AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Gjergj Fishta testamenti

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14751
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Gjergj Fishta testamenti   Lun 31 Juil - 11:44

Gjergj Fishta ishte i ndėrgjegjshėm pėr lapidarin qė i kishte  ngritur vetes, prandaj i pėrkiste edhe kombit. 




Gjergj Fishta ishte i ndėrgjegjshėm pėr lapidarin qė i kishte  ngritur vetes, prandaj i pėrkiste edhe kombit. 

Ndėrsa italiani Enriko Grasi, qė e kishte njohur nga afėr poetin, duke folur pėr popullaritetin e tij nė tė gjitha shtresat e popullsisė , pohon se prej njė tė riu shkodran kishte dėgjuar se fjalėt e fundit tė shenjta tė Fishtės kishin qenė: “jo pėr tjetėr, por, sepse po lė armikun mbi truallin shqiptar, mua mė vjen keq qė mė duhet tė vdes
.................
At Gjergj Fishta ditėt e fundit tė jetės sė tij i kaloi duke menduar pėr veprėn e tij letrare. Njėra prej dėshmieve tregon idenė pėr t’iu rikthyer sėrish kryeveprės sė tij “Lahuta e Malcisė”.

Ndėrsa nė studimin e frat Agustin Gemellit gjejmė kėto rreshta: “At Fishtėn e zuri vdekja, ndėrsa kishte ndėr duar pėrkthimin e Petrarkės nė gjuhėn shqipe, sikurse kishte pėrkthyer qė me kohė “Hymnet e shenjta” dhe “Pesė Maj” tė Manzonit disa nga ariet e  Metazit dhe lirika nga shumė poetė tė tjerė italianė

Fishta vdiq nė spitalin civil tė qytetit tė Shkodrės, ku ishte shtruar nga njė sėmundje e zemrės dhe e mushkrive. Varrimi i tij u krye njė ditė mė vonė nė Kishėn Franēeskane tė Gjuhadolit ku morėn pjesė me mijra e mijra vetė nga populli i Shkodrės, midis tė cilėve dhe ajka e intelektualve shqiptarė dhe pėrfaqėsues nga tė gjitha shkollat e vendit. Nė mes shumė fjalimeve qė u mbajtėn nė ceremoninė mortore tė varrimit tė tij, e cila u bė nė shkallėt e godinės sė Postės qė qytetit, erdhėn dhe shumė telegrame, ku midis tyre ishin ato tė profesor Eqerem Ēabejt, Zenel Prodanit, Spiro Vinjaut, Muharrem Bajraktarit, Rexhep Mitrovicės, Bahri Omarit, Karl Gurakuqit, Frano Alkajt, Mihal Bellkamenit, Lasgush Poradecit, Ernest Koliqit dhe Hafiz Muratit.

Mė poshtė publikohen fotografi tė disa faqeve tė librit mbi ditėt e fundit tė Atė Gjergj Fishtės.

Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14751
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Gjergj Fishta testamenti   Lun 31 Juil - 18:03

Nė qoftė se pėr njė ēast tė mendojmė qė Skėnderbeu ishte grek apo sllav, atėherė pse Skėnderbeu nuk luftoi pėr ēlirimin e Greqisė dhe Serbisė? Pse Greqia dhe Serbia e djeshme e sotme nuk ka njė bust tė Skėnderbeut pėr ta lartėsuar figurėn e tij?
Pra, tezat fėminore e studiuesve grekė, serbė dhe tė tipit Mustafa Nano apo tė disa studiuesve tė djeshėm dhe tė sotėm pėr origjinėn greke apo sllave tė familjes sė Kastriotėve bien poshtė si teza tė pavėrteta, tė cilat nuk mbėshteten tek shkenca, por tek politikat ditore.

Ish-sekretari nė ministrinė e jashtme italiane nė vitet 1930 De Martiko do tė shprehej pėr grekėt: “Grekėt janė tė aftėqė tė marrin njė zezak tė vėrtetė amerikantė zi si qymyridhe pasi ta punojnė gjashtė muaj me tėta kthejnė pėrsėri nė Amerikė me besimin e plotė tek vetja e tij se ai ėshtė pasardhės i drejtėpėrdrejtė i Themistokliut
Skėnderbeu lindi ortodoks, u bė me dhunė mysliman, pėrqafoi me dėshirė fenė katolike dhe vdiq UNIT.
Unitėt janė pėr bashkimin e dy kishave kristjane, atė katolike dhe ortodokse. Arbėreshėt nė Itali falen nė kishėn e ritit bizantin, por nė vartėsi tė Vatikanit katolik. Nė qytetin e Elbasanit, brenda nė kalanė e vjetėr ka qenė dhe ėshtė ende sot njė kishė e rriti UNIT

[list="box-sizing: inherit; margin-right: 0px; margin-bottom: 1.6em; margin-left: 3.2em; padding-left: 0px; list-style-position: initial; list-style-image: initial; color: rgb(94, 88, 83); font-family: Alegreya, serif; font-size: 20.8px; background-color: rgb(255, 255, 255);"]
[*]Libri i parė ka autor K. Velefanti i botuar nė Athinė mė 1857 dhe ka titullin: “Η ΝΕΑ ΔΙΡΚΗ. ΗΤΟΙ”. Libri i kushtohet Perandorisė Bizantine nga themelimi i saj. Nė tė janė pėrfshirė historitė nga mbreti i parė i Bizantit, Kostandini i Madh dhe mbyllet me rėnien e princit tė fundit Gjergj Kastrioti. Libri pėrbėhet nga 292 faqe. Nga faqja 102 fillon kapitulli qė i kushtohet Skėnderbeut me titull: “ΙΣΤΟΡΙΑ ΓΕΩΡΓΟΥ ΤΟΥ ΚΑΣΤΡΙΩΤΟΥ ΜΕΤΩΝΟΜΑΣΘΕΝΤΟΣ ΣΚΕΝΤΕΡΜΠΕΗ ΠΡΙΓΚΗΠΟΣ ΤΗΣ ΑΛΒΑΝΙΑΣ” (Historia e Gjergjit tė Kastriotėve, i njohur Skėnderbe, Princi i Shqipėrisė) dhe deri nė faqen 238 shkruhet pėr tė. Interesant ėshtė fakti se ky libėr shoqėrohet edhe me grafikė tė ndryshme qė i pėrkasin mbretėrve tė Bizantit, por edhe njė grafikė tė figurės sė Skėnderbeut. Pra, me kėtė zbulim shtohet edhe njė grafikė, ku na paraqitet me madhėshtinė e tij Heroi ynė Kombėtar, Gjergj Kastrioti. Mė shumė nė libėr siē shihet shkruhet pėr Princin e shqiptarėve.

[*]Libri i dytė ėshtė botuar mė 1876, nė Athinė dhe autor ėshtė A. Milaraqi. Libri prej 15 faqesh ka titullin: “ΟΛΙΓΑΙ ΛΕΞΕΙΣ ΠΕΡΙ ΤΗΣ ΚΑΤΑΓΩΓΗΣ ΤΟΥ ΣΚΕΝΤΕΡΜΠΕΗ” (Pak fjalė mbi prejardhjen e Skėnderbeut) dhe flet rreth origjinės sė Heroit Kombėtar tė shqiptarėve. Autori pėrmend studiuesit e ndryshėm duke bėrė dhe komentet e tija. Nė pėrfundim tė studimit tė tij A. Milaraqi shkruan: “Gjergj Kastriotit Skėnderbe ėshtė shqiptar (Οτι ο Γεωργιοσ Καστριωτησ ο Σκενδερμπεησ ειναι Αλβανος).”

[*]Libri i tretė ėshtė botuar nė vitit 1884 nga N. Mihalopuli me titull: “ΙΣΤΟΡΙΑ ΓΕΩΡΓΟΥ ΚΑΣΤΡΙΩΤΟΥ ΤΟΥ ΜΕΤΩΝΟΜΑΣΘΕΝΤΟΣ ΣΚΕΝΤΕΡΜΠΕΗ ΗΓΕΜΟΝΟΣ ΤΗΣ ΑΛΒΑΝΙΑΣ” (Historia e Gjergj Kastriotit i quajtur Skėnderbe, Mbret i Shqipėrisė). Ky libėr ka 184 faqe. Nė kėtė libėr nuk ngrihen pretendimet se Skėnderbeu ishte me origjinė greke, por shkruhet qartė se ai ishte shqiptar, mbret i Shqipėrisė. Botuesi ėshtė treguar i kujdesshėm 


[/list]


Derničre édition par Perparimi le Mar 1 Aoū - 2:55, édité 1 fois
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14751
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Gjergj Fishta testamenti   Mar 1 Aoū - 2:30

A mė plotėsohen dėshirat nėse e bėj kėtė lutje?


Pyetje: Kam dėgjuar se kush e lexon kėtė salavat (qė do e pėrmend mė poshtė) 4444 herė pėr ndonjė dėshirė se i plotėsohet apo kush e lexon kėtė salavat ēdo ditė nga 10 herė, dy muaj, do ti hapen dyert e tė mirave . A ėshtė e vėrtetė?
“Allahume sali salaten kamiileten ve selim selamen tammen ala sejidina Muhammedinn ledhi tanhal-lu bihi ukadu ve ten ferixhu bihil kurrabu ve tukda bi hil havaixhu vetunalu bihir regaibu ve husnul havatim ve juteksal gammamu bi vexh hihil keremi ve ala alihi ve sahbihi fi kullii lemhati nefesin biadedi kuli maalumin lek”
Pėrgjigje: I falėnderuar qoftė Allahu, paqja dhe bekimet e Tij qofshin mbi tė Dėrguarin mėshirė pėr botėt dhe pastaj:
Kjo formė e salavatit quhet Salat Tefrixhije (Salat Narije) dhe nuk ka bazė nė ndonjė hadith tė saktė.
Nė tė ka tevesul (kėrkim i ndėrmjetėsimit) ta palejuar me tė Dėrguarin pas vdekjes sė tij. Tevesuli i lejuar ėshtė me veprat e mira qė i bėjmė dhe me emrat dhe cilėsitė e Allahut.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14751
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Gjergj Fishta testamenti   Mar 1 Aoū - 3:06

Corriera della Sera shkruan pėr vdekjen e poetit kombėtar Gjergj Fishta mė 31 dhjetor 1940
Shpejt Fishta u afirmua si poet dhe si atdhetar. Mė 1908 ai mori pjesė nė Kongresin e Manastirit si pėrfaqėsues i shoqėrisė “Bashkimi”. U zgjodh Kryetar i Kongresit dhe drejtoi punėn e Komisionit tė Alfabetit.
 Shkodra, qyteti i tij, tė cilin kėrkonte ta aneksonte Mali i Zi, ishte nė duart e fuqive ndėrkombėtare. 
 Nga fillimi i prillit 1919 dhe gjatė vitit 1920 ėshtė sekretar i pėrgjithshėm i delegacionit shqiptar nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Nė dhjetor 1920 zgjidhet deputet i Shkodrės. Nė prill 1921, nė mbledhjen e parė tė parlamentit shqiptar zgjidhet nėnkryetar. Si nėnkryetar i Parlamentit kreu veprimtari tė dėnduara politike. Merr pjesė nė Revolucionin e Qershorit.
 Pas kthimit nė Shqipėri nis etapa e fundit e krijimtarisė sė Fishtės. Kėsaj etape i vė vulėn pėrfundimi e botimi i plotė i “Lahutės sė Malėsisė”, (1937).
Mė 1931 Greqia i jep dekoratėn “Foenix”. Mė 1939 Italia e bėn anėtar tė Akademisė sė saj.
Vdiq nė Shkodėr mė 30 dhjetor 1940.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Contenu sponsorisé




MessageSujet: Re: Gjergj Fishta testamenti   

Revenir en haut Aller en bas
 
Gjergj Fishta testamenti
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: