AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion
Partagez | 
 

 Trupi i njeriut'(anatomi)

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 6:36

Gjithēka qė duhet tė dini pėr 45 organet dhe pjesėt e trupit tuaj!

--------------------------------------------------------------------------------

Funksioni qė kryejnė ato nė organizėm. Bashkėveprimi i tyre me njėri-tjetrin

Ėshtė shumė e rėndėsishme pėr tė gjithė ne qė ta njohim sa mė mirė trupin tonė. Kjo do tė na ndihmonte mbi tė gjitha pėr mėnyrėn se si duhet tė veprojmė kur ndjejmė njė dhimbje diku, pasi do tė dallonin se nga cili organ vinte. Njė informim i mirė pėr trupin do tė ishte edhe njė mėnyrė mė e mirė pėr kurimin e sėmundjeve. Trupi i njeriut ėshtė si njė makinė dhe shumė gjėra funksionojnė si njė zinxhir.
Njeriu ėshtė njė primat dykėmbėsh qė i pėrket llojit gjitar tė Homo sapiens (latinisht “njeri i ditur” ose “njeri i menēur”) nėn familjen e homicideve. Njeriu ka njė tru tejet tė zhvilluar tė aftė pėr arsyetim abstrakt (pėrnxjerrės), gjuhė dhe brendashikim. Kjo, sė bashku me njė mbajtje tė drejtė tė trupit qė ēliron gjymtyrėt e tij tė sipėrme pėr pėrdorimin e sendeve, e ka lejuar njeriun tė pėrdorė gjerėsisht vegla mė shume se ēdo lloj qenieje tjetėr.
Si pothuaj tė gjithė primatėt, njeriu ėshtė nga natyra i shoqėrueshėm. Sidoqoftė, njeriu ėshtė mjeshtėr nė pėrdorimin e sistemeve tė komunikimit pėr vetė-shprehje dhe shkėmbim mendimesh. Njeriu ėshtė qenia mė e koklavitur e zhvillimit natyror. Anatomia e njeriut si krijesė nė tokė dallon shumė krahas krijesave tė tjera edhe pse ka ngjashmėri nė pjesė tė veēanta me ndonjė grup tė krijesave tė cilat jetojnė nė tokė. Nė suplememtin e sotėm tė gazetės “Albania” ju do tė mėsoni gjithēka pėr organet e trupit tuaj si: ku janė tė vendosura, si pėrbėhen, si bashkėveprojnė me njėri-tjetrin etj. Janė plot 45 organe tė cilat pėrveēse kryejnė njė funksion specifik nė organizėm kanė bashkėveprim edhe me organet e tjera. Elementi mė dallues, nga krijesat tjera nė tokė, ėshtė struktura e tij trupore si ajo e sistemit skeletor ashtu edhe ajo e sistemit muskulor e nervor qė mundėsojnė qėndrimin e tij nė dy gjymtyrė, pra nė pozitė vertikale, nė kėmbė. Kėtė veti mund ta arrijnė disa kafshė pėr njė kohė tė caktuar, por nuk ėshtė veti e tyre, sepse edhe pse ndoshta sistemi i tyre muskular pėrqendrohet nė zhvillimin e vet pėr lėvizje vertikale (ose tė inicuar vertikale) prapė se prapė sistemi skeletor dhe nervor mbeten tė tillė qė dėshmojnė pėr njė qėndrim horizontal.

Ēfarė ka nė trupin e njeriut

Qelizat

Nė trupin e njeriut ka afėrsisht 100 trilion qeliza. Ēdo minutė vdesin rreth 300 milion prej kėtyre qelizave. Nė qoftė se organizmi i trupit nuk do t’i zėvendėsonte nė mėnyrė tė vazhdueshme ato, tė gjitha qelizat e trupit do tė vdisnin pėr 230 ditė.

Uji

Uji pėrbėn rreth 69 pėr qind tė trupit tė njeriut. Nėse nga njė njeri me peshė 73 kg do tė largohej i gjithė uji qė pėrmban trupi i tij, atėherė ai do tė peshonte vetėm 29 kg.
Elementet
Nė trupin e njeriut, pėrveē ujit, ndodhen edhe shumė lėndė tė tjera. Njė njeri me trup normal pėrmban aq yndyrė sa pėr tė prodhuar shtatė kallėpe sapuni, sheqer aq sa pėr tė mbushur njė kavanoz, kripė sa pėr tė mbushur gjashtė kripore, karbon sa pėr tė prodhuar 9000 lapsa plumbi, fosfor sa pėr tė prodhuar 2200 fije shkrepėse, hekur sa pėr tė bėrė njė gozhdė 25 mm, njė lugė squfur dhe 30 gram metale tė tjera.

Gjaku

Nėse qelizat e gjakut do tė vendoseshin njėra pas tjetrės, ato do tė formonin njė varg me gjatėsi 96500 km, pra aq tė gjatė sa pėr t’i rėnė rreth e qark, botės mė shumė se dy herė. Koha qė i nevojitet njė rruaze tė bardhė tė gjakut pėr tė shkuar nga zemra nė kokė, ėshtė 10 sekonda, ndėrsa nga kėmba nė kokė 1 minutė. Kėshtu, brenda njė dite, kjo rruazė e bardhė gjaku bėn 1000 vajtje-ardhje nė trupin e njeriut. Mendohet se marrja e gjakut mėnjanon shqetėsime tė ndryshme nė trupin e njeriut. Kėshtu, dihet qė mbreti Frederik, pėr t’u qetėsuar, pėrpara betejės, merrte gjak. Ndėrsa Luigji i XIII-tė, brenda 6 muajve, ka bėrė 47 marrje gjaku nga trupi i tij.

Lėkura

Trashėsia e lėkurės sė trupit tė njeriut ndryshon sipas vendit. Nė kapakėt e syve, kjo trashėsi, ėshtė vetėm 0.5 mm, ndėrsa nė shputėn e kėmbės arrin gati 0,5 cm. Nė ēdo 250 cm2 lėkurė ka 19 milion qeliza, 60 qime, 90 qeliza yndyrore, damarė me njė gjatėsi prej 570 cm, 650 qeliza tė djersitjes dhe 19 mijė qeliza ndjesore. Lėkura ėshtė ajo pjesė e trupit qė zė mė shumė vend dhe, megjithatė, peshon vetėm 2.7 kg. Nga trupi i njeriut, gjatė jetės sė tij, bien mesatarisht rreth 18 kg lėkurė.
Muskujt
Kur marrim njė laps, nė kėtė veprim marrim pjesė tė paktėn 12 ēifte muskujsh, kur hedhim njė hap, 200 ēifte, kur rrudhim vetullat, 43 ēifte dhe kur buzėqeshim, 17 ēifte muskujsh. Pesha e muskujve tė njė burri ėshtė sa 40 pėr qind e peshės sė tij, ndėrsa te gruaja kjo arrin nė 35 pėr qind. Muskuli mė i madh nė trupin e njeriut ėshtė muskuli “glutaeus maximus” (muskuli i tė ulurit), ndėrsa muskuli mė i vogėl “musculus tensor tympany”, qė ndodhet brenda veshit.

Zemra

Zakonisht zemra jonė bėn 60-70 rrahje nė minutė, mesatarisht rreth 2-3 miliard rrahje gjatė gjithė jetės. Zemra pompon gjakun nė njė rrjet damarėsh, (enėsh gjaku), me njė gjatėsi tė pėrgjithshme prej 120 mijė km. Gjatėsia e kėtij rrjeti e rrethon botėn tre herė. Sa mė e madhe qė tė jetė mosha e njė njeriu, aq mė e ngadaltė ėshtė rrahja e zemrės sė tij. Zemra e njė foshnje bėn 130 rrahje nė minutė, e njė fėmije tre vjeēar 100 rrahje dhe zemra e njė 12-vjeēari 90 rrahje nė minutė.
Kockat
Para lindjes dhe nė fėmijėri kockat janė tė buta. Forcimi i tyre vazhdon deri nė moshėn 25 vjeē. Fėmijėt e porsalindur kanė 350 kocka, tė cilat, me kalimin e kohės, bashkohen midis tyre. Nė trupin e njė njeriu tė rritur ndodhen 206 kocka dhe skeleti i tij peshon 76 kg. Kockat pėrbėhen 70 pėr qind nga lėndė minerale dhe 30 pėr qind nga material organik, qeliza tė gjalla.

Rritja

Trupi i njeriut nė ēdo natė rritet afėrsisht 1 cm, gjatėsi tė cilėn e humbet ditėn. Rritja gjatė natės shpjegohet me faktin se trupi, duke qenė i shtrirė i shmanget veprimit tė forcės sė gravitetit mbi disqet e kėrceve tė skeletit. Kėrkimet dhe zbulimet e fundit tregojnė se fėmijėt e porsalindur, 63 ditėt e para, nuk rriten, por pas 63 ditėve, fillojnė tė zgjaten nga 1 cm ēdo ditė. Kjo sjell si pasojė nevojėn e shtimit tė vrullshėm tė qelizave dhe, nga kjo, fėmijėt kanė njė uri tė pėrhershme dhe pėr kėtė bėhen grindavecė. Nė kėtė periudhė prindėrit duhet tė jenė mjaft tė kujdesshėm.


Derničre édition par Perparimi le Ven 22 Aoū - 6:46, édité 1 fois
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 6:37






Sistemet
Skeleti
Muskulatura
Qarkullimi i gjakut
Sistemi nervor
Sistemi tretės
Frymėmarrja
Intuita
Lėkura
Shqisat
Shikimi
Dėgjimi
Nuhatja
Shija
Prekja

Pjesėt e trupit
Koka
Syri
Buzėt
Flokėt
Veshi
Hunda
Dhėmbi
Goja
Gjuha
Qafa
Trupi
Kraharori
Barku
Shpina
Prapanica
Gjymtyrėt
Shpatulla
Krahu
Dora
Gishti
Gjuri
Kėmba
Lėkura


Derničre édition par Perparimi le Ven 22 Aoū - 6:59, édité 4 fois
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 6:37

http://www.juntadeandalucia.es/averroes/~29701428/salud/nuevima/gltiroides.gif


ANATOMIA E ABDOMENIT
Pozita anatomike e abdomenit
Nėn kafazin e kraharorit dhe
Mbi zgavrėn e komblikut (pelvis)
Nuk ka mur kockor
Ka mjaft muskuj dhe fasha
Organet abdominale
Lukthi (stomak)
Mėlēia (hepar) dhe fshikėza e tėmthit (gall bladder)
Shpretka (spleen)
Pankreasi (pancreas)
Zorra e hollė
Zorra e trashė
Veshkat dhe ureteret
Peritoneumi
Cipa mbėshtjellėse e zgavrės sė barkut
Ka dy fletė:
Peritoneumi parietal
Peritoneumi visceral
Nuk i mbulon tė gjitha organet abdominale
Retroperitoneumi - pjesa e abdomenit e pambuluar me peritoneum


Derničre édition par Perparimi le Ven 22 Aoū - 7:01, édité 2 fois
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 6:38




1. Ezofagu (ESOPHAGUS)
Organ gypor
Shtrihet nga fundi i faringut e deri te hyrja nė lukth
Pėrfshinė regjionin e qafės dhe kafazin e kraharorit
Pėrfundon nė zgavrėn e barkut - nė lukth
Ėshtė organ i butė
Anatomikisht i vendosur prapa trasesė
Prapa tij ndodhet aorta torakale dhe boshti kurrizor
Bėn pjesė nė organet e tretjes

2. Lukthi (STOMACH)
Organ zgavror
I vendosur nė anėn e majtė tė abdomenit, menjėherė nėn diafragmė
Ka formėn e dardhės sė kthyer poshtė
Ka katėr pjesė:
Kardia
Fundus
Trupi
Pilorusi
Ka dy ngushtica - sfinktere
Sfinkteri ezofageal
Sfinkteri pilorik
Pjesa e jashtme - e lėmuar
Pjesa e brendshme - e rrudhosur
Furnizohet me gjak nga arteria gastrike - degė e trungut celiak
Funksioni i lukthit
Organ i tretjes
Prodhon acid (thartirė)

3. Zorra e hollė (SMALL INTESTINES)
Organe tė zgavėrta, vazhdojnė prej lukthit
Janė tė lokalizuara nė pjesėn e pėrparme tė abdomenit
Janė shumė tė gjata – 150 cm pėrafėrsisht
Pjesėt pėrbėrėse tė zorrės sė hollė
Zorra dymbėdhjetėgishtore - duodenumi
Jejunumi
Ileumi
Duodenumi
Pjesa fillestare e zorrės sė hollė
E gjerė dhe e shkurtėr
Ka katėr pjesė:
Pjesa e sipėrme ėshtė e vendosur anash lukthit
Pjesa zbritėse ėshtė tėrėsisht retroperitoneale nė pjesėn e pasme tė saj derdhet tėmthi. Ky vend duket si njė e ngritur nė mur dhe e pėrmban njė sfinkter (ngushtues) qė quhet sfinkteri i Odit (the sphincter of Oddi)
Pjesa horizontale
Pjesa ngritėse ėshtė pjesa pėrfundimtare e cila vazhdon me Jejunum
Jejunumi dhe ileumi
Jejunumi
Mė i shkurtėr (2/5 e zorrės)
Muri mė i trashė
Mė i gjerė (4 cm)
Ka rrudha rrethore
I vendosur lart - ana e majtė
Ileumi
Mė i gjatė
Muri mė i hollė
Mė i ngushtė
Nuk ka rrudha rrethore
I vendosur poshtė - ana e djathtė
Zorra e hollė pėrfundon me valvulėn ileocekale
Furnizohet me gjak nga arteria mezenterike e sipėrme


Derničre édition par Perparimi le Ven 22 Aoū - 7:02, édité 1 fois
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 6:40

4. Zorra e trashė (LARGE INTESTINE - COLON)
Pjesa pėrfundimtare e organeve tė tretjes
E ngjashme me zorrėn e hollė, por dallon me:
Shirita (tenie)
Fryrje (haustra)
Pjesėt e zorrės sė trashė
Zorra qorre - cecum
Krimbthi - appendix
Pjesa ngritėse - ascending colon
Pjesa tėrthore - transverse colon
Pjesa zbritėse - descending colon
Pjesa sigmoide - sigmoid colon
Zorra e drejtė - rectum
Anusi - anus
Zorra e trashė pėrfundon me dy ngushtica - sfinktere:
Tė vullnetshėm
Tė pavullnetshėm

5. Mėlēia (LIVER)
Organi mė i madh nė organizėm
Pjesa mė e madhe e saj ndodhet nė anėn e djathtė, menjėherė nėn diafragmė
Merr formėn e diafragmės
Bie nė kontakt me organet si:
Lukthi
Duodenumi
Fshikėza e tėmthit
Zorra e trashė
Ka dy faqe:
Faqen diafragmatike
Faqen viscerale
Pjesa e pambuluar me peritoneum - zona e zhveshur (bare area)
Nėpėr zonėn e zhveshur pėrcillen infeksionet dhe tumoret nga mushkėria e djathtė
Ka katėr lobe anatomike:
Lobin e djathtė
Lobin e majtė
Lobin katror dhe
Lobin bishtor (mbi portėn e mėlēisė)
Furnizohet me gjak pėrmes arteries sė pėrbashkėt tė mėlēisė (degė e trungut celiak)
Funksioni i mėlēisė
Pėrpunimi i lėndėve tė ndryshme tė organizmit
Prodhimi i faktorėve tė koagulimit
Detoksikimi i helmeve
Prodhimi i vrerit

6. Fshikėza e tėmthit (GALLBLADDER)
Ėshtė organ i vogėl
I vendosur nė faqen viscerale tė mėlēisė
Pėrbėhet nga:
Fundi (fundus)
Trupi (body)
Qafa (neck)
Qėndron nė marrėdhėnie tė ngushtė me mėlēinė, pjesėn e tėrthortė tė zorrės sė trashė (transverse colon) dhe me zorrėn dymbėdhjetėgishtore (duodenum)
Furnizohet me gjak pėrmes arteries sė fshikėzės (cystic artery)
Vreri tėmthit
Prodhohet nė mėlēi dhe fshikėz tė tėmthit
Nga mėlēia mblidhet nga kanali i majtė dhe i djathtė i mėlēisė (right and left hepatic ducts)
Kėto dy kanale bashkohen dhe formojnė kanalin e pėrbashkėt tė mėlēisė (common hepatic duct), i cili pasi tė bashkohet me kanalin e fshikėzės sė tėmthit (cystic duct) merr emrin kanali i pėrbashkėt i tėmthit (common bile duct)
Ky kanal pastaj shkon deri te pjesa e pasme e duodenumit ku derdhet bashkė me kanalin kryesor pankreatik (main pancreatic duct)

7. Shpretka (SPLEEN)
E vendosur nė anėn e majtė tė abdomenit
Shtrihet nga brinja e IX e deri te brinja e XI
Bie nė kontakt me lukthin, veshkėn e majtė dhe zorrėn e trashė
Ka dy faqe:
Faqen viscerale
Faqen parietale
Hyrja nė shpretkė - ilium
Nė prerje ka ngjyrė tė kuqe tė mbyllur
117
8. Pankreasi (PANCREAS)
Organ tek i vendosur nė zgavrėn e barkut
Anatomikisht lokalizohet nėn lakesėn e madhe tė lukthit, anash shpretkės dhe mbi duodenum
Pankreasi pėrbėhet prej tri pjesėve kryesore:
Kokės (head)
Qafės (neck)
Trupit (body)
Bishtit (tail)
Nė mes tė pankreasit shtrihet kanali kryesor pankreatik (main pancreatic duct)
Kanali kryesor pankreatik derdhet sė bashku me kanalin e pėrbashkėt tė vrerit nė duodenum
Dėmtimi i pankreasit shkakton diabetin

9. Veshkat (KIDNEYS)
Janė organe ēifte
Tė vendosura nė retroperitoneum, nė dy anėt e zgavrės sė barkut
Anatomikisht lokalizohen nė pjesėt anėsore tė pasme tė abdomenit
Veshka e majtė ėshtė e vendosur prapa shpretkės, pankreasit dhe lukthit, ndėrsa e djathta prapa mėlēisė dhe fshikėzės sė tėmthit
Veshkat
Kanė formėn e fasules
Pėrbėhen prej dy shtresave:
Korteksit (kores)
Medules (palces)
Janė tė mbėshtjella me njė shtresė yndyrore dhe me njė kapsulė (cipė e cila shkolitet)
Nga pjesa e mesme e saj dalin kanalet e urinės - ureteret
Furnizimi i veshkave me gjak
Veshkat ushqehen nga arteriet renale – janė degė e drejtpėrdrejtė e aortės abdominale

10. Ureteret (URETERS)
Janė poashtu organe ēifte, gypore
Shtrihen nga hyrja nė veshka e deri te hyrja nė fshikėzėn e urinės
Ato anatomikisht janė tė vendosura nė pjesėt anėsore tė trupit dhe nė fund dalin pėrpara
Kanė mure tė holla dhe elastike, shėrbejnė pėr pėrcjelljen e urinės deri nė fshikėz

11. Gjėndrrat mbiveshkore (ADRENALS - GLANDULA SUPRARENALIS)
Janė organe ēifte
Tė vendosura mbi veshka, nė tė dyja anėt
Janė tė vogla dhe kanė ngjyrė portokalli
Kane formė afėrsisht trekėndėshe
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 6:41

ANATOMIA E KAFAZIT TĖ KRAHRORIT

12. Kafazi i Kraharorit
I vendosur nė pjesėn e mesme tė trupit; mes qafės (neck) dhe barkut (abdomen)
Me barkun e ndan diafragma
Me qafėn ka komunikim direkt
Ndėrtimi i kafazit tė kraharorit
Skeleti
Brinjėt (ribs)
Dėrrasa e gjoksit (sternum)
Pjesa torakale e shtyllės kurrizore
Organet:
Trakea (trachea)
Bronket (bronchi)
Mushkėritė (lungs)
Zemra (heart)
Enėt e gjakut (blood vessels)
Pjesa torakale e ezofagut
Pleura (pleura)
Perikardi (pericardium)
Brinjėt (ribs)
Organe ashtėrore
Shtrihen prej vijės sė mesme tė shpinės deri te vija e mesme e pėrparme
Janė 12 palė brinjė
Nuk lidhen direkt pėr dėrrasėn e gjoksit, por pėrmes kėrceve
Ndahen nė:
Brinjė tė vėrteta (true ribs)
Brinjė tė rrejshme (false ribs)
Brinjė tė lira (floating ribs)
Hapėsirat ndėrbrinjore (intercostal spaces)
Hapėsirat nė mes brinjėve
Ndėrtohen nga:
Muskujt ndėrbrinjore (intercostal muscles)
Arteriet dhe venat (intercostal arteries and veins)

13. Dėrrasa e gjoksit (sternum)
I vendosur nė pjesėn e mesme tė pėrparme
Komunikon me ashtin kularthor (clavicle - collar bone) dhe me brinjėt
Pėrbėhet nga doreza (manubrium), trupi (corpus) dhe zgjatimi ksifoid (processus xiphoideus)

14. Pleura (PLEURA)
Pleurė quhet cipa mbėshtjellėse e mushkėrive
Pėrbėhet prej dy pjesėve (fletave):
Pleura parietale
Pleura viscerale
Mes tyre gjendet lėngu pleural
Pjesėt e pleurės
Varėsisht nga regjioni tė cilin e mbulon, dallojmė disa pjesė tė pleurės:
Brinjore (costal)
Diafragmale (diaphragmatic)
Mediastinale (mediastinal)
Cervikale (cervical, cupula)
Hapėsira mes dy pleurave (tė majtė dhe tė djathtė) quhet mediastinum

15. Trakea (TRACHEA)
Organ gypor
Nga pjesa e poshtme e laringut e deri nė nivel tė unazės sė IV torakale
E vendosur pėrpara ezofagut, pas harkut tė aortės dhe brenda arterieve carotide
Pėrfundon me “udhėkryq”- bifurkacion, ndahet nė dy anė dhe vazhdon me bronket kryesore
Ndėrtohet prej kėrcave me formė gjysmėrrethi dhe njė cipė lidhore
Pjesa e brendshme e mbuluar me mukozė
Mukoza ka qeliza me fije (cilie) qė mundėsojnė nxjerrjen e sekretit (gėlbazės) nga rrugėt e frymėmarrjes
Shumė e ndjeshme nė ngacmime dhe reagon me provokimin e refleksit tė kollės
200
16. Bronket (BRONCHI)
Organe gypore, ēifte, shtrihen nė tė dy anėt e mushkėrive
Fillojnė nga bifurkacioni i trakesė
Degėzohen nga bronket kryesore e deri te alveolat
Bronket kryesore ndodhen jashtė mushkėrive, ndėrsa degėt e tjera janė brenda mushkėrive
Bronku kryesor i djathtė ėshtė mė i pjerrėt se sa bronku kryesor i majtė
Janė tė mveshura me mukozė tė hollė e tė ndjeshme, si dhe janė tė pasura me qeliza me cilie (fije)
Sekreti bronkial ėshtė produkt i gjendrrave bronkiale dhe krijohet me qėllim tė lagies sė rrugėve tė frymėmarrjes
Bronket kanė fije muskulore tė cilat i ngushtojnė ato dhe kėto fije reagojnė nė barna tė ndryshme, pluhur, substanca alergjike, etj
Pjesa pėrfundimtare e bronkeve quhet alveole dhe ėshtė pjesa mė e rėndėsishme, sepse kėtu kryhet procesi i frymėmarrjes

17. Mushkėritė (LUNGS)
Janė organe ēifte tė vendosura nė tė dy anėt e kafazit tė kraharorit
Kanė formė konike dhe konsistencė sfungjerore
Pėrbėhen prej 5 lobeve dhe 4 faqeve
Lobet dhe faqet e mushkėrive
5 lobe, 3 nė mushkėrinė e djathtė dhe 2 nė tė majtėn
Mushkėria e djathtė:
Lobi i sipėrm
Lobi i mesėm
Lobi i poshtėm
Mushkėria e majtė:
Lobi i sipėrm
Lobi i poshtėm
4 faqe:
2 faqe brinjore
faqen diafragmale
faqen mediastinale
Hilusi mushkėror
Gjendet nė faqen mediastinale tė mushkėrive
Pjesė ku hyjnė bronket dhe ku hyjnė e dalin enėt e gjakut
Nga pas hyn bronku, pėrpara arteria, poshtė dalin venat
Pėrrreth hilusit gjenden gjėndrrat hillare

18. Perikardi (PERICARDIUM)
Cipė mbėshtjellėse e zemrės
Dy fletėza:
Perikardi visceral dhe
Perikardi parietal
Nė mes tyre ėshtė hapėsira perikardiale e mbushur me njė sasi tė vogėl lėngu
Grumbullimi i sasive tė mėdha tė lėngut (apo gjakut) nė kėtė qeskė shkakton tamponadėn e zemrės
Zemra (HEART)
Organ muskulor i vendosur nė kafazin e kraharorit
Anatomikisht lokalizohet nė pjesėn e poshtme tė mediastinumit tė perparėm.
Ka forme konike dhe madhėsinė e grushtit tė njė tė rrituri.
Luan rolin e pompes nė organizėm.

19. Zemra (heart)
Pėrbėhet prej katėr zgavrave:
Dy parabarkushe (atriume)
Dy barkushe (ventrikuj)
Parabarkushet (atriumet)
Janė dy, e majta dhe e djathta
Ndodhen nė pjesėn e sipėrme tė zemrės
Nė atriumin e djathtė derdhen vena cava superior dhe vena cava inferior, tė cilat sjellin gjakun pa oksigjen nga i gjithė organizmi
Nė atriumin e majtė derdhet vena mushkėrore (pulmonary vein), e cila sjell gjakun e oksigjenuar prej mushkėrive
Barkushet (ventrikujt)
Janė gjithashtu dy, e majta dhe e djathta
Ndodhen nė pjesėn e poshtme tė zemrės
Prej ventrikulit tė djathtė del arteria mushkėrore (pulmonary artery) dhe e dėrgon gjakun e paoksigjenuar nė mushkėri
Prej ventrikulit tė majtė del aorta e cila e shpėrndan gjakun e oksigjenuar nė tėrė organizmin
Septumi (septum)
Mes atriumeve dhe ventrikujve ndodhet muri i cili quhet septum
Muri qė ndan atriumet quhet septum interatrial, ndėrsa ai qė ndan ventrikujt quhet septum interventrikular
Nė mes atriumeve dhe ventrikujve gjendet muri ndarės qė quhet septum atrioventrikular dhe nė mes tė kėtij septumi ndodhen valvulat (valves)
Valvulat (valves)
Valvulat janė fletėza tė cilat e mbyllin dhe hapin kėtė ndarėse
Valvula atrioventrikulare e djathtė i ka tri fletėza, derisa valvula atrioventrikulare e majtė i ka dy fletėza Kjo valvulė quhet edhe valvulė mitrale
Nė skajet e kėtyre valvulave kapen muskujė tė imtė tė quajtur muskujt papillar (papillary muscles) dhe shėrbejnė pėr hapjen e tyre
Edhe nė aortė dhe arterien mushkėrore ka valvula
Arteriet koronare (coronary arteries)
Janė degėt e para tė aortės
Dy janė kryesore dhe pastaj degėzohen nė degė mė tė imta
Arteria e majtė koronare (left coronary artery)
Arteria e djathtė koronare (right coronary artery)
Furnizojnė me gjak muret e zemrės
Mbyllja e ndonjėrės prej tyre shkakton infarkt

20. Mediastinumi (MEDIASTINUM)
Pjesa e mesme e kafazit tė kraharorit, nė mes tė dy pleurave
Ndahet nė:
Mediastinumin e pėrparmė
Mediastinumin e pasmė
Zemra dhe harku i aortės ndodhen nė mediastinumin e pėrparmė
Trakea, ezofagu dhe enėt e gjakut ndodhen nė mediastinumin e pasmė
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 6:42


DI_ANA
Coeur déchiré




Anėtarėsuar: 30-12-2006
Vendndodhja: Dans un monde ou il n'y a plus de place pour toi!!!
Postime: 4,970
ANATOMIA E KOKĖS
21. Koka (HEAD)
Pjesėt kryesore tė kokės:
Kafka
Fytyra
Skeleti i kokės:
Skeleti i kafkės - skull:
Pėrbėhet prej 8 eshtrave
Ėshtė tėrėsisht i mbyllur
Tė gjitha kockat lidhen me veti me lidhje tė fortė - suture

22. Truri
Zė pjesėn mė tė madhe tė kokės
Peshon mesatarisht 1300 gr
I mbėshtjellė me cipa trunore:
Cipa e fortė - dura mater
Cipa e marimangės - arachnoidea
Cipa e butė - pia mater
Rrethohet nga lėngu truro-shpinor (likuor cerebrospinalis)
Pjesėt e trurit
Truri i madh
Truri i vogėl
Trungu trunor
Truri i madh - cerebrum
Pjesa mė e madhe e trurit
Dy hemisfera: e majta dhe e djathta
Katėr lobe: frontal, parietal, temporal dhe okcipital
Sulkuset dhe giruset
Struktura tė njėjta
Qendra e tė folurit (Broca’s)
Truri i madh nė prerje tėrthore
Dallojmė kėto pjesė:
Koren trunore
Masėn e bardhė
Kapsulėn e brendshme (internal capsula)
Funksionet e trurit tė madh
Tė menduarit
Tė folurit
Ndjeshmėria
Tė shikuarit
Sistemi i emocioneve
Rregullimi hormonal i organizmit
Koordinimi i lėvizjeve tė ekstremiteteve
Truri i vogėl - cerebellum
I vendosur nė pjesėn e pasme tė poshtme tė kafkės
Nėn trurin e madh (lobin okcipital) dhe pėrpara ponsit
Dy pjesė: tė majtėn dhe tė djathtėn
Druri i jetės (arbor vitae)
Qendrat pėr lėvizjen e pjesėve tė trupit dhe ekuilibėr
Trungu trunor - brain stem
Vazhdon nga palca kurrizore - neper foramen magnum
Nėn trurin e madh dhe pėrpara trurit tė vogėl
Tri pjesė:
Palca e zgjatur - medulla oblongata
Ura - pons
Truri i mesėm - midbrain
Ura - pons
Dalin nervat kranial (12 nerva kranial)
Qendrat pėr frymėmarrje dhe punė tė zemrės
Dėmtimi shkakton vdekje tė menjėhershme

23. Palca kurrizore - MEDULLA SPINALIS (SPINAL CORD)
Pėrgjatė pjesės sė pasme tė trupit; brenda kanalit tė shtyllės kurrizore
Fillon nė rrėzė tė qafės dhe shtrihet deri te unaza e dytė lumbale (e belit)
Dallojmė 3 pjesė - varėsisht nga regjioni
E mbėshtjellė me cipa: dura, arachnoidea dhe pia
Noton nė lėngun truro-shpinor
Palca kurrizore
Dalin gėrshetime tė shumta nervore
Nė prerje tėrthore ka masėn e pėrhimė dhe masėn e bardhė
Formė tė fluturės
Fijet nervore shkojnė nė tru dhe pėrpunojnė informacionet

24. Fytyra - face
Skeleti
Organet
Indet e tjera tė buta
Skeleti i fytyrės:
Nofulla e sipėrme - maxilla
Nofulla e poshtme - mandible
Eshtrat e hundės - nasal bone
Eshtrat e mollėzave - zygomatic bone
Qiellza e fortė - palatine bone
Pjesėt pėrbėrėse tė fytyrės
Nėntė zgavra:
Gropėzat e syve
Zgavrat e hundės
Sinuset maksillare
Zgavra e gojės
Kanalet e jashtme tė veshit
Balli ėshtė pjesė e kafkės edhe pse ėshtė i dukshėm nė pjesėn e pėrparme tė fytyrės
Ndėrtohet nga ashti ballor (frontal)

25. Sytė - EYES
Janė tė vendosur nė gropėzat e syve
1/3 e sipėrme e fytyrės, nėn ashtin ballor dhe mbi maksille
Mbulohen me kapakėt e syve (palpebra)
Pjesėt e syrit
Bebėza e syrit - pupilla (pupil)
Ylberi - iris
Tė bardhėt e syve - sklera
Kornea
Thjerrėza - lens
Lėngu i syrit - vitreous humor
Retina
Vazhdon me nervin optik (nervin e tė pamurit)
Strukturat mbrojtėse tė syrit: qerpikėt dhe lotėt

26. Hunda - NOSE
1/3 e mesme tė fytyrės
Balli, goja, sytė dhe sinusi maksillar
2 kocka dhe 6 kėrca - krijojnė dy zgavra
Ka tri pjesė:
Rrėnjėn - radix
Shpinėn - dorsum
Krahėt - allae
Qime, receptore tė nuhatjes dhe enė gjaku (locus Hasselbach)

27. Goja - MOUTH (ORAL CAVITY)
1/3 e poshtme e fytyrės
Dhėmbėt, harqet palatinale, pjesėn gojore tė faringut, tonsillat, muskujt pėrtypės, dyshemeja, qiellėza e fortė dhe ajo e butė
Nė tė ėshtė e vendosur gjuha
Gjuha - tongue
Organ muskulor
Ka receptorėt e shijes nė sipėrfaqe, tri lloje
Ka dy pjesė:
Rrėnjėn
Trupin

28. Veshėt - EARS
Pjesėn anėsore tė kokės, 1/3 e mesme e fytyrės
Lapra e veshit, kanali i jashtėm i veshit, membrana timpanike, veshi i mesėm dhe veshi i brendshėm
Tė ndėrtuar nga kėrcat dhe lėkura
Pėrpara ėshtė e vendosur gjendrra parotide (parotid gland)
Madhėsi tė ndryshme, formė afėrsisht tė njėjtė (anomalitė e lindura)
Membrana timpanike - tympanic membrane
Cipė e hollė
E tendosur
Pėrcjellė dridhjet
e zėrit nė kockat e veshit tė mesėm Te veshi i brendshėm krijohet ndjesia e dėgjimit
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 6:42

ANATOMIA E QAFĖS

29. Pozita anatomike e qafės
Pjesa qė lidh kokėn me kafazin e kraharorit
Kufijtė:
Poshtė - kafazi i kraharorit
Lart - koka
Pėrpara lart - mjekra
Pėrpara poshtė - gropa jugulare
Prapa lart - protuberantia oēipitalis superior
Prapa poshtė - unaza e VII-tė e qafės
Anatomia e qafės
Ka formė cilindrike te tė gjithė, madhėsi tė ndryshme nga personi nė person
Ndėr strukturat anatomike mė tė rėndėsishme tė qafės janė: laringu dhe njė pjesė e trakesė, njė pjesė e ezofagut, arteria karotide, muskuli sternokleidomastiod (parzmokularthothimthak), pjesa qafore e palcės kurrizore, etj.
Zonat e qafės
Anatomikisht ndahet nė katėr zona kryesore:
Zona e pėrparme e qafės (anterior neck area)
Zona e muskulit sternokleidomastoid (sternocleidomastoid muscle area)
Zona anėsore e qafės (lateral neck area)
Zona e pasme e qafės (posterior neck area)
Zona e pėrparme e qafės (anterior neck area)
Kufijtė:
Tehu i poshtėm i mandibules - lart
Skaji i pėrparmė i muskulit sternokleidomastoid (SCM) - anash
Gropa jugulare - poshtė
Trekėndėshat:
Trekėndėshi i sipėrm nėngjuhor (suprahyoid triangle)
Trekėndėshi i poshtėm nėngjuhor (infrahyoid triangle)
Pėrmbajtja e trekėndėshave
Trekėndėshi suprahyoid pėrmban: muskuj, gjendrra pshtymore, enė gjaku dhe nerva
Trekėndėshi infrahyoid pėrmban: laringun, njė pjesė tė trakesė, arterien karotide tė pėrbashkėt, venėn jugulare dhe nervin vagus

30. Laringu (LARYNX)
Kufijtė:
Ashti nėngjuhor (hyoid) - lart
Trakea - poshtė
Faringu (fyti) - prapa
Gjendrra mburojore (tireoide) - pėrpara
Tufa e enėve tė gjakut dhe nervi vagus - anash
Madhėsia varet nga mosha dhe gjinia
Mollėza e Adamit (Adam’s apple)
Ndėrtimi i laringut
Katėr kėrca tė lidhura mes
Muskuj tė vegjėl, enė gjaku dhe nerva
Kėrca mė e madhe - tireoide
Kėrca mė e rėndėsishme - epiglotike
Laringu nė prerje tėrthore
I hapur gjithmonė
Organ i frymėmarrjes dhe i formimit tė zėrit
Telat e zėrit - vocal cords
Palė muskulore dhe fletėza

31. Faringu - PHARYNX
Shtrihet nga koka e deri te pjesa e mesme e qafės
Organ gypor, me gjatėsi 13 - 15cm
Kufijtė:
Baza e kafkės - lart
Ezofagu - poshtė
Zgavra e hundės, zgavra e gojės dhe hyrja nė laring – pėrpara
6 unazat e para tė qafės - prapa
Enėt e gjakut dhe nervi vagus - anash
Pjesėt e faringut
Tri kate:
Nazo-faringu - pjesa hundore e faringut
Oro-faringu - pjesa gojore e faringut
Laringo-faringu - pjesa laringeale e faringut
Vetėm laringo-faringu ėshtė pjesė e qafės, dy tė tjerat janė pjesė tė kokės
Funksioni i faringut
Tonsilla e tretė
Unaza Ėaldeyer
Kryqėzimi i rrugėve tė frymėmarrjes dhe tė tretjes

33. Gjėndrra tiroide - THYROID GLAND
Gjėndrra mė e madhe me sekretim tė brendshėm
E vendosur nė pjesėn e pėrparme tė mesme tė qafės
Ka dy lobe:
Lobin e majtė - left lobe
Lobin e djathtė - right lobe
Ngushtica e tiroides - isthmus
Raportet e tiroides
Pėrpara - muskujt dhe fashat e qafės
Prapa - tufa e enėve tė gjakut dhe nervi vagus
Brenda - pjesėrisht kėrcen trioide tė laringut, e pjesėrisht kėrcat e trakesė
Funksioni i tiroides
E butė dhe elastike
Mund tė rritet dhe tė preket nė sipėrfaqe

34. Gusha endemike
Prodhon hormone tė rėndėsishme pėr rritje
Arteria karotide e pėrbashkėt (common carotid artery)
Enė e madhe gjaku - degė e aortės
Arteria e majtė dhe e djathtė karotide (degė e drejtpėrdrejtė e aortės)
Kufijtė:
Pėrpara - muskuli SCM
Prapa - zgjatimet anėsore tė unazave tė qafės
Anash - vena jugulare e brendshme
Prapa arteries dhe venės gjendet nervi vagus - tufa vazo-nervore
Degėt e arteries carotide
Nė nivelin e kėrces tiroide ndahet nė:
Arterien carotide tė brendshme (internal carotid artery) - jep degėt pėr kokėn
Arterien carotide tė jashtme (external carotid artery) - jep degėt pėr fytyrėn
Arterie nė tė cilėn preket pulsi
Zona sternokleidomastoide
Anash zonės sė pėrparme dhe pėrpara zonės anėsore tė qafės
Pjesėn qendrore e ka muskuli STERNOCLEIDOMASTOID (SCM)
Nėn tė ka fasha, njė pjesė e arteries carotide, venės jugulare dhe nervit vagus
Zona anėsore e qafės (lateral neck area)
Pas muskulit SCM dhe pėrpara muskulit trapezius
Ka fasha, enė gjaku dhe nerva
Plexus brachialis - paraliza tė duarve te fėmijėt
Vena jugulare e jashtme + vena jugulare e brendshme = vena cava superior (vena zgavrore e sipėrme)
Zona e pasme e qafės (posterior neck area)
Pėrpara - buza e pėrparme e muskulit trapezius
Lart - protuberantia oēipitalis posterior
Poshtė - vija qė kalon nėpėr unazėn e VII-tė
Muskuj, enė gjaku dhe nerva
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 6:43

ANATOMIA E EKSTREMITETEVE
Ekstremitetet (extremities)
Ekstremitetet e sipėrme (upper extremities)
Ekstremitetet e poshtme (loėer extremities)
Ekstremitetet e sipėrme
Ndėrtohen prej:
Eshtrave
Muskujve
Enė gjaku
Nerva
Ndahen nė tri regjione:
Krahu (arm)
Parakrahu (forearm)
Shuplaka (palm)

36. Dora
Pjesė e skajshme e trupit
Vazhdon nga shpatulla dhe pėrfundon me gishtėrinjė
Eshtrat e dorės
Humerusi
Radiusi
Ulna
Eshtrat e nyjės sė dorės
Eshtrat metakarpal
Falangjet
Muskujt e krahut
Muskuli mė i zhvilluar - muskuli biceps
Muskujt e tjerė: muskuli brahialis, korakobrahialis
Muskuli triceps - pjesa e pasme
Muskujt e parakrahut - 8
Sipėrfaqėsor dhe tė thellė
Venat sipėrfaqėsore tė dorės
Dy vena kryesore:
Vena cefalike (cephalic vein)
Vena bazilike (basilic vein)
Vena kubitale (cubital vein)
Shėrbejnė pėr dhėnie tė injeksioneve dhe intervenime tė tjera terapeutike
Arteriet e dorės
Enė gjaku qė ushqejnė strukturat e dorės
Arteria kryesore - arteria brahiale (brachial artery) - vazhdim i arteries aksillare
Nė regjionin e brrylit ndahet nė dy degė:
Arterien radiale (matet pulsi)
Arterien ulnare
Shuplaka (palm)
Kockat e shuplakės
Muskujt sipėrfaqėsor dhe tė thellė
Arteriet e shuplakės

37. Kėmba (leg)
Pjesa e poshtme e skajshme e trupit
Fillon nga regjioni inguinal dhe pėrfundon me gishtėrinjtė e shputės
Ndahet nė tri regjione:
Kofsha
Nėngjuri
Shputa
Eshtrat e kėmbės
Femuri
Patella
Tibia
Fibula
Kockat e nyjės sė shputės
Kockat metatarzale
Falangjet
Muskujt e kofshės
Muskuli mė i madh - quadriceps femoris
Muskuli sartorius, aduktor magnus, iliakus, gracilis, pektineus, vastus lateralis etj
Muskuli biceps femoris prapa
Arteriet e kofshės
Arteria femorale - dega mė e madhe
Jep degė pėrrreth femurit
Venat e kofshės
Vena femorale
Muskujt e nėngjurit
Muskujt e pėrparmė: tibialis anterior, ekstenzor etj.
Muskujt e pasėm: gastroknemius, soleus
Arteriet e nėngjurit
Arteria poplitea
Arteria e pėrparme tibiale
Arteria e pasme tibiale
Venat e nėngjurit
Vena safena - vena mė e madhe e kėmbės
Shputa
Kockat e shputės
Muskujt e shputės
Arteriet e shputės
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 6:44

ANATOMIA E KOMBLIKUT

Pozita anatomike e komblikut
Pjesa e tretė e trungut trupor
Nėn zgavrėn e barkut (abdomen)
Ndahet pėrmes peritoneumit
Eshtrat e komblikut
Unazė ashtėrore
Tri eshtra:
Iliak
Ishiadik
Pubik
Ngjiten nė sakrum
Pėrpara - simfiza pubike
Strukturat e komblikut
Muskuj
Enė gjaku dhe
Organe
Pėrmbajtja e komblikut mashkullor
Fshikėza urinare (urinary bladder)
Prostata (prostatic gland)
Zorra e drejtė (rectum)
Anusi (anus)
Qeskat farore (seminal vesicle)
Pėrmbajtja e komblikut femėror
Fshikėza urinare
Vagina (vagina), qafa e mitrės (cervix) dhe mitra (uterus)
Vezoret (ovaries)
Zorra e drejtė
Anusi

38. Fshikėza urinare (URINARY BLADDER)
Njė qeskė muskulore
I ngjan njė trekėndėshi
Ka trupin, bazėn dhe majėn
E fiksuar nė majė dhe bazė
Dy hyrjet e ureterėve
Njė dalje pėr ureter
Madhėsia dhe pozita - varen nga sasia e urinės
Raportet e fshikėzės urinare
Meshkujt:
Lart - zorrėt
Poshtė - prostata
Pėrpara - simfiza pubike
Pas - qeskat farore (vezikulat seminale)
Femrat:
Lart - zorrėt, mitra
Poshtė - uretra
Pėrpara - simfiza pubike
Pas - muri i pėrparėm i vaginės, qafa e mitrės

39. Uretra (URETHRA)
Organ gypor
Shtrihet prej fshikėzės urinare deri te hapja e jashtme
Zbraz urinėn prej fshikėzės
Uretra mashkullore ėshtė mė e gjatė se ajo femėrore
Rėndėsia klinike

40. Perineumi (PERINEUM)
Pjesa e butė e fundit tė komblikut
Muskujė dhe fasha
Mban organet e komblikut
Perineumi mashkullor dhe femėror
Femrat:
Klitorisi
Buzėt e mėdha e tė vogla tė vaginės (labia minora and majora)
Uretra
Vagina
Anusi
Meshkujt:
Skrotumi
Rrėnja e penisit
Anusi
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 6:45

41. Organet seksuale mashkullore
Tė gjitha organet qė marrin pjesė nė shumimin seksual te meshkujt
Pėrfshijnė:
Qeskat skrotale (scrotum)
Testiset (testes)
Penisi (penis)
Qeskat farore (seminal vesicles)
Epididimisi
Ductus deferens
Kanalet ejakulatore (ejaculatory ducts)
Prostata (prostatic gland)
Uretra mashkullore
Skrotumi dhe testiset
Skrotumi:
Qeskė lėkurore
Mban testiset
Testiset:
Gjendrra seksuale mashkullore
Tė vendosura nė skrotum
Formė vezake
Prodhojnė spermė dhe hormonet seksuale mashkullore (testosteroni)
Prodhojnė spermatozoid
Epididimisi, ductus deferens dhe vezikula seminale
Epididimisi:
I vendosur mbi testise
Kėtu piqen spermatozoidet
Vazhdon me ductus deferens
Ductusdeferens:
Gyp i hollė
Shkon nga testiset deri te vezikulat seminale
Bart spermėn e pjekur
Vezikulat seminale (qeskat farore):
Gjendrra tė vogla
Nė pjesėn e pasme tė fshikėzės urinare
Prodhojnė lėng spermatik
Gyp bartės - shoqėron ductusin deferens
Kanalet ejakulatore dhe prostata
Kanalet ejakulatore:
Ductus deferens + kanali i vezikulės seminale
Kalojnė nėpėr prostatė
Zbrazen nė ureter
Prostata:
Gjendėrr me madhėsi dhe formė tė gėshtenjės
Nėn qafėn e fshikėzės urinare
Uretra kalon nėpėr mes
Ka dy kapsula qė e rrethojnė
Mund tė rritet, sidomos nė pleqėri
Penisi dhe uretra mashkullore
Penisi:
Organ urinimi dhe shumimi
Ka tri pjesė:
Rrėnjėn
Trupin dhe
Kokėn (glans)
Trupi ka enė tė shumta gjaku
Uretra kalon nėpėr mes tė penisit
Nė kokė hapet uretra
Uretra mashkullore:
Ka tri regjione:
Prostatike - nėpėr prostatė
Membranoze - kalon perineumin
Sfungjerore - nėpėr penis
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 6:45

42. Organet seksuale femėrore

Tė gjitha organet qė marrin pjesė nė shumimin e femrės
Ndahen nė:
Organe tė jashtme seksuale - bregu i turpit (mons pubis), klitorisi, buzėt e mėdha dhe tė vogla, gjendrrat e Bartolinit
Organe tė brendshme seksuale - vagina, mitra, tubat uterine dhe vezoret
Organet e jashtme seksuale femėrore
Bregu i turpit - pjesė e sipėrme, e mbuluar me qime, masė yndyrore nėn tė
Klitorisi - organ i ngjashėm me penisin te meshkujt, mes buzėve tė vogla, formon njė tė ngritur
Buzėt e mėdha e tė vogla - palė lėkurore, rrethojnė uretren dhe hyrjen nė vaginė, buzėt e medha kanė qime, tė voglat e rrethojnė klitorisin
Gjendrrat e Bartolinit - gjendrra tė vogla, mes himenit dhe buzėve tė vogla, mbajnė tė lagur hyrjen nė vaginė
Organet e brendshme seksuale femėrore
Vagina:
Organ gypor muskulor
Nė hyrje - himeni (cipa e virgjėrisė)
Pas pėlcitjes mbesin karunkulet himenale
Shtrihet deri te qafa e mitrės
Formon njė palė tė pasme - bazėn pėr spermė
Mitra (UTERUS)
Organ muskulor i zgavėrt
Mbi fshikėzėn urinare, anash ka vezoret, sipėr ka zorrėt
E lidhur me lidhėse
E shtypur nga para - prapa
Ka tri shtresa:
Perimetrium - peritoneumi e mbėshtjellė
Miometrium - shtresė e muskujve
Endometrium - ndryshime ciklike mujore
Ka katėr pjesė:
Qafėn - cervix
Ngushticėn - istmus
Trupin - corpus
Fundin - fundus
Ka dy brirė anėsore - vazhdojnė me tubat uterine
Tubat uterine (UTERINE TUBES)
Organe ēifte, gypore
Anash mitrės
Shkojnė deri te vezoret
Pėrcjellin qelizat vezė nga vezoret deri te mitra
Pėrcjellin spermėn deri te qeliza vezė
Kanė katėr pjesė: infundibulum (hinka), ampula (zgjerimi), istmus (ngushtica) dhe pjesa brenda murit tė mitrės (intramurale)
Fekondimi ndodh nė pjesėn ampulare
Vezoret (OVARIES)
Organe ēifte
Tė vendosura nė pjesėn e pasme tė lidhėses anėsore tė mitrės
Prodhojnė qelizat vezė dhe hormonet seksuale femėrore
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve: 11022
Registration date: 30/04/2006

MessageSujet: Re: Trupi i njeriut'(anatomi)   Ven 22 Aoū - 7:18

Hipofiza prodhon, hormonedhe udheheqe rritjen

hormonet per rritje
per te menduar per rritjen e eshtrave mishit
nese hipotalla nuk prodhon hormone per rritje njeriu jete patulak gjurgjeve apo nese prodhon rritet i madhe


Hipofiza je najznačajnija endokrina žlijezda. Proizvodi mnoge hormone i upravlja radom svih drugih žlijezda. Nalazi se donje strane mozga i ona je žlijezda s unutrašnjim izlučivanjem.
Građena je od tri temeljna dijela, prednjeg, srednjeg i stražnjeg režnja koji se razlikuju po svom razvoju, građi i funkciji:
Prednji režanj (adenohipofiza) izvor je hormona rasta, prolaktina, folikul stimulirajućeg hormona, luteinizirajućeg hormona, tirotropina, adrenokortikotropnog hormona (ACTH)
Srednji režanj(pars intermedia), izlučuje melanocit(MSH), u covjeka bijele puti jako reduciran
Stražnji režanj, (neurohipofiza), izlučuje oksitocin i antidiuretski hormon (vazopresin).
Prema svom položaju najzaštićeniji je dio tijela! Velika je oko 1 cm i teška oko 0,5 grama.Smještena je na bazi velikog mozga , kao mozdani privjesak koj visi na tursko sedlo. Djeluje na rast tjela krvni pritisak, rad bubgrega, promet materija. Hipofiza usklađuje rad drugih žlijezda sa unutrašnjim lučenjem. Takodjer je i zovu Glavna ili centralnom žlijezdom.
Zanmiljivost: Ako hipofiza u djetinjstvo neke osobe luči previše hormona rasta, ta osoba će imati giganski (divovski) rast. U suprotnom slučaju ako ne lučila dovoljno hormona, tada će se ta osoba razviti u patuljka, tj. imati će patuljasti rast.

Hormoni
From Wikipedia
Skoči na - Скочи на: navigacija- навигација, pretraga - претрага
Hormoni su kemijski "glasnici" koji u tijelu prenose poruke od jedne stanice do druge, posebnim oblikom kemijskog djelovanja. Stanica koju aktivira hormon je ciljna stanica. Hormoni po sastavu mogu biti steroidi, prostaglandini, amini, peptidi i proteini. Poznatiji hormon je adrenalin kojeg luči srž nadbubrežne žlijezde u za organizam stresnim situacijama.
Oni su zaslužni za regulaciju raznih fizioloških procesa poput metabolizma, rasta i razvoja, a djeluju i na raspoloženje (npr.: stres). Dio medicine koji se time bavi je endokrinologija, iz grane interne medicine.
Žlijezde su skupine stanica koje izlučuju kemijske tvari, a mogu biti žlijezde s vanjskim i unutarnjim lučenjem. Žlijezde s unutarnjim lučenjem su: hipofiza, štitna i doštitne žlijezde, prsna, nadbubrežne žlijezde, gušterača, muške spolne žlijezde (sjemenici) i ženske spolne žlijezde (jajnici).
Mozak nadzire rad žlijezda usklađujući njihovu tijesnu međusobnu suradnju u lučenju hormona. Na taj način održavaju zdravlje organizma
Protein
From Wikipedia
Skoči na - Скочи на: navigacija- навигација, pretraga - претрага
Protein јe reč koјa potiče iz grčkog јezika u kome ima značenje prvi, zauzimam prvo mesto. U prirodnim naukama označava naјširu klasu bioloških makromolekula koјi su uključeni u praktično sve biološke poјave.
U hemiјskom smislu protein јe polimer sastavljen od aminokiselina međusobno vezanih peptidnim vezama. Postoјi јoš јedna klasa polimera sastavljena od aminokiselina vezanih peptidnim vezama i naziva se polipeptidi. Razlika između proteina i polipeptida se ne može postaviti opravdano, već јe ona veštačka i prema dogovoru se polimer čiјa јe molekulska masa veća od 104 daltona smatra proteinom, dok se polimer manje mase smatra polipeptidom. Ova klasifikaciјa se opradava činjenicom da molekuli mase veće od 104 ne mogu da prođu kroz celofansku membranu koјa se koristi za diјalizu.
Proteini ulaze u sastav broјnih biomolekula koјi se grupišu u sledeće klase:
enzimi,
transportni proteini,
kotraktilni proteini,
strukturni proteini,
proteohormoni,
receptori,
antitela,
faktori rasta,
gen-regulatorni proteini, itd.

Sadržaj/Садржај
[sakrij/сакриј]
1 Struktura
1.1 Primarna struktura
1.2 Sekundarna struktura
1.3 Terciјarna struktura
1.4 Kvarterna struktura
2 Funkcija
3 Belančevine u prehrani

Struktura [uredi - уреди]
Proteini nastaјu formiranjem lanaca u čiјi sastav ulazi 20 aminokiselina koјe se nazivaјu proteinske ili standardne aminokiseline. Proteini su veliki molekuli čiјa masa može dostići i vrednosti od nekoliko miliona daltona, a struktura može obuhvatiti i neproteinske molekule. U tom smislu razlikuјemo proteine sastavljene od aminokiselina i tzv. heteroproteine sastavljene od čisto proteinskog dela koјi se naziva apoprotein i prostetične grupe:
Heteroprotein = apoprotein + prostetična grupa
Ono što proteine čini posebnim јesu stadiјumi više organizaciјe molekula koјe nastaјu specifičnim vezivanjem lanaca aminokiselina koјa mogu biti:
Primarna
Sekundarna
Terciјarna
Kvarterna

Primarna struktura [uredi - уреди]
Primarna struktura јe liniјskog tipa i ogleda se u rasporedu ili sekvenci ili redosledu vezivanja aminokiselina u proteinski lanac a njihov broј može dostići i nekoliko stotina. Ovaј raspored јe genski određen i određuјe funkciјu proteina a komparativna biohemiјa pokazuјe da sekvenca aminokiselina otkriva i evolutivni stadiјum proteina pa i vrste organizma u čiјi sastav ulaze.

Sekundarna struktura [uredi - уреди]
Sekundarna struktura јe prostorna a nastaјe tako što se od lanca aminokiselina stvaraјu strukture α-heliksa ili β-nabrane strukture.

Terciјarna struktura [uredi - уреди]
Terciјarna struktura nastaјe kombinovanjem α-heliksa i β-nabranih struktura u lance koјi se saviјaјu u trodimenzionalne globule koјe se npr. mogu uočiti kod mioglobina i hemoglobina.

Kvarterna struktura [uredi - уреди]
Naјviši tip organizaciјe molekula proteina nastaјe aglomeraciјom više globula u kvarternu strukturu kakvu srećemo kod hemoglobina.

Funkcija [uredi - уреди]
Proteini, zavisno o svojoj građi, provode čitav niz različitih aktivnosti unutar organizma. Prvi i osnovni zadatak proteina je njihova neophodnost u procesu rasta i razvoja. Za bilo koji deo našeg tela koji prolazi kroz proces rasta ili regeneracije, stvaraju se nove telesne stanice, koje trebaju proteine za svoju izgradnju i uspostavljanje odgovarajuće funkcije. U zavisnosti o dobi i polu potrebe za belančevinama se znatno menjaju.
Drugi veliki zadatak proteina je nadomeštavanje oštećenih i odumrlih ćelija. Ćelije koje trebaju uobičajeni nadomestak jesu između ostalih: stanice krvi, bubrega, jetre, mišića, i naravno stanice kose, nokti, zubi i kosti.
Takođe, one su potrebne telu kako bi moglo stvoriti čitav niz enzima (molekule koje ubrzavaju biohemijske procese i zaslužne su za ovakav oblik života kakav mi poznajemo) i hormona (molekule koje omogućuju komunikaciju i usklađivanje biohemijskih procesa između različitih tkiva i organa) i protivtela (molekule koje su proizvod imunološkog sustava oragnizma i odgovorne su za obranu od stranih materija, bakterija i virusa).
Proteini grade i veliki deo molekule hemoglobina - materija koja prenosi kiseonik našim telom i omogućuje nam odvijanje procesa disanja u svim stanicama u kojima se taj ciklus odvija.

Belančevine u prehrani [uredi - уреди]
Proteini (belančevine) se nalaze u raznim vrstama prehrambenih namirnica. Može se gotovo reći da su u većim ili manjim količinama zastupljeni u svoj hrani osim u rafinisanim šećerima i mastima. Hrana životinjskog porekla poput mesa, riba, jaja (belance), mleka, jogurta i sira dobar su izvor proteina u kvalitativnom i kvantitativnom smislu. Osim što sadrže mnogo proteina pa su namirnice izvor svih esencijalnih aminokiselina.
Dobavljeno iz "http://sh.wikipedia.org/wiki/Protein"
Kategorije: Biologija | Kemija
http://209.85.135.104/search?q=cache:BTYfFxVKR0IJ:sh.wikipedia.org/wiki/Hipofiza+hipofiza&hl=fr&ct=clnk&cd=1&gl=fr
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 

Trupi i njeriut'(anatomi)

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: -