AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Qameria,flasin shqip,por e quajn veten Roman,sipas romakeve

Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 15020
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Qameria,flasin shqip,por e quajn veten Roman,sipas romakeve   Lun 29 Jan - 15:45













Histori Shqiptare Ēame KĒSH Ne flisnim shqip dhe e quanin veten roman 

'Ne shqiptaret - arvanitet e gerqise flisnim vetem shqip ne gerqi "nuk dinim gerqisht", dhe e quanin veten roman te perandorise romane ~ romake'. 

"We Albanians or Arvanitis ~ shqiptaret in Greece, we used to speak Albanian in Greece (we did not know how to speak greek) and call ourselves romans from Roman Empire". 

We used to speak Albanian and call ourselves Romans

“We used to speak Albanian and call ourselves Romans, but then Ėinckelmann, Goethe, Victor Hugo, Delacroix, they all told us, ‘No, you are Hellenes, direct descendants of Plato and Socrates,’ and that did it. If a small, poor nation has such a burden put on its shoulders, it ėill never recover.”

http://gazetainfopress.com/.../ne-flisnim-shqip-dhe-e...
Gérer






Ne flisnim shqip dhe e quanin veten roman. We used to speak Albanian and…
GAZETAINFOPRESS.COM




1



J’aimeAfficher plus de réactions
 · Répondre · 2 sem

Histori Shqiptare Ēame KĒSH Xhorxh Bajron, londinezi qė u dashurua me Shqipėrinė

Lord Bajroni: Shqiptarėt ngjasojnė me malėsorėt e Skocisė...[size=12]Voir plus
Gérer






Xhorxh Bajron, londinezi qė u dashurua me Shqipėrinė
KOHAJONE.COM




2





[size=40]Ne flisnim shqip dhe e quanin veten roman. We used to speak Albanian and call ourselves Romans
[/size]

[/size]
10:48 / E diell, 26 Mars 2017
 
Qė Greqia ėshtė njė shtet artificial me doktrinė fetare ėshtė thėnė shpesh, prej shumė studjuesve apo dėshmitarėve qė panė nga afėr transformimin e popullsis multietnike nė greqi, nė njė shtet tė ri. Tė cilit ju veshėn tė gjithė ato atribute qė do ti pėlqenin krijuesve  tė saj, pėr ta bėrė atė djepin e qytetėrimit tė cilit donin t’i referoheshin.
Njė fakt tė cilin nuk mund ta fshinė dhe ta fshehin dotė grekėt ėshtė se gjuha dominante nė Athinė dhe nė shumicėn e greqis ishte shqipja.
Grekėt ashtu si “vėllezėrit” e tyre shpirtėror serbėt, mund tė irritohen kur thuhen kėto tė vėrteta nga ne shqiptarėt, por kur thuhen nga vetė vendasit e tyre qė kanė njė integritet tė lartė intelektual. Nuk besoj se kanė cfarė tė thonė. Mė posht po ju sjellė dėshmin e shkrimtarit grekė Nikos Dimou.
Nikos Dimou
Ėshtė faji i njė Gjermani, tha z. N.Dimou rreth krenarisė Greke nė kėtė ēėshtje. Ai i referohej Johann Ėinckelmann, njė historian arti Gjerman i shekullit tė XVIII, vizioni i tė cilit rreth Greqisė sė lashtė si “e populluar nga njerėz tė bukur, tė gjatė, bjondė, tė zgjuar, simbol i perfeksionit” ishte nė njė farė mėnyre e detyruar nė vend nė menyrė qė tė formonte identitetin modern Grek.
“Ne flisnim Shqip dhe e quanim veten Roman, por Johann Ėinckelmann, Gėte, Hugo, Deloakrua na thanė “jo ju jeni helenė, pasardhės direkt tė Platonit dhe Sokratit” dhe kjo i vuri kapakun. Nėse njė vend i vogėl dhe i varfėr ka njė peshė tė tillė mbi supe, nuk do tė mėkėmbet kurrė.
Ky mit e bėri tė nevojshme qė gėrmuesit nė Akropoli gjatė shekullit tė XIX, tė fshinin gjurmėt e osmanėve dhe tė paraqisnin atė si vend i clasicismit. Erekteoni kishte qenė harem dhe Parthenoni xhami. “Por arkeologjia greke ka qenė gjithmonė njė lloj fantazie” tha Antonis Lakos njė historian i dėgjuar grek. Argumenti i repatriation (rikthim ne vendin e origjines), bazimi nė pretendimet e integritetit historik, e deformon historinė.
ENGLISH
It’s the fault of a German,” Mr. Dimou said about Greek pride in this cause. He ėas referring to Johann Ėinckelmann, the 18th-century German art historian ėhose vision of an ancient Greece “populated by beautiful, tall, blond, ėise people, representing perfection,” as Mr. Dimou put it, ėas in a sense imposed on the country to shape modern Greek identity.
“Ėe used to speak Albanian and call ourselves Romans, but then Ėinckelmann, Goethe, Victor Hugo, Delacroix, they all told us, ‘No, you are Hellenes, direct descendants of Plato and Socrates,’ and that did it. If a small, poor nation has such a burden put on its shoulders, it ėill never recover.”
This myth required excavators on the Acropolis during the 19th century to erase Ottoman traces and purify the site as the crucible of classicism. The Erechtheion had been a harem, the Parthenon a mosque. “But Greek archaeology has alėays been a kind of fantasy,” Antonis Liakos, a leading Greek historian, noted the other day. The repatriation argument, relying on claims of historical integrity, itself distorts history.
Tė gjitha tė drejtat janė tė rezervuara © 2018 - Gazeta Infopress

Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Qameria,flasin shqip,por e quajn veten Roman,sipas romakeve
Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: