė fillim me sa ushtarė keni qenė?

Ushtari: Nuk mundemi tė caktojmė numėr tė saktė, sepse aty kanė pasur edhe njerėz, vėllezėr tanė tė Kumanovės tė cilėt janė bashkėngjitur. Ata tė cilėt kemi qenė ne nuk mundemi me dhėnė njė numėr tė pėrafėrt, sepse ėshtė turp t’ju humbim edhe mundin e tyre. Prandaj, aty kanė luftuar djem tė cilėt ishin tamam tė nėnave shqiptare.

Gazeta Fjala: Ju keni arritur tė depėrtoni, tė tėrhiqeni. Mė intereson a ka dal edhe dikush tjetėr prej bashkėluftėtarėve tuaj? Sa persona? Prej ēfarė kohe deri nė ēfarė kohe keni qenė ju aty?

Ushtari: Me njė numėr bajagi tė madh jemi tėrhequr. Tė thash qė vetėm tek ne kanė qenė mbi 18 persona qytetarė tė cilėt kanė kapur pushkėn dhe na ka dalė nė ndihmė.

Gazeta Fjala: Nuk keni qenė tė gjithė bashkė?

Ushtari: Jo nuk kemi qenė tė gjithė bashkė. Aty na janė ofruar edhe vetė qytetarėt tė cilėt e kanė kapur pushkėn. Ne kur kemi shkuar, kemi shkuar pėr ndihmė, sepse i kemi pasur nga dy pushkė, nė mėnyrė qė t’i furnizojmė edhe tė tjerėt. Prandaj, aty ėshtė njė numėr pėr tė cilin nuk mund tė flasim saktėsisht. Por, vetėm tek grupi jonė kanė qenė mbi 38.

Gazeta Fjala: Kur thuhet tek grupi juaj, ti ke qenė me 37 ushtarė tjerė. Ku kanė qenė tė tjerėt: Sokoli, Begu, Mirsadi… Ku kanė qenė kėta?

Ushtari: Secili ka qenė nė pikat e tyre. Begu me Mirsadin kanė pasur pikėn e tyre. Sokoli e ka pasė pikėn e tij. Kėto s’kanė qenė pika, por janė zanė tradhtisht dhe ata janė pozicionu nė ato vende ku kanė qenė. Malisheva ka qenė nė pikėn e tyre edhe grupi jonė po ashtu nė pikėn tonė pėrballė tyre. Prandaj, ėshtė bėrė njė depėrtim tė cilėn duhet tė mbetet sekret, sepse nė momentet nė tė cilėn tregohen sekretet tona atėherė ne si Ushtri dėshtojmė.

Gazeta Fjala: A mund ta dimė sa ushtarė keni arritur tė tėrhiqeni?

Ushtari: Kemi arritur tė tėrhiqemi 19. Sepse 18 prej tyre kanė qenė qytetarė tė Maqedonisė.

Gazeta Fjala: Ēka tash, e thatė mė herėt qė nuk ka pėrfunduar gjithēka?

Ushtari: Lufta nuk ka pėrfunduar. Edhe ne dėshiromė qė tė pėrfundojė lufta, por me imponimet e tyre nuk duam ta pėrfundojmė deri nė realizimin tonė qė jemi nisur, pėr tė cilėn e kemi marrur atė rrugėtim qė shqiptarėt ta kenė shtetin e tyre edhe nė Maqedoni. Ose, qė shqiptarėt e Maqedonisė t’i bashkohen edhe shtetit shqiptar. Ka qenė shumė mė e mirė edhe e udhės t’i bashkohet shtetit tė Kosovės, mirėpo shteti i Kosovės ende nuk i ka plotėsu kushtet. Prandaj, shteti i Shqipėrisė i plotėson kushtet qė t’i bashkohet. Por, nėse edhe shteti shqiptar i Edi Ramės, nė krye me tė, nuk e pranon as sikur atėherė qė nuk e pranoi edhe Kosovėn, qė e dimė tė gjithė, atėherė duhet ta shpallim Republikėn e Iliridės, qė tė jetė edhe njė shtet tjetėr i ri i Shqiptarėve.

Gazeta Fjala: A mund ta dimė sa ushtarė i ka UĒK-ja?

Ushtari: Pėr momentin kemi mbi 2500 ushtarė vetėm nė Iliridė, nė trojet shqiptare tė Maqedonisė.

Gazeta Fjala: UĒK shtrihet edhe nė pjesėt tjera, jo vetėm nė Maqedoni?

Ushtari: Pėr momentin jemi tė shtrirė vetėm nė Maqedoni. Ndėrkohė do tė shtrihemi edhe pozicionohemi edhe mė tutje, mirėpo qėllimi kryesor dhe fillimi ka qenė nė Maqedoni, pastaj vazhdojmė edhe me Malsinė ku kemi edhe atje shumė tė pakėnaqur tė cilėt thuajse humbėn tė gjithė ata shqiptarė i kemi atje, thuajse janė tė harruar. Ashtu siē u harruan edhe tė gjithė tė Ēamėrisė e edhe shqiptarėt nė Mal tė Zi. Edhe pėr ata duhet tė vazhdojmė. Kaq.

Gazeta Fjala: A qėndron prapa UĒK-sė ish struktura e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, qė ėshtė folur shpesh pėr politikanėt siē ėshtė Ramush Haradinaj, pėrfaqėsues tė PDK-sė apo tė Maqedonisė, Ali Ahmeti apo dikush tjetėr. A ka prapa UĒK-sė politikanė tė Kosovės qė e financojnė ose e ndihmojnė?

Ushtari: Jo, nuk ka. Tri luftat e fundit shqiptare janė qe 15 vite, kėtė e di edhe njė fėmijė sapo i lindur qė mund tė pėrgjigjet. Kur ata janė njerėz tanė, njerėz shqiptarė tė cilėt kanė luftuar nė luftėn e Kosovės, dhe kanė bėrė fotografi me bashkėluftėtarėt e tyre – qė nė mesin e tyre kanė qenė bashkėluftėtarė edhe Ramush Haradinaj e Hashim Thaēi, Azem Syla e tė gjithė kėta. Nė mesin e tyre kanė qenė bashkluftėtarė edhe nė Preshevė, ku disa prej tyre janė sot edhe politikanė, por aty kanė bėrė edhe foto. Ato foto janė kanė foto tė bashkluftėtarėve e nuk kanė qenė foto politike. Nė mesin e tyre i ki edhe nė Maqedoni. Ato foto janė tė bashkluftėtarit e nuk janė foto tė politikanit. Prandaj, tė gjithė kėta politikanė janė tė ardhur nga UĒK dhe nuk duhet tė dyshojmė nė kėto paragjykimet e kota.

Gazeta Fjala: Nė rastin e Maqedonisė, Ali Ahmeti doli se ėshtė njėfarė forme kundėrshtar i juaj, ose bashkėorganizator i skenarit, siē e thatė edhe mė herėt. A ndiheni tė tradhtuar qė kėta bashkėluftėtarė nė njė moment i janė shkėputur njė ideali dhe nuk e vazhdojnė rrugėn…?

Ushtari: Po e mbyllim me dy fjalė kėtė pyetje. Ne kemi qenė tė tradhtuar qysh nė vitin 2001 kur ėshtė nėnshkruar Marrėveshja e Ohrit. Pikė.
LAJM CO09/05/2016, 13:09 0 108

LAJME
BDI tradhtoi diasporėn shqiptare
Bashkimi Demokratik pėr Integrim tradhtoi rėndė diasporėn shqiptare me listat zgjedhore. Kėshtu mendojnė rreth 70 pėr qind e shqiptarėve nė Maqedoni, thuhet nė anketėn e realizuar

Nė pyetjen: Kush ėshtė fajtor pėr tradhtinė qė i’u bė diasporės shqiptare nė listat zgjedhore?, rreth 70 pėr qind janė deklaruar pėr BDI-nė, 22 pėr qind pėr katėr partitė mė tė mėdha, 5 pėr qind pėr VMRO-DMPNE, 3 pėr qind pėr PDSH-nė, dhe 2 pėr qind pėr LSDM-nė.

Anketa ėshtė realizuar me 1500 lexues. Kujdes: ky “sondazh” nuk ka njė bazė shkencore pasi nuk kryhet mbi njė kampion tė seleksionuar votuesish, pėr kėtė arsye duhet tė vlejė vetėm si njė tregues i pėrgjithshėm.(INA)

ANKETE

Kush ėshtė fajtor pėr tradhtinė qė i’u bė diasporės shqiptare nė listat zgjedhore?

LSDM (2%, 36 vota)

PDSH (3%, 50 vota)

VMRO-DPMNE (5%, 71 vota)

Katėr partitė bashkė janė fajtore (22%, 334 vota)

BDI (68%, 1,058 vota)
Gjithsej Votues: 1,549
LAJM CO30/08/2016, 18:20 0 47

LAJME
Hashim Thaēi e tradhtoi “Dajen” Azem Sylėn, Nazim Bllaca –njeri i Thaēit!
Presidenti Hashim Thaēi ėshtė njeriu i parė qė reagoi pėr bastisjet nė kėrkim tė arrestimit tė deputetit tė PDK-sė Azem Sylės dhe grupit tė tij kriminal. Derisa ishte heshtje e tmerrshme nė PDK, dhe tė gjithė nuk po dinin nga t’ia mbathnin pėr tė gjetur ēare pėr veti, nga frika se mund tė arrestohet kushdo, president Thaēi pėrgėzoi tė gjitha institucionet e pėrfshira nė kėtė operacion

Hashim Thaēi kėtyre ditėve ka pasur takime tė ngjeshura me krerė tė sigurisė dhe korrupsionit, si kryeprokurorin e shtetit, shefin e Antikoorupsionit dhe me udhėheqės tė tjerė, pėr tė dėshmuar se si president do tė luftojė krimin e organizuar dhe korrupsionin. Por, asgjė nga kjo nuk ėshtė e papritur, ky ėshtė misioni i tij, atė qė e kemi pagėzuar si luftė e tij pėr tė ruajtur me ēdo kusht pozitat e tij, dhe pėr tė evituar sa tė jetė e mundur arrestimin e tij.

Por, arrestimi i komandant “Dajes”, Azem Sylės, po e zbulon pėrfundimisht luftėn e brendshme nė PDK, dhe se tashmė pėr momentin humbėsi ėshtė Syla.
Pėrveē tjerash kjo situatė po e zbulon edhe njė tė vėrtetė tjetėr tė madhe, se Nazim Bllaca, po del tė jetė njeriu apo bashkėpunėtori i Hashim Thaēit, i cili u mnroj prej tij, dhe qė tani po jep rezultatet e para pėrfundimisht nė kėtė luftė brenda llojit.
Hashim Thaēi nėpėrmjet Nazim Bllacės po e pėrmbyr kupollėn e brendshme tė PDK-sė, dhe kupollėn e krimit tė organizuar nė Kosovės. Por, Azem Syla edhe nė kėto orė tė funda para arrestimit tė tij, po pėrpiqet tė sigurojė ndihmė nga miq tė tij, fatkeqėsisht pa vlera shqiptare, qė tė trajtohet mė mirė.

Azem Syla, po ashtu tashmė ėshtė njė kėrcėnim pėr Thaēin, pasi ai ka fuqinė dhe mundėsinė tė zbardh shumė nga krimet e kryera nga kupolla e krimit tė PDK-sė, ku Hashim Thaēi nuk mund tė amnistohet. Ky kėrcėnim mund tė bėhet tepėr i rrezikshėm pasi, nėse Syla ia arrin tė nxjerrė mė shumė nga bashkėpunimi i tij, nė mėnyrė qė tė gjejė falje pėr njė pjesė tė krimeve, ai do tė dėshmojė nė Gjykatėn speciale kundėr Thaēit.
Pavarėsisht se Thaēi tashmė po ndjehet si fitues dhe mund tė krenohet pėr kėtė, e ardhmja mund tė jetė shumė e trishtė! Ende pa pėrfunduar kjo betejė po lindin luftra tė reja nė horizont!
SHQIPTARI.EU
LAJM CO27/04/2016, 14:02 0 428

OPINION
Xhavit Haliti i sėmurė nga Zoti, apo Gjykata speciale!
Kohėve tė fundit nėnkryetari i Kuvendit ėshtė ankuar se ėshtė i sėmurė, ndėrsa ‘zemėrgjerėsia’ e ish kreut tė SHIK-ut, Kadri Veselit, pasi nuk janė ngopur me paratė e Fondit “Vendlindja thėrret” dhe tė 3% (si u dėshmua sė fundi, se merrte para edhe nga Bukoshi), i ka ndarė para nga buxheti i Kuvendit pėr ta ndihmuar tė shėrohet jashtė vendit

Por, cila ėshtė e vėrteta ėshtė sėmurė nga Zoti, apo ka hyrė nė njė situatė hiperstresuese, ku nuk po gjen shteg si tė dal nga rreziku i drejtpėrdrejt pėr arrestim nga Gjykata special, e cila do ta fillojė punėn sė shpejti.

Por, se kush ėshtė Xhavit Haliti, deri tani duket mė shumti ka zbuluar argumente Murat Jashari, vėllai i komandant “Kumanovės” nėpėrmjet njė serie letrash publike.
Nė kėtė letėr tė gjatė publike Murat Jashari ia parashtronte 510 pyetje, shumica prej tė cilave dėshmi dhe argumente pėr jetėn e tij. SHQIPTARI.eu

Pėr Xhavit Halitin dhe mediave tė shkruara dhe ato elektronike nė gjuhėn shqipe.
Letra Nr.5
Le ta quajmė edhe kėtė: Letėr e shenjtė!
“Shkrime-kujtime-testament“

Fundi i vitit 1985 dhe fillim viti 1986 bėri njė dimėr shumė i madhė. Nė njė prej atyre mbasditeve m’u lajmėru Rrusta (Mustafa Xhemajli) dhe mė tha: “Nji shok i Organizatės ka mbėrrij nė Itali dhe duhet tė shkosh patjetėr me e marrė. Tė lutem, gjejė disa pasaporta tė moshės 28-35 vjeēarė”, dhe mė dha adresėn dhe nji numėr telefoni fiks.
I telefonova Rashit Rashitit dhe Selim Sejdinit dhe u tregova se sonte na duhet tė udhėtonim gjatė, pėr tė kryer njė detyrė tė Lėvizjes.
Mirėpo, Unė e Rashiti nuk i kishim veturat tė pėrgatitura teknikisht pėr kėtė dimėr aq tė ashpėr, ndėrsa Selimi nuk kish fare veturė. Shkuam nė Aeroport tė Cyhrit e muarėm njė veturė Rentakard (me qera). Paguajtėm nja 380 fr zviceriane dhe u nisėm.

Mbėrritėm nė Chiasso, te pika e fundit e karburantit qė ėshtė. Pijtėm nga nji kafe. Rashitit i dhashė adresėn dhe numrin e telefonit dhe ata tė dy u nisėn. Unė mbeta aty, jo se nuk kisha pasaportė, por mė tha Rrusta tė mos rrezikoja. Po prisja tė ktheheshin. Mbas 3-4 orėve mbėrrinėn. Pimė kafe dhe nga nji sendviē dhe u nisėm.
Udhėtari i ri, qė ata sollėn me vete, ishte i moshės time, por nji ēik ma i rritur. Kishte nji mantil e nji “shapkė“ tė „zhelezniēkėve”, si tė atyre qė presin trenat dhe u japin lejen me u nisė. Emrin ia mėsova rrugės. Mė quajnė Zeka, mė tha, dhe unė nuk e zgjata mė tepėr edhe pse e pash qė ishte pseudonim.
Aty afėr mėngjezit mbėritėm nė Richtersėil, kantoni i Cyhrit, kurse Rashiti shkoi me e ēue veturėn aty ku e morėm, kurse Selimi ka qen me banim afėr meje. Me njė fjalė, ata shkuan tė dytė, ndėrsa Zeka ndejtė me mue.

Unė kisha njė dhomė e nji Sallon. Gruaja u zgjua nga gjumi dhe na bėri mėngjesin dhe, pasi e konsumuam atė, ramė pėr gjumė. Ramė qė tė dy nė sallonė.
Qėndruma nė shtėpinė time nja katėr ditė dhe nė ditėn e pestė e ēova te Rrusta e Muhameti, (Mustafė Xhemajli e Emrush Xhemajli), nė Biel/Bienne.
Nė Celulėn e OMLK-sė kisha dy shokė, Jonuz Musliu dhe Hajrush Ramabaja. Ata nė fund viti shkuan pėr nė vendlindje dhe nuk u kthyen mė. Jonuzin nė fillim tė shkurtit 1986 e arrestuan.
Mė ra nė hise qė nė Celulė tė jem me Ismetin, (Gafur Elshani), dhe Zekėn, (Xhavit Haliti).
Ndoshta dikush mund tė na thotė se ėshtė vonė me ba kėto pyetje, por populli thotė: Ma mirė vonė, se kurrė.
Meqenėse na ka pas bashkuar Programi i LPK-sė, (pėr popull, ēlirim e Atdhe), po fillojė me pyet z. Xhavit Haliti, Nėnkryetar i Parlamentit tė Kosovo*1244:

Si munde tė arratiseshe nga burgu i sigurisė sė lartė pa tė hy as nji gjamb nė kambė, si askush deri atėherė?

Kush tė paralajmėroi se kanė filluar arrestimet?

Arrestimi filloj mė 3 Nėntor 1985, apo…?

Ku ishe mė 3 Nėntor 1985 ?

A e din se si erdhi deri te dekonspirimi i radhėve tė organizuara tė OMLK-sė dhe nga kush ka filluar ai?

Kush ka qenė ai person nė udhėheqje tė OMLK-sė, qė mbante pseudonimin “Baca”?

Po personi me pseudonimin “Elezi”, kush ka qenė?

Tashmė ėshtė bėrė e ditun se Sabri Novosella pat marrė prej shtetit shqiptar tė Enver Hoxhės gjithsejt 2’ 000.000.- Dollarė, qė sot bėjnė 20. 000.000 Dollarė. A e ke ditė mė herėt kėtė fakt?

Elezi, vjen nė Zvicėr nė fund tė gushtit 1985 pėr tė bėrė koordinimin me degėn e OMLK-sė, apo jo?
A ke qenė nė dijeni pėr kėtė lėvizje tė Elezit (Elmi Reēica)?

Nė kėtė periudhė qė vjen Elezi, Sabri Novosella a e kish ndėrprerė aktivitetin e Organizatės? Po kėtė a e dije?

Dokumentet e Organizatės ruheshin te nji punėtor nė Bulle, kanton tė Fribourgut, a po jo?
Unė kam qenė ai qė luaja rolin e shoferit, a po jo?

Rrusta, Muhameti, I.Kelmendi e… , duke e mėsuar tė vėrtetėn se shteti shqiptar po jipka dollarė, atėherė i japin Elezit listėn me emrat e shokėve tė organizuar, a po jo?

Mė 9 Shtator 1985, ora 18.00, Elezi niset me trenin Cyhri-Vjenė, a po jo?

Se me cilin punonjės tė Ambasadės sė Shqipėrisė ėshtė takuar Elezi nė Vjenė, besoj se e din, a po jo?

Kėta tė gjorė kishin, duke kujtuar se Enver Hoxha nuk ishte mė nė mesin e tė gjallėve, menduan se pushtetit nė Shqipėri po i hyjnė shėrbimet antikombėtare edhe nėpėr ambasada. A ėshtė kėshtu?

Njėsoj si te Qeveria e Kosovės dhe nė bashkėqeverisje nė IRJM, a ėshtė kėshtu?

A ju ka raportuar Elezi, (Elmi Reēica), nė Bazė pėr kėtė?

Anėtarėsinė CHF 100.- si anėtar qė isha i OMLK-sė, ta dorzojsha pėr ēdo muaj, a po jo?

Sa anėtarė tė OMLK-sė ka pasur celula jonė?

Sa CHF i grumbulloje gjithsej nė njė muaj?

Po nė vit?

Nė njė emision tė KTV, kur tė pyetėn pėr kapitalin e bėrė mbas lufte, pate thėnė se ke kursyer gjatė qėndrimit nė Zvicėr. Si munde me bė pare nė Zvicėr, ndėrkohė qė ty vetėm dy orė ke punuar dhe aspak mė shumė? A ėshtė kėshtu?

Kujt ja dorėzoje dhe kujt i ke dhėnė raport pėr anėtarėsinė qė grumbullojshe?

Mbledhja e Pėrgjithshme e OMLK-sė u mbajt nė Dorf str.53, Richtersėil kanton Cyrih, nė banesėn time, a po jo ?

Kjo qe Mbledhja e fundit e OMLK-sė, e cila solli shuarjen e aktivitetit tė Organizatės, a po jo?

Synimi i yt, a ka qenė me hyp nė maje tė piramidės? A mund tė shprehesh sinqerisht, nėse e ke atė?

Kush tė shtynte ose kush tė bėnte presion ta arrije kėtė qėllim?

A ke bashkėpunuar me shėrbimet e huaja? Po tash a vijon me bashkėpunuar me ato shėrbime inteligjente?

Po me shėrbime inteligjente sllave a bashkėpunon?

Flitet se ke bashkėpunuar dhe bashkėpunon edhe me KGB-nė. Kush tė vuri nė kontakt me KGB?
Ke bashkėpunuar dhe bashkėpunon me Goran Staniskovski i (Kumanovės) i Shėrbimit DBK tė IRJM, a po jo?

Thonė se je Oficerė i lartė i atij shėrbimi, a qėndron?

A mund tė na tregosh se ēfarė grade ke?

Kush tė vuri nė kontakt me DBK-nė?

Mė 16 Dhjetor (e premte) 1988, nė Manedorf tė Kantonit tė Cyhrit, ishe pacient nė Klinikėn Neuropsichihatrike, a ėshtė kėshtu?

Si shef qė tė kisha nė Celulė tė OMLK-sė, tė raportova se dje njė bashkėvendės e kam nisur pėr Kumanovė me nji koferė libra, gazeta Zėri i Kosovės dhe kaseta me incizime tė emisionit tė Radios qė u emitohej nė ēdo tė diel nė Cyhri, qė emrin e kishte emisioni Radio Zėri i Kosovės. A ėshtė kėshtu?

Ti dhashė emrat se tek kush kanė me mbėrrit materialet, kush kish me i shpėrnda, a ėshtė kėshtu?

Mė 19 Prill (e mėrkur) 1989 fillon arrestimi i atyre emrave qė unė t’i dhashė nė Manedorf, dhe ata ishin: vėllau i im Xhemal Jashari (Orizare-Kumanovė), Haxhi Maliqi Likovė-(Kumanovė), Fuat Jashari (Orizare-Kumanovė), Fadil Uka (Podujevė), Die Uka (Podujevė), Haki Rexhepi (Hajvali), Nazmi Musa (Gjilan), Destan Ajdini dėnohet nė mungesė, Sabile Maliqi (Prishtinė) e shumė tė tjerė. A ėshtė kėshtu?

Kush na i dekonspiroi kėta emna qė unė t’i tregova nė mirėbesim si kryetar qė tė kishim, nė datėn 16 dhjetor 1988, nė Manedorf?

Pse duhej tė arrestoheshin, apo ngaqė e dojshin Kosovėn ma shumė se veten?

Cilin person e dojshe dhe e don ti?

A e ke ditur se Hajdin Sejdiu sė bashku me Tahir Zemaj kanė qenė nė Kosovė nė burg pėr drogė?

A e ke ditur se Mira Markoviēi (gruaja e Millosheviēit) ka intervenu me i liru ng burgu ?

Pse atėhere Hajdin Sejdiun e ēove nė Shqipėri, duke i bėrė edhe shoqėri?

Cili ishte qėllimi qė Hajdin Sejdinė e takove me presidentin Ramiz Alia?

Pse nuk i tregove se ky Hajdini ėshtė UDB-ash?

Si mundėt ta realizonit qė nė fillimet e viteve ’90 t’i sulen Shqipėrisė gjithė horrat, kodoshat e dilinxhinjtė e Kosovės?

Shaip Latifin e LDK-sė, nė diasporė, a e ke pasė shok dhe ē’u lidhte?

Ky Shaipi i LDK-ja ka dėrgu 300 automatik nė Shqipėri pėr Sali Berishėn (PDSH), pėr me e marrė pushtetin me dhunė, a ėshtė kėshtu?

A mund tė na tregosh kohėn kur i dėrgoi, si i dėrgoi dhe a ke qenė edhe ti nė kėtė projekt?

E gjithė LDK-ja ka qenė pėr kėtė qėllim, si nė diasporė ashtu edhe nė Kosovė, a ėshtė kėshtu dhe a e dijshė kėtė?

Nė fillim tė prillit 1994 Kryesia e LPK-sė vendosi qė tre anėtar tė sajė t’i caktojė tė infiltrojnė nė radhėt e UDB-sė, qoftė edhe si gjoja bashkėpunėtorė tė saj, pėr tė marrė informacionin nė kohė dhe pėr t’i paraprirė sė keqes, a ėshtė kėshtu?

Kush qe ai person qė ta propozoi Ty kėtė ?

Po ti, cilėt persona i propozove?

Prej atėherė e deri tash, si i keni raportet ju tre bashkėpunėtorėt e UDB-s nga radhėt e LPK-sė, me njani-tjetrin dhe UDB-nė?

Sa ton informata i keni dhėnė UDB-s?

Me ēka tė shpėrblejshin?

Sa shqiptarė ke rekrutuar pėr UDB-nė?

Sa herė nė muaj u takoheshe me oficerėt e UDB-sė?

Nė cili qytet tė Zvicrės u takoheshit?

Po nė Europė nė cilėt shtete e qytete u takojshit?

Pėr takimet dhe bisedat qė kishit me oficerėt e UDB-s, a raportojshe nė Kryesi tė LPK-sė dhe a ka dokumente pėr kėto raportime?

Cili oficer i UDB-sė tė ka pėrgatitur se si me arrit nė krye tė LPK-sė?

Ēfarė tė lidh me Fatos Nanon?

Ti dhe Fatosi a kini tė njėjtin UDB-ash qė u komandon?

Nė gradė, cili ėshtė mė i naltė, Fatosi apo Ty?

Pėrveē qė je nė shėrbim tė UDB, KGB, shėrbimit francez, atij italiane dhe atij maqedon, edhe cilave

Shėrbimeve tė tjera u shėrben?

A ke ndonji komandant qė ėshtė mik i shqiptarėve?

A ke bė analizėn e ADN-sė, dhe nėse e ke bėrė, cilit popull i takon?

Nėse e ke bėrė AND-nė, ballkanas ėshtė ai popull?

Me siguri shqiptar nuk ėshtė, apo jo?

Anėtarėt e vėrtetė tė Shtabit Qendror tė UĒK-sė (brenda nė Kosovė) nuk i ke njohur. A ėshtė kėshtu?

Ke njohur vetėm Nait Hasanin, a po jo?

Pėr me i njoh ata anėtarė tė shtabit dhe me i burgos e me i vra, si e shfrytėzove naivitetin e Naitit?

A ėshtė e vėrtetė qė je ti ai, i cili i dėrgove nga Zvicra Naitit Telefona Paeger, a ėshtė kėshtu?

Dhe Naiti ua shpėrndajti anėtarėve tė Shtabit Qendror tė UĒK-sė kėta Telefona Paeger, apo jo?

UDB i pėrcjellke se ku po lipen numrat dhe shumica e Anėtarėve ranė nė burg dhe disa u vranė, a ėshtė kėshtu?

Kush ta dha kėtė ide?

Sa kushtuan gjithė Telefonat Paeger?

Ku i blejte Telefonat Paeger?

Kush i kodoi Telefonat Paeger?

A e di kėtė kurth Nait Hasani dhe tė tjerėt ēka kanė mbetur gjallė?

Qėllimi i yt dhe i komandantit tėnd ka qenė qė tė likuidohen anėtarėt e Shtabit Qendror, a ėshtė kėshtu?
PSE?

Pėr arsye se nuk mundeshit ndryshe me e marrė nėn kontroll lėvizjen e armatosur nė Kosovė, a ėshtė kėshtu?

Ju dojshit t’i likuidonit ose tė paktėn ta shmangnit Shtabin e vėrtetė Qendror nė Kosovė ngaqė ata ishin atdhetarė, idealistė shqiptarė qė dojshin bashkimin me shtetin amė, a ėshtė kėshtu?

I vetmi qė mbeti gjallė ishte Ilir Konushevci, Shefi i Logjistikės, a ėshtė kėshtu? Tė tjerėt qė nuk mundėt me i vra i manipuluat deri kėto vite, apo jo?

Mė 9 Maj (e shtunė) 1998, a je ti qė pėrgatite vrasjen e Mėrgimit, a ėshtė kėshtu?

Cili ka qenė Roli i Sokol Bashotės nė kėto burgosje e vrasje?

Rexhep Selimi doli ma inteligjent se ju e padronat tuaj, a ėshtė kėshtu?

A tė lajmėrova se Behajdin Allaēi e Shaban Rexhep Shala ishin tė kidnapuar dhe po mbaheshin nė Burgun e Kleēkės, pse nuk reagove qė t’i lirojnė?

A mos ėshtė edhe pėr kėta tė dy realizimi vendimeve tė Marrėveshjes sė Crans Montanės?

Sė paku, sa pėr fillim, tregonju familjarėve ku i kanė eshtrat Behajdin Allaēi e Shaban Rexhep Shala?

Mos vallė edhe trupat e tyre janė djegur nė Furrė tė Kleēkės?

Njė gjė duhet ta dini mirė ju tė ish-Drejtorisė Politike, tani Kryesia e PDK-sė, njė ditė do tė vijė momenti kur KRIMI juaj do tė bėhet i njohtun. Nuk do tė jetė e largėt ajo ditė qė kjo Faturė ka me ju trokitun te dera! A po mė ndini?

Mė 10 Mars (e martė) 1998 kanė ardhė me linjėn ajrore Cyhri-Tiranė, vėllau im (Ismet Jashari) me Fatmir Limajn dhe Haxhi Shala, ndėrsa unė nėpėrmjet tokės mbėrrina nė Tiranė mė 12 Mars (e enjte) 1998, dhe tė pyeta ti Zekė se ku mundem me e taku vėllaun. Dhe Ti mė the : Ismetin nuk ke mė pėr ta parė. Doli fjala jote. Bravo! A ėshtė kėshtu?

Tė pyeta se pse nuk kanė shku shokėt me i ndihmu Adem Jasharit. U pėrgjigje shkurt: Ne i kemi thėnė me u
largu, por ai ka dashtė me pijė ēaj. A ėshtė kėshtu ?

Mbasi u likuidue Shtabi Qendror, kush u dha urdhėr tė formonit Shtab tė Pėrgjithshėm?

Sa vetė ishit nė Mbledhjen Konstituive?

Ku u mbajt kjo Mbledhje dhe kur?

Nė atė Mbledhje a ishin Jakup Krasniqi dhe Fatmir Limaj?

Po Sulejman Selimi e Sami Lushtaku a ishin nė atė Mbledhje?

Po prej Zonės Operative tė Llapit a ftuat ndokėnd?

A e ftuat Ramush Haradinaj?

Kush propozoi dhe cilin propozoi secili nga ata qė propozuan?

Bėhet fjalė sipas Marrėveshjes nė Crans Montana tė Zvicrės, qė e mbajtėt mė 28 Qershor 1998, besoj se mė kupton drejt?

Kėtė takim a e organizojė Fatos Nano, apo kush tjetėr?

Nė atė takim ishin edhe Bardhyl Mahmuti, Ramadan Avdiu dhe Bilall Sherifi, a po jo?

Richard Hollbruk ofroi Dokumentin me 5 kėrkesa, a po jo?

A janė kėto 5 kėrkesat (pėr mos me thanė urdhrat) qė u paraqiti Hollbruk: 1.Tė njihet I. Rugova si lider i Kosovės. 2. Tė hiqen Zonat Operative. 3. LPK-ja mos tė jetė krah politik i UĒK-sė. 4. Nė terren, nė Shtabe lokale tė Zonave, atje ku ka kuadro drejtuese tė LPK-sė, tė largohen nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr dhe 5. Tė gjithė ata idealistė, vetėm pse nderonin me grusht etiketoheshin enveristė, ndaj duhej qė tė largohen nga radhėt e UĒK-sė, pasi do na prishin punė duke kėrkuar bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė. A ėshtė kėshtu? Dhe ju nuk e kundėrshtuat asnjeni, apo jo?

Platforma politiko-ushtarake e Shtabit Qendror UĒK-sė kishte 5 Zona Operative, a po jo?

Zona Operative Nr.1 Kosova, ZO Nr.2 IRJM, ZO Nr.3 Kosova Lindore, ZO Nr.4 Malėsia e Madhe (nė Mal tė Zi) dhe ZO Nr.5 Korshumlia, a ėshtė kėshtu?

Shtabi Qendror kishte nė program bashkimin e gjithė popullit shqiptar tė tė 5 Zonave Operative tė mėsipėrme dhe gjithė subjektet politike e ushtarake tė tyre me bė luftė popullore ēlirimtare, nėn njė udhėheqje tė vetme, a ėshtė kėshtu?

Mirėpo, nė Mbledhje tė Pėrgjithshme tė LPK, pas kėsaj nuk flitej mė pėr gjithė trojet e mėsipėrme. A ėshtė kėshtu?

A e dinit se LPK e pat formuar mekanizmin ēlirimtar, pra UĒK-nė?

A e dinit se LPK pat formuar edhe Fondin e shenjtė „Vendlindja Thėrret“ pėr UĒK pėr tė 5 Zonat Operative?

Pse ja muarėt kėtė tė drejtė nėnės biologjike LPK-sė pėr ta rritur e forcuar UĒK, duke e larguar nga udhėheqja politike e asaj lufte dhe e asaj ushtrie? Cili ishte qėllimi juaj?

Pse nuk e bashkuat popullin, subjektet politike e ushtarake tė tė gjithė atyre trevave tė mėsipėrme, por filluat ndasitė?

Ke qenė i gjithėēkafit, edhe i Logjistikės, a po?

A e din se sa ushtarė lirie janė vrarė pėr mungesė municionit, i cili faktikisht nuk mungonte pasi paret u ishin dhanė?

Ke qenė nė Shqipėri edhe kryetar i Fondit «Vendlindja Thėrret», a po jo?

Kryesia e LPK-sė pat emėruar pėr kėtė pėrgjegjėsi Halil Selimin e Ramiz Lladrovcin, a ėshtė kėshtu?

Ndėrkohė qė ishin caktuar Halili dhe Ramizi, ēka dojshe ti qė i pranojshe ēantat me Dollarė, DM, CHF etj?

Kush i adresonte kėta korrierėt me kėso ēanta tė vijshin veē te ju, kur dihej se ku duhej me u paraqit nė Tiranė?

A i ke dhėnė raport ndokujt institucioni tė LPK apo tė UĒK pėr ato ēanta me pare?

Nėse jo, Pse jo?

Nė Qershor tė vitit 1986 jemi pas pėrbetuar ti e unė te Kampi i Aarauit, a ėshtė kėshtu?

A jemi betuar se do punojmė veē pėr popull e Atdhe, dhe aspak pėr interesa individuale, a ėshtė kėshtu?

Nė ēfarė gjendje sociale ėshtė populli dhe nė ēfarė gjendje sociale je ti? A ke dallim ti dhe Drejtoria Politike me popullin dhe nė mėnyrė tė veēantė me ish luftėtarėt e thjeshtė tė UĒK pėr sa i pėrket mirėqenies ekonomike? Dhe sa i thellė ėshtė ky dallim?

Pse pra na ke gėnjyer neve, shokėve tė Lėvizjes dhe pse ia ke pas me hile gjithė popullit? Kush ėshtė tradhtari nė kėtė mes: Ti dhe Drejtoria Politike apo anėtarėt e thjeshtė tė LPK e LKĒK dhe ushtarėt e thjeshtė tė UĒK?

Edhe Muamar Ell Gadafi kėshtu si ti me kompaninė tėnde (udhėheqja aktuale e PDK) ishte pasuruar, a ėshtė kėshtu?

A e ke parė se si e pat Gadafi fundin e jetės?

Kėshtu pėrfundojnė tė gjitha mafitė e diktatorėt, a ėshtė kėshtu?

Programin e LPK-sė e hodhėt si pa vlerė, a po jo?

Po Betimin e ushtarėve tė UĒK-sė pse e shkelėt?

Pse i vratė pėr sė dyti herė dėshmorėt me shkeljen e betimit?

Ju anėtarėt e Drejtorisė Politike, tė identifikuar edhe anėtarė tė SHP tė UĒK-sė, qė e shporrėt Adem Demaēin nė momentin mė kritik tė Kosovės, ēfarė ndjenjash kombėtare kini, pėrderisa nuk ngjasoni me luftėtarėt e thjeshtė tė UĒK-sė?

Ju anėtarėt e Drejtorisė Politike keni bėrė analizat e ADN-sė?

Cilit popull i takoni?

Shqiptar jo, a ėshtė kėshtu?

Cila dorė tradhtare shkrepi mbi Agim Bajramin, Sali Ēekun, Agim Ramadanin, Tonin, Micin, e…?

Pėr Marrėveshjen e Crans Montana tė Zvicrės a e keni informuar, kur e kini informuar dhe ēfarė i keni thėnė secilit veē e veē: Jakup Krasniqit, Fatmir Limajt, Sami Lushtakut, Ramush Haradinajt, Gani

Krasniqit, Remit, Shukri Bujės, Zafir Berishės, Haxhi Shalės, nėse i keni informuar?

Nė janar 2000, isha me vėllaun Xhemal dhe u takuam me ty Zekė, para Hotel Grandit nė Prishtinė, a po jo?

Mė the tė rrijė nė Kosovė dhe po ma siguron njė dhomė nė Hotel Grand, a ishte kėshtu?
Unė tė thashė, kamė familjen time dhe tė Ismetit nė Zvicėr dhe nuk kemi pasur kohė ti krijojmė kushtet me u kthye, nuk kemi asnjė dhomė banimi, a ėshtė kėshtu?

Tė thashė se puna na ka mbetur nė gjysmė, me ndėrprerjen e luftės ēlirimtare, a ėshtė kėshtu?

Tė thashė se unė jam betuar e pėrbetuar dhe nuk e tradhtoi betimin pėr asnjė ēmim, a po jo?

Tė thashė se nuk mund me i ra hasha betimit, ngaqė jam i fjalės e i besės, a ėshtė kėshtu?

Tė thashė se, neve shokėve tė LPK-sė na ka bashkuar Programi i saj Politik, e ai Program akoma nuk ėshtė realizuar, a ka qenė kėshtu?

Ti e Bilall Sherifi rrini e bėni qejf nė Hotel Grand, tė thashė, se kjo paska qenė andrra e juaj, a ka qenė kėshtu?

Nė Zonėn Operative Nr.2 dhe nė Zonėn Operative Nr.3 pati luftė ēlirimtare, a ėshtė kėshtu?
Kush u pengoi qė asnjė gotė ujė mos me ju dėrgu ushtarėve tė lirisė nė ato dy zona gjatė viteve 2000-2001? Kush u urdhnoi me kriju atė Kėshillin Politik pėr UĒPMB-nė me nė krye Jonuz Mysliun? Sa herė shkurt dhe kush shkoi prej juve tė ish Drejtorisė Politikė tė UĒK me bisedu me komandantėt e zonave tė UĒPMB pėr me i bind tė ndalnin luftėn?

Sa bodigarda i ke ti Zekė dhe nga sa kanė anėtarėt e tjerė tė Drejtorisė Politike?
Prej kujt frikoheni dhe pse frikoheni nėse e ndjeni veten tė ndershėm, sikundėr mburreni nėpėr televizione?

Pėr derisa mbani badigarda, do tė thotė se nuk e jetoni jetėn tė lirė? Do tė thotė se krimet dhe tradhtitė qė i kini ba kėtij populli u dalin e u frikojnė edhe nė gjumė, apo jo?
Ke vizituar ndonjėherė familjet e Jusuf e Bardhosh Gėrvallės?
Po tė Kadri Zekės?

Jusufi, Kadriu e Bardhoshi kanė qenė me mendje, shpirt e zemėr pėr popull e atdhe, a ėshtė kėshtu?
Po ti a ke qenė me idetė dhe pėr idetė e tyne?
Apo pėr pushtet e pasuri personale?
Nė Zvicėr a ke jetu me ndihma sociale, apo jo?
Sa hektarė tokė i ke ble tash nė Kosovė?

Po pasuri tjetėr, a ke vu pas lufte? A i ke tregu tė gjitha shpiat qė ke ble dhe qė ende i ke nė Tiranė?
Me ēfarė paresh i ke vu tanė kėto pasurina, apo me ndihmėn sociale qė merrshe nė Zvicėr?
A ėshtė e saktė Xhavit, qė nė kohėn studentore ke bėrė disa dhunime nė femra?
A ėshtė e saktė Xhavit, qė ke shitur armė, revole, shqiptarėve nė rrethin e Pejės?
A ėshtė e saktė Xhavit, qė armėt i ke shitun nė bashkėpunim me zyrtarė tė policisė dhe mė pas i ke denoncuar?

A ėshtė e saktė qė ato armėt e shitura janė konfiskuar dhe u janė marrė paret nga policia serbe ?
A ėshtė e saktė se, pasi arma dhe paret janė konfiskuar, shqiptari ėshtė maltretuar?
A ėshtė e saktė qė policia e ka ditur edhe numrin e secilės arme tė shitur?
A ėshtė e saktė qė ishe nė kontakt tė vazhdueshėm me Mehmet Hasku, shefi i UDB-s nė Pejė?
A ėshtė e saktė qė ishe nė kontakt me Shefin e KOS-it nė Kosovė?
A ėshtė e saktė se Serbia ka patur gjithė herė pretendime pėr tė kontrolluar Shėrbimin e Shqipėrisė?

Ti Xhavit a ke qenė i dėrguar nė Shqipėri pėr kėtė punė nga UDB-ja qysh nė vitet ’80-tė?
Ti si njeri i besueshėm, a hyre edhe nė SIGURIMIN e shtetit shqiptarė?
Kur ra sistemi komunist nė Shqipėri, ēfarė raportesh tė fshehta ke patur me Sali Berishėn, kur dihet se ishe me krahun kundėrshtar tė Ramiz Aliut?
Kur u shkatėrrua shteti Shqiptarė, a ėshtė e vėrtet se kanė ardhur zyrtarė tė lartė tė shėrbimit serb nė Tiranė?

Kur ėshtė vendosur tė bėhet Shėrbimi i ri nė Shqipėri, SHIK-u, kush vendosi pėr personat qė do ta drejtonin? Cili ėshtė kontributi yt nė kėtė rast?
A ėshtė e vėrtetė se ėshtė vendosur nga Stanishiqi dhe Simatoviqi?
A ėshtė e vėrtetė se SHIK-u ėshtė bėrė me 02/07/1991 me Bashkim Gazideden nė krye?
A ėshtė e vėrtetė se Bashkim Gazideda ka qen daja i Petrit Amit nga Dibra, shoku ma i ngushtė i Arkanit?
A ėshtė e vėrtetė se tė gjithė shqiptarėt nga Kosova dhe Maqedonia, tė cilėt kanė punuar si personel nė SHIK, kanė qenė agjentė tė UDB-s?

A ėshtė e vėrtetė se duke kontrolluar shtetin amė Serbia ka vėzhguar njė pjesė tė madhe tė lėvizjeve ilegale shqiptare?
A ėshtė e vėrtetė se janė konfirmuar shumė takime sekrete tė Bashkim Gazidedes me Arkanin dhe me tė tjerė?
A ėshtė e vėrtetė se nė krijimin e piramidave fiskalė nė Shqipėri ka gisht Shėrbimi sekret Serb dhe ai Grek pėr tė shkatėrruar dhe dėmtuar edhe njė herė Shqipėrinė dhe se ti e Sali Berisha kishit dijeni pėr kėtė punė?
A ėshtė e vėrtetė se ke patur takime me Apostolos Vavilisin?
Ēfarė roli ka patur Arkani dhe Apostolos Vavilisi nė piramidat fiskale?
A ėshtė e vėrtetė se Remzi Hoxha, anėtar i Kryesisė sė Lėvizjes dhe financues i UĒK-sė, ėshtė vrarė nga SHIK-u sepse, sipas SHIK-ut, donte tė prishte raportet me vėllezėrit maqedonė, serbė dhe grekė?

A ėshtė e vėrtetė se zėdhėnėsi i UĒK-sė, Ali Uka, ėshtė masakrua nga SHIK-u nė banesėn me Hashim Thaēin dhe kur ky ishte atje?
A ėshtė e vėrtetė se SHIK-u e mbylli kėtė punė me njė gjykatė qesharake?
A ėshtė e vėrtetė se Adem Jashari ėshtė arrestuar disa herė nė Shqipėri me intervenimin e SHIK-ut dhe dijeninė tėnde?
A ėshtė e vėrtetė se Ramė Mara ėshtė punėsuar nė SHIK nė vitin 1992, bashkė me Raif Gashin (Gollopeni)?
A ėshtė e vėrtetė se Hashim Thaēi dhe Kadri Veseli kanė qenė punėtor tė SHIK-ut?
Do tė thotė qė Ramė Mara ( shefi i Sigurimit i atdheut SIA i LDK) dhe Kadri Veseli (shef i SHIK-ut i UĒK dhe i PDK-sė) ishin koleg pune, a ėshtė kėshtu?

Kur filloj lufta, a u bėnė pėrpjekje pėr tė krijuar luftė civile nė mesin e shqiptarėve dhe a mund tė na thuash se nga kush?
Kujt i interesonte njė luftė civile mes shqiptarėve nė Kosovė?
Kush e organizonte kėtė urrejtje ndėrshqiptare?
A mund tė jetė SHIK-u ose mė mirė tė themė UDB, promotor i vėllavrasjes?
Si po shihet UDB ose SHIK-u ishte edhe nė LDK edhe nė UĒK, apo jo?
Ti Xhavit Haliti a ishe numri 1 nė Shqipėri pėr UĒK-nė?
Ti si njeriu i fortė nė Shqipėri, pse nuk kėrkove tė hapeshin pa pare tė gjitha depot e armatimit pėr UĒK-ėn?
A e ke patur atė fuqi? Madje armėt nė Shqipėri i ke marrė pa pare dhe nė bashkėpunim me do komandantė tė ushtrisė shqiptare ke ndarė paret e Fondit tonė pėr luftėn? VIJON
LAJM CO2 DAYS AGO 0 20

LAJME, LAJMI KRYESOR
Rrėfimi interesant i 75 vjeēarit qė kaloi jetėn nė burgjet e Serbisė e Shqipėrisė komuniste
Nuk ėshtė lodhur asnjėherė duke e dashur vendin e tij, edhe pse kjo i kishte kushtuar me shumė probleme nė jetė. Quhet Fazli Deliu, 75 vjeēar nga Ēabra e Zubin Potokut. Pėr 30 vjet ai ka qėndruar i izoluar nėpėr burgjet e ish-Jugosllavisė dhe nė Shqipėrinė komuniste

Kushtet e vėshtira, kėtė njeri nuk e kishin lėnė qė tė kryente mė tepėr se katėr vjet shkollė, mirėpo falė gjyshit tė tij Zenunit, ai qysh nė odat e atėhershme kur kėndoheshin kėngė pėr Hasan Prishtinėn, Azem Bejtėn, e shumė trima tė tjerė, e frymėzonin Deliun e vogėl qė tė kishte shumė guxim dhe atdhedashuri. Deliu nė njė rrėfim pėr Telegrafin thotė se ka qenė njė djalė qė nuk i duronte fyerjet e serbėve nė kohėn e rinisė sė tij nė Kosovė, qė udhėhiqej nga komunistė serbė. “Tė rinjtė serbė kishin privilegje qė kishin nga pushteti i tyre. Ata ishin mėsuar qė tė dominonin ēdoherė ndaj tė rinjve shqiptarė, t’i shanin, rrahin e t’i fyenin”, tha ai, duke shtuar se kjo nuk ndodhte kur ai ishte prezent, pasi nuk lejonte diēka tė tillė. “Shumė herė jam kacafytur me serbė qė fyenin shqiptarėt. Dhe kjo mė kishte shndėrruar si halė nė sy tė pushtetarėve, tė cilėt kanė ushtruar dhunė dhe torturė ndaj meje”, tha ky njeri sypatrembur pėr Telegrafin.

Nė moshėn 16 vjeēare, Deliut i shtohen ndjekjet, rrahjet e burgosjet pėr tė mos pushuar me vite. “Mė kanė mbajtur me biseda me net tė tėra pa ngrėnė e pa pirė, pa mė vizituar as familja. Nė moshėn 23 vjeēare mė dėnuan me dy vjet burg. I mbajta nė burgun e Nishit, i torturuar nė mėnyrat mė brutale nga udb-ashėt”, tregoi ky njeri i lodhur nga mundimet e jetės. Pas daljes nga burgu i Nishit, rrethanat qė udb-ashėt krijonin pėr Deliun, kanė bėrė qė ai pas njė kohe shumė tė shkurtėr tė bie nė kontakt me njerėz qė i kishin sugjeruar tė kalonte nė Shqipėri, pėr tė cilėn kishte dashuri tė flaktė. “E kalova ilegalisht kufirin pėrmes Gjakovės. Vendosem nė qytetin e Bajram Currit. Ishte shumė e vėshtirė ndarja nga vendlindja, familja, nga nėna qė e doja aq shumė, por ky ishte vendimi qė duhej tė merrja pėr t’i shpėtuar likuidimit nga UDB-ja”, tha Deliu, ku loti e tradhtoi gjatė rrėfimit tė tij.

Mėsynė Shqipėrinė, nė mėnyrė qė tė shpėtonte kokėn nga regjimi serb, mirėpo nė vend tė shpėtimit, ai kishte hasur nė njė pushtet tė egėr qė s’kishte asgjė tė pėrbashkėt me njerėzoren. “Burgosem mė 23 tetor tė vitit 1966, e kam shėnuar si tatuazh nė dorėn time. Gjashtė muaj mė kanė mbajtur nė hetuesi nė Bajram Curr, mandej pasi kam thėnė se kėtu qenka mė keq sesa nė Kosovė, mė kanė dėnuar me 10 vjet burg, qė i kam mbajtur nė burgun e Shijakut e tė Rubikut nė Mirditė”, ka thėnė Deliu.

44-1

Pas kėsaj periudhe kohore qė kishte mbajtur nė burg, ai kishte shpresuar se do tė dilte dhe tė fillonte njė jetė tė re, por komunistėt i kishin pėrgatitur njė kurth tjetėr. “Kishin dėgjuar se unė nuk jepem pėrpara dhunės dhe torturės dhe pėrpara askujt. E kishin sjellė aty njė njeri nga i cili dridheshin tė gjithė, i cili erdhi tek vendi ku ishim tė vendosur rreth 40 tė burgosur kosovarė tė ndarė me tel nga pjesa tjetėr e tė burgosurve dhe thirri emrin tim nė mėnyrė qė tė mė njihte. Filloi tė mė shante tė gjithė familjen. Unė e prita derisa e kreu dhe nė fund e luta tė mė lejonte t’i thosha vetėm njė fjalė. Pasi mė dha leje, ia shava Enver Hoxhėn dhe tė gjithė komunistėt. Nė atė moment i ka rėnė bilbilit dhe mė kanė dėrguar nė qeli, por tani nė burgun e Rrėshenit pa pasur kontakt me askėnd. Aty kam qėndruar gjatė”, tha ai, duke shtuar se gjatė kohės sė mbajtjes sė burgut, ai punonte nė minierėn e Spaēit. Ai tregon se punonte punėt mė tė rėnda fizike 16 orė nė ditė, kurse 8 orėt e tjera i kalonte nė qeli natėn.

‘Shoqėrohej’ me njė mi dhe hardhucė.

“Nė qelinė e burgut, nga njė vrimė, njė ditė del njė mi me tė cilin shoqėrohem, madje arrita tė zbus miun. Mė pas del edhe njė hardhucė, tė cilėn duke i ofruar insekte tė ndryshme, po ashtu arrita ta zbus. Kėshtu jetėn e kalova me njė mi dhe hardhucė, duke komunikuar me ta”, rrėfen Deliu pėr kushte jonjerėzore nė burgun e Rrėshenit. Pas Rrėshenit, 10 vjet me vuajtje pothuajse tė njėjta i kalon nė burgun e Elbasanit. Ai rrėfen edhe pėr mizoritė e pėrjetuara nė burgun e Zejnenit tė Lezhės. “Aty mė ndodhė katastrofa mė e rėndė. Para 2500 tė burgosurve mė rrahėn pėr vdekje, duke mė alivanosur, eprori Agron Kapo (nipi i Hysni Kapos), duke m’i shtuar rrahjet dhe duke mė lagė me ujė nė ditėt e ftohta tė janarit dhe kėshtu gati ēdo javė”, tregon vuajtjet e tij rrėqethėse, Fazli Deliu.

Nga kėto tė rrahura, Fazliu ka mbetur me pasoja tė rėnda shėndetėsore. Gjatė gjithė natės ai mund tė bėjė gjumė vetėm 30 minuta, nuk ka forcė dhe ėshtė i traumatizuar tėrėsisht. Por, vuajtjet e Fazliut nuk mbarojnė me kaq. Ato i vazhdohen duke e izoluar nė burgun famėkeq tė Burrelit, ku qėndron 4 vjet sė bashku me tre shokė nga Kosova, Nazmi Berishėn nga Prishtina, Idriz Zeqirin nga Peja dhe Hysen Bukoshin nga Theranda. Dhimbja mė e madhe pėr tė ishte se pėr kėto 27 vjet qėndrimi nė burgjet e regjimit jonjerėzor tė Enver Hoxhės, kurrė nuk ka pasur informata pėr familjen e tij nė Kosovė, e as ata pėr Fazliun.

Deliu vuri nė pah se pas lirimit nė vitin 1993, ai kishte ardhur nė Kosovė. Rrėfen nė detaje pėr rrugėn deri nė Mitrovicė dhe thotė se iu ka dukur sikur autobusi nuk po lėvizte nga vendi. Mandej ai pėrshkruan momentet e para nė Mitrovicė, ku nuk e kishte njohur qytetin qė kishte ndryshuar. Nuk i kishte njohur as vėllezėrit. Babėn e kishte gjetur tė gjallė, ndėrsa nėna i kishte vdekur dy vite para se tė lirohej nga burgu. Historia e tij nuk kishte pėrfunduar kėtu. Regjimi serb qė kishte intensifikuar dhunėn ndaj shqiptarėve nė atė kohė, i kishte rėnė nė fije se Deliu ishte kthyer nė Kosovė. E kishin marrė dhe torturuar prapė, por kishte mbijetuar.

Sipas tij, nė kohėn e luftės nė Kosovė, ai edhe njė herė detyrohet tė mėsynte Shqipėrinė, mirėpo kėsaj radhe ishte mirėpritur. Pas pėrfundimit tė luftės ishte kthyer nė Mitrovicė ku kishte filluar jetėn e re, por nė kushte tė rėnda dhe pa pėrkujdesje. Deliu tregon se vitet e pasluftės ka jetuar nė tendė, mandej nė strehimore dhe mė shumė ka ngrėnė bukė thatė. “Jetoj i vetėm, me njė pension. Kush ka mundur po mė ndihmon, ndryshe nuk kisha qėndruar deri tani”, u shpreh mes tjerash ai. Ai jetoi nė njė strehimorė kolektive nė Mitrovicė pėr gjashtė vite me radhė. Pėr njė jetė mė tė mirė nė shkurt tė vitit 2009, zyrtarėt komunalė tė Mitrovicės dhe ata tė Skenderajt, ia mundėsuan qė tė vendosej nė Shtėpinė e Pleqve nė Skenderaj. “Aty njėmend nisa njė jetė qė ka kuptim, ku dikush pėrkujdesej pėr ushqimin tim, pėr rrobat dhe pėr gjėrat tjera tė nevojshme pėr njė tė moshuar, dhe pėr njė njeri qė ka vuajtur mė shumė se qė mund tė tregohet”, shprehet Deliu.

Mirėpo, pas 14 muaj qėndrimi nė Skenderaj, ai braktis shtėpinė e pleqve dhe kthehet sėrish nė strehimoren e mėparshme nė Mitrovicė pėr tė vazhduar jetėn e tij. “Kam pasur tretman tė veēantė dhe pėrkujdesje tė posaēme nė shtėpinė e pleqve nė Skenderaj, pėr ēka falėnderoj nga zemra gjithė personelin atje, por njė jetė tė tėrė kam ėndėrruar Ēabrėn dhe Mitrovicėn, andaj dua qė kėtė ėndėrr ta jetoj sa mė afėr”, tha ai. Deliu sot jeton nė strehimoren nė Mitrovicė, mirėpo vazhdon tė ketė jetė tė rėndė. Ai tregon se shpesh mbetet pa ngrėnė dhe nga vuajtjet nė jetė ai shpesh nuk e kontrollon veten, duke bėrė gjėra tė pamenduara.

“Shumė shpesh kam dashur ta vras veten. Kam mbetur me ditė tė tėra pa bukė. Shpesh kėrkoj edhe nėpėr kontejner tė bėrllokut qė tė ushqehem. Dhe nga kjo krizė qė mė ka kapluar kam djegur banesėn nė tė cilėn jetoj. Nga flakėt janė shkatėrruar edhe tubat e ujit dhe rryma elektrike. Nuk kanė ardhur tė ma ndreqin”, pėrfundoi rrėfimin plaku nga Mitrovica, Fazli Deliu. /Telegrafi/
LAJM CO05/12/2016, 13:28 0 25

LAJME, LAJMI KRYESOR
Azem Syla, Xhavit Haliti e Ali Ahmeti fajtorė pėr vrasjen e Zahir Pajazitit
ALI AHMETI, QĖ PO MA MBRON BACI IBRAHIM KELMENDI, SIKUR TĖ ISHTE ME KOKĖ TĖ SHĖNDOSHĖ NUK DO TA DĖRGONTE NAITIN, E SAPO DAL NGA BURGU TEK NE. ALI AHMETI ĖSHTĖ NJERIU I PARĖ PĖRGJEGJĖS PĖR VRASJEN E ZAHIRIT, EDMONDIT DHE HAKIFIT . PO ASHTU EDHE PĖR SHKATĖRRIMIN E TĖRĖ PIRAMIDĖS SĖ NDĖRTUAR GJATĖ 6 VITEVE. PRA SHKATĖRROI TĖRĖ SISTEMIN KOMANDUES TĖ GUERILES. VRAU 6 PERSONA DHE BURGOSI 21 TĖ TJERĖ

hasan-zeneli

Nė njė intervistė ekskluzive pėr gazetėn “Bota sot”, Hasan Zeneli, ndėrsa ka hedhur dritė, mbi vrasjen e Zahir Pajazitit, ka folur dhe mbi rolet qė kanė luajtur nė lidhje me UĒK –nė, Azem Syla, Xhavit Haliti, Nait Hasani dhe Ali Ahmeti.

“Mendoj dhe ėshtė kėshtu siē po ju them unė sepse :Azem Syla, ishte bosi i Xhavit Halitit e Ali Ahmetit dhe i tė gjithė tjerėve qė bėnin pjesė nė kėtė tė ashtuquajtur “Sektori i veēantė”. Pas mbledhjes qė mbajtėm nė fshatin Ballaban vendosėm qė kėtyre njerėzve t’ua stopojmė rrugėn drejt celulave tona tė Gueriles. Me arsyen se nuk njiheshim me ta dhe as qė do tė duhej tė njihemi. Kur flas kėtė, e argumentojė me faktin se ne, nė vitin 1995, nė Tiranė i dhamė autoritet Ismet Avdullahut, qė tė merrte pėrgjegjėsitė pėr sulmet tona Guerile”, thotė Zeneli.

Bota Sot: Kohėt e fundit, nė qendėr tė vėmendjes janė rikthyer vrasjet para, gjatė dhe pas luftės. A mendoni se ky debat ėshtė hapur qėllimshėm?

Zeneli: Sigurisht se po. T’ju them tė drejtėn, kėtu ėshtė mbėshtjellė aq shumė lėmshi dhe nė fund ėshtė katranosur, sa nuk ka kush qė i gjen mė fillin. Duhet tė hetohen tė gjitha vrasjet e kryera, sepse kėtu janė shumė vrasje tė ndodhura nė luftė, brenda luftės dhe pas luftės. Kurse sa i pėrket asaj, se a ėshtė bėrė me qėllim ky debat, unė nuk mendoj se ky debat ėshtė hapur me diēka qėllimshėm, sepse ky debat ka qenė i hapur qysh moti. Pra ka qenė i hapur edhe gjatė luftės dhe pas luftės.

Bota Sot: Nė lidhje me disa prej kėtyre krimeve ende tė supozuara janė lakuar edhe emrat e Hashim Thaēit, Kadri Veselit dhe Xhavit Haliti. A keni ju informacione nė lidhje me kėta zyrtarė?

Zeneli: Kėtu nuk bėhet fjala vetėm tek kėta tre emra. Thash mė parė se ėshtė mbėshtjellė lėmshi dhe nė fund ėshtė katranosur. Kėtu nė nuk duhet tė flasim siē flitet se janė vrarė vetėm zyrtarė tė njė partie politikė. Kėtu janė vrarė njerėz mjaft shumė. Eprorė tė UĒK-sė e dhe familjarė tė ndryshėm , mesa unė kam njohuri.

Bota Sot: Z. Zeneli, ditėve tė fundit keni hedhur disa akuza lidhur me vrasjen e Komandantit Zahir Pajaziti. A mund tė na thoni se ku i keni bazuar ato qė keni thėnė?

Hasan Zeneli: Po, jam nė ngjarje rreth Zahirit dhe aktiviteteve guerile qė nga sekondat e para e deri tek vrasja e tij dhe rėnia jonė nėpėr burgjet serbe. Ne kishim njė problem gjatė viteve (1996-1997). Problemi duhej tė zgjidhej e zgjidhja e kėtij problemi pėr ne duhej tė ishte urgjent i zgjidhur. Zahiri i urrente njerėzit tė cilėt, pas ēdo aksioni qė ndėrmerrnim ne, kurse ata merrnin pėrgjegjėsit. Zahiri disa herė kėtė problem e diskutonte me ne bashkėluftėtarėt e tij. Njėherė mbajtėm njė takim, nė shtėpinė time nė fshatin Ballaban, qė aso kohe edhe ishte “Shtabi i parė operativ i Gueriles” dhe vendosėm qė t’i kontaktojmė kėta njerėz qė pėr veprimet tona, merrnin pėrgjegjėsi.

Bota Sot: Ēfarė dini ju pėr vrasjen e Zahir Pajazitit dhe ēfarė roli kishte z. Azem Syla nė kėtė mes?
Ne nuk kishim fare nevojė as pėr Nait Hasanin. Ne ishim tri grupet guerile qė vepronim brenda kufijve tė Kosovės dhe njė grup tė sapo formuar nė Medvegjė.

Ardhja e Nait Hasanit tek ne, me nofkėn Abaz,shumė shtrenjtė i kushtojė guerilės sė Zahir Pajazitit, tė asaj tė Rexhep Selimit dhe gueriles sė Dukagjinit. Pra, vetė Ali Ahmeti, nėpėrmes linjės tonė Ismet Avdullahut tė mė dergoj “Bombėn e kurdisur “Nait Hasanin. Kur them kėtė, e argumentojmė se: Ne ishim tė koordinuar nė mes vete dhe atė shumė mirė, sepse Zahiri njihej me Rexhep Selimin, para se tė vijė Nait Hasani (viktima), tek ne, nė cilėsinė e kooordinatorit. Me Rexhepin ishim takuar mė shumė se 6 muaj para ardhjes se Naitit te ne dhe nga Rexhepi patėm marr njė ēantė tė mbushur me armatim dhe njė kėmishė anti-plumb. Flas pėr vitin 1995 nė vjeshtė, kurse Naiti gėnjente dhe thotė, se unė jam inkuadruar nė vjeshtėn e vitit 1995. Kjo nuk qėndron, ardhja e Naitit ishte fare e pa nevojė. Kėtė e di edhe Rexhepi qė aso kohe ishte pėrgjegjėsi kryesor i gueriles sė Drenicės. Nėse Rexhep Selimi, ish kolegu i ynė deklaron se ardhja e Nait Hasanit ėshtė e dobishme, atėherė unė kurrėn e kurrės nuk do tė dal para mediave.

Bota Sot: Z. Zeneli pėrse pikėrisht tani keni vendosur tė flisni pėr kėtė rast?

Hasan Zeneli: Pėr atė se ėshtė diēka e turpshme dhe nuk ėshtė dashur tė ndodh kjo. Pra kėtu dhe kėto janė klanet. Kjo ėshtė njė turp i botės. Dhe ndaj turpit duhet tė kundėrpėrgjigjemi pa mėshirė. Burg deri nė 10 vite. Them kėtė se e kanė vrarė moralin e veteranit tė vėrtetė. E kanė vrarė moralin e invalidit tė vėrtetė. Kanė vrarė moralin e Zahir Pajazitit dhe Adem Jasharit. Kanė vrarė moralin tim dhe pėr kėtė dua tė flasė. Ka persona qė kanė nėnshkruar dėshmi tė rreme tė dhe ata duhet tė dėnohen sipas njė ligji tė veēantė. Kjo ėshtė edhe mė shumė se vrasje pėr veteranėt e vėrtetė. Dhe nėse unė jam gabim, atėhėrė kėtė le ta vlerėsojnė ekspertėt

Bota Sot: Kush e tradhtoi Zahir Pajazitin sipas jush?

Hasan Zeneli: Zahiri u tradhtua nga vetė besimi i tij. Zahiri ju besoi shokėve. I besoj Naitit. Disa herė e kam kundėrshtuar ardhjen e Naitit tek radhėt tona pėr shkak se, Naiti ishte njeri i survejuar nga shėrbimi i dikujt. Kėtė e ka ditur sė fundmi edhe vetė Zahiri. Nuk e di se si ta komentojė ndryshe. Ali Ahmeti, qė po ma mbron Baci Ibrahim Kelmendi, sikur tė ishte me kokė tė shėndoshė nuk do ta dėrgonte Naitin, e sapo dal nga burgu tek ne. Ali Ahmeti ėshtė njeriu i parė pėrgjegjės pėr vrasjen e Zahirit, Edmondit dhe Hakifit
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Vrasja e Zahir Pajazitit ,Redmond H dhe
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: