AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Enver Hadri spiun i dy fisht,i shqiperise dhe udbes

Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 15020
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Enver Hadri spiun i dy fisht,i shqiperise dhe udbes   Sam 23 Déc - 2:09

Enver Hadri, spiun i UDB-sė dhe Sigurimit, nė dukje i mjerė e fatkeq

Arsyet pėrse ėshtė arratisur Enver Hadri nė Shqipėri dhe pėrse Sigurimi i atjeshėm e ka kthyer mbrapa, ende nuk janė ndriēuar, pasi nuk kemi njerėz me vullnet tė mirė dhe studioz qė ndriēojnė edhe “personalitete” kontroverse. Pastaj nuk dimė ende ēfarė ka ndodhur kur ato organe ua kanė dorėzuar Enver Hadrin ushtarėve kufitarė tė Jugosllavisė dhe ēfarė qėndrimesh ka mbajtur UDB-a nė Pejė pėr atė arratisje tė tij, siē nuk dimė pėr biografinė e tij tė pastajmė, derisa ėshtė “arratisur” nė Belgjikė (nė vitin 1974). Kishim (dez)informime se ka mbaruar shkollim profesional tė UDB-sė diku nė ujdhesė bregdetare kroate, nuk kishte mbaruar studimet e arkitekturės nė Beograd (siē na thoshte).


Bazuar nė angazhimet e tij nė Belgjikė dhe informatat e mbledhura nga bashkatdhetarėt, na ka rezultuar se ai ka qenė spiun i dyfishtė: i Sigurimit shqiptar dhe UDB-sė jugosllave. Sigurimin duhej ta informonte, mos ndokush po pėrgatiste sulme kundėr pėrfaqėsive diplomatike shqiptare, kurse pėr UDB-nė, siē rezulton nga veprimtaria publike, tė krijonte “prova”, ta zėmė se kundėrrevolucionarėt shqiptarė po pėrkrahen nga KGB-ja sovjetike (siē na e tha kėto ditė Jusuf Buxhovi) etj.



Veprimtaria e tij e dukshme (e shkruar) ėshtė aq e mjerė dhe diletante sa tė vjen keq pėr gjithė ata tė painformuar qė ia madhėrojnė kot sė koti. Nga veprimtaria e tij publicistike mund tė flitet pėr gjithsej 7-8 shkrime tė botuara nė broshurėn me titull “Zėri i Kosovės” (shumėzuar me fotokopjues, format A4, rreth 30 faqe, nė dhjetėra ekzemplarė). Ato shkrime kanė nivel tė atillė, sa nxėnėsi i klasės sė parė tė shkollės sė mesme po ta shkruante, mund qė mėsuesi do ta notonte, e shumta me dysh. Pėrmbajtja e tyre ėshtė stereotip i shkrimeve tė emigracionit tė vjetėr politik, qė kritikonin vetėm diktaturėn nė Shqipėri, por nuk brengoseshin pėr pozitė pushtuese tė Kosovės. I duhej ta mashtronte emigracionin politik shqiptar nė Belgjikė, se ishte anti-komunist ekstrem. Nė “organizatė” tė tij (quhej mė duket Rezistenca Shqiptare) e kishte vetėm njė anėtar. E ai ishte Riza Budakova, njė ish-zadrugar (shitės), i cili, pėr shkak se kishte vjedhur shitoren ku ishte punėsuar, ishte “arratisur” nė Bruksel. Ishte njė analfabet i shkret, dukej sikur ishte korrieri ose truproja e Enverit. Edhe pėr kėtė tė shkret me patėn (dez)informuar se ishte informator i UDB-sė nė Ferizaj(?).




Mė 4 ose 5 prill 1981 Enveri jep intervistė nė Bruksel, ku thotė se Kosova do tė bėhet Republikė me ndihmėn e Bashkimit Sovjetik. Mė 6 prill 1981 Stane Dollanci mban konferencėn e parė pėr shtyp pėr trazirat nė Kosovė. Mes tė tjerash, ai shpif se nė organizim tė kundėrrevolucionit nė Kosovė ka gisht edhe KGB-ja sovjetike. Kur njė gazetar i huaj e pyet nėse ka argumente, Dollanci ia kthen: “Shihni ēfarė ka thėnė nacionalisti shqiptar Enver Hadri, i cili jeton nė Bruksel...”. Ishte kjo koincidencė rastėsore?! Pastaj, qe shpifur dhe shpifet, se kishte gisht KGB-ja nė “kundėrrevulicionin” e Kosovės.


Nė demonstratėn qė kemi organizuar mė 13 qershor 1981, prania e Enver Hadrit ėshtė toleruar, me kusht qė ta ruajnė dy kujdestarė qė tė mos fliste para kamerave televizive belge, kurse Hasan Kadria (nga Presheva) ėshtė caktuar tė japė shpjegime e intervista, meqė e zotėronte bukur gjuhėn frėnge.



Xhafer Shatri e angazhon Enver Hadrin nė vitin 1983 pėr ta formuar Komitetin pėr mbrojtje tė tė drejtave tė njeriut, por ai komitet nuk ka mundur tė formojė asnjėherė ekip as prej 3 vetave dhe nuk ka bėrė ndonjė punė serioze. Enver Hadri ka luajtur rolin, tė them, tė korrierit, pėr t’i shpėrndarė nė kutitė e parlamentarėve evropianė materialet qė i pėrgatiste Lėvizja, meqė kishte njė dashnore gjermane qė ishte aty e punėsuar.




Nė vitin 1984 kryesia e Lėvizjes vendos tė organizojė demonstratė nė Bruksel dhe pėr ta paraqitur demonstratėn u vendos tė ngarkohej Kėshilli i Lėvizjes nė Bruksel. Kur ata shkojnė nė polici, informohen se leja ėshtė dhėnė, meqė e kishte kėrkuar Enver Hadri nė emėr tė njė belgu. Shpejt informohemi se Xhafer Shatri i kishte dėrguar letėr Enver Hadrit dhe e kishte ngarkuar pėr ta lajmėruar demonstratėn e Lėvizjes (pa qenė anėtar i Lėvizjes), edhe pse ndryshe ishte vendosur nė Kryesi. Atė komplot e minimizuam si gabim teknik.




Reshat Sahitaj*







Natėn e fundit para mbajtjes sė demonstratės takohemi me Enverin nė banesė tė Reshat Sahitajt, pėr tė biseduar pėr finalizimin e organizimit tė demonstratės. Aty konstatojmė nė mėnyrė skandaloze, se leja pėr demonstratė ishte lėshuar nė emėr tė njė udhėheqėsi tė Partisė Komuniste Belge (pro Bashkimit Sovjetik), por Enver Hadri po pėrpiqej tė na mashtronte me kopje tė lejes sė falsifikuar, ku nė vend tė komunistit belg ishte montuar emri i Enver Hadrit. Biseda u tensionua, meqė ishim kundėr qė demonstrata e Lėvizjes tė identifikohej zyrtarisht me personin qė i ishte lėshuar leja. Mundėsia pėr ta anuluar demonstratėn nuk ekzistonte, sepse tashmė autobusėt me pjesėmarrės tė demonstratės ishin nisur nga largėsitė e mėdha. Sigurisht, u bindėm se Enver Hadri po na komplotonte ta implikonte Lėvizjen si pro sovjetike, edhe pse nė broshurat e tij mjerane prezantohej si anti komunist.




Sapo u miratua rezoluta e parė nga Parlamentit Evropian, Enver Hadri, me tė dėgjuar lajmet nga mediet elektronike, zė tė gėnjejė nė mėnyrėn mė skandaloze, se miratimi i saj ishte meritė e tij, pėr ēka kishte harxhuar shumė mjete financiare. Nis aksionin pėr tė mbledhė ndihma pėr t’i “kompensuar” shpenzimet e tij, shtyp e shpėrndan formularė qė bashkatdhetarėt tė binden e ta kenė mė lehtė pėr t’ia bartur ndihmat nėpėrmjet banke. Mė pyesin bashkėveprimtarėt e Lėvizjes nėse do tė duhej ta ndihmonin. Skandalizohem. Shkoj nė Bruksel, mblidhet Kryesia e Lėvizjes pėr Belgjikė, thėrrasim Enver Hadrin tė ishte i pranishėm.





, pėr tė biseduar pėr finalizimin e organizimit tė demonstratės. Aty konstatojmė nė mėnyrė skandaloze, se leja pėr demonstratė ishte lėshuar nė emėr tė njė udhėheqėsi tė Partisė Komuniste Belge (pro Bashkimit Sovjetik), por Enver Hadri po pėrpiqej tė na mashtronte me kopje tė lejes sė falsifikuar, ku nė vend tė komunistit belg ishte montuar emri i Enver Hadrit. Biseda u tensionua, meqė ishim kundėr qė demonstrata e Lėvizjes tė identifikohej zyrtarisht me personin qė i ishte lėshuar leja. Mundėsia pėr ta anuluar demonstratėn nuk ekzistonte, sepse tashmė autobusėt me pjesėmarrės tė demonstratės ishin nisur nga largėsitė e mėdha. Sigurisht, u bindėm se Enver Hadri po na komplotonte ta implikonte Lėvizjen si pro sovjetike, edhe pse nė broshurat e tij mjerane prezantohej si anti komunist.




Sapo u miratua rezoluta e parė nga Parlamentit Evropian, Enver Hadri, me tė dėgjuar lajmet nga mediet elektronike, zė tė gėnjejė nė mėnyrėn mė skandaloze, se miratimi i saj ishte meritė e tij, pėr ēka kishte harxhuar shumė mjete financiare. Nis aksionin pėr tė mbledhė ndihma pėr t’i “kompensuar” shpenzimet e tij, shtyp e shpėrndan formularė qė bashkatdhetarėt tė binden e ta kenė mė lehtė pėr t’ia bartur ndihmat nėpėrmjet banke. Mė pyesin bashkėveprimtarėt e Lėvizjes nėse do tė duhej ta ndihmonin. Skandalizohem. Shkoj nė Bruksel, mblidhet Kryesia e Lėvizjes pėr Belgjikė, thėrrasim Enver Hadrin tė ishte i pranishėm.

Unė ndjej keqardhje pėr atė viktimė mjerane, siē kam keqardhje pėr turma tė injorantėve, qė nga mė pak se hiēi, ose nga kundėrkombėtarėt sajojnė heronj.









http://dosja-gervalla.blogspot.fr/search/label/JO%20hakmarrjes%20dhe%20revanshizmit...-shkruan%20Ibrahim%20Kelmendi
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Enver Hadri spiun i dy fisht,i shqiperise dhe udbes
Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: