AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Persia

Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 15000
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Persia   Dim 21 Jan - 18:07

Perandorisė Achaemenid (550-330 pes), i njohur edhe si Perandoria Persiane, ishte shteti pasues i Perandorisė Mediane, pushtet mbi pjesė e rėndėsishme e ēfarė do tė bėhet e Madhe Irani. Persishtja dhe Perandorisė Mediana tė marra sė bashku janė tė njohur edhe si Medo-Persian Empire, duke pasuar Neo-perandorisė asiriane. Kjo u pasua nga ana e tij nga Perandoria Seleucid.

Nė kulmin e pushtetit tė saj, perandoria e pėrfshiu pėrafėrsisht 8 milion km².[1][2] Perandoria ishte falsifikuar nga Kiri i Madh, dhe u shtri nė tre kontinente, duke pėrfshirė edhe territoret e Iranit, Afganistanit dhe Pakistanit, pjesė tė Azisė Qendrore, Azi tė vogla, Thrakė, shumė tė rajoneve bregdetare tė Detit tė Zi, Iraku, Arabia Saudite e veriut, Jordania, Palestina, Izraeli, Libani, Siria, dhe tė gjitha qendrat e rėndėsishme popullsia e Egjiptit tė lashtė deri nė perėndim tė Libisė. Vihet re nė historinė perėndimore si armik tė qytetit shteteve greke gjatė luftėrave greko-persiane, pėr tė liruar ēifutėt nga Babylonian robėrisė sė tyre, dhe pėr tė krijimit tė aramaike si gjuhė zyrtare tė perandorisė sė. Perandoria Persian Achaemenid u pushtua nga Alexander III e maqedonase, pas sė cilės ai u rrėzua dhe u shpėrbė nė 330 p.e.s. nė atė qė mė vonė u bė dinastisė Ptolemeut dhe perandorive Seleucid.

Nė histori universale rolin e perandorisė persiane tė themeluar nga Kirit tė Madh shtrihet nė modelin e tyre shumė i suksesshėm pėr administrimin e centralizuar dhe e njė qeverie tė punojnė pėr tė pėrfituar dhe fitim tė gjitha.


persėt ishin popuj tė afėrt me fiset e lashta ariane
Historia tregon se sundimtarėt persė mund tė ishin me dy fytyra dhe tė thurnin intriga; megjithatė, ishin besnikė ndaj kredos fisnore tė ‘mbajtjes sė fjalės’, siē dukej nga kėmbėngulja e tyre qė ‘ligji i medėve dhe i persėve’ s’mund tė ndryshohej.
Nė atė kohė, monarkėt persė i kishin pėrmbushur profecitė e Danielit 7:5 dhe 8:4, ku, me anė tė simboleve tė ariut dhe tė dashit, Perandoria Medo-Perse pėrshkruhet teksa zapton territore nė tri drejtime kryesore: nė veri, nė perėndim dhe nė jug. Mirėpo nė vitin 490 p.e.s., nė njė fushatė kundėr Greqisė, forcat e Darit pėsuan disfatė nė Maratonė. Dari vdiq nė vitin 486 p.e.s.—Shih DARI nr. 2.

Mbretėrimi i Kserksit dhe i Artakserksit. Kserksi, biri i Darit, duket se ėshtė mbreti i quajtur Asuer nė librin e Esterės. Veprimet e tij pėrkojnė edhe me pėrshkrimin e mbretit tė katėrt pers, i cili ‘do tė ngrinte ēdo gjė kundėr mbretėrisė sė Greqisė’. (Dn 11:2) Nė orvatje pėr t’u hakmarrė pėr disfatėn e persėve nė Maratonė, nė vitin 480 p.e.s. Kserksi hodhi nė sulm njė ushtri tė panumėrt kundėr Greqisė. Pas njė fitoreje nė Termopile, qė i kushtoi shtrenjtė, dhe pas shkatėrrimit tė Athinės, ushtria e tij u mund nė Salaminė e m
Mbretėrit seleukas ishin tėrhequr nė viset perėndimore tė mbretėrisė sė tyre pėr shkak tė mėsymjeve tė partėve, tė cilėt nė shekujt e dytė dhe tė tretė p.e.s. pushtuan territorin e Persisė sė mirėfilltė. Nė shekullin e tretė tė e.s. kėta u mundėn nga sasanianėt, tė cilėt sunduan deri nė pushtimin arab nė shekullin e shtatė.

Profecia e Ezekielit (27:10) i pėrmend persėt mes luftėtarėve qė shėrbyen nė forcat ushtarake tė Tirit tė begatė dhe qė i dhanė madhėshti. Persia radhitet edhe ndėr kombet qė bėjnė pjesė nė hordhitė e udhėhequra nga figura simbolike e ‘Gogut tė vendit tė Magogut’ kundėr popullit me tė cilin Jehovai ka bėrė njė besėlidhje.—Ezk 38:2, 4, 5, 8, 9.
Nė Shqipėri komunizmi nuk erdhi nga bota islamike por nga bota e krishterė katolike
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Persia
Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: