AccueilPortaliFAQRechercherS'enregistrerMembresGroupesConnexion

Partagez | 
 

 Rrenat e Ismail Kadares,e Ndeshkimi i familjes Isa Boletinit

Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Aller en bas 
AuteurMessage
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13730
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Rrenat e Ismail Kadares,e Ndeshkimi i familjes Isa Boletinit   Dim 28 Sep - 2:18

Orvajtjet e Ismail Kadares per te perfitue kredibilitet ne politiken e jetes se tij
.............................................................................................................
Gadi ēdo ish komunist qe ka nxire jeten e kombaseve te tij,kur e sheh zbehjen e asai partije qe do te humbi keta e rrotulloin menjeheri veprimin dhe behen sikurse mageleoni,qe ti hyne ne zemer popullit.
Kadare kete e shfrytezoi ne vitet 1989 -gjere me vitin 1991 me ramjen e komunizmit qe e pergaditi vete Ramiz Aliu me kete dhe shtetin ja dorezoi doktorrit te Enver Hoxhes Sali Berishes !
Ka
shkrue shum romane, mbi tė gjithė Kasnecėt e shiut (1972, mbi luftat
kundėr perandorisė osmane) dhe Gjeneralin e ushtrisė sė vdekur (1963,
mbi ushtarėt italianė tė vdekun nė Shqipėri pėrgjatė luftės sė Dytė
botėrore), tue pėrdor dendun metaforėn dhe alegorinė, e tue ngulfatė
shpesh nė shkrimet e tij escamotage fantastike. Kadare nuk ka hy
kurrė nė pėrplasje me regjimin, ka romansue ngjarje tė ndodhuna shum
shekuj pėrpara dhe maksimumi i disidencės qė i ka lejue vetes ka qenė
ndonjė faqe ku, tue folė pėr luftat mes shqiptarėve dhe turqve nė
Katėrqindėn, aludojte pak a shum nė mėnyrė larveske pėr politikėn
bashkėkohore
o vetėm kaq, por ka mbet i regjistruem nė parti dhe e ka mbajtė
nji karrige nė parlament deri nė 1990, pra deri nė ramjen e regjimit.Ku Kadare me dy fytyra e me shume si e sheh motin e kethen gezofin!!!!
Dikush do kujtojė se imazhet televizive qė tregojshin mija studentė
teksa pėrpiqeshin tė rrėzojshin nji statujė tė Enver Hoxhės tė naltė
ma se dhetė metra, shenja e sfidės ndaj regjimit agonizues. Mirė, amą
nė ato ditė Kadare ishte akoma deputet i regjimit.kthye nė disfatė. Nė fund tė 1944 partizanėt komunistė, tė kryesuem
nga Enver Hoxha, e ēlirojnė vendin dhe ngrehin nji republikė
popullore qė transformohet bukur shpejt nė regjim policor. Ma
stalinist se Stalini, Enver Hoxha kėput ēdo marrdhanie me Titon nė
1948 dhe me vetė Bashkimin Sovjetik nė mes tė viteve pesėdhjetė, pas
destalinizmit. Nė fillim tė viteve gjashtėdhjetė Shqipėria asht i
vetmi vend europian filomaoist. Nuk ka marrdhėnie pėrpos me Kinėn
(prej nga blihen qindra mija bunkere prefabrikate pėr t'u mbrojtė nga
nji pushtim i "mundshėm" nga Italia), dhe strufullohet nė nji autarki
tė theksueme. Nė 1977, pas vdekjes sė Mao-s dhe procesit tė bandės sė
tė katėrve, izolimi bahet i plotė. Hoxha sulmon
edhe revizionizmin kinez dhe e mbyll me plot kuptimin e fjalės nji
popull tė tanė brenda kufinjve tė veta.Dhe kur per kete nuk shkruan Kadare!Te gjitha keto izolime partija i ka bere sepse keshtu nga kombet iu ka rekomandue,si nje lloje eksperimenti se ēka do bene ky populli shqiptar siq sot kosoven e ēliruan,por ne vend te serbise erdhen me qindra shtete duke shkerdhav e bere gjera si ju ngrehet.
Ismail Kadares me se shumti iu ka rekomandue me shkrue per te kaluaren se per te ardhmen e shqiptareve,dhe ngjalljen e te vdekurve per te na vizitue neve si po jetojme !!!!!
Nė vitet tetėdhjetė regjimit shqiptar nuk i ndryshoi nji presje. Nė
1985, nė vdekjen e Hoxhės, pasardhėsi qe Ramiz Alia. E paaftė tė
ripėrtėrihej, diktatura ra pėrfundimisht nė '90, nji vit pas ramjes
sė Murit. Ēka ndodhi ma pas pak a shumė dihet, sidomos nga italianėt:
emigrimi masiv jashtė, trazinat politike, ngjitja nė pushtet e Sali
Berishės, ramje e piramidave, revolta e '97, ngjitja nė pushtet e
socialistėve, marrėveshjet me Italinė dhe me Naton, lufta e Kosovės,
korrupsioni gjithpėrmbytės, rritja e mafieve tė reja, kriza e
socialistėve dhe qeveria e re Berisha.
Ismail Kadare
ka qenė pėr kohė
tė gjatė i pėrgjuem nga regjimi, asht ba objekt kallėzimi nga vetė
kolėgėt e tij, asht kėrcėnue se do pėrfundojė nė heshjte, madje ka ra
viktimė – para shumė vitesh – e proēesit tė zakonshėm nė stilin
Padilla. Ngjarjes dhe dosjes Giampiero Martinotti i ka kushtue nji
artikull tė gjatė nė "La Reppublica" (25 maj 2006), tue kujtue shum
episode tė tė ashtuquejtunės pėrndjekje. Ka shkrue: "Dimri i vetmisė
sė madh
ēfarė kishte shkrue Ismail Kadare nė vargjet e Pashallarėve tė kuq?
.................................................................................................
nji ditar privat qė pėrmbajte disa kritika tė
drojtuna drejtue eksponentave tė regjimit. Atij i kujtohet fare mirė
ngjarja e Pashallarėve tė kuq, pėr arsyen e thjeshtė se njeni
nga "pashallarėt" e akuzuem ishte baba i tij, Todi Lubonja. Por,
ndryshe nga ajo qė kujtojnė Kadare, Velo dhe Sinani, babai i tij,
pashė drejtues i partisė, ishte asokohe nji ndėr kundėrshtarėt
kryesorė tė Hoxhės. Atij shģ mbi bazėn e akuzave tė tilla i asht
dashtė me vuejtė katėrmbėdhjetė vjet burg
Enver Hoxha ishte nji diktator dinak, nuk
thoshte kurrė: unė kam ba, unė kam dėnue; por gjithmonė: partia
vendosi, partia dėnoi pse u tradhėtue marksizėm-leninizmi. Kadare, me
servilizmin ma tė madh, kishte vu nė dukje n'atė poezi se Hoxha e
kishte zbulue komplotin e pashallarėve tė kuq dhe se ai vetė i kishte
dėnue. Hoxhės nuk i kishte pėlqye qė autori e kishte ekzagjerue rolin
e individit nė kurriz tė partisė, dhe pėr kėtė nuk i kishte lejue t'a
botojte

Nacionalkomunizmi
Shum shkrimtarė nė vendet e Lindjes janė pėrkulur, shpesh pėr tė
shmangė pėrndejkje tė randa, tė shkruejnė faqe tė tilla. Por
pavarėsisht ngjarjes sė Pashallarėve tė kuq, asht e gjithė vepra e
Kadaresė qė duhet rishqyrtue. Dhe, tue e ba kėtė, asht e vėshtirė tė
pėrcaktohet nji vijė e preme ndamėse mes vizionit tė Shqipnisė, tė
historisė dhe tė botės qė del, mes rreshtave, nė tregimet e tij dhe
ideologjisė sė Shtetit tė pėrcaktueme nga Enver Hoxha. Hoxha, siē e
thashė, iu pėrgjigj izolimit kombėtar, me ndamjet nga Beogradi,
Moska, Pekini (pėr ma tepėr tė thunura me vetėdije prej tij) tue
pėrpunue nji interpretim tė veēantė shqiptar tė komunizmit. Tue
pėrzie marksizėm-leninizmin dhe revanshizmat nacionaliste, diktaturėn
e partisė sė vetme dhe mitin e Shqipėrisė sė Madhe, tue zėvendėsue
statujat e Skėnderbeut (heroit kombėtar)Keshtu me frigue masen e roberuar!! me ato tė Stalin-it, Hoxha
ka qenė bāsi kryesor i nacionalkomunizmit alla shqiptarēe (pėr tė
cilin, mund tė thuhet, se nacionalkomunizmi i
Millosheviēit ka qenė, pas dhetė vjetėsh, nji riprodhim nė ēelės
serb dhe antishqiptar). Ata qė i kanė ndėrtue bazat mitike, letrare
ma fort se politike, tė kėsaj ideologjie nantėqindase kanė qenė disa
shkrimtarė, "tė yshtun" ose, ma mirė me thanė, "tė adresuem" nga vetė Enver Hoxhiqi(hoxha)
Pergeditja e Kadares per te ik ne FRANCE
...................................................................
Regjimi bėri ēmosin pėr t'i pėrkthye librat e Kadares
jashtė shtetit, ishte kjo – mendohej ėrgjigjia ma e mirė ndaj
izolimit. Teksa qindra shkrimtarė dėrgoheshin nė punė tė randa,
Kadaresė iu la nji pėrkthyes personal nga shqipja nė frengjisht. Dhe
mund tė thuhet me qetėsinė ma tė madhe se, shģ me dėshirėn e Enver
Hoxhės
nese mbledhja ishte publike, mbrojtja ishte e
pamujtun, madje fatale pėr viktimėn. Mbrojtja publike konsiderohej si
nji sfidė pėr partinė".
Dhe, kur qenė me fat, arritėn t'i tejshkruejshin mbi letrat e
cigareve.
Nė maj tė 1990, me regjimin tashmė nė kolaps, Partia e Punės sė
Shqipėrisė i kishte lejue shqiptarėve tė drejtėn e ēatdhesimit dhe tė
pasaportės. Asht kjo pėrpjekja e zakonshme, e njohun e ēdo diktature
nė grahmat e fundit pėr t'a zbutė tensionin. Asht fakt se nė korrik,
dy muej mbrapa, pasaportat nuk ishin dorėzue akoma: premtimi i
pambajtun bani qė tė shpėrthente kryengritja. Mija tė rij zunė selitė
diplomatike perėndimore tue nisė atė qė mandej do njihej si "kriza e
ambasadave"Ishte fundi i ngjarjes, dhe teksa me mija po derdheshin
nėpėr sheshe dhe mbi mole pėr tė arritė Italinė, nė Tiranė fillohej
diskutimi se cila formė tranzicioni mund tė pėrdorej. Kadare, atė
muaj korriku, ishte akoma deputet i Partisė sė punės sė Shqipėrisė.
Mori pjesė nė nji mbledhje tė organizueme nga partia kundėr tė rijve
qė ishin strehue nėpėr ambasada dhe, tue marrė fjalėn, i
pėrkufizoi "jashtėqitja e kombit". Dy muej ma pas, ia behu nė Francė

http://images.google.fr/imgres?imgurl=http://www.kontribut.com/intelektualet/img/Hajredin%2520Kuci.jpg&imgrefurl=http://floart-press.blogspot.com/2008_06_29_archive.html&h=432&w=675&sz=45&hl=fr&start=13&um=1&usg=__ZnoSHynd_BH0xk-_w-_GB2ybO9o=&tbnid=5T-uD6BlGsXwkM:&tbnh=88&tbnw=138&prev=/images%3Fq%3Dhaxhi%2Blatif%2Bku%25C3%25A7i%26um%3D1%26hl%3Dfr%26sa%3DN
Legjendat Shqipetare
Sipas legjendave dhe balladave te vjetra Iliro-Shqipetare kreshniket, heronjte e baladave para Ilire...pas nje jete te gjate neper luftra e perpjekje per ti shpetuar trojet Pellazgo-Ilire nga sulmet e pushtuesve, ata ne moshe te thyer dhe shume te deshpruar nga ndryshimi i mentalitetit njerzore te atyre kohrave...gjithnje sipas kengeve legjendare shqipetare, Muja me te vellane dhe te gjithe Kreshniket e tjere Te krahineave te Jutbines, sot troje ne Bosnje...ata u mbyllen ne zemer te nje mali te larte ku dyert e hyrjes i mbydhen me gure gjigande per te mos mundur qe ti hape kush kurre.
Ato legjenda kendohen edhe sot sidomos ne veriun e Shqiperise!
PARAQITJA ANTIKE
Kartografet grekė perpunuan harten shkencore permes projekteve te para. Harten greke per boten i pari e solli Anaksimandri. C.Ptolemeu (rreth 150 pas.e.s.) vizatoi harta boterore, harta te pjeseve te tokes dhe vendeve te caktuara. Me e vjetra kopje e mbetur eshte e shek. 12. Ptolemeu me punen e madhe gjeografike zuri vend ne perjetesi.

PREJ MESJETE E DERI SOT
Ne mesjete, kartografise iu kushtuan vecenarisht arabet.Shumica e hartave ne manastire te perendimit nuk sjellen ndonje perparim. Perendimi i krishtere ishte plotesisht i kthyer nga ideale te tjera. Njeriu mesjetar lidhej ngushte per besimin e tij (krishter). Te gjithe shkencetaret duhej t'i ruheshin besimit (kishes). Progresi filloi me udhetimet detare te shek.15. Renesansa, zgjimi i kultures antike qe nga shek.15, lulezoi kartografine parasegjithash ne Itali, Gjermani dhe Hollandė dhe poashtu zhvillimi i makines per shtypje ndikoi ne perhapjen e hartes. Pervec hartave detare, u botuan edhe harta te vendeve, atlase dhe globe. Qe nga shek.18 hartat u botuan, kryesisht ne France,
GAFURR ADILI :NUK NĖNSHTROHEM,DHE AS NUK SHITEM E NUK BLIHEM....!
GAFURR ADILI
(AHV. NR.103.59.105.350)
Komuna e Parisit
Pallatet Hawai, Kulla 2, Kati 9
Tel.: 00355 (0) 69 273 56 56
gafurradili@hotmail.com

ME PAVARĖSI TE RREJSHME KUNDĖR BASHKIMIT KOMBĖTAR

NDARJA E KOSOVĖS – LUFTĖ E RE NĖ BALLKAN

Sekretari i pėrgjithshėm Ban Ki-Moon i ka hapur rrugė legjitimimit ndėrkombėtar tė ndarjes sė Kosovės,me vetė faktin se gjatė pėrpilimit tė raportit pėr rikonfigurimin e UNMIK-ut,ka marrė pėr
Kosova mund tė jetė vend i eksperimenteve politike,per me bere neser ērregullime neper shtete
Hashim Thaēi shkarkoi z.ministrin Naser OsmaninHashim PD pėrgatit draftin pėrfundimtar pėr "spiunėt"Biberaj: Draft pėr hapjen e dosjeve tė spiunėve brenda kėtij viti

PD: Mė 2009-ėn, asnjė spiun i komunizmit s‘do tė hyjė nė Kuvend

Rrėfen nipi i tij, Isa Boletni i ri
Data Historikeshkodrani Shkruan "Si u persekutua nga regjimet komuniste tė Serbisė dhe Tiranės, familja e udhėheqėsit legjendar tė Kosovės, Heroit tė Popullit Isa Boletini...

Si shkatėrroi komunizmi familjen e famshme Boletini

Nga Dashnor Kaloēi

Dėshmia e Isa Boletinit, nipit tė heroit: "Hakmarrja e regjimit komunist ndaj familjes sonė filloi qė nė vitin 1943, kur komunistėt shkodranė tė udhėhequr nga Vasil Shanto, vranė me atentat djalin e Isės dhe babanė tim Adem Boletinin.

Si rezultat i politikės tė ndjekur nga Beogradi dhe Tirana komuniste, qė pas vrasjes sė gjyshit nė 1913, nga familja jonė u vranė apo ekzekutuan 15 vetė dhe dhjetė tė tjerė kaluan vite tė tėra nė burgje dhe internime" Hakmarrja e sllavo-komunistėve ndaj familjes sė njohur tė Isa Boletinit, filloi qė nė nėntorin e vitit 1943, kur komunistėt shkodranė tė udhėhequr nga Vasil Shanto vranė me atentat babanė tim nėnkolonel Adem Boletinin, djalin e tretė tė Isės i cili kishte mbaruar Akademinė Ushtarake nė Vjenė.

Pas kėsaj si nė Mitrovicė ku jetonte pjesa mė e madhe e Boletinėve, ashtu edhe nė Shqipėri, familja jonė u gjėnd nėn njė persekucion tė egėr dhe barbar nga regjimet komuniste tė Titos dhe tė Enver Hoxhės. Nga ky represion i paparė qė u ndoq ndaj djemėve, nipave dhe mbesave tė Isa Boletinit, numri i tė vrarėve dhe tė ekzekutuarėve nga familja jonė arriti nė 15 vetė dhe dhjetė tė tjerė vuajtėn pėr vite tė tėra nė burgjet e tmerrshme tė Serbisė dhe Shqipėrisė. Regjimi komunist i Enver Hoxhės ndaj familjes sė Boletinėve ndoqi po atė politikė tė cilėn kishte ndjekur pėr shumė vjet regjimi komunist i Titos dhe si rezultat i kėsaj vetėm nė vitin 1962-in, Isa Boletinit iu iu akordua titulli i lartė i Heroit tė Popullit. Edhe pas kėsaj familja jonė vetėm njė herė pati ftesė zyrtare pėr tė shkuar nė Vlorė nė pėrvjetorėt e ditės sė ngritjes sė Flamurit dhe nė 1981 kur u inagurua monumenti i gjyshit tim Isa Boletinit nė Shkodėr, familjen tonė nuk e thirrėn, duke na thanė se na kishin harruar".
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
Perparimi
Admin


Numri i postimeve : 13730
Registration date : 30/04/2006

MessageSujet: Re: Rrenat e Ismail Kadares,e Ndeshkimi i familjes Isa Boletinit   Dim 28 Sep - 2:27

I nderuar Gafurr si eshte e mundshme te krijohet nje ushtri kombetare kur ne brendin e saj hynin servilet tradhetaret antikombetaret qe paguhen nga qarqet e zymta,ku jane me miliona tradhetar shqiptar!!!E di qe nuk eshte mire kete ta ceku,por ama une sa here luftova per te miren e shqiptareve,shqiptaret mu kunderviheshin ne vend te shkive dhe mu ata qe mu versuleshin kur une kerkova Republiken e kosoves,kur une mbrojta flamurin kuq e zi,kur une kerkova bashkim me shqiperin,kur une i kendova kundra roberise keta qena qe jan ne qeveri me rrihnin me distancuan nga shoqeria,sot prape keta ne krye,si ?A nuk eshte qudi,dhe kush jane pra ata qe e komanduan uēken ????????Te gjithe i njoh dhe te gjithe kane bashkpunue me shkan dhe po bashkpunoin e mua nuk me pranuan ne lufte keta duke me akuzue se kam bere shoqeri me tradhetar poeta e ata poeta tradhetar mbas shpines sime kishin qen komandanta dhe sot ne pozita !!ēfare tradhetie eshte ka behet ne shqiptari dreqi i marrt vesh,une po mire po i kuptoi,por si keta tradhetar me na qeveris ne ēdo kohe !?
Me nderime
Haxhi L.Kuēi
Revenir en haut Aller en bas
Voir le profil de l'utilisateur http://diskutime-shqiptare.fr-bb.com
 
Rrenat e Ismail Kadares,e Ndeshkimi i familjes Isa Boletinit
Voir le sujet précédent Voir le sujet suivant Revenir en haut 
Page 1 sur 1

Permission de ce forum:Vous ne pouvez pas répondre aux sujets dans ce forum
 :: politika-
Sauter vers: