AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Kush ishte Sabbatai Zevi,qe e shpetoj koken prej silltan Meh

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14798
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Kush ishte Sabbatai Zevi,qe e shpetoj koken prej silltan Meh   Ven 27 Jan - 14:47

Sabbatai Zevi
Shpetoj koken para sulltan Mehmetit te VI,duke u konvertue ne musliman.
Vdiq ne azil ne Ulqinin e stshem. ne vitin 1676

biografi

30 Shtator 1676Voir dhe ndryshoni tė dhėnat mbi Wikidata (50 vjeē)
UlcinjVoir dhe ndryshoni tė dhėnat mbi Wikidata
juaj
ndryshim - tė ndryshojė kodin - ndryshuar WikidataDocumentation modelit
Sabbatai Zevi (ose Zvi ose Tzvi, ose Zevi ose Zewi ose Sevi, שַׁבְּתַאי צְבִי Shabbetai Tzvi nė hebraisht, dhe Sabetay Sevi nė gjuhėn turke, por emri tė shkruar Sabbathai ose SHABTAI) lindi nė Smyrna (tani Izmir, Turqi) mė 1 gusht 16261 dhe vdiq nė mėrgim nė Ulqin (Dulcigno) nė Mal tė Zi aktuale afėrt Shqipėri (atėherė nėn sundimin osman) tė 17 shtator 1676.

Ajo ėshtė konsideruar nė kohėn e tij si Mesia nga njė numėr i hebrenjve. Kjo ėshtė frymėzuesi i sektit turk Sabbatean ose donmet.

Zevi lindi nė Smyrna (Izmir), nė njė familje tė pasur tė origjinės andaluziane. Mordechai djali i njė tregtari, dhe gruaja e tij, Clara Zevi, kishte dy vėllezėr, Elian dhe Jozefin.

Ai ishte njė student i Joseph Eskapha, Shefi Rabbi tė Izmirit nga e cila merr njė arsimim biblik, Talmudike dhe kabaliste. Nė 18, ai ėshtė konsideruar tashmė njė kabalistėt e madhe, pronarėt do tė njohė si hakham (i menēur).

Njė mjedis mbėshtetės pėr messianisms [ndryshimi | modifikojė kodin]
Nė 1648 vitet e shėnon fundin e Luftės Tridhjetė vjet qė rrėnoi Evropėn, por edhe kokės e mbretit Charles I tė Anglisė (30 janar 1649), e cila ėshtė parė nga shumė si njė [ref atvrasjes. nevojshme]. Krijimi i Republikės sė Cromwell nė Angli krijuar njė kontekst ku millenarian caktuar pritur Ardhjen e Dytė dhe kthimin e lavdishme e Jezu Krishtit do tė paraprihet nga restaurimin pėrkohshme tė mbretėrisė sė Izraelit.

1648 ėshtė edhe kryerjen e masakrave Ukrainės Kozak nga Bogdan Khmelnitsky nė Ukrainė qė e shohin shfarosjen e dhjetėra mijėra hebrenjve.

Situata e Marranos e Amsterdamit, ish-hebrenjtė forcė Krishterimin dhe shijuar vendndodhjen e tyre tė re nė Amsterdam pėr tė gjetur rrėnjėt e tyre hebraike; ardhja e datės simbolike e hartės numerologji e 1666 dhe ndikimin e Kabalas lindur nė Safed janė elemente qė shpjegojnė shfaqjen e njė konteksti tė favorshėm pėr mesianizmit dhe ka pėrmbushur me sukses Sabbatai Zevi.

Krijimi dhe zhvillimi i lėvizjes [edit | modifikojė kodin]

Ēifutėt e Selanikut tė bėjė pendesė pėr tė pasur ndjekur pseudo-Mesia. Jewish Encyclopedia, 1901-1906
Sabbatai Zevi shpalli veten Mesia nė vitin 1648, nė moshėn 22 vjet. Ajo ėshtė bazuar nė njė interpretim tė diskutueshėm tė Zoharit (njė libėr i misticizmit ēifut) se viti 1648 do tė shohin shpengimin e popullit hebre.

Duke shpallur Mesinė, kjo do tė provokonte njė pėrēarje tė thellė brenda Judaizmit nė mes tė atyre qė bien dakord dhe ata qė refuzojnė atė.

Megjithatė, ajo ishte nė suksesin fillim tė kufizuar. Ai mbeti nė Smyrna disa vjet, dhe reputacioni i tij u rrit ngadalė deri nė pretendimet e tij mesianike Herem partinė t'i nėnshtrohet njė lloj tė dėbimit tė komunitetit hebre, disa herė nė krahasim me shkishėrim mes katolikėve.

Nė 1651 apo 1654, sipas autorėve, ai dhe pasuesit e tij u dėbuan nga Smyrna.

Pas disa viteve, ata u vendosėn nė Konstandinopojė (tani Stamboll nė Turqi), nė vitin 1653 ose 1658.

Atje ai u takua me njė predikues, Abraham ha-Yakini (njė dishepull i Joseph di Trani), i cili pranoi Sabbatai Zevi si Mesia dhe pohoi edhe tė mbajė njė profeci tė lashtė hebre. Kjo lajmėruar lindjen e njė Shabbethai Messiah emrin, bir i Mardoke Zevi, nė vitin 5386 (1626 tė epokės sė krishterė).

Me kėtė mbėshtetje tė rėndėsishme, Sabbatai Zevi u zhvendos nė Selanik, qyteti i Perandorisė Osmane nė Greqi sot. Ajo ishte atėherė njė qendėr e rėndėsishme hebraike dhe kabalistėt, dhe ka zhvilluar njė propagandė tė fortė pėrqėndruar nė Mesinė e vet. Nuk duket se ka pasur sukses tė konsiderueshėm nė qarqet hebreje, tė cilat nė fund tė fundit tė shkaktuara dėbimin e tij nga autoritetet rabinike tė qytetit.

Pas njė bredhje tė panjohur, ai u vendos nė Kajro, Egjipt, dhe mbeti aty nė mes tė 1660 dhe vitin 1662. Ajo fitoi

Reagimi ndaj Sabbateanism [ndryshimi | modifikojė kodin]
Shoku me shpalljen e konvertimit Zevi ishte i madh, dhe zhgėnjimi ishte nė kulmin e shpresės tė papėrshkrueshme qė e kishte ringjallur. Shumė pritur disa kohė duke menduar pėr njė episod tė shkurtėr. Por gradualisht, shumica e pasuesve tė tij tė braktisur Sabbatai Zevi.

Kujtimi i Sabbatai Zevi do trauma gjatė nė kujtesėn hebre, si nė Evropė dhe nė botėn myslimane.

Nuk ishte nė vitet e kohės pėrsipėr nga rabinėt gjithė shumė komunitete tė prekura nga mbėshtetėsit e Sabbatai Zevi. Njė mosbesim i caktuar i misticizmit ēifut, Kabala, e cila Sabbatai Zevi ishte njė ndjekės, do tė zhvillojė nė mesin e rabinėve. Kabala kurrė nuk do tė ndalohet, por mėsimi i tij do tė jetė shumė kuti.

Duke filluar nė fund tė shekullit tė shtatėmbėdhjetė, Judaizmi bėhet shumė e dyshimtė e misticizmit dhe mesianizmit, dhe zhvillon njė forcim tė dukshėm doktrinore.

Ajo ėshtė kundėr kėsaj "thatėsi" relative tė jetės fetare qė zhvillon reagimin Hasidic Baal Shem Tov nė shekullin e tetėmbėdhjetė. Hasidism mund tė kuptohet si njė produkt tė tėrthortė tė predikimit tė Sabbatai Zevi.

Ndryshimi i Sabbateanism [ndryshimin | modifikojė kodin]
Nė Evropė, shpresat e lindur e predikimit tė Sabbatai Zevi nuk ishte zhdukur plotėsisht, dhe kjo ėshtė kėto kujtime qė shpjegojnė rilindjen e pjesshėm tė lėvizjes nė Evropėn Lindore tė shekullit tė tetėmbėdhjetė, nėn udhėheqjen e njė Mesia i ri vetė -proclamé: Jacob Frank.

Nė Turqi, disa vendosėn tė qėndronin besnik Sabbatai Zevi dhe e ndoqi nė konvertimin e tij. Ata ende praktikojnė Islamin zyrtarisht, por qė ėshtė nė fakt njė pėrzierje e ndikimeve hebrenj dhe myslimanė, me edhe disa kontribute krishterėt. Kėto janė Sabbateans ose donmet.
Sabataj Cevi




Sabbatai Zevi mė 1665
[size][ltr]
Sabataj Cevi (heb. שַׁבְּתַאי צְבִי Shabbetai TzviturSabetay Sevi; lindi mė 1 gusht 1626 nė Izmir — vdiq mė 17 shtator 1676 nė Ulqin) ishte rabin sefardi dhe themelues i sektit hebre sabatarian, i cili nė moshėn katėrdhjetė vjeēare i detyruar nga Sulltan Mehmedi i IV pranoi Islamin, sė bashku me rreth 300 familje tė pasuesve tė tij, edhe pse kurrė nuk e praktikoi. Pėr shkak tė besnikėris ndaj Judaizmit dhe mospranimit tė Islamit, u dėbua nė Ulqin, i cili nė atė kohė ka qenė qyteti mė i largėt i Perandorisė Osmane. Nė Ulqin ka vdekur, duke lėnė pas vetes pasues tė sektit tė tij.
Ky njeri me njė intelegjencė mbi mesatare dhe arsimim tė gjėrė duke vetėdeklaruar veten "Mesia" i ri, ka lėn gjurmė tė thellė qė edhe sot e kėsaj dite zgjon interesim jo vetem tek shkencėtarėt dhe teologėt, por edhe tek njerėzit e thjeshtė, tė cilėt tentojnė tė hulumtojnė tė gjitha segmentet e veprimtarisė sė tijė nė Perandorinė Osmane. Normalishtė ndikimi i tijė u perhap shumė shpejtė edhe jashtė kufijve tė Perandorisė Osmane dhe emri i tij pėrmendet me respekt dhe nderim nė tė gjithė sinagogat e atėherėshme tė botės sė zhvilluar. Sot ata qė jetojnė pranė Kulles sė Balshajve, ku ai kaloi vitet e fundit tė jetės sė tijė shpesh ia pėrmendin mysafirėve tė jashtėm dhe tė mbrendėshem.
Ka lindė nė Izmir mė 1626, njerin prej qyteteve mė tė rėndėsishėm tė Perandorisė Otomane. Nė atė qytet ka jetuar njė komunitet i madh hebrejėsh, dhe nė njė familje tė njohur u lind njeriu qė nė moshen katėrdhjetėvjeēare guxoi, qė nė njė shtet aq tė fuqishėm islamik ta shpallė vehten "Mesia" i ri. Sabataj Cevi edhe si i ri ishte i mirkpritur dhe i nderuar, me dėshirė e ndigjonin si shkencėtarė, po ashtu edhe njerėzit e thjeshtė dhe tė gjithė pajtoheshin se ai ėshtė i lindur pėr tė udhėhequr. Ai nė arsimimin e vet lexoi tė gjitha librat e vjetra tė shenjta tė hebrejve ku nė secilėn cekej ardhja e "Mesisė" sė ri. Me ketė titull janė emėruar edhe shumė persona para tij, si Bar Koba, Juda Galile, Juda Makabe; ndersa i vetmi qė me tė drejtė e ka bartė ka qenė Jezusi apo Isau. Nė popullatėn e shumėt hebreje nė Izmir, Sabataj Cevi kerkoi lirinė, ishte teolog i lirisė dhe kuptoi se kjo ishte diēka mė e madhe qė njeriu mund tė ketė nė besimin e tij.

[/ltr][/size]
[ltr]

Pėrmbajtja

  [fshih] [/ltr]


[size][ltr]

Viti 1666[redakto | redakto tekstin burimor]

Nė shumė libra tė shejta hebreje tė mesjetės thuhet, e qė vertetojnė edhe astrologėt e vjeter se ,“Mesia” i ri do paraqitet vėrtetė mė 1666. Nė tė vertetė sipas astrolgjisė hebreje numri 1666 ėshtė numėr i kafshėve tė egra apokaliptike - 666 plus edhe 1000 vjet sundim tė Satanit (djallit ose shejtanit). Dhe ashtu ,nė bazė tė apokalipsit (zbulimit) tė Jovanit, ėshtė llogaritur qė dita e kthesės dhe qerimit tė hesapeve do jetė pikėrisht viti 1666. Atėherė do fillojėnė 1000 vjetė mbretėrimi tė Jezusit nė tokė, e tė vdekurit do tė ēohen prej varreve tė tyre dhe se bashku me tė gjallet do dalin para gjygjit. Pas asaj do vendoset paqa, drejtėsija, dhe mirėqenja, madhėrija e zotit dhe parajsė nė tokė. Nuk ishte ajo vetem njė sugjstion i kotė, njerėzit ēdoherė janė provu me e ditė tė ardhmen, se paku ate qė ju ka interesu. E gjithė ēka ka ndodhė nė kohėn e Sabataj Cevit kishte lidhje fetare dhe spjegimi bėhej me koncepte fetare. Shpetimi dhe shpetimtari, do thotė Mesia i ri, hebrejve iu ishte I domosdoshėm sepse me shekuj kan perjetu nenēmim edhe tortura ēdokund nė botė, ēdo brez jetonte nė bindje se ata vuanin ma shum se tė parėt dhe ojo me gjenerata perseritej, nė Stamboll dhe nė qytetet tjera tė mėdha tė Perandorisė Osmane, nė at kohė ka qenė egzodusi i hebrejve tė cilet vinin prej tokave tė lindjes .
Pėr at arsye ka ardhur deri te protestat masive, sidomos nė Izmir. Me 1666 kemi edhe njė zenije tė Hėnės,e cila ka qenė saktėsisht e paraparė gati dy shekuj para parashikimit tė astrologėve Hebre, Persian dhe Arab. Shumica atėherė atė e komentonin si shkatėrrim tė Perandorisė Turke. Ideja pėr shpėtimtarin ishte e dy anshme. Jevrejet shpėtimtarin e quanin ,,Mesijom ,, ndėrsa myslimanet ,,Mehdi”. Edhe ma herėt tė rinjtė tentonin qė nga minarja e xhamisė se Pajazitit ,tė shpallnin veten si Mehdi, flisnin se nė trupin e tyre ishte shpirti i Mehdiut, por ajo tentativė u shua me gjak nga ana e Jeniēerėve dhe Portės. Veziri i madh Kipril,me prejardhje Shqiptare nė tė vėrtetė nė at kohė edhe ka sunduar me perandorinė Otomane nga se Sulltan Mehmeti i 4, pas vrasjes se tė atit kishte vetėm 9 vjet. Pas ardhjes se tij prej Edrene nė Stamboll, nė oborret e veta fton edhe shkencėtarin e quajtur Abdiu,i cili shkroi edhe historinė e asaj kohe nga e cili edhe dimė shumė pėr Sabataj Cevin. Sigurisht edhe vet Sulltani ka shkruar disa shėnime, qė janė tregim mė i besueshėm dhe historia e kėtij personaliteti i cili dhjetė vitet e fundit i kaloi si rojtarė i qytetit tė vjeter tė Ulqinit nė katin tretė tė kullės madhėshtore tė Balshajve.

Dėnimi dhe Mallkimi i Sabataj Cevit[redakto | redakto tekstin burimor]

I shpallur si “Misje” Cevi u jepte shpresė masave, shprese pėr ēlirim nga Robėria , shprese pėr liri fetare.Librat e shenjta fetare ju premtonin ketė, Sigurisht tani me “Mesijen” e ri. Ndihmė te madhe Cevi ka pasė edhe nė Natanu Gazatiju nga Gaza, qė vėrtetonte Mesjanitetin e tij, e pas kėsaj nė tė gjitha sinagogat, tė Italisė, Anglisė dhe Gjermanisė, rrėfenin pėr Sabotaj Cevin si Mesije i ri. Prej Izmirit lėvizja filloi shumė shpejt tė pėrhapėt, shpejtė pėrfshiu edhe Stambollin. Duke parė rrezikun, Kiprili vendosi ta ndaloj kėtė eufori sidomos pas letrės se Sbataj Cevit me te cilėn i ishte drejtuar Sulltan Mehmetit tė 4-tė. Ku kėrkonte qė te heq dorė nga Kurani i Muhametit dhe ti kthehej Tallmudit , fesė jevreje dhe atij si “Mesije” i ri. Atėherė Kiprili urdhėroj qė Sabataj Cev tė burgoset, dhe tė mallkohet. Mirėpo kjo nuk i shqetėsoj shumė mbėshtetėsit e Sabataj Cevit meqė sipas tė dhėnave besonin qė ai do dali nga burgu, i hipur mbi luan dhe sė bashku do te nisen pėr ne Izrael dhe Palestinė ku do tė rivendosin shtetin e vet, tė rrėnuar qysh nė shekullin e vjetėr nga romakėt, dhe me atė tė tregoi mesjanizmin e vet. Nė tė vėrtet Cevi kishte pakė shanse qė tė shpėtoj nga burgu, pavarėsisht se mbėshtetėsit e tij besonin nė profetizmin e tij dhe fuqinė e zotit.

Si Mesia u bė mysliman[redakto | redakto tekstin burimor]

Disa rreshta tė “Kronikes Botore” kronistit Abdije na tregojnė se si Sabataj Cevi pranoj fenė myslimane. Mė urdhėresė, tė Sulltanit Sabataj Cevin e zhveshin,ai me duar mbulon ekstremitetet , Sulltani qesh. Duke pa se ėshtė i prem sipas zakoneve jevreje, Sulltani pyet myftiun se si mendon ai pėr proklamimin e Mesije. Myftija, i cili urrente Sijetet dhe Mistikėt, i cili veē e kishte dėnuar njė filozof me emrin Karabasa, si dhe shumė shkrimtarė i kish shpallur Sabatajė tė zi prej vet djallit. Sulltani vendosi qė Sabatajn ta vė nė provė duke i thenė se do tė pranoj mesijanizmin e tij nėse at e pushkatojnė, pėr te evituar vdekjen e sigurt Sabataj Cevi i bie ne gjunjė sulltanit duke e lutur qė ta falė, meqė ai ėshtė vetėm njė rabin dhe se lutet nė emėr tė djalit i cili ate natė do tė vijė nė jetė.Vertetė, pas disa orėsh njėra prej grave tė haremit lindi dhe atėherė sulltani tregoj mėshirė dhe i fali jetėn Sabataj Cevit. Sulltani pastaj i tha Cevit qė tė ndėrroj fenė, sepse, pasi pasi qėai, ma parė patė guxim qėnga njė perandor botėror tė kėrkoi tė ndėrroj fe, ate tash e kėrkon ai prej tij. Dhe ashtu Sabataj Cev merr emrin e ri Mehmet Efendi dhe vet vetes i ve ēallmėn dhe largohet nė mėrgim nė Ulqinin e largėt.

Jeta dhe vdekja e Sabataj Cev nė Ulqin[redakto | redakto tekstin burimor]

Sulltani i fali jetėn tė vetė deklaruarit mesije, por mbėshtetėsit e tij gjithnjė mblidheshin duke mos besuar qė ai nuk ėshtė mesije. Pėr tė ndaluar grumbullimin e mėtutjeshėm dhe trazirat, veziri kėshillon sulltanin qė Cevin ta internoj nė qytetin mė tė larget tė perandorisė turke- nė Ulqin, nė kėshtjellėn e tij. Pavarėsisht prej asaj, sulltani Cevit i jep titullin rojtar i kėshtjellės ( Dizdar) dhe me pėrcjelljen e tij, ai vie nė qytetin antik, nė Ulqin, ku 10 vitet e fundit tė jetės sė tij do ti kaloj nė katin e tretė tė kullės sė Ballshajve. Aty ku ka vdekur princi i njohur i familjes Ballshaj, Gjergj Ballsha, qė edhe sot e njėjta mbanė emrin e tij, Kulla e Ballshajve. Nė at kullė qė edhe sot gjendet nė pjesėn mė tė lartė tė kėshtjellės, Sabataj Cev gjeti qetėsinė e vet, reformoj Tallmudin dhe lexoj literaturė tjetėr fetare tė cilėn e posedonte. Ka folur gjashtė gjuhė dhe ishte njeri me inteligjencė mbimesatare dhe arsim tė lartė. Thonė qė vetėm dy herė ka dal nga kėshtjella, njė herė ka shkuar nė vizitė nė manastirin e benediktin, Rotaci nė afėrsi tė Tivarit, dhe herėn e dytė deri nė qytetin e vjetėr tė Shasit. Ka shkruar disa shėnime nga Ulqini, doemos duhet pėrmendė atė qė i dėrgoj njėrės prej tri grave qė kishte, Sari Elahun tė cilėn e kishte lėnė nė Izmir. Nė disa fragmente tjera pėrmend shqiptarėt e Ulqinit, flet pėr tėrmetet katastrofale qė e kanė goditur kėtė qytet, po ashtu flet pėr tridhjetė vajzat tė cilat janė hedhur nga muret e kalasė pėr tė mos ra nė robėri. Po ashtu shkruan edhe pėr njė lloj bari i cili rritet nė muret e kėshtjellės. Ishte shumė orator ndaj edhe shkruante pak.

Ylli i Davidit nė Kullėn e Ballshajve[redakto | redakto tekstin burimor]

Sot nė katin e tret tė kullės sė Ballshajve nė mermer tė bardh gjendet i gdhendur ylli i Davidit i cili vėrteton tezen se ai ka mbet thellė nė shpirtin e Jevrenjėve. Nė at vend dukshem shihet edhe vendi ku gjendej biblioteka e tij me shkresa dhe libra tė helevisė, Jozef Efrraimit, Isak ben Sollomisė, Ezra Majmunites etj. Po ashtu ishte edhe botimi i parė i doktrina e Kabalistit “Zohar” prej vitit 1559, prej Gjon Bolice dhe Gjergj Bizantinit si dhe Pir Didakut prej Raguzet. Prej vitit 1676 nė vitet e pesėdhjeta Sabataj Cevi vdes. Vdekja e tij pat jehonė tė madhe nė botė, sidomos tek jevrenjėt, e nė mesin e tė cilėve ishin shume ato tė cilėt edhe mė tutje e konsideronin tė shenjėt. Vdekja e tij sipas tė dhėnave ka qenė shumė misterioze. Sipas njė legjende thonė se ka vdekur nė momentin kur ka pa njė fėmijė duke ra nga njė dru fiku, kur pa se fėmija nuk lėvizė. Legjenda thotė se fėmija pas asaj u ngrit pa asnjė lėndim. Sipas tė tjerėve thuhet se veē ka qenė i pėrgatitur pėr vdekje duke lutur Julije Ambrozianin, njėri i cili ka qenė mjeshtėr pėr preparirimin e njerėzve dhe tė shtazėve qė atė ta bėj edhe me trupin e tij. Ka mundėsi qė ajo ka ndodhė, mirė po ėshtė varrosur nė afėrsi tė njė xhamie jashtė mureve tė kėshtjellės nė njė tyrbe tė veēantė, megjithėse thonė qė dėshira e tij ishte qė tė varrosej nė ndonjė vend nė lartėsi nga i cili mund tė shihnin detin vizitoret e varrit te tij.Ėshtė e mundur qė nuk e kanė dėgjuar.

Tyrbja misterioze[redakto | redakto tekstin burimor]

Tyrbja nė tė cilėn gjendet varri tij edhe sot ruhet si fantazmė dhe gjendet nė njė pronė private. Rojtaret e asaj tyrbe nė mėnyrė misterioze ruajnė emrin e tij dhe kurrė nuk do tė pranojnė qė behet fjalė pėr tė. Por si do qė tė jetė duhet tė respektohet tradita e asaj familje, po na mbetet ne qė edhe mė tutje tė hulumtojmė jetėn e tij misterioze, sidomos pjesėn nė mes mureve te kėshtjellės sė Ulqinit. Nė varrin e tij nuk ka kurrfarė mbishkrimi,aty ėshtė vetėm njė sarkofagė, dhe kjo familje me respekt dhe nderim tė madh sillet ndaj ti duke vėrtetu se bėhet fjalė pėr njė paraardhės tė largėt tė tyre. Si do qė tė jetė Sabataj Cevi ka qenė figurė e madhe e kohės sė vet, njeriu i cili vetveten pat sukses ta shpall “mesije” i ri dhe ēka ėshtė mė e rėndėsishme se masa tė mėdha besonin nė te. Pa marr para sysh qė ka marr fenė myslimane ai edhe me tutje mbetet i rrezikshėm pėr perandorin osmane gjithnjė deri nė vdekjen e tij. Pėr atė ėshtė internuar nė Ulqin. Jemi tė bindur se, edhe sot njė numėr i madh i turisteve nga e gjithė bota do tė vinin nė haxhėlluk nė varrin e tij, normalisht sikur tė dihej 100% e sigurt qė vėrtetė bėhet fjalė pėr varrin e tij dhe pėr faktin se kur gjendesh pranė varrit tė tij ke njė ndjesi tė papėrshkrueshme. Ai ėshtė njė metaforė e ēuditshme historike dhe njė motiv pėr tė cilin mund tė shkruhen shumė vepra, ai ėshtė njėkohėsisht mister dhe histori, mė tė vėrtet ngjarje e papėrshkrueshme dhe mallėngjyese. Ne na mbetet qė tė punojmė nė ndriēimin e jetės sė tij misterioze dhe veprės sė tij dhe mysafirėve tė huaj dhe tė vendit tė iu flasim pėr kėtė figurė tė famshme qė shėnoj njė epokė tė tėrė. Ai nė veēanti ėshtė interesant pėr ne sepse emri tij ėshtė i lidhur dhe mė qytetin tonė dhe ai pa asnjė dyshim ėshtė njė pjesė e madhe e kulturės sonė tė lavdishme dhe impozante.
emi edhe njė zėnie tė Hėnės, e cili ka qenė saktėsisht e paraparė gati dy shekuj para parashikimit tė astrologėve Hebre, Persian dhe Arab. Shumica atėherė e komentonin atė si shkatėrrim tė Perandorisė Turke. Ideja pėr shpėtimtarin ishte e dy anshme. Jevrejet shpėtimtarin e quanin ,,Mesijom ,, ndėrsa myslimanet ,,Mehdi”. Edhe ma herėt rinjtė tentonin qė nga minarja e xhamisė Se Pajazitit tė shpallni veten si Mehdi, flisnin se nė trupin e tyre ishte shpirti i Mehdiut, por ata tentative u shuan me gjak nga ana e Jeniēerėve dhe Portės. Veziri iI madh Kipril,me prejardhje Shqiptare nė tė vėrtetė nė at kohė edhe ka sundua me perandorinė Otomane nga se Sulltan Mehmeti i 4, pas vrasjes se tė atit kishte vetėm 9 vjet.
Pas ardhjes se tij prej Edrenet nė Stamboll, nė oborret e veta ftoi edhe shkencėtarin e quajtur Abdiu,i cili shkroi historinė e asaj kohe ngai cili edhe dimė shumė pėr Sabataj Cevin. Sigurisht edhe vet Sulltani ka shkruar disa shėnime. Dhe ai ėshtė tregimi mė i besueshėm dhe historia e kėtij personaliteti i cili dhjetė vitet e fundit i kaloi si prefekt i qytetit tė Ulqinit nė katin retė tė kullės sė Balshajve.[/ltr][/size]
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Kush ishte Sabbatai Zevi,qe e shpetoj koken prej silltan Meh
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: