AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Arvanitet dhe Skenderbeu vasal i mbretit te sicilise

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14148
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Arvanitet dhe Skenderbeu vasal i mbretit te sicilise   Lun 4 Aoū - 16:14

]dardana22@hotmail.com <dardana22@hotmail.com>
Ku e ke fjalen me kete thenje;
Ja vertete eshte komenti turpit,te cilin din te bene vetem Haxhi Kuqi
historike, kėngėt, emrat e perėndive tė Olimbit, emrat e qyteteve tė lashta tė Greqis, qė shpjegohen vetėm nė gjuhėn shqipe ose arvanitase.
Emri arvanitas rrjedh nga fjala Arbana, dhe fjala Arbana rrjedh nga fjala
ar+ban=arbėrės, njeri qė punon tokėn.
E kush e bėri Morenė, ( Greqinė )
Gjith shqiptarė qenė,
S’ishin shqiptar Marko Suli? ( Marko Boēari )
Xhavela e Mjauli?
Shiptar, bir shqiptari,
Me armėt e Shqipnis.
I u hodhėn themeli Greqis.
Kosoven po e formoni shtet por shqiptaret ku mbeten ?Ne roberi te re ne forma demokratike ju servila sherbetor qe ishit dje e sot!!!
Revolucioni grek i 1821 ėshtė vepėr nė tė vėrtetė e arvanitėve. Bile shteti qė u krijua mbas vitit 1821 podhuajse shumica e banorve flisnin nė Greqi gjuhėn shqipe.
.....................................................................................................................
Lufta ilire me maqedonas
.............................................
them kėtė, sepse nėse i referohemi Tukuditit, i cili ėshtė njė burim i besueshėm historik, ai na tregon pėr ilirėt, tė cilėt nė pėrkrahje tė Lynkestėve, nisėn luftėn me Maqedoninė. Sipas burimeve historike, kjo ka ndodhur nė vitin 423 p. e. s. Ka tė ngjarė qė nė krye tė shteti tė parė Ilir, mbret tė ketė qenė Sira, i cili kishte patur konflikte tė vazhdueshme me maqedonasit
vajzėn e tij, Euridikėn e martoi me Amynten II, i cili nė atė kohė ishte mbret i maqedonasve. Nga kjo martesė do tė lindte Filipi II, ose babi i Aleksandrit tė Madh.
Nė fillim tė shekullit tė IV p. e. s., kur mbret do tė ishte Bardhyli, ky shtet do tė njihte fuqizimin mė tė madh ekonomik dhe ushtarak. Pikėrisht nė kėtė periudhė shteti Ilir u pėrfshi sėrish nė konflikte me Maqedoninė. Megjithatė, nė vitin 393 p. e. s., doli fitues ndaj saj duke detyruar maqedonasit t’i paguanin njė haraē vjetor. Maqedonasit u thyen pėrsėri nė vitin 369 p. e. s., por edhe nė vitin 360 p. e. s., ku prej tyre mbetėn 4000 tė vrarė, madje edhe mbreti Perdika III. Mė pas pėrplasjet do tė shėnoheshin mes mbretit Bardhyl tė ilirėve dhe mbretit Filipi i II i maqedonasve, i cili nė tė njėjtėn kohė ishte dhe djali i Euridikės nga Shqipėria. Bardhyli u mposht nė vitin 359 p. e. s., por Filipi i II asnjėherė nuk deshi tė nėnshtronte Ilirėt. Ai dinte qė nėna e tij kishte qenė nga Disaretia, ose nga Shqipėria juglindore. Nė vitin 344 p. e. s, Filipi kishte zgjeruar kufijtė e tij drejt Trakisė, ndėrsa kishte nėnshtruar ushtarakisht gjithė Greqinė. Megjithatė, gjatė kėsaj periudhe qyteti i Pelionit do tė mbetej qendra e rezistencės sė shtetit tė parė Ilir. Ky fakt ka tėrhequr vėmendjen e shumė studiuesve”, shprehet me siguri prof. as. dr. Skėnder Aliu.


................................................................................................................................
Pse shqiptaret e krijuan greqin dhe gjuhen shqipe e harruan ?!
Tradhetaret tradhetar dhe kush eshte fajtor ?
Shqiptarėt parahistorik quheshin nga njerėzit e letėrsisė dhe diturisė Ilir dhe mė vonė Alban.
Kurse kėta Ilirė, dhe Alban, vetquhen pellazgjė, arvanitas, dhe shqiptarė dhe atdheun e tyre Pellazgjia, Arbana, Shqipni, dhe kurrė nuk e kanė quajtur atdheun e tyre Iliri dhe Albani. Pėr herė tė parė u quajtėn Albani nga gjeografi i lashtė Klaud Ptolemeu 90-160 pas krishtit, territori midis Durrėsit dhe Dibrės, dhe kjo popullsi u quajt albanian.
Bota perėndimore vazhdoi tė pėrdorte emėrtimin ALBANIA, gjatė perjudhės 150 vjeēare
tė kryqėzatave
(1096-1208), ku Durrėsi u bė porti kryesor dhe rruga Egnatia, u bė shtegu kryesor pėrmes Shqipnis Qendrore, qė tė nxirrte nė Kostandinopojė(Stamboll) dhe mė tutje nė Lindje.
Nė fillim tė shekullit 12, normanėt, nė kėngėn e Rolandit nė gjuhėn frėnge, e quanin krahinėn nga Durrėsi nė Vlorė ALBANA.
Por atėhere pse arvanitasit nuk e quajnė veten e tyre shqiptar ose alban, por vetquhen arvanitas...!?

Emri shqipėtar njihet rreth vitit 1400 pas krishtit,
dhe kėshtu arvanitasit e Greqis, dhe Azisė sė Vogėl, gjithmon janė quajtur arvanitas, dhe arnaut. Dhe tė gjithė ata arbėreshė qė u larguan mbas vdekjes sė Skėnderbeut, e quajnė veten shqiptar.
Ndoshta emėrtimi arvanitas duhet tė jetė mė i vjetėr se emri Ilir, dhe ėshtė vėrtetuar se ėshtė mė i vjetėr se emri Alban. Sepse po tė shohim qytetet e vjetra pellazgjike ato janė ndėrtuar pranė lumenjėve, duke qenė afėr tokave pjellore, pra arbėrės. Tė gjithė qytetet e Shqipėrisė vėrejmė qė janė tė ndertuara pranė lumenjėve.
Nė gjuhėn greke arbanėt quhen arvanitas, sepse grekėr B e lexojnė V, pra njeri i atdheut Arbana. Turqit arvanitasit e Azisė sė Vogėl i quajnė arnaut qė rrjedh nga fjala arnavut dhe fjala arnavut rrjedh nga fjala arvanit. Kurse arvanitasit kristian otodoks tė Stambollit(Kostandinopojės) dhe tė Egjyptit i quajnė ‘’romei’’ ose ‘’greēi’’.
Megjithėse ndryshimet ndėrmjet arvanitasve tė Greqis, arbėreshėve tė Italis, Zarės, Ukrainės, Korsikės dhe arbėrve tė Prishtinės, Tiranės, Ulqinit, Tetovės, nė mėnyrėn e tė menduarit, tė shprehurit dhe tė ndjenjave, ne jemi vllezėr tė njė gjaku, tė njė gjuhe, tė kombit tė sotėm shqiptar. Qė kemi rruajtur tė gjalla pas kaq shumė shekuj lufte dhe vėshtirėsish, traditat tona tė vjetra shqiptare. Duke mbajtur tė gjalla lidhjet shpirtėrore ndėrmjet njėri-tjetrit dhe zemrės Arbėri.
Studime nė drejtim tė arvanitasve tė Greqis janė shumė tė pakta, pėrveē disa studiuesėve seriozė tė Prishtinės dhe pak tė Tiranės, pėr tė mos thėnė aspak. Akademikėt shqiptar nuk janė marrė shumė me arvanitėt, kėshtu sot na mungojnė shumė materjale me vlera tė mėdha historike pėr kombin shqiptar.
Arvanitėt e Greqis nuk janė ardhės, nuk janė as minoritet. Ata ishin dhe janė akoma nė Greqi. Valė tė tjera tė mėdha tė arbanėve nė drejtim tė Greqis ka patur nė shekullin e 4-7 dhe 14, qė njohim ne nga disa historian, nuk janė veē tjetėr, shpėrnguljen e disa principatave arbanėve tė veriut nė drejtim tė jugut pėr arsyje tė pushtimeve tė tokave tė tyre nė veri tė Arbanisė nga pushtuesit sllavė dhe mė vonė nga osmanėt turq.
Arbanėt ose arvanitasit qė lanė tokat e tyre nė veri tė Arbėris si nė, Slloveni, Kroaci e deri nė fushė Kosovė. Kur zbritėn nė drejtimtė Greqis sė sotme, nuk u pritėn me luftė nga popullsia e atjeshme. Gjė qė tregon se ata zbritėn nga veriu nė jug tek vėllezėrit e tyre tė atjeshėm arbanit(arvanit), qė jetonin nė trojet e tyre mijravjeēarė.
Me emėrtimin arvanitas kuptojmė, vendas nė Greqi, qė janė pjesė e trungut tė gjakut tė shprishė shqiptar.

Krizat ekonomike mė tė mėdha nė histori
xSipas kėtyre parashikimeve, tė paktėn 100 milionė njerėz mund tė vdesin nga uria. Vendet e botės sė tretė do tė jenė ato qė do tė preken mė shumė. Vendet e zhvilluara do tė preken nga kriza, e cila tashmė ka filluar tė ndihet nė ēmime kudo, por nuk do tė fundosen ashtu si do u ndodhė vendeve tė varfra.
Deri para disa dekadash, krizat financiare ishin ekuivalente me krizat e bankave. Sot ato mund tė kenė formėn e ēfarėdo krize qė ka tė bėjė me paratė. Shumė ekonomistė kanė ngritur teoritė se si zhvillohet njė krizė financiare dhe si mund tė pėrballohet. Sidoqoftė, nuk ka njė vijė tė pėrgjithshme parandaluese dhe krizat financiare mbeten akoma njė fenomen i rregullt.
Njė ndėr krizat mė tė hershme financiare ėshtė ajo e vitit 1907, ku tregu i bursės amerikane u rrėnua nė dy raste brenda njė viti dhe Banka Kombėtare e Amerikės sė Veriut falimentoi pėr shkak tė menaxhimit tė dobėt. Tregu arriti tė stabilizohej njė vit mė pas, megjithatė ky rast bėri qė kongresi tė mendohet mirė pėr politikat dhe ligjet e ardhshme. Disa prej krizave mė tė mėdha financiare nė botė janė ajo e naftės nė vitin 1973, "E marta e zezė" nė vitin 1929, kur 10 miliardė dollarė nė tregun e bursės u kthyen nė hi. Kjo ishte njė ndėr ngjarjet qė shėrbeu si pararendėse e "Depresionit tė Madh".
Ndėr krizat mė tė vonshme tė shekullit XX ėshtė kriza ekonomike e Argjentinės, e vitit 1999.
...............................................................................................
Tragjedia Ēame do tė thotė : gjenocid,spastrim etnik,lufte fetare,shkelje e tė drejtave njerėzore

Ēėshtja ēame lindi si problem i mbrehtė nė marrėdhėniet midis dy vendeve,Shqipėrisė dhe Greqisė,qysh nė Kongresin e Berlinit mė 1878 dhe u pėrligj mbas vendimeve tė Konferencės se Ambasadorėve nė Londėr mė 1913,ku Ēamėria dhe viset e tjera tė Shqipėrisė iu shkėputėn me pa tė drejtė,duke i kėnaqur me aneksimin e tyre,shtetet fqinje.
..........................................................
Skėnderbeu Vasal?
Skenderbegu bene marveshje Me Mbretin e Aragonit, Napolit dhe Siqilisė njė traktat tė njohur si “i Gaetės”,qe ti behet vasal

.Ishte mars i vitit 1451 kur regjistrohen nė oborrin e Napolit prania e dy tė dėrguarve tė Skėnderbeut: peshkopit tė Krujės Stefan dhe domenikanit Nikollė de Berguzzi, tė shoqėruar edhe nga njė arbėr i quajtur Vicino ose Vichino, i pėrmendur si “majordom” i peshkopit tė Krujės. Mbretit Alfons i kėrkohej ndihmė pėr tė pėrballuar ekspeditėn osmane qė pritej pėr muajin prill, dhe mbreti premtonte ta jepte ndihmėn. Por prania e ambasadorėve tė Skėnderbeut nė oborrin e Napolit kishte tė bėnte me njė mision mė tė rėndėsishėm: mė 26 mars tė atij viti ata nėnshkruanin nė emėr tė tij me Mbretin e Aragonit, Napolit dhe Siqilisė njė traktat tė njohur si “i Gaetės”, nga emri i vendit ku u nėnshkrua. Pėr t’u ikur hamendjeve, kujtoj se traktai nė fjalė ndodhet nė Arkivin e Kurorės sė Aragonės, reg. 2697, fl. 100. Atė e ka pasė njohur dhe pėrdorur Zurita nė veprėn e tij Anale tė Kurorės sė Aragonės, vėll. III, XV, fl. 322 verso; e kanė ribotuar edhe Cerone: La politica, XXVIII, I, 172-173; Radonic: Djuradj, nr. 38 dhe, pėr ata qė i tremb emri “Radonic”, edhe Noli: George, appendix, nr. 11

Sikurse vihet re, ėshtė fjala pėr njė traktat vasaliteti pa kurrfarė dyshimi nė terma. Skėnderbeu, qė kishte refuzuar deri me armė nė dorė sovranitetin e sulltanėve osmanė, pranonte me kėtė traktat tė bėhej vasal i mbretit Alfons V. Pse vallė ndodhte kėshtu? Ka qenė kjo pyetja e vjetėr e ngritur prej “kėndvėshtrimit osman”, prej nga nuk ishte e lehtė tė kapej gjithė sa ndodhte nė ato kohėra nė Perėndim dhe si funksiononin atje aleancat dhe organizimet. Kėsaj pyetjeje mund t’i japin pėrgjigje sė toku specialistėt e historisė sė politikės, tė historisė sė religjioneve, tė historisė sė qytetėrimeve, tė historisė sė mendėsive etj
. [/color]
http://www.shqiperia.com/kat/m/shfaqart/aid/463/Skenderbeu-Vasal-Disa-kthjellime..html


Derničre édition par Perparimi le Ven 9 Avr - 0:31, édité 1 fois
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com En ligne
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14148
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Arvanitet dhe Skenderbeu vasal i mbretit te sicilise   Mar 15 Sep - 2:21

Ketu keni leterkembimin e Skenderbeut me Princin e Torantos. Antonio kishte sulmuar Ferdinandin e Napolit dhe gati po i mirte mbreterine, por me ndihmen e Skenderbeut , Ferdinandi e shpartalloi plotesisht ate. Me kete raste seraskenet do te mesoni se sa shqiptar ishte Gjergji yne.

(fn1) This entire Part 5 was originally written in French by Pagnel, a writer in the XV century in his publication entitled ŅTHE TURKS AND THE HISTORY OF SKANDERBEGÓ. [NOTE: It was translated into Italian (perhaps by Conforti?) and then I translated this draft from Italian to English. - Dick Vara, 1997]
Ketu keni leterkembimin e Skenderbeut me Princin e Torantos. Antonio kishte sulmuar Ferdinandin e Napolit dhe gati po i mirte mbreterine, por me ndihmen e Skenderbeut , Ferdinandi e shpartalloi plotesisht ate. Me kete raste seraskenet do te mesoni se sa shqiptar ishte Gjergji yne.

(fn1) This entire Part 5 was originally written in French by Pagnel, a writer in the XV century in his publication entitled ŅTHE TURKS AND THE HISTORY OF SKANDERBEGÓ. [NOTE: It was translated into Italian (perhaps by Conforti?) and then I translated this draft from Italian to English. - Dick Vara, 1997]

The letter to Skanderbeg:

ŅGiovanni Antonio, Prince of Taranto, to Georgio albanese, greeting.
(Conveniva a te?), that the luck you had shown in the war with the enemies of the Christian religion, which sometimes had forced combat, then leaving that field, you came to Italy to drive your armies against Christians? What cause do you hold against me? What have I done against you? What controversies do they make between us?
You have spoiled my territories and are crudely giving vent against my subjects, and first you have (mosso?) the war that (proposta?). You boast that you are a great warrior for the Christian religion and (pur?) yet you persecute this (geate?) which for every reason is called Christianity. You have turned your iron against the French of the Kingdom of Sicily. Perhaps you have thought to take the army against the effeminate Turks that you are accustomed to wounding in the back.
You will find other men who all support your proud appearance (?) and no one will avoid your face. Our Italian soldiers will challenge you very well and have no fear of the Albanese. We already know your generation and respect the Albanese like sheep, and it is an embarrassment to have such cowardly people for enemies; (neÕ?) would you have embarked on such a business if you had stayed to dwell in your house.
You have avoided the onslaught of the Turks, and not having the power to defend your own house, have thought to invade other peopleÕs. You are deceitful. Instead of a new house you are looking for your grave.
Goodbye......Ó

Perkthimi ne shqip:

Letėr per Skėnderbeun:


Pershtatur per ju qė fati ju kishte derguar nė luftė me armiqtė e fesė se krishtere tė cilat nganjėherė ju kishte detyruar tė luftoni, pastaj duke e lėnė atė fushė ju keni ardhur nė Itali te drejtoni ushtrine tuaj kundėr tė krishterėve. Ēfarė arsye keni ju kunder meje? Ēfarė kam bėrė kundėr teje? Ēfarė kundėrshtimesh kemi mes nesh? Ju keni shkelur dhe prishur territoret e mia dhe me inat jepni urdhera kundėr subjective te mia, dhe duke e parė ju keni levizur regullat e luftes qe propozova. Ju mburreni se ju jeni njė luftėtar i madh i fese se krishterė dhe paster fare ju pėrndiqni kėtė portė qe pėr ēdo arsye ėshtė quajtur krishterim. Ju keni kthyer shpaten tuaj kundėr frėngjeve tė Mbretėrisė sė Siēilisė. Ndoshta ju keni menduar pėr tė marrė ushtrine qe lufton kundėr femrave turke qė ju jeni mėsuar ti plagosni nga mbrapa. Ju do tė gjeni tė tjerė burra tė cilėt, tė gjithė, do te mbėshtetin pamjen tuaj krenare dhe askush nuk do tė shmangė fytyren tuaj. Ushtarėt tanė italianė do t’ju sfidojne ju shumė mirė dhe nuk kanė frikė nga Albanese. Ne tashmė i njohim parardhesit tuaj dhe i respektoim Albanese si dele, dhe ėshtė fyese tė kemi njerėz tė tillė frikacak pėr armiqė; Do tė kishit hyrė nė njė biznes tė tillė nė qoftė se ju do te mbeteshit per tu ndeshur nė shtėpinė tuaj?.Ju keni shmangur sulmin e turqve dhe nuk keni fuqi tė mbroni shtėpin tuaj, tani kani menduar dhe per tė pushtuar popuj te tjere.
Ju jeni mashtrues. Nė vend tė njė shtėpie tė re, ju kėrkoni varrin tuaj.
Mirupafs


Derničre édition par Perparimi le Jeu 26 Aoū - 15:02, édité 1 fois
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com En ligne
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14148
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Arvanitet dhe Skenderbeu vasal i mbretit te sicilise   Mar 15 Sep - 2:22

(fn1) This entire Part 5 was originally written in French by Pagnel, a writer in the XV century in his publication entitled ŅTHE TURKS AND THE HISTORY OF SKANDERBEGÓ.
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com En ligne
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 14148
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Arvanitet dhe Skenderbeu vasal i mbretit te sicilise   Ven 9 Avr - 0:34

shqiptaret krijuan greqin,shqiptaret e krijuan sllovenin,shqiptaret e krijuan maqedonin ,shqiptaret e krijuan shqiperin ,shqiptaret e shqiptaret krijuan egjiptin e per vete as mut nuk kan me krijue se kan mbetur pa buke !
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com En ligne
Contenu sponsorisé




MessageSujet: Re: Arvanitet dhe Skenderbeu vasal i mbretit te sicilise   

Revenir en haut Aller en bas
 
Arvanitet dhe Skenderbeu vasal i mbretit te sicilise
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: sport-
Sauter vers: