AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 ne stamboll ne mbledhje,Ismail Qemaili,Esat Pasha

Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 15101
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: ne stamboll ne mbledhje,Ismail Qemaili,Esat Pasha   Jeu 4 Jan - 15:09

njė takim tė mbajtur nė Stamboll. Takimi u mbajt nė mesin e muajit janar 1912, nėn kryesimin e Ismail Qemalit, nė shtėpinė e Syrja Vlorės, nė lagjen Taksim tė Stambollit. Nė takim pėrveē Ismail Qemalit morėn pjesė: Hasan Prishtina, Syrja Vlora, Myfit Libohova, Esat Toptani, Aziz Vrioni, Bedri Pejani, Mustafa Kruja e tė tjerė ( klasa e pasur konservatore pro-turke).rasha


xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx
Pirro Prifti: Qemali - Toptani- Heronj dhe Tradhtarė
| E Shtune, 03.11.2012, 12:18 PM |

[size=15]I. Qemali - E. Toptani-  Heronj dhe Tradhtarė nė 100 vite Pavarėsi[/size]
[size=15]Nga Pirro Prifti[/size]
Historia e Pavarėsisė sė Shqipėrisė ėshtė njė xhungėl faktesh e dokumentash nė tė cilėn marrin pjesė dy tipe personazhesh Historikė: Pashallarė dhe Bejlerė qė e kėrkonin Shqipėrinė mundėsisht autonome (ose tė pavarur) nga Turqia por dhe alete e saj, dhe nga ana tjetėr, Intelektualėt kristianė Ortodoksė, Katolikė, dhe Myslimanė qė e deshėn Shqipėrinė tė pavarur por  tė pėrkrahur nga fuqitė perėndimore Europiane.
Kėtu ze fill edhe pėrplasja e madhe e dy grupeve politike shqiptare: njėra qė pėrfaqėsonte klasėn e pasur  drejtuese  shqiptare totalisht  e edukuar dhe me sy e zemėr nga Turqia otomane perandorake qė nuke kuptonin se c`po i ndodhte Shqipėrisė dhe aq mė apak se c`do ti ndodhte asaj  nė tė ardhmen. Kjo klasė ishte klasa konservatore pro-turke nė tė cilėn militonin ish drejtues  sanxhaqesh, kasabashė, pasanikė tė mėdhenj, tė cilėt drejtonin politikėn e sanxhaqeve shqiptare sipas modelit turk  nuhatja politike e tė cilėve  ishte po aq e mprehtė sa dhe nuhatja pėr pasuri, korrupsion, dhe ndryshime pozicionesh politike.  Pėrfqėsues i denjė i kėsaj klase ishte Esat Pashė Toptani (kryetari i `qeverisė`  sė Durrėsit, por njėkohėsisht me diferencė njė muaji, edhe Ministėr i brėndėshėm i qeverisė sė Isamil Qemalit)- njeri pa skrupuj , pa ideale dhe qelepirxhi. Pėrfaqėsuesi i brezit tė dytė (pra tė mėvonshėme) i kėsaj klase mbeti  Ahmet Zogolli.
Klasa tjetėr i[size=15]shte klasa e mesme e intelektualėve qė pėrfaqėsonte grupin politike reformator qė i kishte sytė nga perėndimi pavarėsisht fesė ; kjo klasė politike pėrparimtare e kėrkonte Shqipėrinė tė pavarur, jo vetėm jashtė juridiksionit tė perandorisė turke por dhe larg  lindjes. Pėrfaqėsuesi kryesor i kėsaj klase pėrparimtare ishte Luigj Gurakuqi (nėnėshkrues i pavarėsisė) dhe mė vonė Fan S.Noli dhe grupi i tij.[/size]
Ismail Qemali ishte njė pėrjashtim nga tė dy grupet politike praktikisht kundėrshtare tė ashpra tė njėra tjetrės pėrsa i pėrket tė ardhmes sė Shqipėrisė, qėndrimit gjeopolitik tė saj, dhe copėtimit tė territoreve tė saj.Ismail Qemal Bej Vlora, i pėrkiste grupit politik tė konservatorėve por veproi si pėrfaqėsues i grupit politik tė reformatorėve. Ndoshta ky ishte shkaku qė asnjėra palė politike nuk i besoi atij por e tradhėtoi dhe nuk e mbėshteti; megjithatė edhe pėrfaqėsuyesit europianė tė bllokut tė Antantės e cila fitoi luftėn e parė botėrore nuk e besuan por e detyruan tė hiqte dorė nga karriera politike si drejtues i shtetit tė parė (tė cunguar) shqiptar.
Dihet qė krahas Pėrfaqėsisė `Vatra`, klubeve shqiptare tė Bukureshtit, Sofies, tė Egjyptit, qė pėrfaqėsonin klasėsn e ardhshme politike reformatore shqiptare, Pavarėsia e Shqipėrisė nisi me kryengritje ndaj Perandorisė Otomane .
Kjo shkėputje pėrfundimisht, ndodhi pas luftės katėrvjeēare (1909 – 1912) kundėr xhonturqve, [size=15]meorganizimin e Kryengritjes sė Pėrgjithshme tė vitit 1912. Dihet mirėfilli se vendimin pėr Kryengritjen e Pėrgjithshme e morėn njė grup personalitetesh shqiptare, nė njė takim tė mbajtur nė Stamboll. Takimi u mbajt nė mesin e muajit janar 1912, nėn kryesimin e Ismail Qemalit, nė shtėpinė e Syrja Vlorės, nė lagjen Taksim tė Stambollit. Nė takim pėrveē Ismail Qemalit morėn pjesė: Hasan Prishtina, Syrja Vlora, Myfit Libohova, Esat Toptani, Aziz Vrioni, Bedri Pejani, Mustafa Kruja e tė tjerė ( klasa e pasur konservatore pro-turke).(http://pashtriku.beepėorld.de/files/Histori/Toptani/sheradin_berisha_studim_per_esat_pashe_toptanin_10.9.08.htm)[/size]
Besoj  se nėse Isamil Bej Qemal Vlora ishte pėrkrahės  i autonomisė dhe pastaj i pavarėsisė sė Shqipėrisė duke i mbėshtetur tek Austro&Hungaria dhe Italia qė nė fakt humbėn luftėn (Italia e drodhi dhe nga fundi i luftės ajo pėrkrahu  Antantėn dhe u rradhit nė fund tė luftės sė parė botėrore-si fituese); I.Qemali,  nuk u pėrkrah nga fituesit e luftės sė parė botėrore tė cilat nuk patėn besim tek ai sepse, Ismail Bej Vlora  ndonėse kishte pėrkrahje tė fuqishme nga populli shqiptar shikohej jashtė si pėrfaqėsues i Turqisė otomane.
Besoj se Esat Pashė Toptani ishte besnik i Turqėve-otomanė por duke nuhatur humbjen e tyre u mbėshtet tek Serbo&Malazezėt dhe Francezėt tė cilėt ishin fitues tė luftės sė parė botėrore tė rradhitur tek Koalicioni i Antanta-s.  U favorizuan variantet e tij tė copėtimit tė Shqipėrisė dhe pėr kėtė Franca, Serbia, Rusia, arsye pėrkrahėn qeverinė e Durrėsit, e  pak  mė vonė pranuan qė Esat Pashė Toptani tė priste Princ Vidin dhe tė merrte pjesė sė drejtues nė qeverinė e tij  kohė-shkurtėr.
Kėto ishin dy pėrfaqėsuesit e pavarėsisė sė Shqipėrisė.
ii Pak histori pėr  tradhtarin Esat Pashė Toptanin.
Esad Pashė Toptani, c 1863 – 13 Qershor, 1920), ishte njė officer I ushtrisė otomane, deputet I parlamentit ottoman dhe politikan fillim viteve te shekullit XX nė Shqipėri. Bashkėpunoi me ligėn Ballkanike pas luftrave ballkanike dhe themeloi tė ashtuquajturen shtetin e   Shqipėrisė sė mesme me qėndėr nė Durrės duke e quajtur Republika Qėndrore e Shqipėrisė (1914 me financime serbe tė Pashiqit dhe italianeve).
Ka qėnė pėrfaqsuesi `dinjitoz` i grupit politik konservator tė pasanikėve pro-turq (pro-otomanė), i cili ka luajtur rol nė pavarėsinė e Shqipėrisė por nė sensin negativ, rol i cili ka qėnė njė e keqe e `domosdoshme`, ndaj tė cilit atdhetarėt shqiptarė reaguan fort por dhe shtrėnguan rradhėt kundėr individėve tė tillė tė pasur qė motivin kryesor kishin  `o mete pėr vehte`. Esat Pashe Toptani Rreth vitit 1895-1907, ai u emėrua nga Sulltani komandant i xhandarmėrisė sė [size=15]Janinės; Ndryshimi i regjimit turk, nė vitin 1908, e gjeti Esatin nė postin e tij nė Shkodėr dhe me famėn e njė njeriu despotik, besnik ndaj Abdyl Hamitit. Ai ka luajtur rol negativ edhe nė kryengritjet e jugut pėr tu mbrojtur nga sulmet greke. Eshte mbrojtur nga Kryeministri Franzes Mileran dhe Kryeministri serb Pashiq.Si u emrua Esat Pashė Toptani - Ministėr i Punėve tė Brendshme nė qeverinė e Vlorės? Esati, ky “kryetar i Principatės sė Shqipėrisė” autonome, tė njohur si e tillė nga Konferenca e Londrės mė 1913”.[/size]
Prof. A. Luarasi shkruan: [size=15]“Ishte e qartė qė fuqitė e mėdha, qė i bėnė varrin qeverisė sė Vlorės, mbėshteteshin nė elementė antikombėtarė si Esat Pasha, tė gatshėm pėr tė vėnė nė ankand pavarėsinė e Shqipėrisė.[/size]
Konferėnca e ambasadorėve nė Londėr dhjetor 1912-mars 1913. vetė ministri i Punėve tė jashtme tė Anglisė, Edėard Grey. Atė botė, nė mbledhjen e Dhomave e tė Komunave me 12. Gusht.1913, pati pohuar, sė caktimi i kufijve tė Shqipėrisė nuk ishte bėrė nė interesin e popullsisė sė atyre krahinave, por pėr tė mbajtur ekuilibrin ndėrmjet fuēive tė mėdha dhe pėr ta shpėtuar paqėn nė Europė ([size=15]http://ėėė.forumishqiptar.com/shoėthread.php?t=104937- sipas sociologut Agim Curri).[/size]
Konferencėn e Londrės qė i nisi punimet mė 17 dhjetor 1912, fillmisht u vendos qė tė krijohet njė Shqipėri autonome nėn sovranitetin e Turqisė, pa e pėrfillur kėshtu Pavarėsinė e saj tė shpallur mė 28 Nėntor 1912 nė Vlorė. Si rrjedhim nė vazhdim, konferenca nisi shqyrtimin e kufijve tė Shqipėrisė, nga ”fakti” se ajo ishte pjesė e Turqisė sė mundur nė luftė ([size=15]http://pashtriku.beepėorld.de/files/Histori/Toptani/sheradin_berisha_studim_per_esat_pashe_toptanin_10.9.08.htm). Mė 7 Mars 1914 Ėilhelm von Ėied zbriti nė Durrės,  dhe, ardhja e tij u prit me shumė gėzim nga tė gjitha rrymat politike e krahinore nė Shqipėri. Princ Vidi, pėr kryeqytet tė fronit tė tij zgjodhi Durrėsin, pikėrisht aty ku ishte baza e forcės sė Esat Toptanit.[/size]
iii Probleme tė vecanta Historisė sė copėtimit tė Shqipėrisė
Janina u dorėzua me 6. Mars 1913, duke u mundėsuar forcave greke ta pushtojnė tėrė Ēamėrinė, Gjirokastrėn, Pėrmetin, Kėlcyrėn dhe Tepelenėn, duke vrarė e plaēkitur popullsinė muslimane shqiptare.
Popullsia qė banonte nė territoret e 4 vilajeteve ishte mė 1850, afėrsisht 1 700 000 banorė, kurse mė 1912 rreth 2 354 000 banorė*. Kjo rritje shumė e ngadalshme (40% brenda 60 vjetėve) pėrcaktohej nga niveli ekonomik e shoqėror shumė i prapambetur i vendit, konkretisht nga pėrqindja e lartė e vdekshmėrisė sė fėmijėve, nga epidemitė e shpeshta qė pllakosnin Turqinė, nga mesatarja e ulėt e moshės sė popullsisė dhe nga mėrgimi i dendur qė pushtoi kėto vise pas mesit tė shek. XIX.
Vilajetet                                             Popullsia               Popullsia shqiptare                  %
vilajeti i Kosovės                               909 700                     582 900                             61,4 %
vilajeti i Manastirit                           694 800                      375 900                            54,1 %
vilajeti i Janinės                                  559 700                     330 800                            59,1 %
vilajeti i Shkodrės                              190 000                      186 500                            98,2 %
gjithsej                                              2 354 200                   1 452 100                            61,7 %

Raporti i shqiptarėve kundrejt kombėsive tė tjera ndryshonte nga njėri vilajet nė tjetrin. Nė vilajetin e Shkodrės shqiptarėt pėrfaqėsonin 98,2 %, kurse malazezėt 0,6 %, tė tjerėt 2 %. Nė vilajetin e Janinės, kundrejt shqiptarėve qė zinin 59,1 %, grekėt mbulonin 29,4 %, vllehėt 10,4 %, tė tjerėt 1,1 %. Nė vilajetin e Kosovės, ku qe pėrfshirė edhe pjesa lindore e Maqedonisė, me shumė pak banorė shqiptarė (kazatė e Shtipit, tė Radovishtės, tė Koēanės, tė Kratovės, tė Peēevės, tė Kriva-Palankės), shqiptarėt pėrfaqėsonin 61,4 %, kurse serbėt 16,2 %, maqedonėt 13,3 %, turqit 9,1 % (pa sanxhakun e Shkupit, nė vilajetin e Kosovės, shqiptarėt pėrfaqėsonin 79,1 %. Nė vilajetin e Manastirit, pas shqiptarėve qė zinin 54,1 %, vinin maqedonėt 27,3 %, vllehėt 7,4 %, turqit 5,8 %, serbėt 2,1 %, tė tjerė 0,1 %.
([size=15]http://ėėė.shqiperia.com/lajme/lajm/nr/258/Vilajetet-Sanxhaket-dhe-kazate)[/size]
Gjer nė vitin 1780  popullsija e Ēamėrisė ka qėnė e tėra ndjekėse e fesė greko-orthodhokse, myslimanizmi filloi mė vonė dhe u pėrhapė sidomos nė kohėn e Ali Pashės (...) Me gjithė zotrimet e huaja, nuk ka qėnė e mundur pėr turqit, dhe as pėr grekėrit mė vonė, qė t'i ērrėnjosin ndjenjat kombėtare tė ēamėve dhe zakonet e prindėrvet tė tyre. ([size=15]http://ėėė.shekulli.com.al/ėebsite/index.php?option=com_content&vieė=article&id=766:botimi-i-1940-s-sa-banore-kishte-cameria-ku-shtri)[/size]
(Thesprotia)-Cameria-1940 pjese e Epirit. Gjithsejt janė 279 fshatra me 112,619 banorė, nga tė cilėt vetėm 20,200 janė grekofonė, por me origjinė shqipėtare. Sidoqoftė, simbas statistikave greke tė 1937-s, 92.419 banorė janė shqipėtarė njėmijė pėr mijė, ndėrsa 8.500 janė folės tė tė dyja gjuhėrave.Nga kėta banorė, 33,000 janė shqipėtarė myslimanė.
Mė 1878, ndodhėn bisedimet greko-turke, qė pasuan punimet e Kongresit tė Berlinit, rezultuan me lėshimin nė favor tė Greqisė tė krahinės sė Thesalisė. “Rekomandimi” tjetėr i Protokollit 13, qė kishte tė bėnte me lėshimin e Epirit, u kundėrshtua ashpėr nga shqiptarėt, gjė qė nė fund tė fundit pėrfaqėsuesi i Prusisė, von Büloė, e kishte parashikuar, kur kishte deklaruar nė Berlin se Epiri duhej tė konsiderohej njė “noli me tangere” (“njė send qė s’duhet prekur” - P. Xh), pėr shkak se shqiptarėt do tė reagonin ashpėr ndaj ēdo pėrpjekje pėr aneksimin grek tė tij. Nė fakt, bisedimet greko-turke mbi kėtė ēėshtje, nė Prevezė, mė 6 shkurt 1879, u bėnė nėn presionin e Kuvendit mbarėshqiptar tė Prevezės, i cili zhvilloi njė aktivitet tė ethshėm politik, ushtarak e diplomatik pėr tė parandaluar aneksimin e Epirit. Nė pėrfundim tė tratativave, Greqia mundi tė marė vetėm njė rezultat minimal, duke pėrfituar territoret e Epirit nė lindje tė vijės Artė-Janinė-Meēovė. Pra, problemi i Ēamėrisė u ngrit pėr tė parėn herė nė tryezat e diplomacisė europiane, si problem i Epirit, mė 29 qershor 1878, nė Kongresin e Berlinit, nga Ministri i Jashtėm i Greqisė, T.Deliyannis, i cili kėrkoi qė ishulli i Kretės, Thesalia dhe Epiri t'i jepeshin Greqisė nga Perandoria Osmane. Dy javė mė vonė, Greqia paraqiti kėrkesėn pėr aneksimin e Epirit. Franca kėrkoi qė e gjithė Thesalia dhe Epiri t'i jepeshin Greqisė, deri te lumi Kalama. Italia pėrkrahu Francėn sepse kryeministri italian me origjinė arbėreshe, F.Crispi, besonte nė njė federatė shqiptaro-greke. Anglia e kundėrshtoi. Gjermania dhe Austria gjithashtu.
Pėr afėr njė shekull grekėt nuk  kishin asnjė pretendim territorial. Traktati famėkeq i Londrės, i vitit 1913, e ndau Shqipėrinė si plaēkė lufte, duke i hapur oreksin klaneve shoviniste greke. Populli shqiptar, dhe nė veēanti ai i Ēamėrisė martire, e kundėrshtoi kėtė pushtim; nė veēanti reagoi fort qeveria e pėrkohshme e Durrėsit e formuar mė 25 dhjetor 1918. Kjo qeveri i bėri shumė protesta Konferencės sė Paqes nė Paris (filloi punimet mė 18 janar 1919 deri mė 21 janar 1920). Pėr kėtė, mė poshtė po japim njė dokument original tė datės 7 mars 1919 (Titullohet: Nota tė shtueme mi kėrkesat shqiptare- drejtuar z. Clemenceau njė francez-Kryetar i Konferencės sė Paqes nė Paris-ne 7 mars 1919; kj, e  firmosur nga Kryetari i Kerkesės per Plebishit-Turhan). Sipas Sami Starova.
([size=15]http://ėėė.shekulli.com.al/ėebsite/index.php?option=com_content&vieė=article&id=766:botimi-i-1940-s-sa-banore-kishte-cameria-ku-shtrihej-dhe-cfare-ndodhi-pas-1913-s&catid=104&Itemid=535).[/size]
Njė ditė mė vonė, mė 28 dhjetor 1912 delegatėt e Ēamėrisė e Delvinės, i drejtohen Ismail Qemalit duke i shkruar:
"Kur ushtria greke pushtoi Sarandėn, komitetet greke dhe kretase, numri i tė cilėve arrin nė 10.000 me pėlqimin e ushtrisė sė rregullt greke, pėrveē qė janė duke grabitur dhe shkatėrruar pasuritė dhe pronat, posaēėrisht tė popullsisė muhamedane, por janė duke u prishur nderin grave. Kanė vrarė dhe kanė therė nė mėnyrė mizore fėmijėt para syve tė prindėrve tė tyre dhe kanė zhdukur krejtėsisht popullsinė myslimane. Edhe disa bashkėatdhetarė tė krishterė qė kanė pretenduar (deklaruar) kombėsinė shqiptare nuk kanė shpėtuar nga keqbėrja e tyre".

Gjendja e ēamėve nė Greqi po vėshtirėsohej ēdo ditė e mė shumė. Mė 7 tetor 1924, kryeministri i Shqipėrisė, Imzot F. S. Noli, firmosi njė deklaratė mbi tė drejtat e pakicave kombėtare nė Shqipėri, dhe kėrkoi qė pakicės ēame nė Greqi t'i njihen tė gjitha tė drejtat ashtu si pakicės greke nė Shqipėri.
Shumė vjet mė vonė, mė 1919, nė prag tė njė Kongresi tjetėr, qė ashtu si ai i Berlinit, ishte mbledhur pėr tė rregulluar ēėshtje kufijsh, njė tjetėr  francez, Kryetari i Konfernecės Franēois Clemenceau, i mbėshtetur kėsaj radhe edhe nga kolegu i tij britanik, Lloyd George, e njohėn Shqipėrinė dhe shqiptarėt nėpėrmjet informacioneve dhe hartave qė u ofronte “Karapanosi i radhės”, kryeministri grek E. Venizellos. Dhe akoma njėherė, e sponsorizuan kauzėn e Greqisė pėr aneksimin e “Vorio-Epirit”, dmth. tė Epirit tė veriut, pasi ai i jugut ishte pushtuar tashmė nga ushtritė greke nė rrėmujėn e Luftrave Ballkanike 1912-1913.
([size=15]http://ėėė.kosova.de/forum/shoėthread.php?t=12573&page=3:http://cameria.net/0002_illyria_epirus.jpg)[/size]
iv Heroi -Ismail Qemali
Ismail Bej Qemali Vlora (16 Janar 1844 – 24 Janar 1919) mbetet udhėheqės  shquar i lėvizjes kombėtare shqiptare. Historia jetėsore e tij dihet, por disa vecori tė jetės sė tij po i shpreh me poshte, vecori tė cilat janė si ato nishanet e trupit qė vecmas mund tė jenė tė pėrkatėse kėtij kėqija por tė para nė trup, i japin hijeshinė pėrkatėse tė kėtij burri simpatik me edukim lindor por me dėshirė pėr ta parė Shqipėrinė nė perėndim, pavarėsisht lidhjeve jo fatlume politike si brenda vendit ashtu dhe jashtė vendit.
Mbaroi gjimnazin Zosimea. U bė guvernator nė Beirut Liban. Pas revolucionit xhon turk 1908, erdhi nga emigrimi pėrsėri nė Turqi dhe u bė deputet i parlamentit otoman; u bė pėrkohėsisht president i asamblesė otomane. Mė 1911 i u pėrkushtua autonomisė dhe pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe mori pjesė nė nėnėshkrimin e Memorandimit tė Gėrces-Mal i zi. Deklaroi pavarėsinė e Shqipėrisė mė 28 nnėtor 1912, por pa miratimin e fuqive evropiane.Ishte Kryeministri i parė i vendit 1912-1914 dhe u dorėhoq pas presionit tė Francės, Austrisė, Italisė, kur plasi lufta e parė boterore. Pas 1914 jeptoi nė emigracion ne France. Mė 1918 deri kur vdiq ndenji nė Itali. Kėrkoi tė takohej me Kryeministrin Italian pėr ti paraqitur njė promemorie pėr Shqipėrinė. por nuke takoi dot sepse u helmua dhe vdiq nė Peruxhia.
Interesant ėshtė problemi me shokun e tij tė shkollės  Kostantin Karapanos, njė tregtar vllaho-grek nga Arta, qė mė vonė, si shpėrblim pėr shėrbimet e ēmuara qė i bėri Greqisė nė Kongresin e Berlinit, arriti tė ngjisė shkallėt mė tė larta nė administratėn greke. Rasti e kishte sjellė, qė Karapanos tė kishte qenė shok shkolle nė gjimnazin “Zosimea” tė Janinės me Ismail Qemalin, i cili, me sa duket, nuk mundi ta njohė deri nė fund personalitetin e mikut tė tij tė fėmijėrisė. Tė paktėn, jo aq sa zėvendėskonsulli francez i Janinės, Moreau, i cili nė raportet e tij pėr Parisin shprehte konsiderata tė ulta pėr Karapanosin, tė cilin, veē tė tjerash, e akuzonte “pėr rrugėt e pandershme”, me tė cilat ky personazh kishte mundur tė ngrinte pasurinė e tij tė dyshimtė.
I informuar pėr pasionin e miqve tė tij francezė mbi arkeologjinė, Karapanos kthehet menjėherė nė Epir dhe, pasi siguroi njė leje nga qeveria turke, fillon gėrmimet nė tempullin pellazgjik tė Dodonės. Pėr ironi tė fatit, nė kėtė histori tė errėt implikohet padashur Ismail Qemali ynė, qė pėrveē lidhjeve tė vjetra nga koha e shkollės, tani kishte edhe lidhje pune me Karapanosin: nė fakt, ai e kishte pajtuar Karapanosin si administrator tė minierave tė tij tė Selenicės.
Nė “Kujtimet” e tij, Ismail Qemali tregon se nė vitin 1866, ndėrsa ishte kėshilltar politik i valiut tė Janinės, gjatė njė vizite tek pronat e njė miku tė tij nė fshatin Melingus, kishte dalluar disa rrėnoja, qė ai, Ismail Qemali, i lidhi menjėherė me tempullin antik tė Dodonės. Dhjetė vjet mė vonė, tregon Ismaili, isha nė Vlorė kur ja tregova mikut tim Karapanos kėtė zbulim timin. Kėshtu, Karapanosi “qė shquhej pėr shpirtin e iniciativės”, filloi menjėherė gėrmimet nė Dodonė, duke nxjerrė nė dritė tempullin si dhe njė sasi thesaresh arkeologjike me vlerė tė jashtėzakonshme. Kėshtu Ismail Qemali... Por ai nuk e dinte, dhe ndoshta nuk e mėsoi kurrė, se interesat e Karapanosit pėr tempullin e Dodonės e kapėrcenin kuadrin arkeologjik. Nė vitin 1877, nė prag tė Kongresit tė Berlinit, Karapanosi i paraqiti rezultatet e gėrmimeve tė tij diletanteske pėrpara Akademisė Franceze, anėtarė tė sė cilės, vetėkuptohet, ishin Waddington e Gambetta.
Nė fakt, qėllimi i ekspozesė sė “arkeologut-sharlatan”, siē do ta quante atė zvėndės konsulli francez, Moreau, nuk ishte tė njihte tė pranishmit me rezultatet e dyshimta shkencore tė “gėrmimeve” tė tij, por t’i sugjestiononte ata, veēanėrisht politikanėt filohelenė Gambetta e Waddington, mbi “karakterin e stėrlashtė grek” tė Epirit. Nuk mund tė themi qė Karapanosi nuk ia arriti kėtij qėllimi, aq mė shumė kur ai u shpėrndau me bujari filohelenėve Waddington e Gambetta antika tė shumta nga Dodona, me tė cilat ata pasuruan koleksionet e tyre. Fakti ėshtė se qoftė Waddingtoni, kryeministėr e ministėr i Jashtėm i Francės gjatė Kongresit tė Berlinit, e qoftė Leon Gambetta, kryetari i Asamblesė sė Deputetėve, u bėnė mbrojėsit mė tė zjarrtė tė pretendimeve greke nė kėtė forum tė lartė evropian.
v. Problemet e sotme nė kėtė 100 vjetor
Historia e Shqipėrisė sė pavarur kėto 100 vjet ėshtė njė pėrsėritje e politikave tė sė kaluarės: politikanė shqiptarė servilė ndaj fqinjėve, marifetxhinj qė tė qajnė ditėn dhe bėjnė `99` natėn, tė korruptuar deri nė palcė dhe qė nuk e kanė pėr gjė qė tė shesin interesat e shtetit pėr pasuri dhe grada.
A nuk ju duket e dėgjuar kjo frazė?
Lufta politike a ashpėr e ditėve tė sotme  ėshtė njė reminishencė e luftės politike tė djeshme sepse edhe nė tė kaluarėn edhe nė kohėn e sotme grupet kryesore politike janė gjithmonė dy:
Njėri grup ka qėnė ėshtė dhe do tė mbetet pėrfaqėsues i klasės sė pasur qė zhvat me aspirata  vetėm pėr tė mbajtur pushtetin dhe pėr tu pasuruar me cdo kusht duke shitur kur e do puna dhe interesat e vendit. Kjo ėshtė klasa qė i ka bėrė, po i bėn dhe do t`i bėjė dėm gjithmonė interesave tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve. Ashtu si Esat Pashė Toptani, ka dhe do tė ketė ende nė kėtė klasė politikanė si ai qofshin ata nė ditėt e djeshme Ahmet Zogu,Ramiz Alia, Fatos Nano, apo nė kohėn sotme me emrin Sali Berisha.
Klasa tjetėr qė ėshtė reminishenca e reformatorėve praktikisht duhet tė marrė pushtetin dhe tė mendojė pėr bashkėpunimin dhe afrimin e klasave politike shqiptare pėr hir tė vendit si dhe duke mbajtur fort miqėsinė me SHBA dhe NATO-N, ashtu sikundėr se tė integrohet sa mė parė nė BE sepse ėshtė e vetmja mundėsi bashkimi i shqiptarėve tė cilėt do tė mund tė fitojnė tė drejtat dhe liritė e tyre brėnda BE pa shkaktuar ekzagjerime nacionaliste me fqinjėt. Rėndėsi ka tė jetohet mirė dhe qė gjuha shqipe tė jetojė sa tė ketė jetė.
E vetmi aspekt i ri nė kėto 100 vjet ėshtė se pėr herė tė parė bėmė miq tė cilat na ndihmuan realisht nė clirimin e njė pjese tė trojeve shqiptare-Kosovėn. Ėshtė e vėrtetė se miqtė e tjerė qė kanė zėnė politikanėt gjatė viteve tė kaluara mund tė kenė qėnė tė mėdhenj por asnjėherė nuk kanė mundur realisht tė ndihmojnė ceshtjen shqiptare qoftė Turqia e sotme (gjeopolitika e sotme, turke praktikisht ėshtė e njėjtė me atė tė SHBA dhe NATO-s kundėr sllavėve), as Rusia e djeshme (mike e madhe por kishte interesa gjeo-politike tė kundėrta me Shqipėrinė), as Italia dhe Gjermania e luftės sė dytė botėrore sepse e humbėn luftėn, as fqinjėt tanė sepse gjeopolitika e tyre ėshtė katėrcipėrisht  e kundėrt me atė tė shqipėtarėve.
E vetmja mundėsi ėshtė bashkėpunimi me SHBA dhe NATO-n , si dhe integrimi i Shqipėrisė nė BE, integrim i cili do tė zhdukė kufijtė, dhe Shqipėria do tė jetė pėrsėri si pjesė e njė Perandorie tė re- Perandorisė sė Europės Perėndimore. Nė kėtė mėnyrė pėrsėri shqiptarėt do tė zėnė vende kryesore dhe kyce nė kėtė Perandori - njėlloj si ilirėt,  arbėrit dhe epirotėt e dikurshėm tė cilėt u bėnė Perandorė nė Perandorinė Romake tė Perėndimit dhe tė Lindjes,  Mbretėr dhe princėr nė perandorinė sllave tė Serbisė e tė Bullgarisė, Kryevezirė dhe vezirė nė kohėn e Perandorisė Otomane. Megjithatė askush nga kėta individė me prejardhje shqiptare nuk e ndihmoi Shqipėrinėe atėhershme.
Ashtu si ėshtė dhe shprehja e lashte e shqiptarėve tė veriut e dokumentuar nė  Eposin e Veriut tek Gjeto Bashe Muji nė episodin kur ndeshej me Balozin e Detit i cili ishte shumė i fortė dhe e mundi vetėm pasi e ndihmuan zanat e pyllit, ai tha: ..`ta dinja qė ishe kaq i fortė do tė banja Probatin` (vėllamė)! Kjo ėshtė karakteristikė e shqiptarėve: kur munden nga njė kundėrshtar i fortė  apo kur zėnė mik njė armik tė dikurshėm:- ata  superpozohen dhe pėrshtaten shumė mirė duke zėnė pozita tė forta dhe tė larta tek kėto vende nga tė cilat pushtohen. Ky ėshtė dhe shkaku i mbijetesės sė rracės sė shkėlqyer tė shqiptarėve.
Le tė shpresojmė qė 100 vjetori dhe vitet e mėpastajme tė jenė vite tė ripėrtėritjes sė Shqipėrisė dhe shqiptarėve tė cilėt duhet tė shohin tė ardhmen nė miqėsi me fqinjėt , tė integruar nė BE dhe nė miqėsi me SHBA, tė arsimuar mirė dhe me politikanė nga sėra e reformatorėve tė tipit Noli e Gurakuqi.
http://www.zemrashqiptare.net/news/id_29707/Pirro-Prifti:-Qemali-Toptani-Heronj-dhe-Tradhtar%C3%AB.html
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 15101
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: ne stamboll ne mbledhje,Ismail Qemaili,Esat Pasha   Jeu 4 Jan - 15:45

[size=41]Ismail Qemali besnik i Perandorisė Osmane. Dr.Artan Puto (VIDEO)[/size]
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
ne stamboll ne mbledhje,Ismail Qemaili,Esat Pasha
Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: